Archive:Informacinės visuomenės statistika. Namų ūkiai ir asmenys

2014 m. balandžio mėn. duomenys. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė“. Straipsnį planuojama atnaujinti 2015 m. rugpjūčio mėn. Versija anglų kalba yra naujesnė.

1 grafikas. Interneto prieiga ir plačiajuostis internetas ES-28 namų ūkiuose 2007–2013 m.
(visų namų ūkių proc.). Šaltiniai – Eurostatas (isoc_pibi_hiac) ir (isoc_pibi_hba)

2 grafikas. Interneto prieiga namų ūkiuose 2008 ir 2013 m.
(visų namų ūkių proc.). Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_in_h)

1 lentelė. IRT ir interneto paslaugų naudojimas 2011–2013 m.
(16–74 m. gyventojų proc.). Šaltiniai – Eurostatas (isoc_ci_cfp_cu), (isoc_ci_ifp_iu) ir (isoc_ci_ac_i)

3 grafikas. Interneto naudojimo dažnumas 2013 m.
(16–74 m. gyventojų proc.). Šaltiniai – Eurostatas (isoc_ci_ifp_iu) ir (isoc_ci_ifp_fu)

4 grafikas. Per 12 mėn. iki tyrimo internetu privačiam naudojimui prekių ar paslaugų užsisakę asmenys 2012–2013 m.
(16–74 m. gyventojų proc.). Šaltinis – Eurostatas (isoc_ec_ibuy)

5 grafikas. Interneto ir mobiliojo interneto naudojimas 2013 m.(1)
(16–74 m. gyventojų proc.). Šaltiniai – Eurostatas (isoc_ci_ifp_iu) ir (isoc_cimobi_dev)

2 grafikas. Interneto naudojimas mobiliojo ryšio įrenginiais 2012 m.
(16–74 m. gyventojų proc.). Šaltinis – Eurostatas (isoc_cimobi_dev)

6 grafikas. Interneto naudojimas mobiliojo ryšio įrenginiais pagal amžiaus grupę, lytį ir mobiliojo ryšio įrenginio rūšį, ES-28 2012 m. BR>(gyventojų proc.). Šaltinis – Eurostatas (isoc_cimobi_dev)

7 grafikas. Aktyvumas internete naudojant nešiojamuosius įrenginius ES-28 2012 m.
(gyventojų, naudojusių nešiojamąjį įrenginį prisijungti prie interneto, proc.). Šaltinis – Eurostatas (isoc_cimobi_purp)

Šiame straipsnyje pateikiami nauji daugelio įvairių Europos Sąjungos (ES) informacinės visuomenės (anglų k.) aspektų statistiniai duomenys. Daugiausia dėmesio skiriama informacinėms ir ryšių technologijoms bei jų naudojimui namų ūkiuose ar individualiai. Manoma, kad plėtoti informacinę visuomenę labai svarbu, jei norima patenkinti visus visuomenės ir ES ekonomikos poreikius.

Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) įvairiai veikia žmonių gyvenimą tiek darbe, tiek namie, pavyzdžiui, internetu bendraujama ar apsiperkama. Todėl šios srities ES politika taip pat įvairi – nuo tam tikrų sričių, pvz., e. prekybos, reglamentavimo iki pastangų apsaugoti asmens privatumą.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

IRT prieiga ir naudojimas

Per pastarąjį dešimtmetį gyventojai ėmė kur kas dažniau naudoti IRT, nes jos tapo ir labiau prieinamos, ir pigesnės. Ribiniai metai buvo 2007 m., kai interneto prieiga atsirado daugumoje (55 proc.) ES-28 namų ūkių. Šis skaičius nuolat augo ir 2013 m. pasiekė 79 proc., nuo 2012 m. padidėjęs dar 3 proc. punktais. Plataus masto ir prieinamos kainos plačiajuostė prieiga – vienas iš būdų skatinti formuotis žiniomis pagrįstą ir išprususią visuomenę. Visose ES valstybėse narėse plačiajuostis internetas buvo dažniausia interneto prieigos forma: 2013 m. jį naudojo 76 proc. visų ES-28 namų ūkių, t. y. 34 proc. punktais daugiau nei 2007 m. (žr. 1 grafiką).

Daugiausia (95 proc.) namų ūkių su interneto prieiga 2013 m. buvo Nyderlanduose (žr. 2 grafiką). Liuksemburgas, Švedija ir Danija taip pat nurodė, kad bent 9 iš 10 namų ūkių šiose šalyse 2013 m. turėjo interneto prieigą. Mažiausias iš visų ES valstybių narių interneto prieigos rodiklis buvo Bulgarijos (54 proc.). Tačiau ir Bulgarijoje interneto prieigą turinčių namų ūkių sparčiai daugėja: 2008–2013 m. jų skaičius išaugo 29 proc. punktų. Kalbant apie kitas valstybes nares, tik Rumunijoje, Čekijoje ir Graikijoje tuo laikotarpiu šis rodiklis didėjo ne mažiau kaip 25 proc. punktais.

2013 m. pradžioje šiek tiek daugiau nei trys ketvirtadaliai 16–74 m. ES-28 gyventojų naudojosi kompiuteriais ir panaši jų dalis – internetu. Kompiuteriais ir internetu naudojosi bent 9 iš 10 Danijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Suomijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės gyventojų. Bulgarijoje ir Rumunijoje teigiamai į šį klausimą atsakė tik maždaug pusė visų 16–74 m. gyventojų. 2013 m. maždaug trys penktadaliai (59 proc.) visų ES-28 gyventojų naudojosi internetu informacijai apie prekes ir paslaugas surasti (žr. 1 lentelę).

2013 m. didžioji dalis (62 proc.) gyventojų prie interneto jungėsi kasdien (žr. 3 grafiką), o dar 10 proc. juo naudojosi bent kartą per savaitę (tačiau ne kasdien). Dažnai ir reguliariai internetu besinaudojančių gyventojų buvo daug visose valstybėse narėse, Islandijoje, Norvegijoje ir Turkijoje.

Taip pat padaugėjo asmenų, internetu užsisakiusių prekių ar paslaugų privačiam naudojimui. 2013 m. 47 proc. 16–74 m. ES-28 gyventojų nurodė, kad bent kartą yra pateikę užsakymą internetu – šis skaičius 3 proc. punkto didesnis nei 2012 m. (žr. 4 grafiką). Daugiau nei du trečdaliai Danijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Liuksemburgo, Vokietijos ir Nyderlandų gyventojų teikė prekių ar paslaugų užsakymus internetu, Italijoje šis rodiklis nesiekė vieno iš penkių, o Bulgarijoje ir Rumunijoje – 1 iš 10 gyventojų.

Mobiliojo ryšio įrenginių naudojimas

Interneto prieigai ES vis plačiau naudojami mobiliojo ryšio įrenginiai: 2013 m. internetu naudojosi trys ketvirtadaliai (75 proc.) gyventojų ir iš jų daugiau nei du penktadaliai (43 proc.) prie interneto (ne namie ar darbe) jungėsi mobiliojo ryšiu įrenginiu, pvz., nešiojamuoju kompiuteriu ar rankiniu įrenginiu (įskaitant mobiliuosius telefonus). Šis būdas naudojamas labiau tradicinei fiksuotojo ryšio prieigai (paprastai namie, darbe, mokymosi vietoje ar interneto kavinėje) papildyti. Šalių mobiliojo interneto naudojimo rodikliai labai skirtingi (žr. 5 grafiką). Švedijoje, Danijoje, Liuksemburge, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Suomijoje (taip pat Norvegijoje ir Islandijoje) daugiau nei 60 proc. gyventojų naudojosi mobiliojo ryšio įrenginiais, norėdami ne namie ar darbe prisijungti prie interneto mobiliojo ryšio ar belaidžiais tinklais. Lietuvoje, Portugalijoje, Bulgarijoje, Italijoje ir Rumunijoje (ir Turkijoje) šie rodikliai neviršijo 25 proc.

2 lentelėje išsamiau parodoma, kokių rūšių mobiliojo ryšio įrenginiais naudojamasi jungiantis prie interneto. Pateikiami 2012 m. duomenys: tais metais 36 proc. 16–74 m. ES-28 gyventojų jungėsi prie interneto mobiliojo ryšio įrenginiu. Dažniausiai interneto prieigai naudojami skreitiniai kompiuteriai ir įvairūs kiti nešiojamieji kompiuteriai, taip pat mobilieji ar išmanieji telefonai. Visų šių rūšių įrenginius naudojo apie ketvirtadalį apklaustųjų ES-28 gyventojų. Planšetiniai kompiuteriai ir kiti rankiniai įrenginiai (pvz., MP3 grotuvai ar žaidimų konsolės) paprastai naudoti rečiau. Švedijoje dažniausiai prie mobiliojo interneto jungtasi skreitiniais bei įvairiais kitais nešiojamaisiais kompiuteriais (46 proc.) ir mobiliaisiais ar išmaniaisiais telefonais (59 proc.), o Jungtinėje Karalystėje – planšetiniais kompiuteriais (23 proc.) ir kitais rankiniais įrenginiais (9 proc.).

Ypač dažnai prie interneto mobiliojo ryšio įrenginiais jungėsi jaunimas (žr. 6 grafiką). 2012 m. daugiau nei trys penktadaliai (63 proc.) 16–24 m. ES-28 gyventojų tam naudojo mobiliojo ryšio įrenginį, o vyresnio amžiaus grupėse šis rodiklis mažėjo: du penktadaliai (40 proc.) 25–54 m. gyventojų ir viena septintoji (14 proc.) 55–74 m. gyventojų. 16–24 m. ir 25–54 m. amžiaus grupėse rankiniais įrenginiais (įskaitant mobiliuosius ir išmaniuosius telefonus) naudotasi dažniau nei nešiojamaisiais kompiuteriais (įskaitant planšetinius), o vyresni gyventojai (55–74 m.) paprastai prie interneto jungėsi nešiojamaisiais kompiuteriais. Suskirsčius duomenis pagal lytį, skirtumai buvo mažesni nei suskirsčius pagal amžiaus grupę, nors vyrai interneto prieigai dažniau nei moterys rinkosi mobiliojo ryšio įrenginius – tiek nešiojamuosius kompiuterius, tiek rankinius įrenginius.

7 grafike parodomi tik rankinių įrenginių (t. y. neįskaitant nešiojamųjų kompiuterių) naudojimo prisijungti prie interneto duomenys (2012 m.). Trijų ketvirtadalių (76 proc.) visų ES-28 gyventojų, kurie jungėsi prie interneto rankiniais įrenginiais, tikslas buvo išsiųsti ar gauti elektroninius laiškus. Didžioji dalis rankinių įrenginių naudotojų taip pat jungėsi prie socialinių tinklų (pvz., „Facebook“ ar „Twiter“) ir skaitė ar parsisiuntė interneto naujienų (pvz., iš laikraščių ar žurnalų).

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Statistikos specialistai puikiai supranta, kokių problemų kyla dėl sparčios technologijų raidos su internetu ir kitomis naujomis IRT prietaikomis susijusiose srityse. Šios srities pažanga labai didelė ir statistikos priemonės pritaikomos naujiems duomenų poreikiams tenkinti. Susijusi statistika iš tiesų kasmet vertinama iš naujo, kad geriau atitiktų naudotojų poreikius ir technologinių pokyčių spurtą.

Į tai atsižvelgta ir Eurostato tyrime dėl namų ūkių ir asmenų IRT naudojimo. Atliekant šį metinį tyrimą nustatomi pagrindiniai su IRT susijusių pokyčių aspektai. Tam nagrinėjami tam tikro laikotarpio pagrindinių kintamųjų pokyčiai ir taip pat gilinamasi į kitus aspektus konkrečiu laiko momentu. Iš pradžių tyrimai buvo daugiausia skirti prieigos ir ryšio klausimams, tačiau vėliau į juos įtrauktos ir kitos temos (pvz., e. valdžia ir e. prekyba) bei socialinė ir ekonominė analizė, pvz., pagal regioninę įvairovę, lytį, amžių, išsilavinimo skirtumus ir asmens užimtumą. Be to, tyrimo aprėptis pritaikyta prie įvairių technologijų, kad taip pat būtų įtrauktos naujos produktų grupės ir ryšių technologijų diegimo galutiniams naudotojams priemonės.

Aprėptis ir apibrėžtys

Namų ūkių tyrime dalyvauja namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra 16–74 m. Namų ūkių interneto prieigos duomenys rodo, kokia namų ūkių procentinė dalis turi interneto prieigą, kad visi pageidaujantys namų ūkio nariai galėtų naudotis internetu namie, pvz., tiesiog išsiųsti e. laišką.

Interneto naudotojais vadinami visi 16–74 m. asmenys, naudojęsi internetu per tris mėnesius iki tyrimo. Reguliarūs interneto naudotojai per tris mėnesius iki tyrimo naudojosi internetu vidutiniškai kartą per savaitę.

Ataskaitinis šio tyrimo laikotarpis yra 2013 m. pirmasis ketvirtis, o daugelyje šalių tyrimas vyko antrąjį ketvirtį. Į 2013 m. tyrimą įtrauktas specialus e. valdžiai skirtas modulis, o per 2012 m. tyrimą apklausta ir apie mobiliojo interneto naudojimą.

Dažniausios interneto prieigos technologijos – plačiajuostė ir telefono prieiga įprasta ar ISDN telefono linija. Plačiajuostę prieigą užtikrina skaitmeninės abonento linijos (DSL) ir sparčiojo duomenų perdavimo technologijos. Plačiajuosčių linijų pralaidumas yra didesnis nei ISDN, t. y. ne mažesnis kaip 144 kbit/s. Namie dažniausiai prie interneto jungiamasi staliniais ir nešiojamaisiais kompiuteriais. Mobiliojo interneto naudojimas – naudojamasis internetu ne namie ar darbe nešiojamaisiais kompiuteriais ar rankiniais įrenginiais prisijungiant prie mobiliojo ryšio ar belaidžių tinklų.

Į asmenų užsakomas prekes ir paslaugas įtraukiami per 12 mėnesių iki tyrimo patvirtinti apgyvendinimo užsakymai, įsigytos finansinės investicijos, dalyvavimas loterijose ir lažybose, interneto aukcionai ir tiesiogiai apmokamos internetu teikiamos informacinės paslaugos. Neįtraukiamos nemokamai internetu gautos prekės ir paslaugos. Taip pat neįtraukiami ranka rašytais e. laiškais padaryti užsakymai.

Aplinkybės

Pagal plačiajuosčio ryšio technologijas galima vertinti interneto prieigą ir naudojimąsi internetu, nes naudojantis plačiajuosčiu ryšiu galima greitai perduoti didelį duomenų kiekį nemažinant prieigos linijų pralaidumo. Formuojant IRT politiką pirmiausia atsižvelgiama į plačiajuosčio ryšio įsisavinimo rodiklį. Manoma, kad plačiai prieinama plačiajuostė prieiga labai svarbi, norint užtikrinti pažangių internetu teikiamų paslaugų, pvz., e. verslo, e. valdžios ar e. mokymosi, vystymąsi. Pagrindinė plačiajuosčio ryšio technologija tebėra skaitmeninės abonento linijos (DSL), tačiau vis labiau plinta kiti būdai, pvz., kabelio, palydovinis, optinio pluošto ir belaidžių vietinių linijų ryšiai.

Iki 2010 m. IRT srities ES politikos sistemą sudarė iniciatyva „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ (KOM(2005) 229 galutinis), kuria siekta skatinti ES ekonomikos efektyvumą plačiau naudojant IRT. Atlikus laikotarpio vidurio peržiūrą, 2008 m. balandžio mėn. strategija „i2010“ buvo atnaujinta, įtraukiant pagrindines 2008–2010 m. laikotarpio problemas.

2010 m. gegužės mėn. Europos Komisija patvirtino Komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010) 245 galutinis), kuriame išdėstyta strategija, kaip iki 2020 m. sukurti klestinčią skaitmeninę ekonomiką. „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ – viena iš septynių pavyzdinių iniciatyvų pagal pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“. Komunikate pateikiamos politikos kryptys ir veiksmai, kad skaitmeninis amžius būtų kuo naudingesnis visai visuomenei ir ekonomikai. Darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriama septynioms prioritetinėms veiksmų sritims: bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimui, didesnei sąveikai, pasitikėjimo internetu ir jo saugumo stiprinimui, kur kas spartesnės interneto prieigos užtikrinimui, investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą skatinimui, skaitmeninio raštingumo įgūdžių stiprinimui ir įtraukčiai, ir IRT taikymui visuomenės problemoms, pvz., klimato kaitos ir senėjimo, spręsti.