Nusikalstamumo statistika

2012 m. rugpjūčio mėn. duomenys. Naujausi duomenys: „Kita Eurostato informacija, pagrindinės lentelės ir duomenų bazė“.

1 lentelė. Policijos pareigūnų skaičius 1999–2009 m. Šaltiniai – Eurostatas (crim_plce), (demo_pjan) ir (demo_r_d2jan) bei Jungtinių Tautų ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas („Pasaulio gyventojų skaičiaus prognozės. 2010 m. redakcija“)

2 lentelė. 1999–2009 m. policijos užregistruoti nusikaltimai (1 000). Šaltinis – Eurostatas (crim_gen)

1 grafikas. Policijos užregistruota įvairi nusikalstama veika 2005–2009 m. ES-27 (1)
(2005=100). Šaltinis – Eurostatas (crim_gen)

2 grafikas. Žmogžudystės (vid. per metus) 2007–2009 m.
(100 000 gyventojų). Šaltiniai – Eurostatas (crim_gen), (demo_pjan) ir (demo_r_d2jan) bei Jungtinių Tautų ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas („Pasaulio gyventojų skaičiaus prognozės. 2010 m. redakcija“)

3 lentelė. Kalinių skaičius 1999–2009 m. Šaltiniai – Eurostatas (crim_pris), (demo_pjan) ir (demo_r_d2jan) bei Jungtinių Tautų ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas („Pasaulio gyventojų skaičiaus prognozės. 2010 m. redakcija“)

Turima Europos Sąjungos (ES) nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos statistika atspindi ES viešosios tvarkos palaikymo ir teisinių sistemų įvairovę. Lyginant valstybių narių nusikalstamumo statistiką daugiausia dėmesio reikėtų skirti ne tiesioginiam tam tikrų metų šalių nusikalstamumo lygio palyginimui, o ilgalaikėms tendencijoms, nes duomenys gali priklausyti nuo labai įvairių veiksnių, pvz., skirtingo baudžiamumo, baudžiamosios teisenos sistemų veiksmingumo ir policijos taikomų registravimo taisyklių; be to, gali būti, kad gana daug nusikaltimų neužregistruojama. Dedamos pastangos, kad ES valstybių narių nusikalstamumo statistika būtų labiau palyginama.

Svarbiausi statistiniai rezultatai

2009 m. ES-27 buvo 1,7 mln. policijos pareigūnų – 2,7 proc. daugiau nei prieš ketverius metus (palyginime neatsižvelgiama į Belgiją ir Bulgariją, žr. 1 lentelę). 1999–2009 m. šalių policijos pajėgų dydis gana greitai kito, pvz., kiekvienos iš Baltijos jūros regiono valstybių narių ir Šiaurės Airijos policijos pajėgos sumažėjo daugiau nei 10 proc. Šiek tiek nuosaikesnis mažėjimas nustatytas Rumunijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir Austrijoje. Visose likusiose valstybėse narėse policijos pajėgos, priešingai, didėjo.

Santykinai atskirų policijos pajėgų dydį galima įvertinti pagal policijos pareigūnų skaičių 100 000 gyventojų. 2009 m. ES-27 buvo vidutiniškai po 338 policijos pareigūnus 100 000 gyventojų. Valstybėse narėse šis santykis buvo beveik du kartus didesnis Kipre (vidutiniškai 672 policijos pareigūnai 100 000 gyventojų). Antrojoje vietoje – Ispanija (506). Mažiausiai policijos pareigūnų 100 000 gyventojų buvo Suomijoje (156), Danijoje (197) ir Švedijoje (207).

2009 m. policija ES-27 iš viso užregistravo apie 28 mln. nusikaltimų (žr. 2 lentelę). Nuo 2000 m. užregistruotų nusikaltimų skaičius ES-27 didėjo ir aukščiausią tašką pasiekė 2002 ir 2003 m., tačiau po to kasmet iki 2009 m. krito. 2003–2009 m. šis skaičius daugiau nei 10 proc. mažėjo Maltoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Graikijoje ir Prancūzijoje.

1 grafike parodyta, kaip kito įvairių užregistruotų nusikaltimų skaičius ES-27 2005–2009 m. Labiausiai per nagrinėjamą laikotarpį mažėjo užregistruotų variklinių transporto priemonių vagysčių (-26 proc.), taip pat smarkiai mažėjo policijos užregistruotų žmogžudysčių ir vagysčių skaičius. Kita vertus, užregistruota šiek tiek daugiau vagysčių iš gyvenamųjų patalpų (3 proc.) ir prekybos narkotikais (1 proc.) atvejų .

2 grafike išsamiau detalizuojamas valstybių narių policijos užregistruotų žmogžudysčių skaičius ir pateikiami vidutiniai 2007–2009 m. duomenys. Visos ES-27 rodiklis buvo 1,3 žmogžudystės 100 000 gyventojų: nuo 8,3 Lietuvoje, 6,1 kaimyninėje Estijoje iki mažiau nei 1 Ispanijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje ir Austrijoje.

Į kalinių skaičiaus rodiklį įtraukiami visų tipų kalėjimuose kalintys asmenys, įskaitant suaugusių ir nepilnamečių kolonijas bei išankstinio sulaikymo izoliatorius, tačiau neįskaitant asmenų, sulaikytų ne dėl nusikalstamos veikos, o laikomų administraciniais tikslais, pvz., kol nagrinėjamas jų imigracijos statusas. 2009 m. ES-27 buvo daugiau nei 630 000 kalinių, taigi apie 127 kalinius 100 000 gyventojų. Didžiausi rodikliai (daugiau nei 200 100 000 gyventojų) buvo Baltijos jūros regiono valstybėse narėse ir Lenkijoje. Mažiausi rodikliai – Skandinavijos šalyse (Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje, taip pat ne valstybėse narėse Islandijoje ir Norvegijoje): mažiau nei 80 kalinių 100 000 gyventojų 2009 m. Tiek pat jų buvo Slovėnijoje ir Airijoje bei Šveicarijoje (žr. 3 lentelę).

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Eurostatas nuo 1950 m. skelbia nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos sistemų statistiką, susijusią su visu užregistruotų nusikaltimų skaičiumi, o nuo 1993 m. taip pat skelbiami tam tikrų atskirų nusikalstamos veikos rūšių duomenys. Be to, duomenų bazėje pateikiama kalinių skaičiaus statistika nuo 1987 m. ir policijos pareigūnų skaičiaus statistika nuo 1993 m.

Jungtinės Karalystės duomenys skirstomi pagal atskiras Anglijos ir Velso, Škotijos bei Šiaurės Airijos jurisdikcijas.

Paprastai lyginant duomenis reikėtų labiau atsižvelgti ne į lygį, o į tendencijas, remiantis prielaida, kad tam tikros šalies duomenų rinkimo sistema tam tikrą laikotarpį buvo gana stabili. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad esama daug netolygių laiko eilučių ir metodinių ar apibrėžčių pokyčių.

Lyginant šalių nusikalstamumo statistiką derėtų atsižvelgti į tai, kad ji gali priklausyti nuo įvairių veiksnių, pvz.:

skirtingų teisinių ir baudžiamosios teisenos sistemų;
kiek policijai pranešama apie nusikaltimus ir kiek ji jų registruoja;
nusikaltimų registravimo laiko skirtumų (pvz., registruojama pranešus policijai, nustačius įtariamąjį ir pan.);
skirtingų pasikartojančios nusikalstamos veikos skaičiavimo taisyklių;
skirtingų nusikalstamos veikos rūšių, įtraukiamų į bendruosius nusikalstamumo rodiklius.

Todėl pateiktą informaciją reikėtų nagrinėti atsargiai.

Kalinių skaičiaus duomenys taip pat gali priklausyti nuo įvairių veiksnių, pvz.:

teismų nagrinėjamų bylų skaičiaus;
lygtinai nuteistų nusikaltėlių procentinės dalies;
nustatytos įkalinimo laiko trukmės;
nusikaltėlių, kuriems taikomas kardomasis kalinimas, skaičiaus;
tyrimo datos (ypač amnestijos ar kito išankstinio paleidimo atvejais).

Kalinių skaičiaus rodiklis turėtų būti nustatomas kaip visas pilnamečių ir nepilnamečių kalinių (įskaitant sulaikytuosius, kuriems taikomos kardomosios priemonės) skaičius kiekvienų metų rugsėjo 1 d. Į šiuos duomenis įtraukiami kalėjimuose, nepilnamečių nusikaltėlių kolonijose ir pan., narkomanų gydyklose ir psichiatrijos ar kitose ligoninėse laikomi asmenys.

Pirmasis labiau palyginamos nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos statistikos sistemos rengimo etapas apibūdintas Europos Komisijos Komunikate „ES nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos visapusiškos ir nuoseklios vertinimo strategijos kūrimas: 2006–2010 m. ES veiksmų planas“ (COM(2006) 437 galutinis). Jame nustatytas trumpojo laikotarpio tikslas – rinkti nacionalinius duomenis ir vertinti jų kokybę. Ilgalaikis Europos Komisijos Vidaus reikalų generalinio direktorato (anglų kalba) tikslas – glaudžiai bendradarbiaujant su Eurostatu parengti suderintą metodiką, pagal kurią būtų renkami visos ES statistiniai duomenys ir būtų galima lyginti nusikalstamumo valstybėse narėse struktūrą ir tendencijas. Ši veikla vykdoma pagal 2009 m. Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“.

Aplinkybės

Palaipsniui naikinant pasienio kontrolę Europos Sąjungoje, Europos piliečiams tapo kur kas lengviau keliauti, tačiau nusikaltėliams kliūčių veikti taip pat sumažėjo, ypač todėl, kad teisėsaugos institucijų ir baudžiamosios teisenos sistemų jurisdikcija paprastai apsiriboja konkrečia šalimi.

Patvirtinus Amsterdamo sutartį ES nustatė tikslą sukurti bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Šis tikslas išplėtotas 2004 m. Hagos programoje, kurioje nurodyta dešimt prioritetinių sričių: stiprinti pagrindines teises ir pilietiškumo sampratą; įgyvendinti kovos su terorizmu priemones; apibrėžti subalansuotą požiūrį į migraciją, plėtoti integruotą ES išorės sienų valdymą; nustatyti bendrą prieglobsčio procedūrą; didinti teigiamą imigracijos poveikį; dalijantis informacija tinkamai derinti privatumą ir saugumą; parengti kovos su organizuotu nusikalstamumu strateginę koncepciją, užtikrinti tikrą Europos teisingumo erdvę ir dalytis atsakomybe bei užtikrinti solidarumą.

Derindamos ir plėtodamos nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos sistemų statistiką, ES valstybės narės sutiko derinti nusikalstamos veikos rūšių apibrėžtis ir tam tikrų rūšių nusikalstamai veikai taikomų sankcijų lygį. Be to, teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose užtikrinti labai svarbu, kad nacionalinių teismų priimti sprendimai būtų abipusiai pripažįstami, ir nustatyta įvairių priemonių, kad valstybės galėtų lengviau bendradarbiauti.

Skatindama policijos bendradarbiavimą ES siekia, kad visų valstybių narių teisėsaugos institucijos galėtų gauti reikiamą informaciją (pvz., DNR, pirštų atspaudus, transporto priemonių registracijos duomenis ar imigracijos duomenų bazių informaciją) ir kad policijos pajėgos geriau bendradarbiautų saugodamos asmens duomenis. Galimybės gauti informaciją įtvirtintos įvairiuose teisės aktuose, pvz., Direktyvoje 2006/24/EB dėl duomenų saugojimo, Tarybos pamatiniame sprendime 2006/960/TVR, Tarybos sprendime 2008/615/TVR ir Reglamente 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių.

Policijos bendradarbiavimas taip pat skatinamas įvairiais teisės aktais, pvz., Tarybos pamatiniu sprendimu 2002/465 dėl jungtinių tyrimo grupių ir Tarybos sprendimu 2008/617/TVR dėl Europos Sąjungos valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimo teisėsaugos situacijose gerinimo, be to, įsteigta organizacijų ir įstaigų, skirtų padėti įvairioms teisėtvarkos institucijos bendradarbiauti, pvz., Europos policijos koledžas (CEPOL) (anglų kalba), Europos policijos biuras (Europol) (anglų kalba) ir Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX) (anglų kalba). Be to, įgyvendindama įvairias programas, pvz., Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programą (Tarybos sprendimas 2007/125/TVR), ES remia įvairius nacionalinius ir tarptautinius projektus.