Archive:Visuomenės struktūra ir senėjimas
- Duomenys paimti 2017 m. birželio mėn. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2018 m. rugsėjo mėn.
Šiame straipsnyje analizuojamas Europos Sąjungos (ES) visuomenės senėjimo poveikis, kuris artimiausiais dešimtmečiais tikriausiai bus labai didelis. Nuolatinis mažas gimstamumas ir ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė keičia ES 28 gyventojų amžiaus piramidę. Tikriausiai svarbiausias pokytis bus žymus perėjimas prie daug vyresnės visuomenės struktūros. Ši tendencija jau dabar matyti keliose ES valstybėse narėse.
Todėl darbingo amžiaus žmonių dalis ES 28 mažėja, o santykinis pensininkų skaičius – didėja. Artimiausiais dešimtmečiais vyresniojo amžiaus žmonių dalis, palyginti su visu gyventojų skaičiumi, labai padidės, nes santykinai daugiau pokario demografinio sprogimo kartos atstovų sulauks pensinio amžiaus. Dėl to padidės našta darbingo amžiaus žmonėms, nes jie turės padengti socialines išlaidas, kad senėjanti visuomenė galėtų naudotis įvairiomis susijusiomis paslaugomis.
Pagrindiniai statistiniai duomenys
Visuomenės struktūra
Apytiksliais duomenimis, 2016 m. sausio 1 d. ES 28 gyveno 510,3 mln. žmonių. Jaunimas (0–14 metų amžiaus) sudarė 15,6 proc. ES 28 gyventojų (žr. 1 lentelę), o darbingo (15–64 metų) amžiaus žmonės – 65,3 proc. gyventojų. Vyresniojo amžiaus (65 metų amžiaus arba vyresnių) gyventojų dalis sudarė 19,2 proc. (ji, palyginti su 2015 m., padidėjo 0,3 proc. ir buvo 2,4 proc. didesnė nei prieš dešimtmetį).
2016 m. ES valstybėse narėse didžiausia jaunimo dalis, palyginti su visu gyventojų skaičiumi, nustatyta Airijoje (21,9 proc.), o mažiausia – Vokietijoje (13,2 proc.). Didžiausia 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių dalis, palyginti su visu gyventojų skaičiumi, buvo Italijoje (22,0 proc.), Graikijoje (21,3 proc.) ir Vokietijoje (21,1 proc.), o mažiausia – Airijoje (13,2 proc.).
ELPA ir šalių kandidačių visuomenių struktūra buvo panaši į bendrąją Europos Sąjungos visuomenės struktūrą. Pagrindinės išimtys buvo Turkija ir Islandija (jų padėtis panaši į Airijos): šiose dviejose šalyse jauniausio amžiaus grupės dalis buvo didelė (atitinkamai 24,0 proc. ir 20,0 proc.), o 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės sudarė palyginti nedidelę visų gyventojų dalį (atitinkamai 8,2 proc. ir 13,9 proc.). 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų dalis Albanijoje ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje taip pat buvo palyginti maža (atitinkamai 12,9 proc. ir 13,0 proc.). Vis dėlto gyventojų senėjimo tendencija pastebima ir šiose šalyse.
2016 m. sausio 1 d. ES 28 gyventojų amžiaus mediana buvo 42,6 metų (žr. 2 grafiką). Vadinasi, pusė ES 28 gyventojų buvo senesni nei 42,6 metų amžiaus, o pusė – jaunesni. ES valstybėse narėse amžiaus mediana svyravo nuo 36,6 metų Airijoje ir 45,8 metų Vokietijoje ir atitiko šiose dviejose valstybėse narėse nustatytas atitinkamai palyginti jaunos ir palyginti senos visuomenių struktūras. 2016 m. Turkijoje ir Islandijoje nustatytos amžiaus medianos (atitinkamai 31,1 ir 36,1 metų) buvo mažesnės nei kurioje nors iš ES valstybių narių. Albanijos amžiaus mediana taip pat buvo maža (36,7 metų). Ji per praėjusį dešimtmetį toliau didėjo smarkiausiai, t. y. 27,9 proc. (arba aštuoneriais metais nuo 28,7 metų 2006 m. iki 36,7 metų 2016 m.).
2001–2016 m. ES 28 amžiaus mediana padidėjo 4,3 metų (vidutiniškai po 0,3 metų per metus) nuo 38,3 metų iki 42,6 metų (žr. 3 grafiką). 2006–2016 m. amžiaus mediana padidėjo visose ES valstybėse narėse. Portugalijoje, Graikijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir Ispanijoje ji padidėjo 4,0 arba daugiau metų (žr. 2 grafiką).
Remiantis priklausomybės dėl amžiaus santykiais, galima tirti darbingo amžiaus gyventojų jaunesniojo ir (arba) vyresniojo amžiaus gyventojams teikiamos paramos lygį. Šie santykiai išreiškiami santykiniu jaunesniojo ir (arba) vyresniojo amžiaus gyventojų skaičiumi, palyginti su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi. 2016 m. sausio 1 d. ES 28 senėjimo indeksas buvo 29,3 proc. (žr. 2 lentelę); taigi kiekvienam 65 metų arba vyresnio amžiaus asmeniui teko beveik keturi darbingo amžiaus asmenys. Senėjimo indeksas ES valstybėse narėse svyravo: jis siekė tik 20,4 proc. Airijoje, 20,5 proc. Liuksemburge ir 20,6 proc. Slovakijoje, bet net 34,3 proc. Italijoje, 33,1 proc. Graikijoje, 32,4 proc. Suomijoje ir 32,0 proc. Vokietijoje, kuriose kiekvienam 65 metų arba vyresnio amžiaus asmeniui teko maždaug po tris darbingo amžiaus asmenis.
Sudėjus jaunimo priklausomybės dėl amžiaus santykį ir senėjimo indeksą gaunamas bendras priklausomybės dėl amžiaus santykis (apskaičiuojamas kaip išlaikomų jaunų ir vyresniojo amžiaus žmonių skaičiaus ir žmonių, kurie laikomi esančiais darbingo amžiaus, kitaip tariant, 15–64 metų amžiaus, žmonių skaičiaus santykis). Jis 2016 m. ES 28 buvo 53,2 proc. Iš to matyti, kad kiekvienam išlaikomam asmeniui tenka apie du darbingo amžiaus asmenis. 2016 m. mažiausias bendras priklausomybės dėl amžiaus santykis ES valstybėse narėse nustatytas Slovakijoje (42,4 proc.), o didžiausias – Prancūzijoje (59,4 proc.).
ES 28 apskritai buvo galima pastebėti senėjimo indekso ir bendro priklausomybės dėl amžiaus santykio didėjimo tendenciją. Pavyzdžiui, praėjusį dešimtmetį senėjimo indeksas padidėjo 4,3 proc. punkto (arba 17,2 proc., palyginti su buvusia verte) nuo 25 proc. 2006 m. iki 29,3 proc. 2016 m.
Iš gyventojų amžiaus piramidžių (žr. 4 ir 5 grafikus) matyti gyventojų pasiskirstymas pagal lytį ir penkerių metų amžiaus grupes. Kiekviena juosta atitinka konkrečios lyties ir amžiaus grupės dalį visoje visuomenėje (imant vyrus ir moteris kartu). 2016 m. sausio 1 d. ES 28 gyventojų amžiaus piramidė apačioje siaura, o kylant aukštyn tampa labiau panaši į rombą dėl demografinio sprogimo kartos atstovų grupių, susidariusių dėl didelio gimstamumo keliose Europos šalyse XX a. septintojo dešimtmečio viduryje. Ši demografinio sprogimo karta ir toliau sudaro didelę darbingo amžiaus gyventojų dalį. Lyginant su 2001 m. gyventojų amžiaus piramide matyti, kad pirmosios iš šių didelių 20–30 metų laikotarpiu gimusių asmenų grupių atstovai dabar sulaukia pensinio amžiaus. Iš 4 grafiko matyti, kad išplatėjimas dėl demografinio sprogimo juda gyventojų amžiaus piramide aukštyn, o žemesnioji darbingo amžiaus gyventojų dalis ir piramidės apačia lieka siauresnės.
Buvusios ir būsimos ES visuomenės senėjimo tendencijos
Visuomenės senėjimas yra ilgalaikė tendencija, prasidėjusi Europoje prieš kelis dešimtmečius. Ši tendencija matyti iš kintančios gyventojų amžiaus struktūros ir atsispindi didėjančioje vyresniojo amžiaus žmonių dalyje, susietoje su mažėjančia darbingo amžiaus žmonių dalimi visoje visuomenėje.
65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių dalis didėja visose ES valstybėje narėse, ELPA šalyse ir šalyse kandidatėse. Šis padidėjimas praėjusį dešimtmetį siekė nuo 5,2 proc. punkto Maltoje ir 4,5 proc. punkto Suomijoje iki 1,0 proc. punkto arba mažiau Belgijoje ir Liuksemburge. Praėjusį dešimtmetį (2006–2016 m.) visoje ES 28 nustatytas padidėjimas 2,4 proc. punkto (žr. 1 grafiką). Jaunesnių nei 15 metų amžiaus gyventojų dalis ES 28 sumažėjo 0,4 proc. punkto.
Santykinės vyresniojo amžiaus žmonių dalies didėjimą galima paaiškinti ilgesne vidutine gyvenimo trukme. Ši tendencija pastebima jau kelis dešimtmečius ilgėjant tikėtinai gyvenimo trukmei (žr. mirtingumo ir tikėtinos gyvenimo trukmės statistiką (anglų k.)). Šis pokytis dažnai vadinamas senėjimu gyventojų amžiaus piramidės viršuje.
Kita vertus, dėl nuolatinio nedidelio gimstamumo per daugelį metų visuomenė ėmė labiau senėti, nes, gimus mažiau kūdikių, sumažėjo jaunų žmonių dalis visoje visuomenėje (žr. gimstamumo statistiką (anglų k.)). Šis procesas žinomas kaip senėjimas gyventojų amžiaus piramidės apačioje ir matyti iš siaurėjančio 2001–2016 m. ES 28 gyventojų amžiaus piramidžių pagrindo.
Siekiant nustatyti būsimas visuomenės senėjimo tendencijas, Eurostatas parengė naujausią gyventojų skaičiaus prognozių rinkinį (EUROPOP2015), apimantį laikotarpį nuo 2015 iki 2080 m. EUROPOP2015 prognozuojama, kad ES 28 gyventojų daugės ir apie 2050 m. bus daugiausia – 528,6 mln., o paskui laipsniškai mažės iki 518,8 mln. 2080 m.
Iš 2015 ir 2080 m. amžiaus piramidžių palyginimo (žr. 5 grafiką) matyti, kad ES 28 visuomenė turėtų toliau senėti. Ateinančiais dešimtmečiais dėl didelio demografinio sprogimo kartos atstovų skaičiaus labai padaugės vyresniojo amžiaus žmonių. Tačiau 2080 m. piramidė labiau panėšės į stačiakampį ir labai susiaurės per vidurį (apie 45–54 metų amžiaus srityje).
Kitas visuomenės senėjimo aspektas yra laipsniškas pačių vyresniojo amžiaus gyventojų senėjimas, nes santykinis labai senų gyventojų segmento dydis auga sparčiau už bet kurį kito ES gyventojų amžiaus segmentą. Prognozuojama, kad 2016–2080 m. 80 metų arba vyresnio amžiaus žmonių dalis ES 28 visuomenėje padidės daugiau nei dvigubai nuo 5,4 proc. iki 12,7 proc. (žr. 6 grafiką).
2016–2080 m. darbingo amžiaus gyventojų dalis iki 2050 m. turėtų nuolat mažėti ir paskui šiek tiek stabilizuotis, o vyresniojo amžiaus žmonės tikriausiai sudarys vis didesnę visų gyventojų dalį: 2080 m. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės sudarys 29,1 proc. ES 28 gyventojų, palyginti su 19,2 proc. 2016 m. Dėl gyventojų judėjimo iš vienos amžiaus grupės į kitą prognozuojamas ES 28 senėjimo indeksas padidės beveik dvigubai nuo 29,3 proc. 2016 m. iki 52,3 proc. 2080 m. (žr. 7 grafiką). Prognozuojama, kad bendras priklausomybės dėl amžiaus santykis padidės nuo 53,2 proc. 2016 m. iki 79,7 proc. 2080 m.
Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti
Eurostatas iš ES valstybių narių ir kitų renkant demografinius duomenis dalyvaujančių šalių renka su gyventojais susijusius kiekvienų metų sausio 1 d. duomenis. Rekomenduojama apibrėžtis yra „nuolatinių gyventojų skaičius“, t. y. gyventojų skaičius konkrečioje teritorijoje atitinkamų metų sausio 1 d. (arba kai kuriais atvejais praėjusių metų gruodžio 31 d.). Remiantis Jungtinių Tautų tarptautinėmis rekomendacijomis, sąvokos „nuolatinė gyvenamoji vieta“ apibrėžtis grindžiama 12 mėnesių ataskaitiniu laikotarpiu. Kitaip tariant, į šią sąvoką patenkantys asmenys turėtų būti nepertraukiamai gyvenę savo įprastinėje gyvenamojoje vietoje bent 12 mėnesių iki ataskaitinės datos arba atvykę į savo įprastinę gyvenamąją vietą per 12 mėnesių iki ataskaitinės datos, siekdami likti joje bent vienus metus. Vis dėlto šalys gali pateikti Eurostatui gyventojų skaičiaus duomenis, grindžiamus naujausio gyventojų surašymo duomenimis, pakoreguotais atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus pokyčio nuo paskutiniojo gyventojų surašymo sudedamąsias dalis, arba įsiregistravusių ir (arba) teisėtų šalies gyventojų skaičius.
Gyventojų ir būstų surašymas visose ES valstybėse narėse, ELPA šalyse ir ES šalyse kandidatėse vyko 2011 m. Gavusios gyventojų ir būstų surašymo rezultatus, šalys paprastai patikslina savo metinius gyventojų skaičiaus įverčius. Surašymo rezultatais grindžiamuose gyventojų skaičiaus įverčiuose gali atsirasti gyventojų skaičiaus ir struktūros duomenų pertrūkių.
Eurostatas teikia informaciją apie įvairius demografinius duomenis. Gyventojų duomenys skirstomi pagal kelias charakteristikas, pvz., amžių, lytį, civilinę būklę ir įgytą išsilavinimą.
Kas trejus metus Eurostatas rengia su gyventojais susijusias nacionalinio lygmens prognozes. Šios prognozės yra prielaidų scenarijai, kuriais siekiama pateikti informaciją apie tikėtiną būsimą gyventojų skaičių ir amžiaus struktūrą, grindžiamą būsimų gimstamumo, tikėtinos gyvenimo trukmės ir migracijos tendencijų prielaidomis. Naujausios prognozės – EUROPOP2015.
Aplinkybės
Su gyventojais susijusiomis Eurostato prognozėmis remiasi Europos Komisija, analizuodama tikėtiną senėjančios visuomenės poveikį viešosioms išlaidoms. Tikėtina, kad dėl padidėjusių su visuomenės senėjimu susijusių socialinių išlaidų pensijoms, sveikatos priežiūrai ir institucinei arba privačiai (sveikatos) priežiūrai padidės našta darbingo amžiaus gyventojams.
Daugelyje svarbių politikos sričių, pirmiausia – socialinės ir ekonominės politikos srityse, demografiniais duomenimis remiamasi planuojant veiksmus ir įgyvendinant stebėsenos bei vertinimo programas, pvz., analizuojant visuomenės senėjimą ir galimą jo poveikį viešųjų finansų ir socialinės gerovės teisės aktų tvarumui arba ekonominį ir socialinį demografinių pokyčių poveikį.
Taip pat žr.
- Fertility statistics (anglų k.)
- Mortality and life expectancy statistics (anglų k.)
- Population and population change statistics (anglų k.)
- Population statistics at regional level (anglų k.)
Papildoma Eurostato informacija
Leidiniai
- People in the EU: who are we and how do we live. 2015 m. redakcija (anglų k.)
- Short analytical web note 3/2015 — Demography Report (anglų k.)
- Demographic statistics: a review of definitions and methods of collection in 44 European countries (anglų k.)
- Being young in Europe today. 2015 m. redakcija (anglų k.)
- Towards a ‘baby recession’ in Europe?. „Statistics in focus“ (13/2013) (anglų k.)
- The greying of baby boomers. „Statistics in focus 23/2011“ (anglų k.)
- Fewer, older and multicultural? Projections of the EU populations by foreign/national background. (anglų k.)
- Work session on demographic projections. 2010 m. balandžio 28-30 d., Lisabona (surengė kartu Eurostatas ir JT EEK) (anglų k.)
- Work session on demographic projections. 2007 m. spalio 10-12 d., Bukareštas (surengė kartu Eurostatas ir JT EKK) (anglų k.)
Pagrindinės lentelės
- Population (t_demo_pop) (anglų k.)
- Population projections (t_proj) (anglų k.)
Duomenų bazė
- Population (demo_pop) (anglų k.)
- Population projections (proj) (anglų k.), žr.:
- EUROPOP2015 — Population projections at national level (proj_15n) (anglų k.)
Specialus skyrius
Metodai ir metaduomenys
- Population projections (ESMS metaduomenų rinkmena — proj_esms) (anglų k.)
- Fertility (ESMS metaduomenų rinkmena — demo_fer_esms) (anglų k.)
- Mortality (ESMS metaduomenų rinkmena — demo_mor_esms) (anglų k.)
- Marriages and divorces (ESMS metaduomenų rinkmena — demo_nup_esms) (anglų k.)
- Population (ESMS metaduomenų rinkmena — demo_pop_esms) (anglų k.)
Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)
Kita informacija