Archive:Nacionalinės sąskaitos ir BVP

2012 m. rugsėjo ir spalio mėn. duomenys. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė.

1 grafikas. BVP dabartinėmis rinkos kainomis (2001–2011 m.)
(1 000 mln. EUR). Šaltiniai – Eurostatas (nama_gdp_c) arba (tec00001)

1 lentelė. BVP dabartinėmis rinkos kainomis 2001, 2010 ir 2011 m. Šaltiniai – Eurostatas (nama_gdp_c) ir (tec00001)

2 grafikas. BVP vienam gyventojui dabartinėmis rinkos kainomis 2001 ir 2011 m.
(ES-27=100; pagal PGS vienam gyventojui). Šaltiniai – Eurostatas (nama_gdp_c) ir (tec00001)

3 grafikas. Faktinio BVP augimas 2001–2011 m.
(pokytis proc., palyginti su ankstesniais metais). Šaltinis – Eurostatas (nama_gdp_k)

2 lentelė. Faktinio BVP augimas 2002–2011 m.
(pokytis proc., palyginti su ankstesniais metais, 2002–2011 m. vidurkis). Šaltiniai – Eurostatas (nama_gdp_k) arba (tsieb020)

3 lentelė. Bendroji pridėtinė vertė bazinėmis kainomis 2001 ir 2011 m.
(bendrosios pridėtinės vertės (iš viso) proc.). Šaltinis – Eurostatas (nama_nace10_c)

4a grafikas. ES-27 bendroji pridėtinė vertė 2001–2011 m.
(2005=100). Šaltinis – Eurostatas (nama_nace10_k)

4b grafikas. ES-27 bendroji pridėtinė vertė 2001–2011 m.
(2005=100). Šaltinis – Eurostatas (nama_nace10_k)

5 grafikas. ES-27 darbo našumas 2001 ir 2011 m.
(1 000 EUR vienam darbuotojui). Šaltiniai – Eurostatas (nama_nace10_c) ir (nama_nace10_e)

4 lentelė. Darbo našumas
(pagal PGS) 2001 ir 2011 m. Šaltiniai – Eurostatas (tec00116) ir (tec00117)

6 grafikas. ES-27 vartojimo išlaidos ir bendrojo kapitalo formavimas palyginamosiomis kainomis 2001–2011 m.
(2005=100). Šaltinis – Eurostatas (nama_gdp_k)

7 grafikas. ES-27 BVP išlaidų komponentų metinė pokyčio norma 2001–2011 m.
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (nama_gdp_k)

8 grafikas. ES-27 BVP išlaidų komponentai 2011 m. (1)
(BVP proc.). Šaltiniai – Eurostatas (nama_gdp_c) arba (tec00009), (tec00010), (tec00011) ir (tec00110)

5 lentelė. Investicijos 2001, 2006 ir 2011 m.
(BVP proc.). Šaltiniai – Eurostatas (nama_gdp_c), (tsdec210) ir (tec00022)

9 grafikas. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 2011 m.
(BVP proc.). Šaltinis – Eurostatas (nama_gdp_c)

10 grafikas. Pajamų paskirstymas 2011 m.
(BVP proc.). Šaltiniai – Eurostatas (nama_gdp_c) arba (tec00016), (tec00015) ir (tec00013)

11 grafikas. ES-27 pajamų paskirstymas 2001–2011 m.
(2005=100). Šaltiniai – Eurostatas (nama_gdp_c) arba (tec00016), (tec00015) ir (tec00013)

6 lentelė. Namų ūkių vartojimo išlaidos
(remiantis išlaidomis vidaus teritorijoje) 2001, 2006 ir 2011 m. Šaltinis – Eurostatas (nama_fcs_c)

12 grafikas. ES-27 namų ūkių vartojimo išlaidos 2011 m. (1)
(bendrųjų namų ūkių vartojimo išlaidų proc.). Šaltinis – Eurostatas (nama_co3_c)

13 grafikas. Bendrosios nacionalinės santaupos 2001 ir 2011 m. (1)
(bendrųjų nacionalinių disponuojamųjų pajamų proc.). Šaltinis – Eurostatas (nama_inc_c)

7 lentelė. Pagrindiniai sektorių sąskaitų rodikliai (namų ūkiai) 2011 (1). Šaltinis – Eurostatas (nasa_ki)

14 grafikas. Namų ūkių taupymo rodiklis
(bruto) 2011 m.(1)
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (nasa_ki)

15 grafikas. Namų ūkių investicijų rodiklis
(bruto) 2011 m.(1)
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (nasa_ki)

16 grafikas. Namų ūkių grynojo finansinio turto ir pajamų santykis 2011 m. (1)
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (nasa_ki)

8 lentelė. Pagrindiniai sektorių sąskaitų rodikliai (nefinansinės bendrovės) 2011 (1). Šaltinis – Eurostatas (nasa_ki)

17 grafikas. Nefinansinių bendrovių investicijų rodiklis
(bruto) 2011 m.(1)
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (nasa_ki)

Nacionalinės sąskaitos – daugelio populiarių šiame straipsnyje aptariamų ekonominių rodiklių šaltinis. Bendrasis vidaus produktas (BVP) – dažniausias ūkio dydžio mato vienetas, o išvestiniai rodikliai, pvz., eurais išreikštas arba pagal kainų lygio skirtumus koreguotas BVP vienam gyventojui, dažnai naudojami gyvenimo lygiui palyginti arba konvergencijai Europos Sąjungoje (ES) stebėti.

Be to, tam tikrų BVP komponentų ir susijusių rodiklių, pvz., ekonominės veiklos rezultatų, importo ir eksporto, vidaus (privataus ir viešojo) vartojimo ar investicijų ir pajamų ir santaupų paskirstymo duomenų raida gali praversti gilinantis į varomąsias ekonomikos jėgas; atitinkamai ja galima remtis rengiant, stebint ir vertinant konkrečias ES politikos sritis.

Gamybos, pajamų formavimo ir (per)skirstymo, vartojimo ir investicijų ekonominę raidą paprasčiau suprasti, nagrinėjant atskirus institucinius sektorius. Visų pirma, sektorių sąskaitose pateikiama keletas svarbių namų ūki ir nefinansinių bendrovių rodiklių, pvz., namų ūkių taupymo rodiklis ir veiklos pelno dalis.

Svarbiausi statistiniai rezultatai

BVP raida

2008 m. ES-27 BVP augimas labai sulėtėjo ir 2009 m. dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės BVP stipriai sumažėjo. 2010 m. ES-27 BVP lygis pradėjo augti ir 2011 m. ši tendencija (nors ir lėčiau) tęsėsi ir BVP išaugo iki 12 638 mlrd. EUR. Šis rodiklis (dabartinėmis kainomis) yra visų laikų didžiausias (žr. 1 grafiką).

74,5 proc. šio viso rodiklio 2011 m. teko euro zonai, o jo 71,1 proc. sudarė penkios didžiausios ekonomikos ES valstybės narės (Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Ispanija). Vis dėlto šalių duomenis reikėtų lyginti atsargiai, nes nominaliojo BVP, ypač euro zonai nepriklausančių ES valstybių narių, rodikliams įtakos gali turėti daug veiksnių, pvz., valiutų keitimo kurso svyravimai.

Gyvenimo lygiui vertinti labiau tinka BVP vienam gyventojui duomenys, išreikštiperkamosios galios standartais (PGS), kitaip tariant duomenys, pakoreguoti pagal ūkio dydį (gyventojų skaičių) ir įvairių šalių kainų lygio skirtumus. 2011 m. ES-27 vidutinis BVP vienam gyventojui buvo 25 130 PGS, t. y. šiek tiek daugiau nei 2008 m. (25 020 PGS) prieš pajuntant finansų ir ekonomikos krizės padarinius. Sąlyginę atskirų šalių padėtį galima apibūdinti lyginant ją su šiuo vidurkiu, o ES-27 rodiklį laikant 100. 2011 m. tarp ES valstybių narių didžiausias sąlyginis rodiklis buvo Liuksemburgo: jo BVP vienam gyventojui, išreikštas PGS, daugiau nei 2,7 kartus viršijo ES-27 vidurkį. Iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad į šią šalį atvyksta dirbti daug Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos gyventojų. Tais metais Rumunijos ir Bulgarijos BVP vienam gyventojui nesiekė nė pusės ES-27 vidurkio.

Nepaisant to, kad iš esmės PGS rodiklius reikėtų naudoti lyginant šalių padėtį tais pačiais metais, o ne per tam tikrą laikotarpį, šių rodiklių raida per pastarąjį dešimtmetį leidžia teigti, kad 2004 ir 2007 m. į ES įstojusių valstybių narių gyvenimo lygis artėjo prie ES vidurkio, nors tam ir pakenkė finansų ir ekonomikos krizė. 2001 m. lyginant su 2011 m., Liuksemburgas, Vokietija, Švedija ir Austrija dar labiau viršijo ES-27 vidurkį, o kelios kitos ES-15 valstybės narės, visų pirma Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Airija ir Belgija, prie jo priartėjo (žr. 2 grafiką). 2001 m. ES-27 vidurkio nesiekusios Rumunija, Slovakija, Estija, Lietuva, Latvija, Lenkija ir Bulgarija 2011 m. labiausiai prie jo priartėjo, o štai Graikija ir Portugalija – nutolo.

Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė 2009 m. pastūmėjo ES, Japoniją ir Jungtines Valstijas į gilų nuosmukį (žr. 3 grafiką), tačiau 2010 ir 2011 m. jos ėmė atsigauti. 2009 m. ES-27 realusis BVP sumažėjo 4,3 proc., Japonijos – 5,5 proc., o Jungtinių Valstijų – 3,1 proc. Pastarųjų dviejų šalių ekonomika krizės padarinius pajuto dar 2008 m., nors tada realusis BVP sumažėjo gana nedaug. ES-27 atsigaunant 2010 m. BVP palyginamosiomis kainomis padidėjo 2,0 proc., o 2011 m. – dar 1,6 proc. Atitinkamas euro zonos rodiklis 2010 m. buvo toks pat, o 2011 m. – 0,1 proc. punkto mažesnis. Padėties gerėjimas Japonijoje ir Jungtinėse Valstijose 2010 m. buvo labiau juntamas nei ES-27. JAV ši tendencija tęsėsi ir 2011 m., o Japonijos realusis BVP šiek tiek mažėjo (-0,8 proc.), (bent) iš dalies dėl tragiškų Tohoku žemės drebėjimo ir cunamio 2011 m. kovą padarinių.

ES valstybių narių realusis BVP augo įvairiai – tiek vertinant laikotarpius, tiek skirtingas šalis. 2009 m. visų ES valstybių narių, išskyrus Lenkiją, rodikliai mažėjo, tačiau 2010 m. 22 šalių ekonomika vėl pradėjo augti ir 2011 m. ši tendencija nustatyta 24 ES valstybėse narėse. Tais metais sparčiausias augimas buvo Estijoje (7,6 proc.), Lietuvoje (5,9 proc.) ir Latvijoje (5,5 proc.). Slovėnijos ir Portugalijos ekonomika 2011 m. mažėjo (atitinkamai -0,2 ir -1,7 proc.), taip pat gilėjo Graikijos nuosmukis: jos BVP mažėjo ketvirtus metus iš eilės (-6,9 proc. 2011 m.).

Nagrinėjant visą pastarąjį dešimtmetį, finansų ir ekonomikos krizės padariniai pablogino bendruosius ES valstybių narių ekonomikos rezultatus. Vidutinis metinis ES-27 ir euro zonos augimas 2002–2011 m. buvo atitinkamai 1,4 ir 1,2 proc. Didžiausi rodikliai buvo Slovakijos ir Lietuvos (abiejų 4,7 proc. per metus), toliau – Latvija (4,2 proc.), Estija (4,1 proc.), Rumunija ir Lenkija (abiejų 4,0 proc.). Lėčiausiai 2002–2011 m. realusis BVP augo Italijoje ir Portugalijoje (0,4 proc. per metus) ir Danijoje (0,6 proc.).

Pagrindiniai suvestiniai BVP rodikliai

Vertinant BVP pagal produkciją, 3 lentelėje apžvelgiama santykinė dešimties rūšių veiklos, prisidedančios prie ES-27 bendrosios pridėtinės vertės, svarba. Nepaisant to, kad 2001–2011 m. pramonės rodikliai mažėjo 2,0 proc. punkto, šios rūšies veikla 2011 m. buvo didžiausia (šiuo išsamumo lygmeniu) – 19,5 proc. Nedaug atsiliko paskirstomoji prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (19,4 proc.) ir viešoji administracija, švietimas ir sveikata (19,1 proc.). Pastarosios dalis nuo 2001 m. išaugo 1,3 proc. punktais. Toliau pagal dydį 2011 m. rikiavosi šių rūšių veikla: nekilnojamojo turto operacijos (10,3 proc.), profesinių, mokslinių, techninių, administracinių ir aptarnavimo tarnybų paslaugos (toliau – verslo paslaugos) (10,0 proc.), statyba (6,3 proc.), finansų ir draudimo paslaugos (5,7 proc.) bei informacijos ir ryšių paslaugos (4,5 proc.). Mažiausiai prisidėjo pramogų ir kitos paslaugos (3,5 proc.) ir žemės ūkis, miškininkystė ir žvejyba (1,7 proc.).

2011 m. paslaugos sudarė 72,5 proc. ES-27 bendrosios pridėtinės vertės, palyginti su 70,2 proc. 2001 m. Paslaugų sektorius santykinai buvo ypač svarbus Kipre, Maltoje, Prancūzijoje (2010 m. duomenys), Graikijoje, Belgijoje, Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje – šiose šalyse jis sudarė daugiau nei tris ketvirtadalius bendrosios pridėtinės vertės.

Bent iš dalies struktūrinius pokyčius galima paaiškinti technologijų kaita, santykinių kainų pokyčiais, užsakomosiomis paslaugomis ir globalizacija. Dėl šių reiškinių gamybos veikla dažnai perkeliama į pigesnės darbo jėgos regionus tiek pačioje ES, tiek už jos ribų.

Finansų ir ekonomikos krizė ypač paveikė keturių rūšių veiklą: pramonė mažėjo labiausiai ir jos pridėtinė vertė 2007–2009 m. iš viso krito 13,8 proc. (apimtimi), statybos sektoriuje nuosmukis tęsėsi ilgiausiai ir produkcija 2007–2010 m. sumažėjo 10,4 proc. Verslo paslaugų ir paskirstomosios prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių pridėtinė vertė mažėjo tik vienus metus (2008–2009 m.), tačiau gana smarkiai – atitinkamai -7,3 proc. ir -5,7 proc. Kitų rūšių veiklos pridėtinė vertė per krizę mažėjo ne taip žymiai, daugiausia 2009 ir 2010 m. (žemės ūkis, miškininkystė ir žvejyba) bei 2010 ir 2011 m. (finansų ir draudimo paslaugos) (žr. 4 grafiką).

Dešimtmečio (2001–2010 m.) darbo našumo vienam darbuotojui analizė rodo, kad visų rūšių veiklos rodikliai (dabartinėmis kainomis) augo ir šis augimas buvo nuo 13,8 proc. (informacijos ir ryšių paslaugos) iki 38,0 proc. (pramonė). Šių rodiklių atitinkamai nesiekė arba juos viršijo verslo paslaugos (4,1 proc.) bei finansų ir draudimo paslaugos (51,0 proc.) (žr. 5 grafiką). Infliacijos poveikiui panaikinti darbo našumas vienam asmeniui taip pat gali būti apskaičiuojamas naudojant produkcijos palyginamosiomis kainomis rodiklius. Išsamesni našumo raidos duomenys vienam darbuotojui arba vienai darbo dienai rodo, kad į ES 2004 arba 2007 m. įstojusių valstybių narių darbo našumas per pastarąjį dešimtmetį artėjo prie ES-27 vidurkio (žr. 4 lentelę). Pavyzdžiui, Rumunijoje darbo našumas vienam darbuotojui 2001–2011 m. padidėjo nuo 26 proc. iki 49 proc. ES-27 vidurkio. Estijos, Slovakijos, Lietuvos, Latvijos ir Bulgarijos rodikliai taip pat labai artėjo prie šio vidurkio. Kita vertus, Italijoje darbo našumas vienam asmeniui, palyginti su ES-27 vidurkiu, labai sumažėjo, kaip ir (mažesniu mastu) Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje.

Nagrinėjant BVP komponentų raidą pagal išlaidas, galima pažymėti, kad galutinio vartojimo išlaidos ES-27 2001–2011 m. padidėjo 13,2 proc. (apimtimi) (žr. 6 grafiką), nors 2009 m. buvo šiek tiek sumažėjusios. 2001–2011 m. valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos didėjo šiek tiek sparčiau – 17,1 proc. Apskritai bendrojo kapitalo formavimas šiuo laikotarpiu buvo mažesnis (5,6 proc.), daugiausia dėl smarkaus sumažėjimo 2009 m., o eksportas 2010 ir 2011 m. augo kur kas labiau nei importas.

Namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų vartojimo išlaidos, sumažėjusios 2009 m., 2010 ir 2011 m. vėl didėjo (atitinkamai 1,1 ir 0,1 proc. apimtimi). Nuo 2009 m. ES-27 valdžios sektoriaus išlaidų (apimtimi) augimas ėmė lėtėti, o 2011 m. virto neigiamu (-0,2 proc.). Nors 2010 ir 2011 m. ES-27 bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas truputį didėjo (atitinkamai 0,2 ir 1,4 proc.), jo rodikliai dar neatsigavo nuo stipraus nuosmukio 2009 m. (-13,0 proc.).

Vertinant galiojančiomis kainomis, 2011 m. namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų vartojimo išlaidos sudarė 58,0 proc. ES-27 BVP, valdžios sektoriaus išlaidos – 21,7 proc., o bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis buvo 18,6 proc. (žr. 8 grafiką).

Apskritai investicijų (viešųjų ir privačių kartu) intensyvumas ES valstybėse narėse buvo labai įvairus ir tai iš dalies atitinka skirtingus tų šalių pastarųjų metų ekonominio vystymosi ir augimo dinamikos etapus (žr. 5 lentelę ir 9 grafiką). 2011 m. bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo (bendrųjų investicijų) dalis BVP sudarė 18,5 proc. (ES-27) ir 19,2 proc. (euro zonoje). Didžiausi rodikliai buvo Rumunijos (22,7 proc.), Čekijos (23,9 proc.) ir Slovakijos (22,4 proc.), o mažiausi – Airijos (10,1 proc.), Graikijos (14,0 proc.) ir Jungtinės Karalystės). Daugiausia investavo privatusis sektorius. 2011 m. jo investicijos siekė 16,1 proc. ES-27 BVP, o viešojo sektoriaus rodiklis buvo 2,5 proc. Daugiausia investavo Lenkijos ir Rumunijos viešasis sektorius (atitinkamai 5,7 ir 5,2 proc.), o didžiausias privačiojo sektoriaus rodiklis buvo Austrijoje (20,3 proc.).

ES-27 BVP analizė pagal pajamas rodo, kad tarp iš gamybos gaunamų pajamų labiausiai išsiskyrė atlygis darbuotojams, 2011 m. sudaręs 49,1 proc. BVP. Bendrasis likutinis perteklius ir mišriosios pajamos sudarė 39,0 proc. BVP, o gamybos ir importo mokesčių (atėmus subsidijas) dalis buvo 11,8 proc. (žr. 10 grafiką). 11 grafike matyti, kad 2011 m. atitinkami pajamų suvestiniai rodikliai iš esmės grįžo į lygį, kuris buvo pasiektas prieš finansų ir ekonomikos krizę. 2009 m. atlygis darbuotojams sumažėjo 3,0 proc., tačiau 2011 m. jau 2,2 proc. viršijo 2008 m. lygį. Bendrojo likutinio pertekliaus ir mišriųjų pajamų rodikliai jau 2008 m. „užšalo“, o 2009 m. krito 8,5 proc. 2011 m. šis pajamų rodiklis vėl beveik (apie 0,6 proc.) pasiekė iki krizės (2007 m.) buvusį aukščiausią lygį. Gamybos ir importo mokesčiai (atėmus subsidijas) taip pat pradėjo mažėti dar 2008 m. (-2,4 proc.) ir šis procesas 2009 m. greitėjo (-8,6 proc.). 2011 m. patirti nuostoliai buvo kompensuoti ir šis pajamų rodiklis 1,1 proc. viršijo ankstesnį aukščiausią lygį (taip pat 2007 m.).

Namų ūkių vartojimas

2011 m. bent pusę didžiosios ES valstybių narių daugumos BVP sudarė namų ūkių vartojimo išlaidos. Didžiausia dalis pasiekta Graikijoje (76,2 proc., 2010 m. duomenys), Kipre (72,2 proc.) ir Maltoje (70,3 proc.). Mažiausia – Liuksemburge (36,4 proc.), 2010 m. duomenys), nors jo vidutinės namų ūkių išlaidos vienam gyventojui buvo didžiausios (24 140 PGS, 2010 m. duomenys) (žr. 6 lentelę).

Išsamesni 2010 m. ES-27 bendrųjų namų ūkių vartojimo išlaidų duomenys rodo, kad beveik ketvirtadalį (23,6 proc.) jų sudarė būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro išlaidos (žr. 12 grafiką). Toliau pagal dydį buvo transporto (13,0 proc.) ir maisto bei nealkoholinių gėrimų išlaidos (12,9 proc.). Likusių 12 grafike nurodytų kategorijų vartojimo išlaidos kartu sudarė beveik pusę (48,6 proc.) bendrųjų namų ūkių vartojimo išlaidų.

Nacionalinės santaupos

2011 m. ES-27 ir euro zonos bendrosios nacionalinės santaupos, išreikštos bendrųjų nacionalinių disponuojamųjų pajamų dalimi, sudarė atitinkamai 19,1 ir 19,9 proc. Tarp ES valstybių narių didžiausi rodikliai buvo Estijos (26,7 proc.), Nyderlandų (26,5 proc.) ir Švedijos (26,0 proc.), o mažiausias – Graikijos (3,3 proc.). Palyginti su 2001 m. bendrosios nacionalinės santaupos ES-27, euro zonoje ir daugumoje ES valstybių narių santykinai mažėjo. Labiausiai (procentiniais punktais) mažėjo Airijos, Suomijos, Graikijos ir Portugalijos rodikliai: šiose šalyse santaupos, išreikštos disponuojamųjų pajamų dalimi, sumažėjo 6,3 proc. punktais arba daugiau. Labiausiai didėjo Bulgarijos ir Rumunijos rodikliai: šiose šalyse santykinė santaupų svarba padidėjo atitinkamai 10,4 ir 6,9 proc. punktais.

Sektorių sąskaitos

7 lentelėje matyti, kad 2011 m. euro zonos namų ūkių taupymo rodiklis buvo 2,1 proc. punkto didesnis (13,2 proc.) nei ES-27 (11,1 proc.). Šį skirtumą galima iš esmės paaiškinti gana mažu Jungtinės Karalystės taupymo rodikliu (6,0 proc.) ir gana dideliais Vokietijos ir Prancūzijos rodikliais (atitinkamai 16,5 ir 15,7 proc.). Kalbant apie euro zonos valstybes nares, aštuonių šalių (įskaitant vieną, kurios turima 2009 m. duomenų) namų ūkių taupymo rodikliai viršijo ES-27 vidurkį, o septynių – šio vidurkio nesiekė. Dviejų šalių (Graikijos ir Maltos) duomenų neturima (žr. 14 grafiką). Didžiausias (euro zonai nepriklausančių ES valstybių narių) namų ūkių taupymo rodiklis nustatytas Švedijoje (12,9 proc.).

ES-27 namų ūkių taupymo rodiklis 2010 m. sumažėjo 1,5 proc. punkto, o 2011 m. – dar 0,6 proc. punkto, panaši padėtis buvo ir euro zonoje (-0,5 proc. punkto). 2010–2011 m. labiausiai mažėjo Lietuvos ir Kipro (abiejų -4,8 proc. punkto) ir Latvijos (-4,2 proc. punkto) taupymo rodikliai. Kitose ES valstybėse narėse pokyčiai buvo nuo sumažėjimo 2,1 proc. punkto iki padidėjimo 1,6 proc. punktais.

2011 m. ES-27 namų ūkių investicijų rodiklis buvo 8,3 proc. Pavyzdžiui, Belgijos, Italijos, Nyderlandų ir Suomijos rodikliai buvo 10 proc. arba daugiau, Vengrijos – 5,1 proc., dar mažesni – Latvijos (4,2 proc.) ir Lietuvos (3,4 proc.) (žr. 15 grafiką). Palyginti su ankstesniais metais, ES-27 ir euro zonos 2011 m. namų ūkių investicijų rodiklis beveik nekito. Jis sumažėjo 1 proc. punktu arba daugiau Čekijoje, Kipre, Vengrijoje ir Liuksemburge (2009 m. duomenys), o Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 1,0 ir 1,1 proc. punktu padidėjo.

2011 m. ES valstybių narių namų ūkių skolos ir pajamų santykis labai skyrėsi. Slovėnijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje jis nesiekė 50 proc., o Airijoje, Nyderlanduose ir Danijoje sudarė 200 proc., t. y. šiose šalyse namų ūkiams savo skolai padengti reikėtų dvejų metų disponuojamųjų pajamų. Gana didelis skolos ir pajamų santykis buvo keliose Šiaurės Europos ir Pirėnų pusiasalio valstybėse narėse. O vidurio ir Rytų Europoje šis rodiklis palyginti nedidelis ir namų ūkių skola jokiais atvejais neviršija metinių disponuojamųjų pajamų. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad didelė namų ūkio skola gali tam tikru mastu atspindėti tai, kad namų ūkis turi daug finansinio turto, kaip matyti iš namų ūkių grynojo finansinio turto ir pajamų santykio analizės. Ji taip pat gali būti susijusi su turimu nefinansiniu turtu, pvz., būstais, arba jai gali turėti įtakos šalių nuostatos, skatinančios skolintis (pvz., palūkanų atskaita iš mokesčių).

2011 m. namų ūkių skolos ir pajamų santykis labiausiai sumažėjo (palyginti su 2010 m.) Latvijoje (-9,0 punkto) ir kiek mažiau Jungtinėje Karalystėje (-4,6 punkto), o labiausiai išaugo Belgijoje (4,0 punkto). Dar didesnis augimas buvo Liuksemburge (5,6 punkto), tačiau šios šalies paskutiniai duomenys yra 2009 m. (palyginti su 2008 m.).

Kaip ir skolos ir pajamų santykis, namų ūkių grynojo finansinio turto ir pajamų santykis skirtingose ES valstybėse narėse buvo labai įvairus. 2011 m. didžiausi santykio rodikliai buvo Nyderlanduose ir Belgijoje (apie 325 proc.), gana dideli – Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje. Latvijos namų ūkių grynojo finansinio turto ir pajamų santykis buvo labai mažas, kaip ir Norvegijos (žr. 16 grafiką).

17 grafike parodyta, kad 2011 m. ES-27 įmonių investicijų rodiklis buvo 20,2 proc. ES valstybėse narėse didžiausi rodikliai buvo Slovakijoje, Austrijoje ir Čekijoje (visose virš 25 proc.), o mažiausias – Airijoje (8,1 proc.) Penkių didžiausios ekonomikos ES-27 šalių įmonių investicijų rodikliai labai skyrėsi tarpusavyje: Ispanijos ir Italijos rodikliai daug viršijo ES-27 vidurkį, Prancūzijos rodiklis vidurkį atitiko, o Vokietijos ir Jungtinės Karalystės rodikliai buvo už jį daug mažesni. Daugumos ES valstybių narių (kurių 2010 ir 2011 m. duomenų turima) įmonių investicijų rodikliai didėjo, ypač Baltijos jūros regiono valstybėse narėse ir Slovakijoje, o visoje ES-27 šis rodiklis vidutiniškai augo 0,5 proc. punkto. Lenkijos, Kipro ir Liuksemburgo įmonių investicijų rodiklis sumažėjo daugiau nei 2 proc. punktais (2010 m. palyginti su 2009 m.) (žr. 8 lentelę).

2011 m. ES-27 nefinansinių bendrovių pelno dalis buvo 38,2 proc. Mažiausi rodikliai buvo Prancūzijos ir Slovėnijos (apie 30 proc.). Remiantis Latvijos, Slovakijos, Airijos ir Lietuvos bei Norvegijos pateiktais duomenimis jų rodikliai viršijo 50 proc. 2010–2011 m. vertinant ES-27 kaip visumą jos pelno dalies rodikliai nesikeitė. Šiuo laikotarpiu didžiausias procentinis augimas buvo Airijoje ir Estijoje (atitinkamai padidėjo 3,2 ir 3,1 proc. punkto ). Lietuvos ir Ispanijos augimas viršijo 2 proc. punktus. Šveicarijos rodikliai taip pat labai išaugo (3,9 proc. punkto). Devyniose ES valstybėse narėse, kurių 2010 ir 2011 m. duomenų turima, 2011 m. pelno dalys sumažėjo, daugiausiai – Prancūzijoje (-1,5 proc. punkto).

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

ES nacionalinių sąskaitų rengimo metodika nustatyta Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemoje (ESS). Galiojanti 1995 m. ESS versija visiškai atitinka pasaulines nacionalinių sąskaitų rengimo gaires 1993 m. NSS. 2008 m. tarptautiniu mastu susitarus dėl atnaujintos NSS versijos, rengiant spaudai šį straipsnį jau buvo beveik pabaigta ir atitinkamai atnaujinta ESS versija (2010 m. ESS).

BVP ir pagrindinės sudedamosios dalys

Pagrindiniai nacionalinių sąskaitų suvestiniai rodikliai rengiami iš institucinių vienetų, būtent nefinansinių ir finansinių bendrovių, valdžios sektoriaus, namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų, duomenų.

Nacionalinių sąskaitų duomenys – tai informacija apie BVP sudedamąsias dalis, užimtumą, galutinio vartojimo suvestinius rodiklius ir santaupas. Daugelis iš šių kintamųjų apskaičiuojami kasmet arba kas ketvirtį.

BVP – pagrindinis nacionalinių sąskaitų rodiklis, apibendrinantis šalies ar regiono ekonominę padėtį. Jį galima apskaičiuoti taikant skirtingus metodus: produkcijos metodą, išlaidų metodą ir pajamų metodą.

Nagrinėjant BVP vienam gyventojui pašalinama absoliučiojo gyventojų skaičiaus įtaka ir todėl galima lengviau lyginti skirtingas šalis. BVP vienam gyventojui – platus ekonominis gyvenimo lygio rodiklis. Nacionalinėmis valiutomis išreikšti BVP duomenys gali būti perskaičiuojami į [Glossary:Purchasing power parities (PPPs)|perkamosios galios paritetus (PGS)]], geriau už rinkos valiutos pirkimo kursus atspindinčius kiekvienos valiutos perkamąją . Taip panaikinami šalių kainų lygio skirtumai. BVP vienam gyventojui apimties indeksas, išreikštas PGS, nurodomas taikant santykį su ES-27 vidurkiu (prilyginamą 100). Jei šalies indeksas didesnis arba mažesnis už 100, jos BVP vienam gyventojui lygis atitinkamai didesnis arba mažesnis už ES-27 vidurkį. Pagal šį indeksą galima lyginti atskiras šalis, ne vien pokyčius per tam tikrą laikotarpį.

Apskaičiuojant metinį BVP augimą palyginamosiomis kainomis, kitaip tariant – BVP apimties pokytį, siekiama lyginti ekonominio vystymosi dinamiką per tam tikrą laikotarpį ir įvairaus dydžio ekonomikos šalis, neatsižvelgiant į kainų lygį.

Papildomi duomenys

Ekonominės veiklos rezultatus taip pat galima nagrinėti pagal veiklos rūšį. Nagrinėjant aukščiausiu duomenų agregavimo lygmeniu atsižvelgiama į dešimt NACE 2 red. pozicijų: žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė; pramonė; statyba; paskirstomoji prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos; informacijos ir ryšių paslaugos; finansinės ir draudimo paslaugos; nekilnojamojo turto operacijos; profesinių, mokslinių, techninių, administracinių ir aptarnavimo tarnybų paslaugos; viešasis valdymas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas; meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla; kitos paslaugos ir namų ūkių ir ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veikla. Veiklos rezultatus per tam tikrą laikotarpį gali būti lengviau nagrinėti naudojant apimties rodiklį – kitaip tariant, defiliavus veiklos rezultatų vertę, kad jai neturėtų poveikio kainų pokyčiai. Kiekviena veikla defiliuojama atskirai, kad būtų atsižvelgta į susijusių produktų kainų pokyčius.

Kitas nacionalinių sąskaitų duomenų rinkinys (su darbo jėgos našumu susiję rodikliai, pvz., darbo našumo) naudojamas nagrinėjant konkurencingumą. PGS išreikšti našumo rodikliai ypač naudingi lyginant įvairias šalis. PGS išreikštas BVP vienam darbuotojui leidžia susidaryti bendrą įspūdį apie šalių ekonomikos produktyvumą. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad šis rodiklis priklauso nuo bendro užimtumo struktūros ir gali, pvz., mažėti priklausomai nuo to, ar pasirenkamas darbas visą darbo dieną, ar ne visą darbo dieną. PGS išreikštas BVP vienai darbo valandai yra aiškesnis našumo rodiklis, nes įvairiose šalyse ir veiklos srityse gali būti pasirenkama labai įvairi darbo trukmė. Duomenys pateikiami kaip indeksas pagal santykį su ES vidurkiu. Jei indeksas viršija 100, darbo našumas viršija ES vidurkį.

Vartojimo išlaidų duomenis galima suskirstyti pagal Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorių (COICOP), kurį aukščiausiu agregavimo lygmeniu sudaro 12 pozicijų. Metinę namų ūkių išlaidų informaciją galima rasti nacionalinėse sąskaitose, parengtose taikant makroekonominį metodą. Kitas namų ūkių išlaidų duomenų šaltinis yra namų ūkių biudžeto tyrimas (NŪBT). Informacija gaunama prašant namų ūkius vesti įsigyjamų prekių ir paslaugų dienoraštį ir kur kas išsamiau aprėpia prekes ir paslaugas bei socialinės ir ekonominės analizės galimybes. NŪBT vykdomas ir skelbiamas kas penkerius metus, naujausi turimi duomenys yra 2005 m.

Namų ūkių santaupos – pagrindinis vidaus kapitalo investicijų finansavimo šaltinis. Sąskaitų sistemoje yra galimybės pateikti tiek disponuojamąsias pajamas, tiek santaupas bruto, kitaip tariant, į abu šiuos suvestinius rodiklius įtraukiant pagrindinio kapitalo vartojimą.

Sektorių sąskaitos

Sektorių sąskaitose panašios ekonominės veiklos subjektai sujungiami į institucinius sektorius, pvz., namų ūkiai, nefinansinės bendrovės, finansinės bendrovės ir valdžios sektorius. Taip sujungus ekonominės veiklos subjektus yra daug paprasčiau suprasti, kaip veikia ekonomika. Šiuo atžvilgiu ypač svarbi namų ūkių ir nefinansinių bendrovių veikla.

Namų ūkių sektoriui priskiriami asmenys ar asmenų grupės, veikiantys kaip vartotojai ir verslininkai, jei, pastarųjų atveju, jų kaip rinkos gamintojų veiklą vykdo ne atskiri vienetai. Šiame straipsnyje analizės reikmėms šis sektorius sujungtas su palyginti nedideliu namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų (pvz., asociacijų ar labdaros organizacijų) sektoriumi.

Nefinansinėms bendrovėms priskiriamos bendrovės, kurių pagrindinė veikla yra rinkoje parduoti skirtų prekių gamyba arba nefinansinių paslaugų teikimas. Tai yra tiek bendrovių, tiek ne bendrovių formos įmonės, jei jos turi atsiras sąskaitas ir jų ekonominė ir finansinė veikla panaši į bendrovių veiklą. Mažosios įmonės (pvz., pavieniai prekiautojai ir savarankiškai veikiantys verslininkai) priskiriami namų ūkių sektoriui.

Į sektorių sąskaitas iš esmės įrašomi visi tam tikro laikotarpio ekonominės veiklos subjektų sandoriai. Pagal jas taip pat galima parodyti finansinio turto ir įsipareigojimų likučius finansiniame balanse laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Šie sandoriai skirstomi į įvairias ekonomines kategorijas, pvz., atlygis darbuotojams (sudarytas iš atlyginimo prieš mokesčius ir socialines įmokas ir darbdavių mokamų socialinių įmokų).

Šios sandorių kategorijos išdėstomos sąskaitų sekoje ir kiekviena iš sąskaitų atitinka konkretų ekonominį procesą. Šie procesai yra, pvz., gamyba, pajamų formavimas ir pajamų (per)skirstymas vartojimui ir taupymui, kapitalo sąskaitoje pateikiamas investavimas ar įvairūs finansiniai sandoriai, pvz., skolinimasis ir skolinimas. Kiekvienas nefinansinis sandoris įrašomas kaip vieno sektoriaus išteklių padidėjimas ir kito sektoriaus panaudojimo padidėjimas. Pavyzdžiui, palūkanų sandorių kategorijos išteklių pusėje įrašomos įvairių ekonomikos sektorių gautinos palūkanų sumos, o panaudojimo pusėje nurodomos mokėtinos palūkanos. Kiekvieno tipo sandorio atžvilgiu visų sektorių ir likusio pasaulio sektoriaus ištekliai (iš viso) lygūs panaudojimui (iš viso). Kiekviena sąskaita turi tam tikrą balansuojamąjį straipsnį, kurio vertė yra ištekliai (iš viso) atėmus panaudojimą (iš viso). Paprastai šie balansuojamieji straipsniai, pvz., BVP arba grynasis taupymas, yra svarbūs ekonominiai rodikliai ir jie perkeliami į tolesnę sąskaitą.

Šiame straipsnyje pateikiamoje analizėje remiamasi keliais rodikliais, parinktais iš įvairių sektorių sąskaitų duomenų. Namų ūkiai apibūdinami rodikliais, susijusiais su taupymu ir investicijomis, skolos ir pajamų bei grynojo finansinio turto ir pajamų santykiais. Nefinansinės bendrovės nagrinėjamos remiantis įmonių investicijų rodikliu ir įmonių pelno dalimi.

Aplinkybės

Europos institucijoms, vyriausybėms, centriniams bankams ir kitos ekonominėms ir socialinėms viešojo ir privačiojo sektorių įstaigoms reikia palyginamų ir patikimų statistinių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti priimamus sprendimus. Nacionalines sąskaitas galima naudoti įvairaus pobūdžio analizei ir vertinimui. Kadangi vartojamos tarptautiniu mastu pripažintos sąvokos ir apibrėžtys, galima nagrinėti įvairias šalis, pvz., ES valstybių narių ekonomikos tarpusavio priklausomybės ryšius arba ES valstybių narių ir kitų šalių skirtumus.

Verslo ciklo ir makroekonominės politikos analizė

Vienas iš daugelio būdų naudoti nacionalinių sąskaitų duomenis susijęs su būtinybe paremti Europos ekonominės politikos sprendimus ir siekti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) tikslų. Tam reikia aukštos kokybės trumpojo laikotarpio statistinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima stebėti makroekonominę raidą ir rengti makroekonominės politikos rekomendacijas. Pavyzdžiui, vienas iš pagrindinių ir seniausių nacionalinių sąskaitų panaudojimo būdų – kiekybiškai išreikšti ekonomikos augimą, tiesiog analizuojant BVP augimą. Baziniai nacionalinių sąskaitų duomenys visų pirma naudojami makroekonominei politikai rengti ir stebėti, o labiau išvestiniai duomenys, pvz., išteklių ir panaudojimo lentelės, taip pat gali būti naudojami sektorių ar pramonės politikai rengti.

Nuo pat EPS sukūrimo 1999 m. Europos Centrinis Bankas (ECB) yra vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų naudotojų. ECB kainų stabilumo rizikos vertinimo strategija grindžiama dviem analitinėmis perspektyvomis, vadinamomis dviem ramsčiais: ekonominė analizė ir piniginė analizė. Remiantis šiomis perspektyvomis įvertinama daugelis piniginių ir finansinių rodiklių ir jie lyginami su kitais svarbiais duomenimis, leidžiančiais suderinti piniginę, finansinę ir ekonominę analizę, pvz., su nacionalinių sąskaitų suvestiniais rodikliais ir sektorių sąskaitų duomenimis. Taip piniginius ir finansinius rodiklius galima nagrinėti atsižvelgiant į visą likusią ekonomiką.

Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) rengia Europos Komisijos makroekonomines prognozes. Jose atsižvelgiama į visas ES valstybes nares, kad būtų galima parengti euro zonos ir ES-27 prognozes, tačiau taip pat įtraukiamos šalių kandidačių ir kai kurių ne ES valstybių narių perspektyvos.

Nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys taip pat seniai naudojami valstybės finansams nagrinėti. ES viduje jie taip pat taikomi specialioms reikmėms, susijusioms su EPS konvergencijos kriterijais, iš kurių du tiesiogiai susiję su valstybės finansais. Šie kriterijai nustatyti pagal nacionalinių sąskaitų duomenis: valstybės deficito ir valstybės skolos santykį su BVP. Daugiau informacijos rasite straipsnyje apie Valdžios sektoriaus finansų statistiką.

Regioninė, struktūrinė ir sektorių politika

Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų duomenys naudojami ne tik verslo ciklo ir makroekonominės politikos analizei, bet ir kitoms su politika susijusioms reikmėms, pvz., regioniniams, struktūriniams ir sektorių klausimams spręsti.

Regioninėmis sąskaitomis iš dalies grindžiamas išlaidų paskirstymas struktūriniams fondams. Be to, regioniniai statistiniai duomenys naudojami ex-post vertinant regioninės ir sanglaudos politikos rezultatus.

Skatinti ekonomikos augimą ir naujas darbo vietas – strateginis tiek ES, tiek valstybių narių prioritetas, nustatytas strategijoje „Europa 2020“. Šiems strateginiams prioritetams paremti visuose ES ekonomikos sektoriuose įgyvendinama bendra politika, o valstybės narės diegia savo teritorijoje struktūrines reformas. Norėdama užtikrinti, kad šie veiksmai būtų kuo naudingesni, ir pasirengti ateities uždaviniams, Europos Komisija nagrinėja šią politiką.

Europos Komisija vykdo ekonominę analizę ir padeda plėtoti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), nagrinėdama įvairių paramos mechanizmų veiksmingumą ir numatydama ilgalaikius prioritetus. Tam pasitelkiami moksliniai tyrimai, analizė ir poveikio vertinimo veiksmai, skirti su ES ir kitų šalių žemės ūkiu ir kaimo ekonomika susijusioms temoms, be kita ko naudojant žemės ūkio ekonomines sąskaitas.

Tikslų, lyginamųjų standartų ir įnašų nustatymas

Nustatant įvairių rūšių ES politiką vis dažniau nustatomi ir privalomi ar neprivalomi vidutinio laikotarpio ar ilgalaikiai tikslai. Kai kuriems iš jų kaip lyginamasis variklis naudojamas BVP lygis, pvz., mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų tikslinis rodiklis yra 3 proc. BVP.

Nacionalinių sąskaitų duomenys taip pat naudojami nustatant ES išteklius. Pagrindinės taisyklės nustatomos Tarybos sprendime. Visa nuosavų išteklių suma, būtina ES biudžetui finansuoti, nustatoma pagal visas išlaidas atėmus kitas pajamas, o didžiausia nuosavų išteklių suma siejama su ES bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis.

Nacionalinių sąskaitų duomenys naudojami ne tik įnašams į ES biudžetą, bet ir įnašams į kitas tarptautines organizacijas, pvz., Jungtines Tautas (JT) nustatyti. Įnašai į JT biudžetą pagrįsti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, įvairiais koregavimo koeficientais ir ribomis.

Analizė ir prognozės

Nacionalinės sąskaitos taip pat dažnai naudojamos rengiant analizes ir prognozes apie ekonomikos padėtį ir raidą. Finansų įstaigoms nacionalinių sąskaitų duomenys gali būti naudingi atliekant bendrą ekonomikos analizę ar ieškant konkrečios informacijos apie namų ūkių, nefinansinių bendrovių ar kitų institucinių sektorių santaupas, investicijas ar skolas. Socialiniai partneriai, kaip antai įmonių atstovai (pvz., prekybos asociacijos) ar darbuotojų atstovai (pvz., profsąjungos), taip pat gali gilintis į nacionalinių sąskaitų duomenis ir nagrinėti pokyčius, turinčius įtakos pramonės santykiams. Be to, mokslininkai ir analitikai, pasitelkę nacionalines sąskaitas, nagrinėja verslo ciklus ir ilgalaikius ekonominius ciklus bei sieja juos su ekonomikos, politikos ar technologijų raida.

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

• ES ekonomikos duomenų brošiūra (ketvirtinė (anglų kalba)

Pagrindinės lentelės

• Nacionalinės sąskaitos (įskaitant BVP) (t_na), žr. (anglų kalba):

Metinės nacionalinės sąskaitos (t_nama)

Ketvirtinės nacionalinės sąskaitos (t_namq)

Duomenų bazė

• Nacionalinės sąskaitos (įskaitant BVP) (na), žr. (anglų kalba):

Metinės nacionalinės sąskaitos (nama)

Ketvirtinės nacionalinės sąskaitos (namq)

Tiekimo, naudojimo, išteklių ir panaudojimo lentelės (naio)

Specialus skyrius

• Nacionalinės sąskaitos (įskaitant BVP) (anglų kalba)
• Europos sektorių sąskaitos (anglų kalba)

Metodika / Metaduomenys

• Metinės nacionalinės sąskaitos (ESMS metaduomenų rinkmena - nama_esms) (anglų kalba)
• Metinės sektorių sąskaitos (ESMS metaduomenų rinkmena - nasa_esms) (anglų kalba)
• 1995 m. Europos sąskaitų sistema (leidinys) (anglų kalba)
• Eurostato ir EBPO perkamosios galios paritetų rengimo metodinis vadovas (leidinys) (anglų kalba)
• Ketvirtinių nacionalinių sąskaitų rengimo vadovas (leidinys) (anglų kalba)
• Nacionalinių sąskaitų kainos ir apimties rodiklių rengimo vadovas (leidinys) (anglų kalba)
• Ketvirtinės nacionalinės sąskaitos (ESMS metaduomenų rinkmena- namq_esms) (anglų kalba)
• Ketvirtinės sektorių sąskaitos (ESMS metaduomenų rinkmena - nasq_esms) (anglų kalba)
• Tiekimo, naudojimo, išteklių ir panaudojimo lentelės (ESMS metaduomenų rinkmena- naio_esms) (anglų kalba)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)

• National accounts: tables and figures (anglų kalba)

Kita informacija

• Statistinis Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (NACE 1 red.) (leidinys) (anglų kalba)

Kitos nuorodos

• Europos Komisija. Ekonomikos ir finansų reikalai. Ekonominių prognozių rodyklė (anglų kalba)

Taip pat žr.

• Main users of national accounts (apžvalginis straipsnis) (anglų kalba)
• European sector accounts (anglų kalba)
• Update of the SNA 1993 and revision of ESA95 (apžvalginis straipsnis) (anglų kalba)