Pajamų pasiskirstymo statistika

Duomenys paimti gegužės 2015. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2016 m. rugsėjo mėn.

1 grafikas. Skurdo rizikos lygis ir riba 2013 m.
Šaltiniai – Eurostatas (ilc_li01) ir (ilc_li02)

1 lentelė. Skurdo rizikos lygis (po socialinių pervedimų) 2011–2013 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ilc_li02)

2 lentelė. Skurdo rizikos lygis (po socialinių pervedimų) pagal dažniausią veiklos statusą 2013 m. (¹)
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ilc_li04)

3 lentelė. Skurdo rizikos lygis pagal namų ūkio tipą 2013 m.
(nurodytų gyventojų skaičiaus proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ilc_li03)

2 grafikas. Skurdo rizikos lygis (prieš socialinius pervedimus ir po jų) 2013 m. (¹)
(proc.)
Šaltiniai – Eurostatas (ilc_li02) ir (ilc_li10)

3 grafikas. Pajamų pasiskirstymo skirtumai 2013 m.
(pajamų kvintilio dalies santykis)
Šaltinis – Eurostatas (ilc_di11)

4 grafikas. Santykinė pajamų santykio mediana 2013 m.
(ne jaunesnių kaip 65 m. gyventojų ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos ir jaunesnių nei 65 m. gyventojų ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos santykis)
Šaltinis – Eurostatas (ilc_pnp2)

5 grafikas. Santykinė skurdo rizikos gylio mediana 2013 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ilc_li11)

Šiame straipsnyje apžvelgiama nauja skurdžių pajamų ir pajamų skirtumų Europos Sąjungoje (ES) statistika. Gyvenimo lygis įvairiose šalyse dažnai lyginamas pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui. Taip pinigais išreiškiama, kiek viena šalis yra turtingesnė už kitą. Tačiau šis pagrindinis rodiklis nepakankamai atskleidžia pajamų pasiskirstymą šalyje ir nesuteikia informacijos apie nepiniginius veiksnius, kurie gali būti labai svarbūs nustatant konkrečios šalies gyventojų gyvenimo kokybę. Viena vertus, pajamų pasiskirstymo skirtumai gali skatinti gyventojus gerinti savo padėtį darbu, inovacijomis ar naujais įgūdžiais. Kita vertus, tokie skirtumai dažnai siejami su nusikalstamumu, skurdu ir socialine atskirtimi.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Skurdo rizikos lygis ir riba

Remiantis vertinimais, 2013 m. 16,6 proc. visų ES 28 gyventojų patyrė skurdo riziką (po socialinių pervedimų) (žr.1 grafiką). Už šio rodiklio, apskaičiuoto pagal nacionalinių rezultatų vidurkį, kuriam pritaikytas svorinis koeficientas, slypi dideli ES valstybių narių skirtumai. Penkiose valstybėse narėse, būtent Graikijoje (23,1 proc.), Rumunijoje (22,4 proc.), Bulgarijoje (21,0 proc.), Lietuvoje (20,6 proc.) ir Ispanijoje (20,4 proc.), mažiausiai penktadalis gyventojų priklausė skurdo rizikos grupei. Tokia pat padėtis buvo ir Serbijoje (24,5 %) bei buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (24,2 proc.). Mažiausi rodikliai buvo Nyderlanduose (10,4 proc.) ir Čekijoje (8,6 proc.). Norvegijoje (10,9 proc.) ir Islandijoje (9,3 proc.) skurdo riziką patyrė taip pat palyginti nedidelė visų gyventojų dalis.

Skurdo rizikos riba (taip pat pateikta 1 grafike) yra 60 proc. nacionalinių ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos. Siekiant atsižvelgti į pragyvenimo išlaidų skirtumus ji dažnai išreiškiama perkamosios galios standartais (PGS). 2013 m. ES valstybėse narėse šis rodiklis buvo labai skirtingas: nuo 2 361 PGS Rumunijoje, 3 540 PGS Bulgarijoje ir 3 868 PGS Latvijoje iki 11 507–12 542 PGS Suomijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Švedijoje ir Austrijoje, o didžiausias buvo nustatytas Liuksemburge – 16 818 PGS. Skurdo rizikos riba taip pat buvo palyginti maža buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (2 396 PGS) ir Serbijoje (2 863 PGS), o didelė – Šveicarijoje (15 439 PGS) ir Norvegijoje (16 069 PGS).

2011–2013 m. skurdo rizikos lygis (po socialinių pervedimų) ES 28 išliko beveik stabilus (žr.1 lentelę). 2012–2013 m. mažiausiai vienu procentiniu punktu sumažėjo Čekijos, Suomijos ir Airijos skurdo rizikos lygis. Apie sumažėjimą 2012–2013 m. iš viso pranešė 10 kitų valstybių narių: nuo –0,9 procentinio punkto Kroatijoje iki –0,1 procentinio punkto Jungtinėje Karalystėje. Pranešta, kad, palyginti su ankstesniais metais, 2013 m. sumažėjo Šveicarijos (–1,4 procentinio punkto) ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (–2,0 procentinio punkto) skurdo rizikos lygis. Trijose valstybėse narėse – Vokietijoje, Graikijoje ir Austrijoje – skurdo rizikos lygis nepakito. Šis rodiklis 2012–2013 m. labiausiai išaugo Lietuvoje (padidėjo 2,0 procentinio punkto), Estijoje (1,1 procentinio punkto) ir Slovėnijoje (1,0 procentinio punkto), panašiai šis rodiklis išaugo ir Islandijoje (1,4 procentinio punkto).

Skirtingas visuomenės grupes skurdžios pajamos veikia nevienodai. 2013 m. ES 28 vyrų ir moterų skurdo rizikos lygis (po socialinių pervedimų) skyrėsi nedaug (16,1 proc. vyrų, palyginti su 17,2 proc. moterų). Didžiausias (2,7 proc. punkto) skirtumas buvo Švedijoje ir Estijoje. Be to, Vokietijos, Lietuvos, Kipro ir Bulgarijos moterų skurdo rizikos lygis 2013 m. buvo daugiau kaip 2,0 proc. punkto aukštesnis nei atitinkamas vyrų rodiklis, o Šveicarijoje skirtumas buvo 2,1 procentinio punkto. O keturiose ES valstybėse narėse (Portugalijoje, Danijoje, Vengrijoje ir Ispanijoje), taip pat Islandijoje, buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir Serbijoje vyrų skurdo rizikos lygis šiek tiek viršijo moterų.

Didesni skirtumai išryškėja gyventojus suskirsčius pagal aktyvumo statusą (žr. 2 lentelę). Ypač pažeidžiama grupė – bedarbiai. 2013 m. ES 28 beveik pusė (46,4 proc.) bedarbių patyrė skurdo riziką: didžiausias lygis nustatytas Vokietijoje (69,3 proc.), o šešiose kitose valstybėse narėse (Vengrijoje, Rumunijoje, Liuksemburge ir trijose Baltijos jūros regiono valstybėse narėse), remiantis pateiktais duomenimis, šiai grupei 2013 m. buvo galima priskirti daugiau kaip pusę bedarbių. 2013 m. beveik vienas iš septynių ES 28 pensininkų (12,6 proc.) priklausė skurdo rizikos grupei, o Estijoje (27,1 proc.) ir Bulgarijoje (25,9 proc.) skurdo rizikos lygis buvo bent du kartus didesnis nei ES 28 vidurkis. Dirbantiems gyventojams ši rizika kur kas mažesnė (vidutiniškai 8,9 proc. visoje ES 28). 2013 m. gana didelis dirbančių gyventojų skurdo rizikos lygis nustatytas Rumunijoje (18,0 proc.), šiek tiek mažesnis – Graikijoje ir Liuksemburge (atitinkamai 13,1 proc. ir 11,2 proc.), o Lenkijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje skurdo riziką patyrė daugiau nei vienas iš dešimties dirbančių gyventojų.

Skurdo rizikos lygis nevienodas namų ūkiuose, kuriuose yra skirtingas suaugusiųjų ir išlaikomų vaikų skaičius, kaip matyti 3 lentelėje. Visoje ES 28 didžiausią skurdo riziką patirianti grupė buvo vieno asmens namų ūkiai su išlaikomais vaikais (31,9 proc.), toliau – namų ūkiai su dviem suaugusiaisiais ir trimis ar daugiau išlaikomų vaikų (26,6 proc.) ir vieno asmens namų ūkiai (24,9 proc.). Kita vertus, mažiausia rizika teko asmenims, gyvenantiems namų ūkiuose su dviem suaugusiaisiais, iš kurių bent vienam yra ne mažiau kaip 65 metai (10,4 proc.), taip pat asmenims, gyvenantiems namų ūkiuose su dviem ar daugiau suaugusiųjų be išlaikomų vaikų (10,7 proc.), ir namų ūkiams su dviem suaugusiaisiais ir vienu išlaikomu vaiku (12,7 proc.). Apibendrinant kuo daugiau išlaikomų vaikų gyvena namų ūkyje (tiek su dviem suaugusiaisiais, tiek vieno asmens), tuo skurdo rizika didesnė. Tokia padėtis buvo daugumoje ES valstybių narių, išskyrus kelias išimtis. Bulgarijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir Serbijoje didžiausia rizika teko gyvenantiems namų ūkiuose su dviem suaugusiaisiais ir trimis ar daugiau išlaikomų vaikų. Be to, Danijoje, Suomijoje, Bulgarijoje, Kipre, Slovėnijoje, Kroatijoje ir Jungtinėje Karalystėje vieno asmens namų ūkiuose be išlaikomų vaikų gyvenančių asmenų procentinė dalis, kuri patiria skurdo riziką, buvo didesnė nei vieno asmens namų ūkiuose su išlaikomais vaikais gyvenančių asmenų procentinė dalis.

Skurdą ir socialinę atskirtį galima mažinti įvairiomis socialinės apsaugos priemonėmis. Viena iš tokių priemonių – pašalpos. Socialinės apsaugos priemonių naudą galima įvertinti, pvz., palyginus skurdo rizikos rodiklius prieš socialinius pervedimus ir po jų (žr. 2 grafiką). 2013 m. socialiniais pervedimais ES 28 gyventojų skurdo rizikos lygis buvo sumažintas nuo 25,9 proc. prieš pervedimus iki 16,6 proc. po pervedimų, taigi 9,3 proc. asmenų, kuriems skurdo rizika būtų kilusi, pakilo virš šios ribos. Taip matuojant santykinis socialinių išmokų poveikis buvo mažiausias Graikijoje, Rumunijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje, taip pat buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje. O Nyderlanduose, Suomijoje, Danijoje ir Airijoje, taip pat Islandijoje ir Norvegijoje dėl socialinių pervedimų bent pusė skurdo rizikos grupei priskiriamų gyventojų atsidūrė virš nustatytos ribos.

Pajamų skirtumai

Vyriausybė, politikai ir visuomenė gali kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, tik jei išnagrinėjamos ekonominės ar socialinės prigimties visuomenės nelygybės apraiškos. Ekonominės nelygybės duomenys tampa ypač svarbūs, norint įvertinti santykinį skurdą, nes skurdo mastas ir gylis gali tiesiogiai priklausyti nuo ekonominių išteklių pasiskirstymo (žr. 3 grafiką). 2013 m. pajamų pasiskirstymo skirtumai buvo dideli: pagal ES 28 valstybių narių nacionalinių duomenų vidurkį, kuriam pritaikytas gyventojų skaičiaus svorinis koeficientas, 20 proc. valstybės narės gyventojų, gaunančių didžiausias ekvivalentines disponuojamąsias pajamas, gavo penkis kartus daugiau pajamų nei 20 proc. gyventojų, gaunančių mažiausias ekvivalentines disponuojamąsias pajamas. Įvairiose ES 28 valstybėse narėse šis santykis buvo nevienodas: nuo 3,4 Čekijoje iki bent 6,0 Portugalijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Ispanijoje, o didžiausias Rumunijoje, Graikijoje ir Bulgarijoje – 6,6. Iš 3 grafike pavaizduotų ES nepriklausančių šalių labai žemas santykis nustatytas Norvegijoje (3,3) ir Islandijoje (3,4), o Serbijoje ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje santykis buvo gerokai didesnis nei bet kurioje ES valstybėje narėje (atitinkamai 8,6 ir 8,4).

Įvairių visuomenės grupių patiriami skirtumai yra svarbūs formuojant politiką. Viena iš ypač svarbių grupių – pagyvenę asmenys, nes ne jaunesnių kaip 65 m. ES gyventojų dalis didėja. Sprendžiant pagyvenusių asmenų skurdo problemą svarbus vaidmuo gali tekti pensijų sistemoms. Todėl įdomu palyginti pagyvenusių asmenų pajamas ir likusios gyventojų dalies pajamas. Visoje ES 28 ne jaunesnių kaip 65 m. gyventojų pajamų mediana 2013 m. sudarė 93 proc. jaunesnių kaip 65 m. gyventojų pajamų medianos (žr. 4 grafiką). Šešiose valstybėse narėse (Liuksemburge, Vengrijoje, Graikijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje), taip pat Makedonijoje ir Serbijoje pagyvenusių asmenų pajamų mediana atitiko jaunesnių kaip 65 m. gyventojų pajamų medianą arba buvo už ją aukštesnė. Lenkijoje, Italijoje, Austrijoje, Airijoje, Portugalijoje, Nyderlanduose ir Slovakijoje, taip pat Norvegijoje pagyvenusių asmenų pajamų mediana viršijo mažiausiai 90 proc. šio jaunesnių kaip 65 m. gyventojų rodiklio. Maltoje, Suomijoje, Kipre, Latvijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje ir Estijoje, taip pat Šveicarijoje užfiksuotas mažesnis nei 80 proc. skirtumas. Gali būti, kad tokie maži skirtumai atspindi pensinių teisių padėtį.

Skurdo gylį, padedantį kiekybiškai įvertinti skurdžių grupių skurdo mastą, galima apskaičiuoti pagal santykinio skurdo rizikos gylio medianą. Skurdo rizikos grupei priskiriamų asmenų pajamų mediana ES 28 2013 m. vidutiniškai buvo 23,8 proc. mažesnė nei skurdo riba, kuri yra 60 proc. visų asmenų nacionalinių ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos. Iš ES valstybių narių didžiausia santykinio skurdo rizikos gylio mediana buvo Graikijoje ir Rumunijoje (atitinkamai 32,7 proc. ir 32,6 proc.), Bulgarijoje ir Ispanijoje (abiejose 30,9 proc.), Kroatijoje (28,1 proc.) ir Italijoje (28,0 proc.), taip pat Latvijoje (27,5 proc.) ir Portugalijoje (27,4 proc.). Šis rodiklis dar aukštesnis buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (39,0 proc.) ir Serbijoje (36,6 proc.). Iš ES valstybių narių mažiausias skurdo rizikos gylis nustatytas Suomijoje (15,0 proc.), Nyderlanduose (16,5 proc.), Prancūzijoje ir Čekijoje (abiejose 16,6 proc.).

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

ES statistika apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES SPGS) pradėta rengti 2003 m., remiantis neoficialiu Eurostato, šešių ES valstybių narių (Austrijos, Belgijos, Danijos, Graikijos, Airijos ir Liuksemburgo) ir Norvegijos susitarimu. ES SPGS tyrimas pradėtas taikyti su pajamomis ir gyvenimo sąlygomis susijusius rodiklius pagrindžiantiems duomenims gauti. Duomenų rinkimo teisinis pagrindas nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente 1177/2003. Šie statistiniai duomenys oficialiai pradėti rinkti 2004 m. 15-oje valstybių narių, o 2005 m. įtrauktos visos tuometinės ES 25 valstybės narės, taip pat Islandija ir Norvegija. 2006 m. prie ES SPGS prisijungė Bulgarija ir Turkija, 2007 m. – Rumunija, 2008 m. – Šveicarija, o Kroatija pradėjo vykdyti tyrimą 2010 m. (Kroatijos 2009 m. duomenys pagrįsti kitu duomenų šaltiniu, būtent namų ūkių biudžeto tyrimu (NŪBT)). Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos duomenys teikiami nuo 2010 m. Serbijos – nuo 2013 m. ES SPGS aprėpia tiek skersinius, tiek išilginius aspektus.

Namų ūkių disponuojamosios pajamos nustatomos sudėjus visų namų ūkio narių iš bet kokio šaltinio gaunamas pinigines pajamas (įskaitant darbo ir investicijų pajamas bei socialines pašalpas) ir namų ūkio lygmens pajamas bei atėmus sumokėtus mokesčius bei socialines įmokas. Kad būtų tinkamai atsižvelgta į namų ūkių dydžio ir sudėties skirtumus, ši bendroji suma dalijama iš suaugusiųjų (arba jiems lygiaverčių) asmenų skaičiaus, taikant standartinę (lygiavertiškumo) skalę, vadinamą pakeistąja EBPO skale, pagal kurią pirmajam namų ūkio suaugusiam nariui priskiriamas 1,0 svorinis koeficientas, visiems kitiems ne jaunesniems kaip 14 m. namų ūkio nariams – 0,5 svorinis koeficientas ir jaunesniems kaip 14 m. – 0,3 svorinis koeficientas. Taip gaunamos ekvivalentinės disponuojamosios pajamos, kurios priskiriamos kiekvienam namų ūkio nariui. Rengiant skurdo rodiklius ekvivalentinės disponuojamosios pajamos nustatomos visas kiekvieno namų ūkio disponuojamąsias pajamas padalijant iš ekvivalentinio namų ūkio dydžio, tokiu būdu laikoma, kad visi namų ūkio nariai gauna vienodas ekvivalentines pajamas.

Pajamų ataskaitinis laikotarpis visose šalyse, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją, yra nustatytas 12 mėn. laikotarpis (pvz., ankstesni kalendoriniai metai arba mokestiniai metai). Jungtinėje Karalystėje pajamų ataskaitinis laikotarpis yra einamieji tyrimo metai, o tyrimą nuolat vykdančioje Airijoje renkami per 12 mėn. iki tyrimo gautų pajamų duomenys.

Skurdo rizikos lygiu vadinama dalis gyventojų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos nesiekia skurdo rizikos ribos (išreikštos perkamosios galios standartais (PGS)), kuri sudaro 60 proc. nacionalinių ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos. Remiantis Europos Vadovų Tarybos sprendimais, skurdo rizikos lygis nustatomas ne taikant bendrą ribą, o atsižvelgiant į kiekvienos ES valstybės narės padėtį. Skurdo rizikos lygį galima išreikšti dydžiu prieš socialinius pervedimus arba po jų, o pagal skirtumą galima hipotetiškai nustatyti nacionalinių socialinių pervedimų poveikį mažinant skurdo riziką. Senatvės ir maitintojo netekimo pensijos laikomos pajamomis prieš pervedimus ir socialiniams pervedimams nepriskiriamos. Šį rodiklį galima nagrinėti įvairiai, pvz., pagal amžių, lytį, aktyvumo statusą, namų ūkio tipą ar išsilavinimo lygį. Reikėtų pabrėžti, kad šiuo rodikliu nevertinamas turtas – tai santykinis mažų einamųjų pajamų (palyginti su kitais tos pačios šalies gyventojais) rodiklis, nebūtinai tiesiogiai susijęs su žemu gyvenimo lygiu. ES 28 suvestinį rodiklį sudaro atskirų nacionalinių duomenų vidurkis, kuriam pritaikytas gyventojų skaičiaus svorinis koeficientas.

Aplinkybės

2001 m. gruodžio mėn. Lakeno Europos Vadovų Tarybos posėdyje Europos valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino pirmąjį bendrų socialinės atskirties ir skurdo statistinių rodiklių rinkinį. Šiuos rodiklius nuolat tobulina Socialinės apsaugos komiteto (SAK) rodiklių pogrupis. Šie rodikliai labai svarbūs stebint ES valstybių narių pažangą atviruoju koordinavimo metodu mažinant skurdą ir socialinę atskirtį.

Pagal ES SPGS gaunama ES pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinių duomenų ir socialinės įtraukties rodikliams rengti reikiamų duomenų. Atsižvelgdama į strategiją „Europa 2020“, 2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino pagrindinį socialinės įtraukties tikslą – iki 2020 m. skurdo ar socialinės atskirties rizikos grupę reikėtų sumažinti bent 20 mln. žmonių, palyginti su 2008 m. ES SPGS naudojama stebint šio pagrindinio tikslo įgyvendinimo pažangą, vertinamą rodikliu, aprėpiančiu skurdo rizikos lygį, didelio materialinio nepritekliaus lygį ir asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, kuriems būdingas labai žemas darbo intensyvumas, dalį. Daugiau informacijos rasite straipsnyje apie socialinės įtraukties statistiką.

Taip pat žr.

Būsto sektoriaus statistika
Children at risk of poverty or social exclusion (anglų k.)
European social statistics (leidinys internete) (anglų k.)
Housing conditions (anglų k.)
People at risk of poverty or social exclusion (anglų k.)
Social inclusion statistics (anglų k.)

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Statistiniai leidiniai

Gyvenimo sąlygos Europoje. 2014 m. redakcija (anglų k.)
Europos socialinė statistika. 2013 m. redakcija (anglų k.)
Pajamos ir gyvenimo sąlygos Europoje. 2010 m. redakcija (anglų k.)
Kova su skurdu ir socialine atskirtimi. Statistinis Europos Sąjungos paveikslas 2010 m. (anglų k.)
Moterų ir vyrų gyvenimas Europoje. Statistinis paveikslas

„Statistics in focus“ (anglų k.)

Ar skurdo tikimybė paveldima? „Statistics in focus“ (27/2013) (anglų k.)
Gyvenimo lygis daugumoje valstybių narių prastėja. „Statistics in focus“ (8/2013) (anglų k.)
Amžiaus grupė, kuriai 2011 m. kilo didžiausia skurdo ar socialinės atskirties rizika, yra vaikai. „Statistics in focus“ (4/2013) (anglų k.)
2009 m. išlaidos socialinei apsaugai išaugo 6,5 proc. vienam gyventojui, o ES 27 BVP atitinkamai sumažėjo 6,1 proc. „Statistics in focus“ (14/2012) (anglų k.)
2010 m. 23 proc. ES piliečių kilo skurdo ar socialinės atskirties rizika. „Statistics in focus“ (9/2012) (anglų k.)

Pagrindinės lentelės

Pajamos ir gyvenimo sąlygos (t_ilc) (anglų k.)

Duomenų bazė

Pajamos ir gyvenimo sąlygos (ilc), žr. (anglų k.):

Pajamų pasiskirstymas ir skurdžios pajamos (ilc_ip)

Skurdžios pajamos (ilc_li)

Pagyvenusių asmenų skurdžios pajamos (ilc_pn)

Dirbančiųjų skurdas (ilc_iw)

Pajamų pasiskirstymas (ilc_di)

Kita informacija

Reglamentas 1177/2003: 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS)
Reglamentas 1553/2005: 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1553/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS)
Reglamentas 1791/2006: 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1791/2006, dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo adaptuojantis tam tikrus reglamentus ir sprendimus […] statistikos […] srityse

Kitos nuorodos

Europos užimtumo ir socialinė raida 2014 m. (anglų k.)
Užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalga. 2015 m. kovo mėn. (anglų k.)
EBPO. Geresnio gyvenimo iniciatyva. Gerovės ir pažangos vertinimas (anglų k.)