Kiekvienam iš mūsų gali tekti kada nors gyvenime patirti skurdą. Tačiau kai kurios visuomenės grupės patiria didesnį skurdo pavojų, pavyzdžiui, šeimos, auginančios vaikus, visų pirma didelės šeimos ir vienišų tėvų šeimos, taip pat pagyvenę žmonėms, neįgalieji ir imigrantai. Visose šiose kategorijose moterys yra pažeidžiamesnės nei vyrai.
Skurdas žmones paveikia įvairiais būdais ir koja kojon žengia su socialine atskirtimi. Be tokių žinomų problemų, kaip varganas būstas ar benamystė, skurstantys žmonės taip pat dažnai yra priversti kęsti šiuos sunkumus:
Spręsdama šias ir kitas susijusias problemas, ES parengė atvirą koordinavimo metodą, pagal kurį valstybės narės rengia savo prioritetus ir strategijas. Šiuo metodu atsižvelgiama į daugialypę skurdo prigimtį, visų pirma atkreip iant dėmesį į šiuos aspektus:
Faktai ir skaičiai apie skurdą ES en
Atskirų šalių pagrindiniai rodikliai 
en
Europos Sąjungoje skursta maždaug 19 milijonų vaikų. Tikėtina, kad sunkiai besiverčiančiose šeimose augę vaikai visą gyvenimą liks „įkalinti“ skurdo spąstuose. Deja, toks pats likimas gresia ir jų palikuonims.
Vaikai, gyvenantys skurde, dažniausiai susiduria su tarpusavyje susijusiomis problemomis: jie gyvena prastomis sąlygomis, negali pasinaudoti tinkama sveikatos priežiūra, jų išsilavinimo galimybės yra labai ribotos, be to, jiems stinga kokybiško maisto ir drabužių.
2006 m. Europos Vadovų Taryba nustatė vaikų skurdo panaikinimo klausimą vienu iš ES politinės darbotvarkės prioritetu. Tuo remdamosi, valstybių narių vyriausybės įsipareigojo parengti strateginius, ilgalaikius metodus, skirtus vaikų skurdo prevencijai ir kovai su juo. Šie metodai apima įvairias socialinės, kultūrinės ir ekonominės politikos sritis.
Galimybė apsirūpinti būstu – pagrindinė žmogaus teisė, reiškianti, jog kiekvienas iš mūsų turi turėti stogą virš galvos. Deja, tūkstančiai europiečių neturi nuosavų namų.
Žmonės gali tapti benamiais dėl daugelio priežasčių: vieni galbūt neteko darbo, kiti atsidūrė gatvėje, bėgdami nuo smurto namuose. Be to, daugeliui gatvėje gyvenančių žmonių kyla pavojus susirgti psichikos ligomis ar įjunkti į narkotikus arba alkoholį. Benamiai – vieni iš labiausiai atskirtų ir pažeidžiamų visuomenės narių.
Be benamystės, būsto netekimas arba itin didelė šeimos biudžeto išlaidų dalis būstui, ateityje gali tapti socialinės atskirties priežastimi.
Pastangos kovoti su benamyste ir būsto atskirtimi bei užkirsti tam kelią sudaro ES Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties strategijos šerdį, kuri yra skirta koordinuoti valstybių narių veiksmus ir skatinti pasidalinti naudinga patirtimi.
Šiuo metu siekiama sukurti bendruosius benamystės apibrėžimus ir nustatyti jos kriterijus. Sukaupus daugiau žinių apie šią problemą ir jos priežastis, bus galima sukurti geresnes priemones kovoje su benamyste ir būsto atskirtimi. Šios priemonės padėtų ES ir valstybėms narėms įgyvendinti veiksmingesnę politiką benamių žmonių atžvilgiu.
Kai kurios visuomenės grupės patiria didesnį skurdo ir socialinės atskirties pavojų, pavyzdžiui, šeimos, auginančios vaikus, visų pirma didelės šeimos ir vienišų tėvų šeimos, taip pat pagyvenę žmonėms, neįgalieji ir imigrantai.
Šios pažeidžiamos grupės dažniau susiduria su kliūtimis įsidarbinant, jose augantys vaikai dažniau nelanko mokyklos, be to, jos dažniau nei kitos visuomenės grupės susiduria su finansine atskirtimi.
ES siekia geriau suprasti, kodėl šiuos žmones dažniausiai paliečia skurdas ir kokiu būdu juos būtų galima sėkmingai integruoti į visuomenę. Norint aiškiau suprasti problemą, reikia nustatyti bendruosius tikslus ir kriterijus. Priemonės, kurias patvirtino ES, yra labai įvairios – kaip ir problemos, su kuriomis susiduria šios gyventojų grupės.
Minėtų visuomenės grupių padėtį pagerinti siekiama šiomis priemonėmis:
Daugiau informacijos apie pažeidžiamų grupių socialinę integraciją en fr de
Šiandien daugelis europiečių, o ypač patiriantieji skurdą, negali laisvai naudotis finansinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, atlikti indėlio ir sąskaitų operacijų. Jiems taip pat sudėtinga sukaupti santaupų, gauti kreditą, naudotis draudimo ir apmokėjimo paslaugomis.
Kad žmonės galėtų ekonomiškai ir socialiai integruotis į šiuolaikinę visuomenę, jiems būtina turėti galimybę naudotis finansinėmis paslaugomis. Ši galimybė – esminė sąlyga didinti užimtumui, plėtoti ekonomikai, mažinti skurdui ir skatinti socialinę įtrauktį.
Kai kuriais atvejais ties skurdo riba gyvenantiems žmonėms neleidžiama turėti banko sąskaitos, o tai sąlygoja dar didesnę finansinę atskirtį. Siekdama spręsti šiuos klausimus, ES koordinuoja suinteresuotųjų dalyvių ir valstybių narių vyriausybių politiką ir kitus veiksmus.
2009 m. Europos Komisija surengė dvi konsultacijas su visuomene, siekdama nustatyti taisykles, užtikrinančias, kad dauguma žmonių galėtų naudotis pagrindinėmis banko sąskaitos paslaugomis:
Priemonės pirmiausiai yra skirtos konsultacijoms skolų klausimais ir informacinėms bei švietimo programoms remti.
Geros kokybės darbas – svarbiausias veiksnys, padedantis žmonėms išbristi iš skurdo ir skatinantis socialinę integraciją.
Didžiausia problema yra tai, kad, sunkiausiai saugų ir nuolatinį darbą randa labiausiai pažeidžiami visuomenės nariai – vieniši tėvai, imigrantai, pagyvenę žmonės, jaunimas, žemos kvalifikacijos darbininkai ir neįgalieji. Šiuos žmones dažniausiai itin paveikia ir ekonominiai nuosmukiai – tokie, kokį šiuo metu išgyvena Europa.
ES turi pakankamą politikos ir finansavimo priemonių arsenalą, galintį pagerinti darbo vietų perspektyvas socialiai atskirtoms grupėms. Pavyzdžiui, Europos užimtumo strategija daugiausia dėmesio skiria naujų ir geresnių darbo vietų visiems europiečiams kūrimui. Tuo tarpu Europos socialinis fondas ir kitos ES programos finansuoja švietimą, profesinį pasirengimą ir teikia paramą darbo vietose. Ypatingas dėmesys skiriamas labiausiai pažeidžiamiems žmonėms, siekiant, kad jie rastų arba išsaugotų turimą darbo vietą.
Koordinuotomis pastangomis siekdama įveikti skurdą ir socialinę atskirtį, ES skatina valstybes nares imtis aktyvios įtraukties politikos. Aktyvia įtrauktimi siekiama į darbo rinką įtraukti kuo daugiau žmonių, o tiems, kurie negali joje įsitvirtinti, suteikiama praktinė parama, leidžianti jiems gyventi pilnavertį gyvenimą.
Aktyvi įtrauktis remiasi trimis pagrindiniais principais:
ES skatins aktyvios įtraukties plėtrą, koordinuodama veiksmus visoje Europoje ir padėdama valstybėms narėms mokytis viena iš kitos.
Pradžia