Archive:Minimalaus darbo užmokesčio statistika

Duomenys išgauti 2020 m. vasario mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2021 m. gegužės mėn.

This Statistics Explained article has been archived on 21 December 2020.

Highlights

2020 m. sausio mėn. minimalus darbo užmokestis ES valstybėse narėse buvo nuo 312 EUR iki 2 142 EUR per mėn.

Minimalus darbo užmokestis 2010 m. sausio mėn. ir 2020 m. sausio mėn.
(EUR per mėn. ir proc.)
Šaltinis – Eurostatas (earn_mw_cur)

Šiame straipsnyje aptariami nemaži minimalaus darbo užmokesčio skirtumai Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, be to, duomenys lyginami su padėtimi JK, šalyse kandidatėse ir Jungtinėse Valstijose.

Full article

Bendroji apžvalga

Eurostato skelbiami minimalaus darbo užmokesčio statistiniai duomenys siejami su konkrečių šalių minimaliu darbo užmokesčiu. Šis minimalus darbo užmokestis paprastai taikomas visiems tos šalies samdomiesiems darbuotojams arba bent didžiajai jų daugumai. Jis įtvirtintas teisės aktais, dažnai po konsultacijų su socialiniais partneriais, arba tiesiogiai nacionaliniais sektorių susitarimais.

Paprastai minimalus darbo užmokestis – tai mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, būtent pajamų mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų, kuriuos turi mokėti samdomasis darbuotojas. Šios įmokos būna įvairios. Šalių minimalaus darbo užmokesčio statistinius duomenis Eurostatas skelbia du kartus per metus. Jie atitinka padėtį kiekvienų metų sausio 1 d. ir liepos 1 d. Taigi, jei tarp šių dviejų datų įvyksta pokyčių, jie atsispindi tik skelbiant duomenis kitą kartą.

Šalių minimalaus darbo užmokesčio skirtumai

2020 m. sausio mėn. minimalus darbo užmokestis ES valstybėse narėse buvo nuo 312 EUR iki 2 142 EUR per mėn.

2020 m. sausio mėn. duomenimis minimalus darbo užmokestis buvo taikomas 21 iš 27 ES valstybių narių (išimtys – Danija, Italija, Kipras, Austrija, Suomija ir Švedija), Jungtinėje Karalystėje ir visose ES šalyse kandidatėse (Albanijoje, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje, Serbijoje ir Turkijoje). 2020 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis darbo užmokestis ES valstybėse narėse buvo labai įvairus: nuo 312 EUR Bulgarijoje iki 2 142 EUR Liuksemburge (žr. 1 grafiką).

1 grafikas. Minimalus darbo užmokestis 2010 sausio mėn. ir 2020 m. sausio mėn.
(EUR per mėn. ir proc.)
Šaltinis – Eurostatas (earn_mw_cur)

Palyginti su 2010 m. sausio mėn., 2020 m. sausio mėn. minimalus darbo užmokestis (eurais) išaugo visose ES valstybėse narėse, kuriose jis yra apskritai taikomas, išskyrus Graikiją. Šioje šalyje minimalus darbo užmokestis sumažėjo 12 proc. (bendrai per 10 metų, kai vidutinė metinė pokyčio norma −1,3 proc.). Nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. didžiausia vidutinė metinė minimalaus darbo užmokesčio pokyčio norma nustatyta Rumunijoje (12,5 proc.) ir Lietuvoje (10,1 proc.) Jis taip pat smarkiai didėjo Bulgarijoje (9,8 proc.), Estijoje (7,7 proc.), Čekijoje (6,7 proc.), Lenkijoje (6,6 proc.) ir Slovakijoje (6,5 proc.).

Remiantis minimaliu nacionaliniu mėnesiniu darbo užmokesčiu neatskaičius mokesčių (eurais) visas ES valstybes nares, kurių šie duomenys renkami, galima suskirstyti į tris grupes. ES nepriklausančios šalys 1 grafike pavaizduotos kaip atskira grupė.

1 grupei priskiriamos šalys, kurių nacionalinis minimalus darbo užmokestis 2020 m. sausio mėn. buvo mažesnis nei 500 EUR per mėnesį. Šiai grupei priklausė šios ES valstybės narės: Bulgarija, Latvija, Rumunija ir Vengrija. Šiose šalyse nacionalinis minimalus darbo užmokestis buvo nuo 312 EUR Bulgarijoje iki 487 EUR Vengrijoje.

2 grupei priskiriamos šalys, kurių nacionalinis minimalus darbo užmokestis 2020 m. sausio mėn. buvo bent 500 EUR, bet mažesnis nei 1 000 EUR per mėnesį. Šiai grupei priklausė šios ES valstybės narės: Kroatija, Čekija, Slovakija, Estija, Lietuva, Lenkija, Portugalija, Graikija, Malta ir Slovėnija. Šiose šalyse nacionalinis minimalus darbo užmokestis buvo nuo 546 EUR Kroatijoje iki 941 EUR Slovėnijoje.

3 grupei priskiriamos šalys, kurių nacionalinis minimalus darbo užmokestis 2020 m. sausio mėn. buvo bent 1 000 EUR per mėnesį. Šiai grupei priklausė šios ES valstybės narės: Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Belgija, Nyderlandai, Airija ir Liuksemburgas. Šiose šalyse nacionalinis minimalus darbo užmokestis buvo nuo 1 050 EUR Ispanijoje iki 2 142 EUR Liuksemburge.

Minimalus darbo užmokestis Jungtinėje Karalystėje 2020 m. sausio mėn. buvo 1 599 EUR.

Visose ES šalyse kandidatėse minimalus darbo užmokestis buvo panašus į 1 grupės šalių rodiklius: nuo 213 EUR Albanijoje iki 440 EUR Turkijoje. Jungtinių Valstijų rodiklis (nacionalinis minimalus darbo užmokestis JAV buvo 1 119 EUR per mėnesį) pateko tarp 3 grupės šalių rodiklių.

Euro zonai nepriklausančių ES valstybių narių, kuriose taikomas minimalus darbo užmokestis (tai Bulgarija, Čekija, Kroatija, Vengrija, Lenkija, Rumunija), Jungtinės Karalystės, taip pat ES šalių kandidačių ir Jungtinių Valstijų minimalaus darbo užmokesčio lygiui ir vietai sąraše pagal eurą įtakos turėjo nacionalinių valiutų keitimo kursai.

Perkamosios galios standartais (PGS) išreikštas minimalus darbo užmokestis

Šalių minimalaus darbo užmokesčio lygio skirtumai žymiai sumažėja, jei atsižvelgiama į kainų lygio skirtumus.

2 grafike minimalus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių lyginamas atsižvelgiant į kainų skirtumus – namų ūkių galutinio vartojimo išlaidoms pritaikomi perkamosios galios paritetai (PGP). Kaip ir buvo galima tikėtis, pakoregavus pagal kainų lygį skirtumai tarp šalių sumažėja. Remiantis minimaliu nacionaliniu mėnesiniu darbo užmokesčiu neatskaičius mokesčių, išreikštu PGS, visas ES valstybes nares, kurių šie duomenys renkami, galima suskirstyti į dvi grupes. ES nepriklausančios šalys 2 grafike pavaizduotos atskirai.

1 grupei priskiriamos šalys, kurių nacionalinis minimalus darbo užmokestis 2020 m. sausio mėn. buvo mažesnis nei 1 000 PGS per mėnesį. Šiai grupei priklausė šios ES valstybės narės: Latvija, Bulgarija, Estija, Slovakija, Čekija, Kroatija, Vengrija, Portugalija, Graikija, Rumunija, Lietuva ir Malta. Šiose šalyse nacionalinis minimalus darbo užmokestis buvo nuo 579 PGS Latvijoje iki 941 PGS Maltoje.

2 grupei priskiriamos šalys, kurių nacionalinis minimalus darbo užmokestis 2020 m. sausio mėn. buvo bent 1 000 PGS per mėnesį. Šiai grupei priklausė šios ES valstybės narės: Lenkija, Slovėnija, Ispanija, Airija, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Vokietija ir Liuksemburgas. Šiose šalyse nacionalinis minimalus darbo užmokestis buvo nuo 1 056 PGS Slovėnijoje iki 1 705 PGS Liuksemburge.

Minimalus darbo užmokestis Jungtinėje Karalystėje 2020 m. sausio mėn. buvo 1 320 PGS.

Išskyrus Turkiją, likusiose keturiose ES šalyse kandidatėse PGS išreikštas minimalus darbo užmokestis buvo panašus į 1 grupės šalių rodiklius: nuo 388 PGS Albanijoje iki 634 PGS Serbijoje. Turkijos (nacionalinis minimalus darbo užmokestis 1 157 PGS) rodiklis, išreikštas PGS, pateko į 3 grupės šalių intervalą, o Jungtinių Valstijų (964 PGS) rodiklis – į 1 grupės šalių rodiklius.

1 grupei priskiriamose ES valstybėse narėse, kuriose minimalus darbo užmokestis eurais palyginti nedidelis, paprastai mažesnės ir kainos, todėl minimalus darbo užmokestis padidėja, jei išreiškiamas perkamosios galios standartais (PGS). Kita vertus, 2 grupės valstybėse narėse, kuriose minimalus darbo užmokestis eurais yra palyginti didelis, kainos taip pat paprastai didesnės, todėl PGS išreikštas jų minimalus darbo užmokestis dažnai mažesnis. Šis koregavimas pagal kainų lygius iš dalies sušvelnina ryškų šių trijų grupių valstybių narių atotrūkį, pastebimą išreiškus jų minimalų darbo užmokestį tik eurais.

2 grafikas. Minimalus darbo užmokestis 2020 m. sausio mėn.
(PGS per mėn.)
Šaltinis – Eurostatas (earn_mw_cur)

ES valstybių narių minimalaus darbo užmokesčio skirtumai sumažėjo nuo santykio 1 / 6,9 eurais (t. y. išreiškus eurais, didžiausias minimalus darbo užmokestis buvo 6,9 karto didesnis nei mažiausias) iki santykio 1 / 2,9 PGS (t. y. išreiškus PGS, didžiausias minimalus darbo užmokestis buvo 2,9 karto didesnis nei mažiausias).

Minimalaus darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos santykis

3 grafike pateikiama informacija, susijusi su nacionalinio minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos santykiu.

Taikyti 2014 m. liepos 1 d. nacionalinio minimalaus darbo užmokesčio (eurais) duomenys padalyti iš darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos (gautos atlikus 2014 m. darbo užmokesčio struktūros tyrimą). 2014 m. liepos mėn. minimalaus darbo užmokesčio dalis, palyginti su darbo užmokesčio mediana įvairiose valstybėse narėse buvo nuo 40 proc. iki 66 proc. Šioje analizėje apskaičiuojant mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianą neįtraukti mokėjimai už viršvalandžius ir pamaininį darbą. Vokietijos, Prancūzijos ir Airijos atvejais, kadangi minimalus darbo užmokestis yra valandinis, santykis apskaičiuotas kaip valandinio darbo užmokesčio medianos dalis. Kitose 16 ES valstybių narių, kuriose minimalus darbo užmokestis yra mėnesinis ir kurių duomenų turima, santykis apskaičiuotas kaip mėnesinio darbo užmokesčio medianos dalis.

3 grafikas. Minimalus darbo užmokestis, išreikštas kaip mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos dalis, padėtis 2014 m.
(proc.),
Šaltiniai – Eurostatas (earn_mw_cur) 2014 m. pajamų struktūros tyrimas; šiam straipsniui atlikti specialūs skaičiavimai, Eurostato interneto duomenų bazėje šių specialiai apskaičiuotų duomenų nėra

Minimalų darbo užmokestį gaunantys gyventojai

Minimalų darbo užmokestį gaunančių darbuotojų santykinė dalis įvairiose šalyse labai įvairi. Susiejus dviejų pastarųjų kas ketverius metus atliekamų darbo užmokesčio struktūros tyrimų (DPST) mikroduomenis su tuo metu (šiuo atveju – 2014 ir 2010 m. spalio mėn.) galiojusio minimalaus darbo užmokesčio dydžiu, galima gauti atitinkamus šių rodiklių įverčius (žr. 4 grafiką). Kad duomenis būtų galima palyginti, aprėptis apribota darbuotojais, dirbančiais ne mažiau kaip 10 darbuotojų turinčiose įmonėse visą darbo dieną ir ne jaunesniais kaip 21 m., išskyrus NACE 2 red. O sekciją (viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas). Be to, į pagal DPST apskaičiuotą mėnesinį darbo užmokestį neįtraukiamos už viršvalandžius ar pamaininį darbą gautos pajamos.

2014 m. spalio mėn. dešimtyje ES valstybėse narėse, kuriose taikomas minimalus darbo užmokestis, daugiau nei 7,0 proc. darbuotojų gavo mažiau nei 105 proc. šalies minimalaus darbo užmokesčio: tai Slovėnija (19,1 proc.), Rumunija (15,7 proc.), Portugalija (13,0 proc.), Lenkija (11,7 proc.), Bulgarija (8,8 proc.); Prancūzija (8,4 proc.), Lietuva (8,1 proc.), Latvija (7,9 proc.), Graikija (7,7 proc.) ir Kroatija (7,1 proc.). Belgijoje (0,4 proc.) mažiau nei 105 proc. šalies minimalaus darbo užmokesčio uždirbo mažiausia dalis darbuotojų, o kitose dešimtyje valstybių narių tokių darbuotojų buvo nuo 1,0 proc. (Ispanijoje) iki 5,8 proc. (Liuksemburge).

4 grafikas. Samdomieji darbuotojai, uždirbantys mažiau nei 105 proc. minimalaus darbo užmokesčio, 2010 m. spalio mėn. ir 2014 m. spalio mėn.
(proc.)
Šaltiniai – Eurostatas (earn_mw_cur) 2014 m. pajamų struktūros tyrimas; šiam straipsniui atlikti specialūs skaičiavimai, Eurostato interneto duomenų bazėje šių specialiai apskaičiuotų duomenų nėra

Minimalų darbo užmokestį gaunančių gyventojų skaičiaus pokyčiai

2010–2014 m. mažiau nei 105 proc. šalies minimalaus darbo užmokesčio uždirbančių darbuotojų dalis daugiau nei 2,0 proc. punktais padidėjo Rumunijoje (11,7), Bulgarijoje (5,4), Lenkijoje (3,6) ir Vengrijoje (2,3), o daugiau nei 2,0 proc. punktais sumažėjo Lietuvoje (−5,6), Airijoje (−5,1), Liuksemburge (−4,1), Latvijoje (−4,0), Portugalijoje (−3,8), Kroatijoje (−2,6) ir Slovakijoje (−2,2).

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Minimalaus darbo užmokesčio statistika. Lentelės ir grafikai (anglų k.)

Duomenų šaltiniai

Šalių minimalus darbo užmokestis

Eurostato skelbiama minimalaus darbo užmokesčio statistika siejama su minimaliu mėnesiniu darbo užmokesčiu atskirose šalyse. Skelbiami minimalaus darbo užmokesčio duomenys yra kiekvienų metų sausio 1 d. ir liepos 1 d. galiojantys duomenys. Bazinis minimalus šalies darbo užmokestis nustatomas kaip valandos, savaitės ar mėnesio darbo užmokestis ir taikomas remiantis teisės aktais (valdžios sektoriumi), dažnai po konsultacijų su socialiniais partneriais, arba tiesiogiai nacionaliniais sektorių susitarimais. Šis minimalus darbo užmokestis paprastai taikomas visiems šalies samdomiesiems darbuotojams arba bent didžiajai jų daugumai. Nurodomi duomenys neatskaičius mokesčių. Išsamūs šalių minimalaus darbo užmokesčio duomenys pateikiami kaip priedas (žr. metaduomenis (anglų k.)).

Šalių, kuriose minimalus darbo užmokestis nėra nustatytas bendrąja verte (bruto), grynoji vertė suapvalinama iki didesnio dydžio, kad būtų atsižvelgta į taikytinus mokesčius (taip gauti Juodkalnijos ir Serbijos duomenys).

Šalyse, taikančiose ne mėnesinį, o, pvz., valandinį ar savaitinį minimalų darbo užmokestį, šie dydžiai perskaičiuojami į mėnesinį, taikant šalių pateiktus perskaičiavimo koeficientus.

Vokietija: (valandinis užmokesčio dydis x 39,1 val. x 52 sav.) / 12 mėn. (vertė „39,1 val.“ yra susijusi su visą darbo laiką dirbančių NACE 2 red. B–S sekcijų darbuotojų vidutiniu bazinių valandų per savaitę skaičiumi; ši vertė gauta atlikus ketvirtinį darbo užmokesčio tyrimą);

Airija: (valandinis užmokesčio dydis x 39 val. x 52 sav.) / 12 mėn.;

Prancūzija: 1999 m. sausio mėn.–2005 m. liepos mėn. duomenys: (valandinis užmokesčio dydis x 39 val. x 52 sav.) / 12 mėn.; duomenys nuo 2005 m. sausio mėn.: (valandinis užmokesčio dydis x 35 val. x 52 sav.) / 12 mėn.;

Malta: (savaitinis užmokesčio dydis x 52 sav.) / 12 mėn.;

Jungtinė Karalystė: (valandinis užmokesčio dydis x vidutinės bazinės apmokamos valandos per savaitę visą darbo dieną dirbantiems visų sektorių samdomiesiems darbuotojams x 52,18 sav.) / 12 mėn.;

Jungtinės Valstijos: (valandinis užmokesčio dydis x 40 val. x 52 sav.) / 12 mėn.

Serbijoje nacionalinis minimalus darbo užmokestis išreiškiamas valandine verte (atskaičius mokesčius). Perskaičiuojama taip: (valandinis užmokesčio dydis atskaičius mokesčius x 40 val. x 52,2 sav.) / 12 mėn. Po to ši vertė suapvalinama iki didesnio dydžio, kad būtų atsižvelgta į taikytinus mokesčius.

Be to, jei minimalus darbo užmokestis mokamas daugiau nei už 12 mėnesių per metus (pvz., Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje jis mokamas už 14 mėnesių), duomenys koreguojami taip, kad į šiuos mokėjimus būtų atsižvelgta.

Šalių minimalaus darbo užmokesčio duomenys teikiami Eurostatui nacionaline valiuta. Ne euro zonos šalys perskaičiuoja nacionalinėmis valiutomis išreikštą minimalų darbo užmokestį į eurus, taikydamos vidutinį ankstesnio mėnesio pabaigos valiutų keitimo kursą (pvz., 2020 m. sausio 1 d. minimaliam darbo užmokesčiui nustatyti taikytas 2019 m. gruodžio mėn. pabaigos kursas).

Norint panaikinti šalių kainų skirtumų poveikį, taikomi specialūs perskaičiavimo koeficientai, vadinami pirkimo galios paritetais (PGP). Minimalus mėnesinis darbo užmokestis eurais ar nacionaline valiuta perskaičiuojamas pagal namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų PGP į sąlyginį bendrą vienetą, vadinamą perkamosios galios standartu (PGS). Jei naujausio ataskaitinio laikotarpio PGP dar nėra, vietoje jų naudojami ankstesnių metų PGP ir duomenų eilutės atnaujinamos, kai gaunami naujausi PGP.

Šalys, kurių minimalaus darbo užmokesčio statistikos nėra

2020 m. sausio 1 d. minimalaus darbo užmokesčio netaikė Danija, Italija, Kipras, Austrija, Suomija ir Švedija, taip pat ELPA šalys: Islandija, Norvegija ir Šveicarija. Kipre vyriausybė yra nustačiusi tam tikrų profesijų minimalų darbo užmokestį. Danijoje, Italijoje, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje, taip pat Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje minimalus darbo užmokestis taikomas tam tikruose sektoriuose pagal kolektyvines sutartis.

Mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių mediana

Mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos duomenys grindžiami naujausiais duomenimis, surinktais atlikus 2014 m. darbo užmokesčio struktūros tyrimą (DUST) (šis tyrimas atliekamas kas ketverius metus). Mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos duomenys siejami su visais darbuotojais (išskyrus praktikantus), dirbančiais įmonėse, kuriose yra ne mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios veikia visuose ekonomikos sektoriuose, išskyrus žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (NACE 2 red. A sekcija) ir viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (NACE 2 red. O sekcija). Darbo užmokesčio mediana yra darbo užmokesčio lygis, skiriantis visus darbuotojus į dvi vienodas grupes: viena pusė uždirba mažiau nei mediana, kita – daugiau. Mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – tai visą ir ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų ataskaitinį mėnesį (paprastai – 2014 m. spalio mėn.) gaunamas darbo užmokestis, iš kurio neatskaityti jokie mokesčiai ir socialinio draudimo įnašai. Į darbo užmokestį įtraukiami visi mokėjimai už viršvalandžius, priemokos už pamaininį darbą, išmokos, premijos, komisiniai ir pan. Prieš įtraukiant į vidurkį ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių perskaičiuojamas į viso darbo laiko ekvivalentus. Jei apskaičiuojant mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianą neįtraukiami ne visą darbo laiką dirbantys darbuotojai, Nyderlanduose minimalaus darbo užmokesčio ir jo medianos santykis pakinta 7 proc. punktais (49 proc. vietoje 56 proc.),

Perskaičiuojant euro zonai nepriklausančių šalių duomenis į eurus taikytos vidutinės 2014 m. perskaičiavimo normos. Konkrečių šalių veiklos rūšių sektoriai, kuriuose taikomas minimalus darbo užmokestis, išreiškiamas kaip vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dalis, pateikiami kaip priedas (žr. metaduomenis (anglų k.)).

Aplinkybės

Kai kuriose ES valstybėse narėse steigėjose gyvuoja ilgalaikė tradicija užtikrinti, kad mažiau uždirbantiems darbo rinkos dalyviams būtų mokamas bent tam tikras minimalus darbo užmokestis. Tačiau ne viena valstybė narė (įskaitant Vokietiją, Airiją ir daugelį į ES 2004 m. ar vėliau įstojusių šalių) tik neseniai priėmė minimalaus darbo užmokesčio teisės aktus, o šešiose ES 27 valstybėse narėse, 2020 m. sausio 1 d. duomenimis, tokios nuostatos nebuvo netaikomos.

Pastaraisiais metais daugumoje Europos šalių darbo užmokestis didintas labai nedaug ir daugelis darbuotojams atstovaujančių grupių teigia, kad perkamoji galia ir bendrasis gyvenimo lygis nukrito. Kai kurie politikai, darbuotojų atstovai, interesų grupės ir komentuotojai ragina nustatyti Europos minimalų darbo užmokestį arba užtikrinti, kad tam tikras minimalus darbo užmokestis būtų taikomas visose ES valstybėse narėse.

Šalių minimalus darbo užmokestis ne visada yra keičiamas kasmet, be to, ne visada dėl tokio koregavimo jis padidėja, pvz., 2012 m. Graikijoje minimalus darbo užmokestis buvo sumažintas dėl griežtų Vyriausybės taupymo priemonių. Graikijos nacionalinės kolektyvinės sutarties galiojimas tais metais buvo sustabdytas, o minimalus darbo užmokestis dabar nustatytas Vyriausybės sprendimu.