Statistics Explained

Keleivinio transporto statistika

Revision as of 09:40, 18 December 2020 by EXT-S-Allen (talk | contribs)


Duomenys išgauti 2020 m. liepos mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2021 m. lapkričio mėn.

Pagrindiniai akcentai

2018 m. ES 27 nacionalinius geležinkelių tinklus rinkosi daugiau nei 8 mlrd. keleivių.

2018 m. beveik 1 mlrd. keleivių keliavo per ES 27 oro uostus.

Tarptautinis ES 27 išorės keleivinis oro transportas (ES 27, 2018 m.)
Šaltinis – Eurostatas (avia_paexcc)


Šiame straipsnyje, remiantis naujausiais turimais duomenimis, apžvelgiama esama padėtis ir pastarieji pokyčiai Europos Sąjungos (ES 27) keleivinio transporto sektoriuje. Jame kalbama apie įvairių rūšių keleivinį transportą, pvz., kelių, geležinkelių, oro ir jūrų. Dažniausiai keliaujama lengvaisiais automobiliais, patogiais dėl to, kad norima keliauti daugiau ir lanksčiau. Tačiau dėl to ES 27 taip pat daugėja spūsčių ir didėja užterštumas daugelyje miestų ir didžiausių transporto arterijų.

Visas straipsnis

Sausumos keleivinio transporto pasidalijimas pagal rūšis

Kaip matyti iš 1 grafiko, 2017 m. 82,9 proc. viso ES 27 sausumos keleivinio transporto teko lengviesiems automobiliams. Tolimojo susisiekimo ir kiti autobusai ir troleibusai (9,4 proc.) bei keleiviniai traukiniai (7,8 proc.) sudarė mažiau nei dešimtadalį viso eismo (apskaičiuojama pagal keleivio kilometrus).

1 grafikas. Sausumos keleivinio transporto pasidalijimas pagal rūšis 2017 m.
(visų sausumos keleivio kilometrų skaičiaus %)
Šaltinis – Eurostatas (tran_hv_psmod)

Visose ES 27 valstybėse narėse dominuojanti keleivinio transporto rūšis buvo keleiviniai automobiliai. Lietuvoje 2017 m. keleiviniai automobiliai sudarė beveik 91 proc. viso keleivinio transporto. Slovakija, Čekija ir Vengrija buvo vienintelės ES 27 valstybės narės, kuriose keleivinių automobilių dalis nesiekė trijų ketvirtadalių. Vengrijoje šią tendenciją iliustravo didžiausia ES 27 valstybėse narėse tolimojo susisiekimo ir kitų autobusų dalis (21,1 proc.). Dar daugiau jų buvo šalyse kandidatėse: Turkijoje (28,2 proc.) ir Šiaurės Makedonijoje (22,2 proc.). Mažiausia tolimojo susisiekimo ir kitų autobusų bei troleibusų dalis buvo Nyderlanduose (2,9 proc.). Apskritai didžiausia keleivinio geležinkelių transporto dalis (kalbant apie ES 27 valstybes nares) buvo Austrijoje (11,9 proc.) ir Nyderlanduose (11,4 proc.). Tačiau net šiuos rodiklius smarkiai viršijo Šveicarija (ELPA šalis narė): čia 2017 m. traukiniams teko 19,7 proc. viso keleivinio transporto. O Slovėnijoje, Lietuvoje ir Graikijoje, taip pat šalyse kandidatėse Šiaurės Makedonijoje ir Turkijoje jiems teko mažesnė nei 2,0 proc. dalis.

Keleivinis geležinkelių transportas

2018 m. ES nacionalinius geležinkelių tinklus rinkosi 8 mlrd. keleivių (1 lentelė). Pažymėtina, kad tarptautinis pervežimas sudarė mažiau nei 8 proc. viso keleivinio geležinkelių transporto visose šalyse, išskyrus Liuksemburgą, kur jam teko 26 proc. Iš viso 19 iš 27 ES valstybių narių pranešė apie padidėjusį keleivių skaičių, o trys pranešė apie sumažėjusį bendrą 2018–2017 m. pervežtų keleivių skaičių (Kipre ir Maltoje nėra geležinkelių, o Belgijos, Vengrijos ir Nyderlandų duomenys yra konfidencialūs). Smarkiausiai šis rodiklis didėjo Lietuvoje (+11,7 proc.), Graikijoje (+9,4 proc.), Švedijoje (+7,3 proc.) ir Austrijoje (+7,1 proc.). Šalies kandidatės Turkijos rodiklis taip pat labai išaugo (+17,8 proc.). Priešingai, keleivinio transporto rodikliai sumažėjo Rumunijoje (3,9 proc.) ir Prancūzijoje (2,4 proc.).

1 lentelė. Keleivinis geležinkelių transportas pagal rūšį 2017–2018 m.
(tūkst. keleivių)
Šaltiniai – Eurostatas (rail_pa_typepas) ir (rail_pa_quarta)

Apžvelgiant nacionalinio transporto raidą 2017–2018 m. matyti, kad smarkiausiai augo Lietuvos (+11,5 proc.), Graikijos (+9,4 proc.), Švedijos (+8,1 proc.) ir Austrijos (+7,1 proc.) rodikliai, o Rumunijoje nustatytas didžiausias sumažėjimas (−3,9 proc.).

Norint palyginti geležinkelių transporto santykinę svarbą įvairiose šalyse, duomenis galima normalizuoti keleivinio transporto eismo lygį išreiškiant pagal santykį su gyventojų skaičiumi (2 grafikas). Austrijos, Švedijos, Prancūzijos ir Vokietijos nacionaliniais geležinkelių tinklais 2018 m. vidutiniškai nukeliauta daugiau nei 1 000 keleivio kilometrų vienam gyventojui. Šis rodiklis buvo kur kas mažesnis nei Šveicarijos (2 133 keleivio kilometrų vienam gyventojui). Kalbant apie 22 valstybes nares, kuriose yra geležinkelių ir kurių duomenų turima, vidutiniškai mažiausias nacionaliniais geležinkelių tinklais nukeliautas atstumas 2018 m. buvo Graikijoje (103 keleivio kilometrai vienam gyventojui) ir Lietuvoje (121 keleivio kilometras vienam gyventojui). Šalies kandidatės Turkijos rodiklis buvo dar mažesnis (68 keleivio kilometrai vienam gyventojui), kaip ir Šiaurės Makedonijos (30 keleivio kilometrų vienam gyventojui).

2 grafikas. Keleivinis geležinkelių transportas pagal rūšį 2018 m.
(keleivio kilometrų vienam gyventojui)
Šaltiniai – Eurostatas (rail_pa_typepas) ir (demo_gind)

Kalbant apie tarptautines keliones geležinkeliu, 2018 m. iš visų ES 27 valstybių narių tik Liuksemburgo, Čekijos ir Prancūzijos rodikliai buvo didesni nei 100 keleivio kilometrų vienam gyventojui: atitinkamai 213, 160 ir 143. Šį lygį taip pat viršijo ELPA šalis Šveicarija (128 keleivio kilometrai vienam gyventojui). Šie skaičiai, be kitų dalykų, atspindi tarptautinių sienų artumą, tarpvalstybinio važinėjimo į darbą mastą, galimybę naudotis greituoju geležinkeliu ir tai, ar šalį kerta tarptautiniai transporto koridoriai.

Keleivinis oro transportas

2018 m. ES 27 keleiviniu oro transportu pasinaudojo beveik 1 mlrd. keleivių (3 grafikas). Kalbant apie ES 27 valstybes nares, 2018 m. pagal oro transporto keleivių skaičių pirmavo Vokietija (222 mln. keleivių), Ispanija (221 mln.) ir Prancūzija (162 mln.). Šioms trims šalims kartu su Italija teko 58 proc. viso 27 valstybių narių oro transporto suminės vertės. (Šios dalies neįmanoma apskaičiuoti pagal ES 27 vertę, į kurią neįtraukiami besidubliuojantys duomenys, t. y. tas pats tarptautinių ir nacionalinių ES 27 vidaus skrydžių keleivis nėra apskaitomas ir išvykimo momentu, ir atvykimo momentu). O mažiausias rodiklis buvo Slovėnijos: 1,8 mln. oro transporto keleivių.

Pusė visų oro transporto keleivių keliavo tarptautiniais ES 27 išorės skrydžiais (50 proc.), o nacionalinis ir tarptautinis ES 27 vidaus transportas sudarė atitinkamai 16 ir 34 proc. viso keleivinio oro transporto. Beveik visose 27 ES valstybėse narėse dominuoja tarptautinis ES 27 vidaus transportas – nuo 37 proc. Prancūzijoje ir 76 proc. Liuksemburge. Šios tendencijos išimtys buvo Prancūzija, Airija, Kipras, Nyderlandai, Slovakijai ir Slovėnija, kurių tarptautiniai ES 27 išorės transporto srautai buvo didesni nei tarptautinio ES 27 vidaus transporto. Didžiausia tarptautinio ES 27 išorės transporto dalis buvo Kipre (60 proc.), o mažiausia – Liuksemburge (24 proc.). Visose 27 ES valstybėse narėse nacionalinio transporto dalis buvo mažesnė nei tarptautinio ES 27 vidaus transporto dalis ir tarptautinio ES 27 išorės transporto dalis. Didžiausios nacionaliniam transportui tenkančios dalys nustatytos Italijoje (21 proc.), Švedijoje (20 proc.), Prancūzijoje (19 proc.), Ispanijoje (18 proc.) ir Graikijoje (16 proc.).

3 grafikas. Keleivinis oro transportas pagal rūšį 2018 m.
(mln. pervežtų keleivių)
Šaltinis – Eurostatas (avia_paoc)

2018 m. labiausiai apkrautas (pagal keleivių skaičių) ES 27 oro uostas buvo Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostas: per jį atvyko ar išvyko 72 mln. keleivių (4 grafikas). Šią poziciją ES 27 mastu Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostas išlaiko nuo 2002 m. Po jos sekė Amsterdamo Šipholo oro uostas (71 mln.) ir Frankfurto prie Maino oro uostas (69 mln.).

Didžioji dauguma keleivių, pasirinkusių šiuos tris oro uostus, keliavo tarptautiniais skrydžiais. Mažiausia dalis buvo Frankfurto prie Maino oro uoste (89 proc.), o didžiausia – beveik 100 proc. – Amsterdamo Šipholo. 28 proc. iš 56 mln. keleivių, 2018 m. aptarnautų ES 27 ketvirtojo pagal apkrovą oro uosto – Madrido Barachaso Adolfo Suareso – rinkosi nacionalinius skrydžius. Gana daug tokių keleivių taip pat buvo Paryžiaus Orli (43 proc.), Barselonos El Prato ir Romos Fjumičino (po maždaug 27 proc.) oro uostuose.

4 grafikas. ES 27 15 pagrindinių oro uostų 2018 m.
(mln. pervežtų keleivių)
Šaltinis – Eurostatas (avia_paoa)

1 žemėlapyje pateikiami tam tikri tarptautinio ES 27 išorės keleivinio oro transporto elementai. Pagrindinis ir kitus smarkiai lenkiantis regionas partneris buvo kitų Europos šalių (ne ES 27) regionas: jam teko 60 proc. viso tarptautinio ES 27 išorės keleivinio oro transporto. 2017–2018 m. 18,6 proc. padidėjo Indijos subkontinento dalis ir tai didžiausias augimas, kalbant apie ES 27 keleivinį transportą. Toliau rikiavosi tokie pasaulio regionai kaip Šiaurės Afrika (+17,5 proc.) ir buvusiosios Sovietų Sąjungos Azijos respublikos (15,1 proc.). Tarptautinio ES 27 išorės keleivinio oro transporto srautai augo visų pasaulio regionų atžvilgiu, išskyrus Centrinę Ameriką ir Karibų jūros regioną (−0,6 proc.).

1 žemėlapis. Tarptautinis ES 27 išorės keleivinis oro transportas (ES 27, 2018 m.)
Šaltinis – Eurostatas (avia_paexcc)

Keleivinis jūrų transportas

Apskaičiuota, kad 2018 m. ES 27 uostuose buvo įlaipinta ir išlaipinta apie 410 mln. keleivių, arba 5,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais (2 lentelė). Priešingai nei krovininio transporto atveju (ES 27 uostuose iškraunama apie 60 proc. prekių, o pakraunama apie 40 proc. prekių), ES 27 uostuose išlaipinamų ir įlaipinamų keleivių skaičius paprastai skiriasi nedaug. Šią tendenciją galima paaiškinti tuo, kad Europoje jūrų transporto keleiviai daugiausiai yra nacionalinių arba ES 27 vidaus keltų keleiviai, taigi, tie patys keleiviai į uostų srautų statistiką įtraukiami du kartus: kai įlipa į keltą viename ES 27 uoste ir išlipa iš to paties kelto kitame ES 27 uoste.

Italijos ir Graikijos uostams (atitinkamai beveik 85,4 ir 72,5 mln. jūrų transporto keleivių) bendrai teko 38,5 proc. viso ES 27 uostuose 2018 m. įlaipintų ir išlaipintų keleivių skaičiaus. Todėl Italija ir Graikija ir toliau yra pagrindinės ES 27 keleivinio jūrų transporto sektoriaus šalys. Be to, Italijoje šis rodiklis smarkiai išaugo (palyginti su 2017 m., +15,6 proc.). Trečioje vietoje atsidūrė Danija: 2018 m. jos uostuose išlaipinta ir įlaipinta 43,8 mln. keleivių, arba 2,2 proc. daugiau nei 2017 m.

2 lentelė. Visuose uostuose įlaipinti ir išlaipinti jūrų transporto keleiviai (2015–2018 m.)
(tūkst.)
Šaltiniai – Eurostatas (mar_mp_aa) ir (mar_mp_aa_cphd)

2018 m., palyginti su ankstesniais metais, didžiausias santykinis keleivinio jūrų transporto augimas užfiksuotas Bulgarijoje (+20,9 proc.; pažymėtina, kad ankstesnio laikotarpio rodiklis buvo mažas), Ispanijoje (+16,8 proc.) ir Italijoje (+15,6 proc.). O didžiausias santykinis nuosmukis nustatytas Rumunijoje (2018 m. keleivių nevežta), Kipre (−60,9 proc.; mažas ankstesnio laikotarpio rodiklis), Slovėnijoje (−21,1 proc.; mažas ankstesnio laikotarpio rodiklis) ir Belgijoje (−11,3 proc.).

Nepaisant to, kad kruizų keleiviai sudarė tik 3,3 proc. visų 2018 m. ES 27 uostuose įlaipintų ir išlaipintų jūrų transporto keleivių skaičiaus, jie svarbūs tiems uostams ir toms šalims, kur aktyvus kruizinių laivų eismas. 2018 m. beveik 78 proc. visų ES 27 uostuose įlaipintų ir išlaipintų kruizų keleivių įlipo ar išlipo vienos iš 3 šalių uostuose (Italijos, Ispanijos ir Vokietijos). Į šiuos rodiklius neįtraukiami ES 27 uostų dienos trukmės kruizų keleiviai.

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Duomenų šaltiniai

Didžioji dalis sausumos keleivinio transporto statistikos pagrįsta transporto priemonių pervežimo operacijomis kiekvienoje iš duomenis teikiančių šalių, nepriklausomai nuo to, kur ta transporto priemonė registruota (vadinamasis teritoriškumo principas). Todėl keleivio kilometrais (kkm, arba vienas keleivis, keliaujantis vieno kilometro atstumu) išreiškiamas rodiklis paprastai laikomas patikimesniu, nes skaičiuojant tik keleivius kyla didesnis dvigubos apskaitos pavojus, ypač kalbant apie tarptautinį transportą. ES valstybės narės keleivinio kelių transporto statistiką rengia remdamosi įvairiomis metodikos.

Sausumos keleivinis transportas skirstomas pagal rūšis į pervežimą lengvaisiais automobiliais, tolimojo susisiekimo ir kitais autobusais, troleibusais ir traukiniais. Paprastai kalbama apie pervežimą šalies teritorijoje, nepriklausomai nuo transporto priemonės registracijos šalies. Keleivinio transporto pasiskirstymas pagal rūšys apibrėžiamas kaip kiekvienos rūšies dalis (procentais) ir pagrįstas keleivio/kilometrais išreiškiamais duomenimis. Šiame straipsnyje pateikiamuose suvestiniuose sausumos keleivinio transporto duomenyse neatsižvelgiama į vidaus oro ir vandens (vidaus aviacijos ir jūrų) transporto paslaugas.

Keleivinis geležinkelių transportas

Geležinkelių transporto keleivis yra bet koks geležinkeliu keliaujantis asmuo, išskyrus traukinio ekipažo narius. Maltos ir Kipro (taip pat Islandijos) geležinkelių pervežamų keleivių duomenų nėra, nes šiose šalyse nėra geležinkelių. Į metinę nacionalinio ir tarptautinio keleivinio geležinkelių transporto statistiką paprastai įtraukiami tik didelių geležinkelių transporto įmonių duomenys, tačiau kai kurios šalys taip pat įtraukia išsamią visų šių įmonių informaciją.

Keleivinis oro transportas

Oro transporto statistika parėpia ir nacionalinį, ir tarptautinį transportą, ir išreiškiama pervežtų keleivių skaičiumi. Atskirai renkama atvykimo ir išvykimo informacija. Pervežti oro transporto keleiviai – tai visi konkretaus skrydžio keleiviai, skaičiuojami vieną kartą visai kelionei (ne atskirais to skrydžio etapais). Į šį skaičių įtraukiami visi už paslaugas mokantys ir nemokantys keleiviai, kurių kelionė prasideda arba baigiasi duomenis teikiančiame oro uoste, ir persėdantys į kitą orlaivį keleiviai, prisidedantys prie skrydžio arba nutraukiantys skrydį duomenis teikiančiame oro uoste. Tiesioginiu tranzitu vykstantys keleiviai neįtraukiami. Oro transporto statistiniai duomenys renkami kas mėnesį, kas ketvirtį ir kasmet, tačiau šiame straipsnyje pateikiama tik metinė statistika. Į keleivinio oro transporto statistiką taip pat įtraukiamas komercinių keleivinių skrydžių skaičius ir informacija, susijusi su atskirais maršrutais ir vietų orlaivyje skaičiumi. Galima susipažinti su daugumos ES valstybių narių metiniais duomenimis nuo 2003 m.

Keleivinis jūrų transportas

Jūrų transporto duomenys daugumoje atvejų prieinami nuo 2001 m., išskyrus kelias ES valstybes nares, kurios teikė šiuos duomenis dar nuo 1997 m. Čekija, Liuksemburgas, Vengrija, Austrija ir Slovakija jūrų transporto statistikos neteikia, nes šios šalys yra žemyninės ir jose jūrų eismas nevyksta. Tas pats taikoma Lichtenšteinui ir Šveicarijai.

Jūrų transporto keleiviu laikomas bet koks asmuo, vykstantis į kelionę jūra komerciniu laivu. Į keleivių skaičių neįtraukiamas aptarnaujantysis personalas ar už kelionę nemokantys įgulos nariai, kurie keliauja laivu, tačiau nėra priskiriami prie jo įgulos. Kūdikiai taip pat neįskaičiuojami. Kai ir įlipimo, ir išlipimo uostai teikia duomenis, keleiviai gali būti apskaityti du kartus. Pervežant keleivius jūra, paprastai palyginti nedideliais atstumais, tai pasitaiko gana dažnai.

Aplinkybės

ES transporto politika siekiama užtikrinti, kad bet kur ES keliaujantys keleiviai galėtų tikėtis tokių pačių pagrindinių standartų. Keleiviams jau užtikrinama įvairias sritis aprėpiančių teisių, susijusių su, pvz., informacija apie kelionę; užsakymais ir bilietų kainomis; bagažui padaryta žala; vėlavimais ir atšaukimais arba per organizuotas keliones kylančiomis problemomis. Atsižvelgdama į tai ES yra priėmusi teisės aktų dėl įvairių rūšių transporto keleivių teisių apsaugos:

  • Reglamentą (EB) Nr. 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (taip pat galima susipažinti su santrauka). 2013 m. kovo mėn. Europos Komisija pasiūlė persvarstyti šį reglamentą (dokumentu COM(2013) 130 final), kad paaiškintų tam tikras neaiškias sritis, nustatytų naujas teises (pvz., dėl tvarkaraščio pakeitimo), sustiprintų oro vežėjų priežiūrą ir subalansuotų finansinę naštą;
  • Reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (taip pat galima susipažinti su santrauka);
  • Reglamentą (ES) Nr. 181/2011, kuriuo nustatomos miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisės (taip pat galima susipažinti su santrauka);
  • Reglamentą (ES) Nr. 1177/2010, kuriuo nustatomos jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisės (taip pat galima susipažinti su santrauka).

Taip pat parengta specialių nuostatų, kad būtų užtikrintos riboto judumo keleivių teisės į būtiną infrastruktūrą ir sąžiningas pervežimo paslaugas. Reglamente (EB) Nr. 1107/2006 nustatomos neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisės keliaujant oru.

2011 m. gruodžio mėn. Europos Komisija priėmė komunikatą „Europos keleivių teisių vizija. Komunikatas dėl visų rūšių transporto keleivių teisių“ (COM(2011) 898 galutinis). Jame pripažįstama, kad jau nemažai nuveikta užtikrinant keleivių apsaugą visų rūšių transporto sektoriuose, tačiau pažymima, kad ne visos teisės visapusiškai įgyvendinamos. Komunikatu siekiama konsoliduoti jau įgyvendintus veiksmus ir toliau siekti, kad keleivių teisės būtų taikomos nuosekliau, veiksmingiau ir darniau, o patys keleiviai jas geriau išmanytų.

2011 m. kovo mėn. Europos Komisija priėmė baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011) 144 galutinis). Šioje išsamioje strategijoje išdėstomas 40 konkrečių iniciatyvų planas, kaip per 10 metų sukurti konkurencingą transporto sistemą, kurioje būtų užtikrinamas didesnis judumas ir pašalintos svarbiausios kliūtys pagrindinėse srityse, be to, kuri skatintų ekonomikos augumą ir užimtumą.

Daugiau informacijos apie Europos Komisijos pasiūlymus, susijusius su transporto politikos iniciatyvomis, pateikiama įžanginiame straipsnyje apie ES transporto sektorių.

Tiesioginė prieiga prie

Kiti straipsniai
Lentelės
Duomenų bazė
Specialus skyrius
Leidiniai
Metodika
Vizualizacijos




Transportas, apimtis ir įvairių rūšių pasiskirstymas (t_tran_hv)
Keleivinio transporto apimties ir BVP santykis (tsdtr240)
Įvairių rūšių keleivinio transporto pasiskirstymas (tsdtr210)
Geležinkelių transportas (t_rail)
Keleivinis geležinkelių transportas (ttr00015)
Oro transportas (t_avia)
Keleivinis oro transportas (ttr00012)
Daugiarūšio vežimo duomenys (tran)
Transportas, apimtis ir įvairių rūšių pasiskirstymas (tran_hv)
Keleivinio transporto apimties ir BVP santykis (tran_hv_pstra)
Įvairių rūšių keleivinio transporto pasiskirstymas (tran_hv_psmod)
Geležinkelių transportas (rail)
Geležinkelių transporto rodikliai. Keleiviai (rail_pa)
Kelių transportas (road)
Kelių transporto rodikliai. Keleiviai (road_pa)
Jūrų transportas (mar)
Jūrų transportas. Keleiviai. Išsamūs metiniai ir ketvirtiniai rezultatai (mar_pa)
Oro transportas (avia)
Oro transporto rodikliai. Keleiviai (avia_pa)

Pagrindiniai vadovai

Metodinės pastabos

ESMS metaduomenų rinkmenos

Retrieved from "https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Archive:Passenger_transport_statistics/lt&oldid=509942"