Archive:Visuomenės struktūra ir senėjimas

Duomenys išgauti 2019 m. liepos mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2020 m. spalio mėn.

Highlights

2018 m. beveik penktadalis (19 proc.) ES gyventojų buvo 65 metų ar vyresni.

Iki 2100 m. 80 metų ar vyresnių gyventojų dalis turėtų padidėti daugiau nei du kartus ir pasiekti 14,6 proc.

65 metų amžiaus arba vyresnių gyventojų dalies augimas 2008–2018 m.

Šiame straipsnyje analizuojamas Europos Sąjungos (ES) visuomenės senėjimo poveikis, kuris artimiausiais dešimtmečiais tikriausiai bus labai svarbus. Nuolatinis mažas gimstamumas ir ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė keičia ES 28 gyventojų amžiaus piramidę. Tikriausiai svarbiausias pokytis bus aiškus perėjimas prie daug vyresnės visuomenės struktūros. Ši tendencija jau dabar matyti keliose ES valstybėse narėse.

Darbingo amžiaus žmonių dalis ES 28 mažėja, o santykinis pensininkų skaičius – didėja. Artimiausiais dešimtmečiais vyresniojo amžiaus žmonių dalis, palyginti su visu gyventojų skaičiumi, labai padidės, nes santykinai daugiau pokario demografinio sprogimo kartos atstovų sulauks pensinio amžiaus. Dėl to padidės našta darbingo amžiaus žmonėms, nes jie turės padengti socialines išlaidas, kad senėjanti visuomenė galėtų naudotis įvairiomis paslaugomis.

Full article

Toliau auga vyresniojo amžiaus gyventojų dalis

Apytiksliais duomenimis, 2018 m. sausio 1 d. ES 28 gyveno 512,4 mln. žmonių. Jaunimas (0–14 m. amžiaus) sudarė 15,6 proc. ES 28 gyventojų (žr. 1 lentelę), o darbingo (15–64 m.) amžiaus žmonės – 64,7 proc. gyventojų. Vyresniojo amžiaus (65 m. amžiaus arba vyresnių) gyventojų dalis sudarė 19,7 proc. (ji, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 0,3 proc. punktų ir buvo 2,6 proc. punktų didesnė nei prieš dešimtmetį).

2018 m. ES valstybėse narėse didžiausia jaunimo dalis, palyginti su visu gyventojų skaičiumi, nustatyta Airijoje (20,8 proc.), o mažiausia – Italijoje (13,4 proc.) ir Vokietijoje (13,5 proc.). Didžiausia 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių dalis, palyginti su visu gyventojų skaičiumi, buvo Italijoje (22,6 proc.) ir Graikijoje (21,8 proc.), o mažiausia – Airijoje (13,8 proc.).

1 lentelė. Gyventojų amžiaus struktūra pagal pagrindines amžiaus grupes 2008 ir 2018 m.
(proc. viso gyventojų skaičiaus)
Šaltinis – Eurostatas (demo_pjanind)

ELPA ir šalių kandidačių visuomenių struktūra buvo panaši į bendrąją ES visuomenės struktūrą. Pagrindinės išimtys buvo Islandija ir Turkija (jų padėtis panaši į Airijos): šiose dviejose šalyse jauniausio amžiaus grupės dalis buvo didelė (atitinkamai 19,3 proc. ir 23,6 proc.), o 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės sudarė palyginti nedidelę visų gyventojų dalį (atitinkamai 14,1 proc. ir 8,5 proc.). 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų dalis Albanijoje ir Šiaurės Makedonijoje taip pat buvo palyginti maža (atitinkamai 13,6 proc. ir 13,7 proc.). Vis dėlto gyventojų senėjimo tendencija pastebima ir šiose šalyse (žr. 1 grafiką).

1 grafikas. 65 metų amžiaus arba vyresnių gyventojų dalies augimas 2008–2018 m.
(proc. punktais)
Šaltinis – Eurostatas (demo_pjanind)

Aukščiausia amžiaus mediana – Italijoje

ES 28 gyventojų amžiaus mediana didėja ir 2018 m. sausio 1 d. buvo 43,1 metų (žr. 2 grafiką). Vadinasi, pusė ES 28 gyventojų buvo senesni nei 43,1 metų amžiaus, o pusė – jaunesni. ES valstybėse narėse amžiaus mediana svyravo nuo 37,3 metų Airijoje ir 46,3 metų Italijoje ir atitiko šiose dviejose valstybėse narėse nustatytas atitinkamai palyginti jaunos ir palyginti senos visuomenių struktūras. ELPA šalyse ir šalyse kandidatėse 2018 m. nustatyta amžiaus mediana buvo mažesnį nei ES 28 rodiklis, išskyrus Lichtenšteiną (44,0 m.) ir Serbiją (43,5 m.).

2 grafikas. Gyventojų amžiaus mediana 2008–2018 m.
(metai)
Šaltinis – Eurostatas (demo_pjanind)

2008–2018 m. ES 28 amžiaus mediana išaugo 2,7 metų (vidutiniškai po 0,3 metų per metus), arba nuo 40,4 metų iki 43,1 metų. Ji augo visose ES valstybėse narėse, pvz., Portugalijoje, Ispanijoje, Graikijoje ir Lietuvoje – 4,0 arba daugiau metų. Vienintelė išimtis buvo Švedija, kurios rodiklis liko nepakitęs (40,6 m.). Albanijoje amžiaus mediana per praėjusį dešimtmetį augo smarkiausiai, t. y. 18,8 proc. (arba 5,7 metų, nuo 30,4 metų 2008 m. iki 36,1 metų 2018 m., žr. 2 grafiką).

Vienam 65 metų ar vyresnio amžiaus gyventojui tenka šiek tiek daugiau nei trys darbingo amžiaus gyventojai

Remiantis priklausomybės dėl amžiaus santykiais, galima tirti darbingo amžiaus gyventojų jaunesniojo ir (arba) vyresniojo amžiaus gyventojams teikiamos paramos lygį. Šie santykiai išreiškiami santykiniu jaunesniojo ir (arba) vyresniojo amžiaus gyventojų skaičiumi, palyginti su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi. 2018 m. sausio 1 d. ES 28 senėjimo indeksas buvo 30,5 proc. (žr. 2 lentelę); taigi kiekvienam 65 metų arba vyresnio amžiaus asmeniui teko šiek tiek daugiau nei trys darbingo amžiaus asmenys. Senėjimo indeksas ES valstybėse narėse svyravo: nuo vos 20,6 proc. Liuksemburge ir 21,2 proc. Airijoje (beveik penki darbingo amžiaus asmenys kiekvienam 65 metų rba vyresnio amžiaus asmeniui) iki 35,2 proc. Italijoje, 34,2 proc. Suomijoje ir 34,1 proc. Graikijoje, kuriose kiekvienam 65 metų arba vyresnio amžiaus asmeniui teko mažiau nei po tris darbingo amžiaus asmenis.

2 lentelė. Gyventojų amžiaus struktūros rodikliai 2018 m. sausio 1 d.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (demo_pjanind)

Sudėjus jaunimo priklausomybės dėl amžiaus santykį ir senėjimo indeksą gaunamas bendras priklausomybės dėl amžiaus indeksas (apskaičiuojamas kaip išlaikomų jaunų ir vyresniojo amžiaus žmonių skaičiaus ir žmonių, kurie laikomi esančiais darbingo amžiaus, kitaip tariant, 15–64 metų amžiaus, žmonių skaičiaus santykis). Jis 2018 m. ES 28 buvo 54,6 proc., t. y. kiekvienam išlaikomam asmeniui teko apie du darbingo amžiaus asmenis. 2018 m. mažiausias bendras priklausomybės dėl amžiaus indeksas ES valstybėse narėse buvo nustatytas Liuksemburge (43,8 proc.), o didžiausias – Prancūzijoje (60,7 proc.).

ES 28 apskritai buvo galima pastebėti senėjimo indekso ir bendro priklausomybės dėl amžiaus santykio didėjimo tendenciją. Per praėjusį dešimtmetį senėjimo indeksas padidėjo 5,0 proc. punkto (arba 19,6 proc., palyginti su ankstesne verte): nuo 25,5 proc. 2008 m. iki 30,5 proc. 2018 m., o bendras priklausomybės nuo amžiaus santykis per tą patį laikotarpį padidėjo 5,6 proc. punkto (arba 11,4 proc., palyginti su ankstesne verte (nuo 49,0 proc. 2008 m. iki 54,6 proc. 2018 m.).

Buvusios ir būsimos ES visuomenės senėjimo tendencijos

Visuomenės senėjimas yra ilgalaikė tendencija, prasidėjusi Europoje prieš kelis dešimtmečius. Ši tendencija matyti iš kintančios gyventojų amžiaus struktūros ir atsispindi didėjančioje vyresniojo amžiaus žmonių dalyje, susietoje su mažėjančia darbingo amžiaus žmonių dalimi visoje visuomenėje.

Iš gyventojų amžiaus piramidžių (žr. 3 ir 4 grafikus) matyti gyventojų pasiskirstymas pagal lytį ir penkerių metų amžiaus grupes. Kiekviena juosta atitinka konkrečios lyties ir amžiaus grupės dalį visoje visuomenėje (vyrai ir moterys skaičiuojami bendrai). 2018 m. sausio 1 d. ES 28 gyventojų amžiaus piramidė apačioje siaura, o kylant aukštyn tampa labiau panaši į rombą dėl demografinio sprogimo kartos atstovų grupių, susidariusių dėl didelio gimstamumo keliose Europos šalyse XX a. septintojo dešimtmečio viduryje. Ši demografinio sprogimo karta ir toliau sudaro didelę darbingo amžiaus gyventojų dalį. Lyginant su 2003 m. gyventojų amžiaus piramide matyti, kad pirmosios iš šių didelių 20–30 metų laikotarpiu gimusių asmenų grupių atstovai dabar sulaukia pensinio amžiaus. Iš 3 grafiko matyti, kad išplatėjimas dėl demografinio sprogimo juda gyventojų amžiaus piramide aukštyn, o žemesnioji darbingo amžiaus gyventojų dalis ir piramidės apačia lieka siauresnės.

3 grafikas. ES 28 gyventojų amžiaus piramidės 2003 ir 2018 m.
(proc. viso gyventojų skaičiaus)
Šaltinis – Eurostatas (demo_pjangroup)

65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių dalis didėja visose ES valstybėje narėse, ELPA šalyse ir šalyse kandidatėse. Šis padidėjimas praėjusį dešimtmetį siekė nuo 4,9 proc. punkto Maltoje ir Suomijoje ir 4,6 proc. punkto Čekijoje, iki 1,3 proc. punkto Vokietijoje bei 0,3 proc. punkto Liuksemburge. Praėjusį dešimtmetį (2008–2018 m.) visoje ES 28 nustatytas padidėjimas buvo 2,6 proc. punkto (žr. 1 grafiką). Jaunesnių nei 15 metų amžiaus gyventojų dalis ES 28 sumažėjo 0,2 proc. punkto (žr. 1 lentelę).

Santykinės vyresniojo amžiaus žmonių dalies didėjimą galima paaiškinti ilgesne vidutine gyvenimo trukme. Ši tendencija pastebima jau kelis dešimtmečius ilgėjant tikėtinai gyvenimo trukmei (žr. mirtingumo ir tikėtinos gyvenimo trukmės statistiką). Šis pokytis dažnai vadinamas senėjimu gyventojų amžiaus piramidės viršuje.

Kita vertus, dėl nuolatinio nedidelio gimstamumo per daugelį metų visuomenė ėmė labiau senėti, nes, gimus mažiau kūdikių, sumažėjo jaunų žmonių dalis visoje visuomenėje (žr. gimstamumo statistiką). Šis procesas žinomas kaip senėjimas gyventojų amžiaus piramidės apačioje ir matyti iš siaurėjančio 2003–2018 m. ES 28 gyventojų amžiaus piramidžių pagrindo.

Siekiant nustatyti būsimas visuomenės senėjimo tendencijas, Eurostatas parengė naujausią gyventojų skaičiaus prognozių rinkinį, apimantį laikotarpį nuo 2018 iki 2100 m. Prognozuojama, kad ES 28 gyventojų daugės ir apie 2040 m. bus daugiausia – 525,0 mln., o paskui laipsniškai mažės iki 492,9 mln. 2100 m.

Iš 2018 ir 2100 m. amžiaus piramidžių palyginimo (žr. 4 grafiką) matyti, kad ES 28 visuomenė turėtų toliau senėti. Ateinančiais dešimtmečiais dėl didelio demografinio sprogimo kartos atstovų skaičiaus labai padaugės vyresniojo amžiaus žmonių. Tačiau 2100 m. piramidė labiau panėšės į stačiakampį ir labai susiaurės per vidurį (apie 45–54 metų amžiaus srityje).

4 grafikas. ES 28 gyventojų amžiaus piramidės 2018 ir 2100 m.
(proc. viso gyventojų skaičiaus)
Šaltiniai – Eurostatas (demo_pjangroup) ir (proj_18np)

Kitas visuomenės senėjimo aspektas yra laipsniškas pačių vyresniojo amžiaus gyventojų senėjimas, nes santykinis labai senų gyventojų segmento dydis auga sparčiau už bet kurį kito ES gyventojų amžiaus segmentą. Prognozuojama, kad 2018–2100 m. 80 metų arba vyresnio amžiaus žmonių dalis ES 28 visuomenėje padidės du su puse karto: nuo 5,6 proc. iki 14,6 proc. (žr. 5 grafiką).

5 grafikas. ES 28 visuomenės struktūra pagal pagrindines amžiaus grupes 2018–2100 m.
(proc. viso gyventojų skaičiaus)
Šaltiniai – Eurostatas (demo_pjanind) ir (proj_18ndbi)

2018–2100 m. darbingo amžiaus gyventojų dalis iki 2100 m. turėtų nuolat mažėti, o vyresniojo amžiaus žmonės tikriausiai sudarys vis didesnę visų gyventojų dalį: 2100 m. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės sudarys 31,3 proc. ES 28 gyventojų, palyginti su 19,8 proc. 2018 m. Dėl gyventojų judėjimo iš vienos amžiaus grupės į kitą prognozuojamas ES 28 senėjimo indeksas padidės beveik dvigubai nuo 30,5 proc. 2018 m. iki 57,3 proc. 2100 m., o bendras priklausomybės dėl amžiaus indeksas, kaip numatoma, augs nuo 54,6 proc. 2018 m. iki 82,9 proc. 2100 m. (žr. 6 grafiką). Prognozuojama, kad amžiaus mediana padidės 5,4 metais: nuo 43,3 metų 2018 m. iki 48,7 metų 2100 m.

6 grafikas. Prognozuojamas ES 28 senėjimo indeksas ir bendras priklausomybės dėl amžiaus indeksas 2018–2100 m.
(proc.)
Šaltiniai – Eurostatas (demo_pjanind) ir (proj_18ndbi)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Visuomenės struktūra ir senėjimas. Lentelės ir grafikai (anglų k.)

Duomenų šaltiniai

Eurostatas iš ES valstybių narių ir kitų renkant demografinius duomenis dalyvaujančių šalių renka su gyventojais susijusius kiekvienų metų sausio 1 d. duomenis. Rekomenduojama apibrėžtis yra „nuolatinių gyventojų skaičius“, t. y. gyventojų skaičius konkrečioje teritorijoje atitinkamų metų sausio 1 d. (arba kai kuriais atvejais praėjusių metų gruodžio 31 d.). Remiantis Jungtinių Tautų tarptautinėmis rekomendacijomis, sąvokos „nuolatinė gyvenamoji vieta“ apibrėžtis grindžiama 12 mėnesių ataskaitiniu laikotarpiu. Kitaip tariant, į šią sąvoką patenkantys asmenys turėtų būti nepertraukiamai gyvenę savo įprastinėje gyvenamojoje vietoje bent 12 mėnesių iki ataskaitinės datos arba atvykę į savo įprastinę gyvenamąją vietą per 12 mėnesių iki ataskaitinės datos, siekdami likti joje bent vienus metus. Vis dėlto šalys gali pateikti Eurostatui gyventojų skaičiaus duomenis, grindžiamus naujausio gyventojų surašymo duomenimis, pakoreguotais atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus pokyčio nuo paskutiniojo gyventojų surašymo sudedamąsias dalis, arba įsiregistravusių ir (arba) teisėtų šalies gyventojų skaičius.

Gyventojų ir būstų surašymas visose ES valstybėse narėse, ELPA šalyse ir ES šalyse kandidatėse vyko 2011 m. Gavusios gyventojų ir būstų surašymo rezultatus, šalys paprastai patikslina savo metinius gyventojų skaičiaus įverčius. Surašymo rezultatais grindžiamuose gyventojų skaičiaus įverčiuose gali atsirasti gyventojų skaičiaus ir struktūros duomenų pertrūkių.

Eurostatas teikia įvairius demografinius duomenis. Gyventojų duomenys skirstomi pagal kelias charakteristikas, pvz., amžių, lytį, civilinę būklę ir įgytą išsilavinimą.

Kas trejus metus Eurostatas rengia su gyventojais susijusias nacionalinio lygmens prognozes. Šios prognozės yra prielaidų scenarijai, kuriais siekiama pateikti informaciją apie tikėtiną būsimą gyventojų skaičių ir amžiaus struktūrą, grindžiamą būsimų gimstamumo, tikėtinos gyvenimo trukmės ir migracijos tendencijų prielaidomis.

Aplinkybės

Demografinėmis Eurostato prognozėmis remiasi Europos Komisija, analizuodama tikėtiną senėjančios visuomenės poveikį viešosioms išlaidoms. Tikėtina, kad dėl padidėjusių su visuomenės senėjimu susijusių socialinių išlaidų pensijoms, sveikatos priežiūrai ir institucinei arba privačiai (sveikatos) priežiūrai padidės našta darbingo amžiaus gyventojams.

Daugelyje svarbių politikos sričių, pirmiausia – socialinės ir ekonominės politikos srityse, demografiniais duomenimis remiamasi planuojant veiksmus ir įgyvendinant stebėsenos bei vertinimo programas, pvz., analizuojant visuomenės senėjimą ir galimą jo poveikį viešųjų finansų ir socialinės gerovės teisės aktų tvarumui arba ekonominį ir socialinį demografinių pokyčių poveikį.