Archive:Energijos gamyba ir importas

2014 m. kovo ir gegužės mėn. duomenys. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2015 m. balandžio mėn.

1 lentelė. Energijos gamyba 2002 ir 2012 m.
(mln. tonų naftos ekvivalentu). Šaltiniai – Eurostatas (ten00076), (ten00080), (ten00077), (ten00079), (ten00078) ir (ten00081)

1 grafikas. Pirminės energijos gamyba ES-28 2012 m.
(viso kiekio proc., pagal tonas naftos ekvivalentu). Šaltiniai – Eurostatas (ten00080), (ten00077), (ten00079), (ten00078), (ten00081) ir (nrg_107a)

code=ten00076}}, (ten00081), (ten00080), (ten00079), (ten00078) ir (ten00077)

code=nrg_100a}} ir (tps00001)

3 lentelė. Pagrindinės importuotos pirminės energijos kilmės šalys, ES-28 2002–2012 m.
(proc. importo iš ne ES-28). Šaltiniai – Eurostatas (nrg_122a), (nrg_123a) ir (nrg_124a)

4 lentelė. Energetinės priklausomybės lygis ES-28 2002–2012 m.
(proc. grynojo importo pagal bendrąsias energijos vidaus sąnaudas ir laivų bunkeriuose esantį kurą, remiantis tonomis naftos ekvivalentu). Šaltiniai – Eurostatas (nrg_100a), (nrg_102a) ir (nrg_103a)

3 grafikas. Energetinės priklausomybės lygis (visi produktai) 2012 m.
(proc. grynojo importo pagal bendrąsias energijos vidaus sąnaudas ir laivų bunkeriuose esantį kurą, remiantis tonomis naftos ekvivalentu). Šaltiniai – Eurostatas (tsdcc310) ir (nrg_100a)

Europos Sąjungos (ES) priklausomybė nuo energijos, ypač nuo naftos, o pastaruoju metu – ir nuo dujų, importo kelia politinį susirūpinimą dėl energijos tiekimo saugumo. Šiame straipsnyje aptariama pirminės energijos gamyba ES ir dėl gamybos ir vartojimo skirtumo didėjanti ES priklausomybė nuo energijos importo iš kitų, ne ES valstybių. Iš tiesų 2012 m. daugiau nei pusė (53,4 proc.) ES-28 bendrųjų energijos vidaus sąnaudų buvo susijusios su importuotais ištekliais.

Svarbiausi statistiniai faktai

Pirminės energijos gamyba

2012 m. ES-28 iš viso buvo pagaminta 794,3 mln. tonų naftos ekvivalentu (TNE) pirminės energijos. Taigi, bendroji pastarųjų metų neigiama tendencija tęsėsi, išskyrus 2010 m., kai gamyba padidėjo po palyginti ryškaus sumažėjimo 2009 m., sutapusio su finansų ir ekonomikos krize. Vertinant ilgesnį laikotarpį, 2012 m. ES-28 buvo pagaminta 15,7 proc. mažiau pirminės energijos nei prieš dešimtmetį. Bendrąją gamybos mažėjimo tendenciją ES-28 bent jau iš dalies galima paaiškinti tuo, kad seko žaliavos ir (arba) gamintojai manė, kad neekonomiška išnaudoti ribotus išteklius.

Iš ES valstybių narių daugiausia (16,8 proc. visos ES-28 produkcijos) pirminės energijos pagaminta Prancūzijoje. Antrojoje vietoje buvo Vokietija (15,6 proc.) ir Jungtinė Karalystė (14,6 proc.). Palyginti su ankstesniu dešimtmečiu, pagrindinis pokytis – sumažėjusi Jungtinės Karalystės dalis, kuri buvo 27,1 proc. (žr. 1 lentelę). Kalbant apie valstybes nares, šiuo laikotarpiu mažėjo dar tik Danijos ir Lietuvos rodikliai (atitinkamai -0,6 ir -0,4 proc. punkto). Absoliučiaisiais dydžiais per dešimtmetį iki 2012 m. pirminės energijos gamyba labiausiai plėtėsi Italijoje ir Švedijoje (padidėjimas po 4,4 mln. TEN) ir Nyderlanduose (padidėjimas 4,3 mln. TEN).

2012 m. pirminės energijos gamyba ES-28 aprėpė įvairius energijos išteklius, kurių svarbiausias (pagal dalį) – branduolinė energija (28,7 proc. viso kiekio). Branduolinis kuras buvo ypač svarbus Prancūzijai, Belgijai ir Slovakijai. Šiose šalyse iš jo gaminama daugiau nei pusė pirminės energijos. Daugiau nei penktadaliui visos ES-28 pirminės energijos pagaminti naudoti atsinaujinantieji energijos ištekliai (22,3 proc.) ir kietasis kuras (20,9 proc., daugiausia anglis), o gamtinių dujų – šiek tiek mažiau (16,8 proc.). Likusią viso kiekio dalį sudarė žalia nafta (8,9 proc.) (žr. 1 grafiką).

Palyginti su visomis kitomis energijos rūšimis, labiausiai didėjo pirminės energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. 2002–2012 m. ji buvo palyginti stabili, tik šiek tiek mažėjo 2011 m. (žr. 2 grafiką). Per 10 metų gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių iš viso padidėjo 81,3 proc. O gamyba iš kitų pirminės energijos išteklių per šį laikotarpį iš esmės mažėjo, ypač iš žalios naftos (-53,5 proc.), gamtinių dujų (-35,4 proc.) ir kietojo kuro (-20,7 proc.). Branduolinės energijos sektoriuje sumažėjimas buvo švelnesnis – 10,9 proc.

Importas

Dėl mažėjančių antracito, lignito, žalios naftos, gamtinių dujų, o pastaruoju metu – ir branduolinės energijos išteklių, norėdama patenkinti paklausą ES tampa vis labiau priklausoma nuo pirminės energijos importo, nors po finansų ir ekonomikos krizės padėtis stabilizavosi. 2012 m. ES-28 pirminės energijos importas viršijo eksportą apie 922,8 mln. TEN. Apskritai daugiausia pirminės energijos importuoja (grynuoju dydžiu) gausiausiai apgyvendintos ES valstybės narės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Lenkiją (turinčias dideles vietos naftos arba gamtinių dujų ir anglies atsargas). Nuo 2004 m. tik viena iš valstybių narių – Danija – eksportuoja daugiau pirminės energijos nei importuoja (žr. 2 lentelę).

ES-28 importuojamos energijos kilmės šalys pastaraisiais metais šiek tiek keitėsi, tačiau pagrindinė žalios naftos ir gamtinių dujų tiekėja liko Rusija, be to, ji dabar tiekia ir daugiausia kietojo kuro (žr. 3 lentelę). 2012 m. ES-28 iš Rusijos importavo apie 33,7 proc. visos žalios naftos. Tai šiek tiek mažiau nei 2010 m. (34,7 proc.) ir 2011 m. (34,8 proc.). Rusija tapo pagrindine kietojo kuro tiekėja 2006 m., perėmusi šią poziciją iš Pietų Afrikos, dar 2004 m. aplenkusi Australiją ir 2002 m. – Kolumbiją. ES-28 iš Rusijos importuojamo kietojo kuro dalis padidėjo nuo 13,1 proc. 2002 m. iki 30,0 proc. 2009 m., o 2012 m. šiek tiek sumažėjo (iki 25,9 proc.). Nepaisant to, 2012 m. daugiausia kietojo kuro į ES tebebuvo importuojama iš Rusijos, nors jos dalis tik šiek tiek viršijo Kolumbijos (23,7 proc.) ir Jungtinių Valstijų (23,0 proc.). Priešingai šiai tendencijai, ES-28 importuojamų gamtinių dujų dalis iš Rusijos 2002–2010 m. sumažėjo nuo 45,2 proc. iki 29,5 proc., bet 2011 ir 2012 m. ėmė didėti. ES-28 iš Kataro importuojamų gamtini dujų dalis padidėjo nuo mažiau nei 1 proc. 2002 m. iki 11,0 proc. 2011 m., tačiau 2012 m. vėl šiek tiek sumažėjo (iki 8,4 proc.).

Jei į ES bus importuojama tik iš kelių partnerių, gali kilti pavojus jos pirminės energijos tiekimo saugumui. 2012 m. ES-28 importavo daugiau nei tris ketvirtadalius (76,8 proc.) visų gamtinių dujų iš Rusijos, Norvegijos ir Alžyro, t. y. importas buvo labiau sukoncentruotas nei ankstesniais dvejais metais, kai 2010 m. šios trys šalys sudarė 71,0 proc. viso importuojamo gamtinių dujų kiekio, o 2011 m. – 72,0 proc. Panaši analizė rodo, kad 2012 m. 53,6 proc. ES-28 žalios naftos importuota iš Rusijos, Norvegijos ir Saudo Arabijos, o 72,6 proc. antracito – iš Rusijos, Kolumbijos ir Jungtinių Valstijų. 2002–2012 m. atsirado ir naujų šalių partnerių, nors iš jų importuota gana nedaug. Galima paminėti, pvz., žalią naftą iš Nigerijos, Azerbaidžano ir Kazachstano arba gamtines dujas iš Kataro.

ES-28 priklausomybė nuo energijos importo padidėjo nuo mažiau nei 40 proc. bendrųjų energijos sąnaudų XX a. devintajame dešimtmetyje iki 53,4 proc. 2012 m. (žr. 4 lentelę). Pastarasis rodiklis rodo nedidelį priklausomybės lygio sumažėjimą, kuris 2008 m. buvo net 54,7 proc. Didžiausi energetinės priklausomybės rodikliai 2012 m. buvo susiję su žalia nafta (88,2 proc.) ir gamtinėmis dujomis (65,8 proc.). Per pastarąjį dešimtmetį (2002–2012 m.) ES priklausomybė nuo gamtinių dujų ir žalios naftos tiekimo iš ne ES valstybių narių augo greičiau nei priklausomybė nuo kietojo kuro tiekimo (atitinkamai 14,9 proc. punkto ir 11,9 proc. punkto, palyginti su 8,9 proc. punkto). Nuo 2004 m. ES-28 grynasis energijos importas viršijo pirminę gamybą, kitaip tariant, daugiau nei pusė ES-28 bendrųjų energijos vidaus sąnaudų padengiama grynuoju importu.

Kadangi Danija eksportavo daugiau nei importavo, 2012 m. jos vienintelės iš ES valstybių narių priklausomybės rodiklis buvo neigiamas (žr. 3 grafiką). Iš kitų valstybių narių mažiausi priklausomybės rodikliai buvo Estijos, Rumunijos, Čekijos ir Švedijos (tik šios šalys pateikė mažesnius nei 30,0 proc. priklausomybės lygio rodiklius), o Malta, Liuksemburgas ir Kipras (iš esmės) visiškai priklausė nuo pirminės energijos importo.

Duomenų šaltiniai ir turimi duomenys

Energijos pagrindiniai produktai, išgauti ar surinkti tiesiogiai iš gamtinių išteklių, vadinami pirminės energijos ištekliais, o energijos pagrindiniai produktai, pagaminti iš pirminės energijos išteklių perdirbimo gamyklose, vadinami išvestiniais produktais. Pirminės energijos gamyba yra šalies pirminės energijos išteklių gamyba, išgaunant ją iš gamtinių išteklių, pvz., anglies kasyklose, naftos telkiniuose, hidroelektrinėse arba gaminant biokurą. Kai pirminės produkcijos suvartojama daugiau nei pagaminama, trūkumą reikia padengti importuojant pirminius arba išvestinius produktus.

Šiluma, gauta reaktoriuje dėl branduolių dalijimosi, laikoma pirmine branduolinės šilumos, dar vadinamos branduoline energija, gamyba. Ji vertinama pagal faktinę pagamintą šilumą arba pagal pateiktus bendrosios elektros energijos gamybos duomenis ir branduolinės elektrinės šiluminį naudingumo koeficientą. Anglies ir lignito pirminei gamybai priskiriami išgauto ar pagaminto kuro kiekiai, apskaičiuoti pašalinus inertinę medžiagą.

Energijos virsmas iš vienos formos kita, pvz., elektros ar šilumos gavyba šiluminėse elektrinėse arba kokso gamyba koksavimo krosnyse, pirmine gamyba nelaikomas.

Grynasis importas apskaičiuojamas iš importo atėmus atitinkamą eksportą. Importas – visas į šalies teritoriją įvežtas kiekis, išskyrus vežamą tranzitu (pvz., dujotiekiais ir naftotiekiais), o eksportas, atitinkamai, yra visas iš šalies teritorijos eksportuotas kiekis.

Bendroji informacija

ES-28 daugiau nei pusę energijos importuoja iš ne ES šalių ir ši dalis per pastarąjį dešimtmetį iš esmės didėjo. Didžioji energijos dalis importuojama iš Rusijos, kurios ginčai su tranzito šalimis pastaraisiais metais kėlė pavojų sutrikdyti tiekimą, pvz., 2009 m. sausio 6–20 d. strigo dujų srautų tiekimas iš Rusijos per Ukrainą.

2008 m. lapkričio mėn. Europos Komisija priėmė antrąją strateginę energetikos apžvalgą (anglų k.). Joje aptariama, kaip ES galėtų mažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos ir taip labiau užtikrinti tiekimą bei mažinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Apžvalgoje taip pat skatintas ES valstybių narių energetinis solidarumas, pasiūlytas veiksmų planas tvariam energijos išteklių tiekimui užtikrinti bei patvirtintas energinio efektyvumo pasiūlymų, kuriais siekiama taupyti energiją pagrindinėse srityse, pvz., pastatuose ir energiją naudojančiuose produktuose, rinkinys.

Po 2009 m. sausio mėn. Rusijos ir Ukrainos krizės tiekimo saugumo teisinė bazė buvo peržiūrėta ir 2009 m. rugsėjo mėn. Europos Sąjungos Taryba priėmė Direktyvą 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos laikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas. Šios naftos ir dujų rinkų priemonės buvo skirtos užtikrinti, kad visos suinteresuotosios šalys imtųsi veiksmingų priemonių ir užkirstų kelią galimiems tiekimo sutrikimams bei švelnintų jų padarinius, taip pat nustatant valstybių narių bendradarbiavimo tvarką, kuria būtų galima veiksmingai įveikti galimus didelius naftos ar dujų tiekimo sutrikimus. Be to, kad valstybės narės galėtų vieningai ir sparčiai veikti išskirtinėmis aplinkybėmis, nustatyta veiklos koordinavimo tvarka.

Siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą, gali būti svarbus kiekvienas iš įvairių energijos išteklių, tiekėjų, transporto maršrutų ir būdų elementas. Manoma, kad vienas iš būdų sumažinti su ES energetine priklausomybe susijusį pavojų yra patikimas bendradarbiavimas su tiekimo, tranzito ir vartojimo šalimis, todėl 2011 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija priėmė Komunikatą „ES energetikos politika. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais“ (COM(2011) 539 galutinis).

2010 m. lapkričio mėn. Europos Komisija priėmė iniciatyvą „Energetika 2020 Konkurencingos, darnios ir saugios energetikos strategija“ (COM(2010) 639 galutinis). Šioje strategijoje nustatomi 10 metų energetikos srities prioritetai ir veiksmai, kurių galima imtis įvairioms problemoms spręsti, pvz., sukurti konkurencingų kainų ir saugaus išteklių tiekimo rinką, skatinti pirmauti technologijų srityje ir veiksmingai derėtis su tarptautiniais partneriais.

2010 m. lapkričio mėn. Europos Komisija taip pat priėmė iniciatyvą „2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetai. Integruoto Europos energetikos tinklo planas“ (COM(2010) 677 galutinis). Šioje strategijoje nurodyti ES prioritetiniai elektros, dujų ir naftos tiekimo koridoriai. Be to, pasiūlytas priemonių rinkinys paprastesniam šių prioritetinių infrastruktūrų įgyvendinimui laiku.

Šiuo metu įgyvendinamos kelios iniciatyvos plėtoti dujotiekius tarp Europos ir jos kaimynių rytuose ir pietuose, pvz., „Nord Stream“ (tarp Rusijos ir ES per Baltijos jūrą), pradėjęs veikti 2011 m. lapkričio mėn., „South Stream“ (tarp Rusijos ir ES per Juodąją jūrą), kurį planuojama pabaigti 2015 m. ir Transadrijos dujotiekis (jungiantis Turkiją ir Italiją per Graikiją ir Albaniją, kad būtų galima tiekti dujas iš Kaspijos jūros regiono į ES).

Taip pat žr.

• Consumption of energy (anglų k.)
• Electricity production, consumption and market overview (anglų k.)
• Energy introduced (anglų k.)
• Energy price statistics (anglų k.)
• Natural gas market indicators (anglų k.)
• Renewable energy statistics (anglų k.)
• Sustainable development - climate change and energy (anglų k.)
• The EU in the world - energy (anglų k.)

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

• Energetikos balansai. 2010–2011 m. (anglų k.)
• Energetikos, transporto ir aplinkos rodikliai. 2012 m. redakcija (anglų k.)
• Energetikos apžvalga. Energetikos statistika ES politikai ir sprendimams remti (anglų k.)

Pagrindinės lentelės

• Energetika (t_nrg), žr. (anglų k.):

Energetikos statistika. Kiekiai (t_nrg_quant)

Pirminės energijos gamyba (iš viso) (ten00076)

Anglies ir lignito pirminė gamyba (ten00077)

Žalios naftos pirminė gamyba (ten00078)

Gamtinių dujų pirminė gamyba (ten00079)

Branduolinės energijos pirminė gamyba (ten00080)

Atsinaujinančiosios energijos pirminė gamyba (ten00081)

Energetinė priklausomybė (tsdcc310)

Duomenų bazė

• Energetika (nrg), žr. (anglų k.):

Energetikos statistika. Kiekiai (metiniai duomenys) (nrg_quant)

Energetikos statistika. Tiekimas, transformavimas, vartojimas (nrg_10)

Energetikos statistika. Importas (pagal kilmės šalį) (nrg_12)

Energetikos statistika. Eksportas (pagal paskirties šalį) (nrg_13)

Specialus skyrius

• Energetika (anglų k.)

Metodika ir metaduomenys

• Energetikos statistikos vadovas (anglų k.)
• Energetikos statistika. Kiekiai (metiniai duomenys) (ESMS metaduomenų rinkmena— nrg_quant_esms) (anglų k.)

Lentelių ir grafikų pirminiai duomenys (MS Excel formatu)

• Energijos gamyba ir importas. Lentelės ir grafikai (anglų k.)

Kitos nuorodos

• EBPO NEA (Branduolinės energijos agentūra) (anglų k.)
• Europos energetikos portalas (anglų k.)
• Europos Komisija. Energetikos GD. Tiekimo saugumas (anglų k.)
• Tarptautinė energetikos agentūra (anglų k.)