Statistics Explained

Archive:Informacinės visuomenės statistika. Namų ūkiai ir asmenys

This article is outdated and has been archived on 01/09/2017 - for recent information on this topic see the article Digital economy and society statistics - households and individuals .

Duomenys paimti birželio 2015. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2017 m. birželio mėn."
1 grafikas. Interneto prieiga ir plačiajuostis internetas ES 28 namų ūkiuose 2007–2014 m.
(visų namų ūkių proc.)
Šaltiniai – Eurostatas (isoc_pibi_hiac) ir (isoc_pibi_hba)
2 grafikas. Interneto prieiga namų ūkiuose 2009 ir 2014 m.
(visų namų ūkių proc.)
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_in_h)
3 grafikas. Interneto prieiga namų ūkiuose pagal pajamų kvartilį 2014 m. (1)
(visų namų ūkių proc.)
Šaltinis – Eurostatas (isoc_bde15b_h)
4 grafikas. Interneto naudojimo dažnumas 2014 m.
(16–74 m. gyventojų proc.)
Šaltiniai – Eurostatas (isoc_ci_ifp_iu) ir (isoc_ci_ifp_fu)
5 grafikas. Asmenys, kurie internetu naudojosi ne namie ar darbe, 2012 ir 2014 m. (1)
(16–74 m. gyventojų proc.)
Šaltinis – Eurostatas (isoc_cimobi_dev)
6 grafikas. Asmenys, kurie 2014 m. naudojosi internetu, kad dalyvautų socialiniuose tinkluose
(16–74 m. gyventojų proc.)
Šaltinis – Eurostatas (isoc_bde15cua)
7 grafikas. Internetinės saugyklos naudojimas rinkmenoms saugoti ir jomis dalytis 2014 m. (1)
(16–74 m. gyventojų proc.)
Šaltinis – Eurostatas (isoc_cicci_use)
8 grafikas. Per 12 mėn. iki tyrimo internetu prekių ar paslaugų privačiam naudojimui užsisakę asmenys 2012 ir 2014 m.
(16–74 m. gyventojų proc.)
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ec_ibuy)

Šiame straipsnyje pateikiami nauji daugelio įvairių Europos Sąjungos (ES) informacinės visuomenės (anglų k.) aspektų statistiniai duomenys. Daugiausia dėmesio skiriama informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT) bei jų asmeniniam naudojimui ar naudojimui namų ūkiuose. Manoma, kad norint patenkinti visuomenės ir ES ekonomikos poreikius labai svarbu plėtoti informacinę visuomenę.

Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) įvairiai veikia žmonių gyvenimą tiek darbe, tiek namie, pavyzdžiui, bendraujant ar apsiperkant internetu. Todėl šios srities ES politika taip pat įvairi – nuo tam tikrų sričių, pvz., e. prekybos, reglamentavimo iki pastangų apsaugoti asmens privatumą.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Interneto prieiga

IRT dėl gerų prieigos galimybių ir mažų sąnaudų tapo plačiai prieinamos gyventojams. Ribiniai metai buvo 2007 m., kai interneto prieiga atsirado daugumoje (55 proc.) ES 28 namų ūkių. Šis skaičius nuolat augo ir nuo 2013 m. padidėjęs dar 2 proc. punktais 2014 m. pasiekė 81 proc.

Plataus masto ir prieinamos kainos plačiajuostė prieiga – vienas iš būdų skatinti formuotis žiniomis pagrįstą ir išprususią visuomenę. Visose ES valstybėse narėse plačiajuostis internetas buvo dažniausia interneto prieigos forma: 2014 m. jį naudojo 78 proc. visų ES 28 namų ūkių, t. y. 36 proc. punktais daugiau nei 2007 m. (žr. 1 grafiką).

Daugiausia (96 proc.) namų ūkių su interneto prieiga 2014 m. buvo Liuksemburge ir Nyderlanduose (žr. 2 grafiką). Danija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė taip pat nurodė, kad bent 9 iš 10 jų namų ūkių 2014 m. turėjo interneto prieigą. Mažiausias iš visų ES valstybių narių interneto prieigos rodiklis buvo Bulgarijos (57 proc.). Tačiau ir Bulgarijoje interneto prieigą turinčių namų ūkių sparčiai daugėja: 2009–2014 m. jų skaičius išaugo 27 proc. punktais. Visoje ES didesnis augimas užfiksuotas tik Graikijoje (28 proc. punktais). Dar didesnis jis buvo Turkijoje – 30 proc. punktų. Čekijoje, Rumunijoje, Estijoje, Ispanijoje, Vengrijoje ir Italijoje per tą patį laikotarpį taip pat užfiksuotas ne mažesnis kaip 20 proc. punktų augimas. Suprantama, kad palyginti mažai interneto prieigos rodiklis augo tose valstybėse narėse, kur jis jau yra beveik maksimalus, kaip antai Švedijoje ir Nyderlanduose. Kita vertus, Lietuvos rodiklio augimas buvo priešpaskutinis (6 proc. punktai), nors jos namų ūkių su interneto prieiga dalis palyginti maža (66 proc. 2014 m.).

Iš 3 grafiko matyti, kad pajamų lygis gali turėti įtakos namų ūkių interneto prieigos lygiui. ES 28 interneto prieigą 2014 m. turėjo bent 60 proc. namų ūkių, priklausančių pirmajam pajamų kvartiliui (25 proc. mažiausias pajamas turinčių namų ūkių). Šis rodiklis augo antrajam ir trečiajam pajamų kvartiliams priklausančiuose namų ūkiuose, o ketvirtajam pajamų kvartiliui priklausančiuose ūkiuose (25 proc. didžiausias pajamas turinčių ūkių) jis siekė 97 proc. Visose ES valstybėse narėse nustatyta ta pati pagrindinė tendencija – interneto prieigos dalis mažiausia pirmajame pajamų kvartilyje, kituose dviejuose kvartiliuose ji didėja, o pati didžiausia yra ketvirtajame pajamų kvartilyje. Suprantama, kad valstybės narės, kuriose bendras interneto prieigos lygis yra aukštas, kaip antai Nyderlandai ir Liuksemburgas, pranešė apie gana mažą interneto prieigos skirtumą tarp pajamų kvartilių. Kita vertus, didesni skirtumai nustatyti tose valstybėse narėse, kuriose bendras interneto prieigos lygis yra žemesnis, pirmiausia pietinėse ir rytinėse ES valstybėse narėse ir Baltijos jūros regiono valstybėse narėse.

Lyginant skirtingų ES valstybių narių namų ūkius, priklausančius ketvirtajam pajamų kvartiliui, kiek tai susiję su interneto prieigą turinčių namų ūkių dalimi, skirtumai gana maži – nuo 93 proc. Bulgarijoje iki 100 proc. Liuksemburge. Tik Italijoje ir Rumunijoje šis rodiklis mažesnis (atitinkamai 90 proc. (2013 m. duomenys) ir 85 proc.). Lyginant skirtingų ES valstybių narių namų ūkius, priklausančius pirmajam pajamų kvartiliui, kiek tai susiję su interneto prieigą turinčių namų ūkių dalimi, skirtumai buvo gerokai didesni – nuo 29 proc. Rumunijoje ir Lietuvoje iki 89 proc. Liuksemburge ir Nyderlanduose. Bulgarijoje šis rodiklis dar mažesnis (15 proc.).

Interneto naudojimas

2014 m. pradžioje internetu naudojosi (bent kartą per tris mėnesius iki tyrimo) šiek tiek daugiau nei trys ketvirtadaliai (78 proc.) visų 16–74 m. ES 28 gyventojų. Internetu naudojosi bent 9 iš 10 Danijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Švedijos, Suomijos ir Jungtinės Karalystės gyventojų. O Portugalijoje, Graikijoje, Italijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje internetu naudojosi mažiau nei du trečdaliai visų 16–74 m. gyventojų.

ES 28 gyventojų, niekada nesinaudojusių internetu, dalis 2014 m. buvo 18 proc., t. y. dviem procentiniais punktais mažesnė nei ankstesniais metais ir gerokai mažesnė nei 30 proc. 2009 m. Skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyta, kad iki 2015 m. turi būti pasiekta, kad internetu niekada nesinaudojusių ES 28 gyventojų būtų ne daugiau kaip 15 proc.

2014 m. beveik du trečdaliai (65 proc.) gyventojų prie interneto jungėsi kasdien (žr. 4 grafiką), o dar 10 proc. juo naudojosi bent kartą per savaitę (tačiau ne kasdien). Taigi 75 proc. asmenų reguliariai naudojosi internetu (bent kartą per savaitę), vadinasi, interneto naudojimosi lygis metais anksčiau pasiekė 2015-iesiems metams skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytą 75 proc. tikslą. ES gyventojų, kurie kasdien naudojosi internetu, dalis buvo nuo 60 proc. Rumunijoje ir 76 proc. Čekijoje ir Lenkijoje iki 90 proc. Nyderlanduose, 92 proc. Liuksemburge ir 94 proc. Italijoje. Kasdien internetu naudojosi ir daug Norvegijos (93 proc.) bei Islandijos (95 proc.) gyventojų.

5 grafike matyti naudojimasis mobiliuoju internetu, kitaip tariant, naudojimasis internetu ne namuose ar darbe ir nešiojamaisiais kompiuteriais ar rankiniais įrenginiais prisijungiant prie mobiliojo ryšio ar belaidžių tinklų. Grafike palyginami 2012 m. duomenys, kai 36 proc. 16–74 m. ES 28 gyventojų jungėsi prie interneto mobiliojo ryšio įrenginiu, ir 2014 m. duomenys, kai jų skaičius išaugo iki 51 proc. Dažniausiai interneto prieigai naudoti mobilieji ar išmanieji telefonai, skreitiniai kompiuteriai, knyginiai kompiuteriai, tinklinukai arba planšetiniai kompiuteriai. 2014 m. Švedijoje, Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje užregistruota didžiausia mobiliojo interneto naudotojų dalis – juo naudojosi maždaug trys ketvirtadaliai 16–74 m. gyventojų. O Bulgarijoje, Rumunijoje ir Italijoje internetu ne namie ar darbe naudojosi maždaug ketvirtadalis gyventojų.

2014 m. vienas dažniausių užsiėmimų internete ES 28 buvo dalyvavimas socialiniuose tinkluose. Beveik pusė (46 proc.) 16–74 m. gyventojų jungėsi prie interneto, kad galėtų naudotis socialiniais tinklais, kaip antai „Facebook“ ar „Twitter“.

Danijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Liuksemburge ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat Islandijoje ir Norvegijoje socialinių tinklų svetainėmis naudojosi bent 6 iš 10 gyventojų; Nyderlanduose šis skaičius buvo šiek tiek mažesnis – 59 proc. Keturiose ES valstybėse narėse – Prancūzijoje, Lenkijoje, Italijoje ir Rumunijoje – tokiomis svetainėmis naudojosi mažiau nei 4 iš 10 gyventojų; tokia pat padėtis buvo ir Turkijoje.

Debesijos kompiuterijos naudojimas rinkmenoms saugoti ir jomis dalytis

Debesijos kompiuterijos technologija pagrįstos paslaugos leidžia naudotojams saugoti rinkmenas ar naudotis programine įranga internetiniame serveryje. Palyginti su taikomosiomis interneto programomis, skirtomis dalyvauti socialiniuose tinkluose, klausytis muzikos ar žiūrėti filmus, debesijos paslaugos yra palyginti naujas fenomenas. Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduriama vertinant debesijos paslaugų naudojimo mastą, yra galimybė aiškiai atskirti šias ir kitas internetines paslaugas. 7 grafike nurodyti du rodikliai, susiję su gyventojų naudojimusi debesijos paslaugomis rinkmenoms saugoti ir jomis dalytis. 2014 m. rinkmenas internetinėje saugykloje saugojo, kitaip tariant, debesijos paslaugomis naudojosi, vienas iš penkių (21 proc.) 16–74 m. ES 28 gyventojų. Internete rinkmenas saugojo daugiau kaip trečdalis Nyderlandų, Švedijos, Liuksemburgo, Jungtinės Karalystės ir Danijos gyventojų, o Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje šiomis paslaugomis minėtu tikslu naudojosi mažiau nei 1 iš 10 asmenų.

Kaip matyti iš išsamesnių rezultatų, palyginti su kitais elektroninio dalijimosi rinkmenomis būdais, internetinės saugyklos šiuo tikslu naudotos rečiau (žr. straipsnį „Internetas ir debesijos paslaugos“ (anglų k.)). Nors 2014 m. 15 proc. ES 28 gyventojų naudojosi internetinėmis saugyklomis, kad dalytųsi rinkmenomis, didesnė dalis naudojosi e. pašto taikomosiomis programomis (44 proc.), USB atmintukais, DVD ar jungtimi „Bluetooth“ (30 proc.) arba asmeninėmis ar socialinių tinklų svetainėmis (28 proc.). Dauguma gyventojų, kurie naudojosi debesijos paslaugomis, džiaugėsi, kad labai lengva pasiimti rinkmenas iš skirtingų įrenginių ar vietų. Vis dėlto didelė internetu besinaudojančių gyventojų dalis apie debesijos paslaugas dar nežinojo. Tie naudotojai, kurie apie jas žinojo, teigia, kad jomis nesinaudoja pirmiausia todėl, kad nerimauja dėl saugumo ir privatumo.

Paslaugų ir prekių užsakymas

16–74 m. ES 28 gyventojų, kurie internetu užsisakinėjo prekių ir paslaugų privačiam naudojimui, skaičius paaugo ir 2014 m. pasiekė 50 proc. – tai 6 procentiniais punktais daugiau nei 2012 m. (žr. 8 grafiką). Taigi skaitmeninės darbotvarkės tikslas, kad iki 2015 m. 50 proc. gyventojų pirktų internetu, pasiektas metais anksčiau. Prekių ar paslaugų internetu užsisakė daugiau nei du trečdaliai Jungtinės Karalystės, Danijos, Švedijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Vokietijos ir Suomijos gyventojų. Italijoje ir Bulgarijoje šis rodiklis buvo maždaug vienas iš penkių, o Rumunijoje – 1 iš 10 gyventojų. Matuojant procentiniais punktais, šis skaičius 2012–2014 m. labiausiai išaugo Estijoje – 26 procentiniais punktais nuo 23 proc. 2012 m. iki 49 proc. 2014 m. Antras pagal dydį augimas ES valstybėse narėse užfiksuotas Čekijoje – 11 procentinių punktų; Islandijoje šis rodiklis išaugo 12 procentinių punktų.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Dėl sparčios technologijų raidos su internetu ir kitomis naujomis IRT taikomosiomis programomis susijusiose srityse rengti statistiką nelengva. Šios srities pažanga labai didelė ir statistikos priemonės pritaikomos naujiems duomenų poreikiams tenkinti. Susijusi statistika iš tiesų kasmet vertinama iš naujo, kad geriau atitiktų naudotojų poreikius ir technologinių pokyčių spurtą.

Į tai atsižvelgta ir Eurostato tyrime dėl namų ūkių ir asmenų IRT naudojimo. Atliekant šį metinį tyrimą nustatomi pagrindiniai su IRT susijusių pokyčių aspektai. Tam nagrinėjami tam tikro laikotarpio pagrindinių kintamųjų pokyčiai ir gilinamasi į kitus aspektus konkrečiu laiko momentu. Iš pradžių tyrimas buvo daugiausia skirtas prieigos ir ryšio klausimams, tačiau vėliau į jį įtrauktos ir kitos temos (pvz., e. valdžia ir e. prekyba) bei socialinė ir ekonominė analizė (pvz., pagal regioninę įvairovę, lytį, skirtingas amžiaus grupes, išsilavinimą ir užimtumą). Be to, tyrimo aprėptis pritaikyta prie įvairių technologijų, kad būtų įtrauktos naujos produktų grupės ir ryšių technologijų diegimo galutiniams naudotojams priemonės.

Aprėptis ir apibrėžtys

Namų ūkių tyrime dalyvauja namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra 16–74 m. Namų ūkių interneto prieigos duomenys rodo, kokia namų ūkių procentinė dalis turi interneto prieigą, kad visi pageidaujantys namų ūkio nariai galėtų naudotis internetu namie, pvz., tiesiog išsiųsti e. laišką.

Interneto naudotojais vadinami visi 16–74 m. asmenys, naudojęsi internetu per tris mėnesius iki tyrimo. Reguliarūs interneto naudotojai per tris mėnesius iki tyrimo naudojosi internetu vidutiniškai kartą per savaitę.

Ataskaitinis šio tyrimo laikotarpis yra 2014 m. pirmasis ketvirtis; daugelyje šalių tyrimas vyko antrąjį ketvirtį. Į 2014 m. tyrimą įtrauktas specialus debesijos kompiuterijai skirtas modulis, o į 2012 m. tyrimą – mobiliojo interneto naudojimui skirtas modulis.

Dažniausios interneto prieigos laidinės technologijos – plačiajuostė ir telefono prieiga įprasta ar ISDN telefono linija. Plačiajuostę prieigą užtikrina skaitmeninės abonento linijos (DSL) ir sparčiojo duomenų perdavimo technologijos. Plačiajuosčių linijų pralaidumas yra didesnis nei ISDN, t. y. ne mažesnis kaip 144 kbit/s. Namie dažniausiai prie interneto jungiamasi staliniais ir nešiojamaisiais kompiuteriais.

Mobiliojo interneto naudojimas – naudojimasis internetu ne namie ar darbe nešiojamaisiais kompiuteriais ar rankiniais įrenginiais prisijungiant prie mobiliojo ryšio ar belaidžių tinklų.

Debesijos kompiuterijos paslaugos suteikia galimybę rinkmenas saugoti internetinėje saugykloje, kartu su papildomomis įkeltų rinkmenų dalijimosi arba redagavimo galimybėmis arba be jų. Tyrime dėl namų ūkių ir asmenų IRT naudojimo atsižvelgta į debesijos paslaugų naudojimą asmeniniais tikslais.

Į asmenų užsakomas prekes ir paslaugas įtraukiami per 12 mėnesių iki tyrimo patvirtinti apgyvendinimo ar kelionės užsakymai, įsigytos finansinės investicijos, telekomunikacijų paslaugos, vaizdo žaidimai ar programinė įranga ir tiesiogiai apmokamos internetu teikiamos informacinės paslaugos. Neįtraukiamos nemokamai internetu gautos prekės ir paslaugos. Taip pat neįtraukiami e. laiškais, kurių tekstas surinktas ranka, SMS ar MMS žinutėmis atlikti užsakymai.

Aplinkybės

Pagal plačiajuosčio ryšio technologijas galima vertinti interneto prieigą ir naudojimąsi internetu, nes naudojantis plačiajuosčiu ryšiu galima greitai perduoti didelį duomenų kiekį nemažinant prieigos linijų pralaidumo. Formuojant IRT politiką pirmiausia atsižvelgiama į plačiajuosčio ryšio įsisavinimo rodiklį. Manoma, kad plačiai prieinama plačiajuostė prieiga labai svarbi, norint užtikrinti pažangių internetu teikiamų paslaugų, pvz., e. verslo, e. valdžios ar e. mokymosi, vystymąsi. Pagrindinė plačiajuosčio ryšio technologija tebėra skaitmeninės abonento linijos (DSL), tačiau vis labiau plinta kiti būdai, pvz., kabelio, palydovinis, optinio pluošto ir belaidžių vietinių linijų ryšiai.

2010 m. gegužės mėn. Europos Komisija priėmė Komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010) 245 galutinis), kuriame išdėstyta strategija, kaip iki 2020 m. sukurti klestinčią skaitmeninę ekonomiką. Skaitmeninė darbotvarkė – viena iš septynių pavyzdinių iniciatyvų pagal pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“. Komunikate pateikiamos politikos kryptys ir veiksmai, kad skaitmeninis amžius būtų kuo naudingesnis visai visuomenei ir ekonomikai. Darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriama septynioms prioritetinėms veiksmų sritims: bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimui, didesnei sąveikai, pasitikėjimo internetu ir jo saugumo stiprinimui, kur kas spartesnės interneto prieigos užtikrinimui, investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą skatinimui, skaitmeninio raštingumo įgūdžių stiprinimui ir įtraukčiai ir IRT taikymui visuomenės problemoms, pvz., klimato kaitos ir senėjimo, spręsti.

2012 m. Europos Komisija priėmė Komunikatą „Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje“ (COM(2012) 529). Šios srities ES politika siekiama, kad visuose ekonomikos sektoriuose būtų galima lengviau ir greičiau pradėti naudotis debesijos kompiuterija. Debesijos kompiuterija yra viena iš strateginių skaitmeninių technologijų ir laikoma svarbiu našumo didinimo ir paslaugų tobulinimo veiksniu.

2015 m. gegužės mėn. Europos Komisija priėmė bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją (COM(2015) 192), kuri yra vienas iš svarbiausių Komisijos prioritetų. Ši strategija apima tris sritis:

  • prekių ir paslaugų internetinio prieinamumo visoje Europoje didinimą;
  • aplinkos, palankios skaitmeniniams tinklams ir paslaugoms vystyti, kūrimą;
  • užtikrinimą, kad Europos ekonomika ir pramonė visapusiškai pasinaudotų skaitmenine ekonomika kaip augimo varomąja jėga.

Taip pat žr.

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Pagrindinės lentelės

Politikos rodikliai (t_isoc_pi)
Kompiuteriai ir internetas namų ūkiuose ir įmonėse (t_isoc_ci)
Gyventojų ir įmonių naudojimasis e. prekyba (t_isoc_ec)
Gyventojų e. įgūdžiai ir įmonių IRT kompetencija (t_isoc_sk)
Regioninė informacinės visuomenės statistika (t_isoc_reg)

Duomenų bazė

Politikos rodikliai (isoc_pi)
Kompiuteriai ir internetas namų ūkiuose ir įmonėse (isoc_ci)
Gyventojų ir įmonių naudojimasis e. prekyba (isoc_ec)
Gyventojų e. įgūdžiai ir įmonių IRT kompetencija (isoc_sk)
Regioninė informacinės visuomenės statistika pagal NUTS regionus (isoc_reg)

Specialus skyrius

Metodai ir metaduomenys

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)

Kitos nuorodos