Archive:Turizmo statistika

2018 m. gruodžio mėn. duomenys.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2020 m. kovo mėn.

Highlights

2017 m. daugiau nei pusė (58 proc.) visų nakvynių, kurias ES praleido užsieniečiai, teko Ispanijai, Jungtinei Karalystei, Italijai ir Prancūzijai.

2017 m. populiariausia užsienyje keliaujančių asmenų ES paskirties šalis buvo Ispanija – jos turistų apgyvendinimo įstaigose praleista 306 mln. nakvynių, arba 20 proc. viso ES rodiklio.

2017 m. 62 proc. visų ES gyventojų bent vieną kartą vyko į kelionę asmeniniais tikslais.

Turizmo paskirties vietos. Nakvynės turistų apgyvendinimo įstaigose 2017 m.

Šiame straipsnyje apžvelgiama pastarojo laikotarpio Europos Sąjungos (ES) turizmo statistika. Turizmas svarbus ES dėl ekonominių ir užimtumo galimybių bei poveikio visuomenei ir aplinkai. Turizmo statistika naudojama ne tik ES turizmo, bet ir ES regionų ir tvaraus vystymosi politikai stebėti.

2015 m. turizmo pramonės šakoms priklausė viena iš dešimties Europos nefinansinio verslo ekonomikos įmonių. Tai yra 2,4 mln. įmonių, kuriose įdarbinta apie 12,7 mln. žmonių. Su turizmo veikla susijusių pramonės šakų įmonėse dirbo 9,2 proc. visų asmenų, įdarbintų nefinansinio verslo ekonomikos sektoriuje, ir 21,5 proc. paslaugų sektoriaus darbuotojų. Turizmo pramonės šakų dalis nefinansinio verslo ekonomikos sektoriaus bendrojoje apyvartoje ir pridėtinėje vertėje faktorinėmis kainomis buvo palyginti mažesnė: 3,8 proc. apyvartos ir 5,7 proc. pridėtinės vertės.

Full article

Nakvynės vietos ES 28: Prancūzija ir Italija dominuoja

2017 m. trečdalis visų ES 28 siūlomų nakvynės vietų teko Prancūzijai ir Italijai

Apskaičiuota, kad 2017 m. ES 28 veikė daugiau nei 656 tūkst. turistų apgyvendinimo įstaigų, kuriose buvo siūloma daugiau kaip 31,5 mln. nakvynės vietų (žr. 1 lentelę). Beveik trečdalis (32,0 proc.) visų ES 28 siūlomų nakvynės vietų teko tik dviem ES valstybėms narėms: Prancūzijai (5,1 mln. nakvynės vietų) ir Italijai (5,0 mln. nakvynės vietų). Toliau pagal šį rodiklį buvo Jungtinė Karalystė, Ispanija ir Vokietija.

1 lentelė. Turistų apgyvendinimo įstaigos 2017 m.
Šaltiniai – " Eurostatas (tour_cap_nat) ir (tour_occ_ninat)

Užsieniečių ES 28 praleistų nakvynių skaičius: pirmauja Ispanija

Daugiau nei pusė (57,6 proc.) visų nakvynių, kurias ES 28 praleido užsieniečiai, teko Ispanijai, Jungtinei Karalystei, Italijai ir Prancūzijai.

Pastaraisiais metais turistų apgyvendinimo įstaigose praleistų nakvynių skaičius iš esmės didėjo (žr. 1 grafiką). Šis skaičius buvo trumpam sumažėjęs 2008 ir 2009 m. dėl finansų ir ekonomikos krizės: 2008 m. turistų nakvynių skaičius ES 28 sumažėjo 0,2 proc., o 2009 m. – dar 2,8 proc. Tačiau 2010 m. šis rodiklis pradėjo augti ir 2017 m. pasiekė piką – 3,1 mlrd. nakvynių, arba 5,2 proc. daugiau nei 2016 m.

1 grafikas. Nakvynių, praleistų ES 28 turistų apgyvendinimo įstaigose, skaičiaus raidos tendencijos (ES 28, 2005–2017 m.)
(indeksas 2005=100).
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat)

2017 m. pati populiariausia užsieniečių (ne savo šalyje keliaujančių asmenų) ES paskirties šalis buvo Ispanija – jos turistų apgyvendinimo įstaigose praleista 306 mln. nakvynių, arba 20,0 proc. viso ES 28 rodiklio (žr. 2 grafiką ir 3 grafiką). Beveik 7 iš 10 šių 306 mln. nakvynių teko trims Ispanijos regionams: Canarias (Kanarų Saloms), Illes Balears (Balearų Saloms) ir Cataluña (Katalonijai), (taip pat žr. straipsnį apie „regioninę turizmo statistiką“).

Be Ispanijos, kitos populiariausios tarp užsieniečių ES paskirties šalys buvo Jungtinė Karalystė (213 mln. nakvynių, apskaičiuota remiantis 2017 m. mėnesiniais duomenimis), Italija (211 mln. nakvynių) ir Prancūzija (133 mln. nakvynių). Šiose šalyse užsieniečiai praleido daugiau nei pusę (57,6 proc.) visų užsieniečių nakvynių ES 28. Rečiausiai lankytasi Liuksemburge ir Latvijoje, tačiau vertinant šiuos duomenis reikėtų atsižvelgti į šių valstybių narių dydį.

2 grafikas. Turizmo paskirties vietos. Nakvynės turistų apgyvendinimo įstaigose 2017 m.
(mln. nakvynių šalyje, praleistų ne tos šalies nuolatinių gyventojų).
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat)

3 grafikas. Turistų, keliaujančių ne savo gyvenamojoje šalyje, nakvynių ES 28 turistų apgyvendinimo įstaigose dalis 2017 m.
(visų nakvynių ES 28 % turistų apgyvendinimo įstaigose proc.).
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat)

Praleistų nakvynių (nuolatinių gyventojų ir užsieniečių) skaičių galima įvertinti lyginant kiekvienos šalies gyventojų skaičių ir taip nustatant turizmo intensyvumo rodiklį. Pagal šį rodiklį 2017 m. pirmavo Viduržemio jūros regiono šalys (Malta, Kroatija ir Kipras): joms teko apie 20 nakvynių vienam gyventojui (žr. 4 grafiką). Toliau sąraše rikiavosi Austrija (14 nakvynių vienam gyventojui), Graikija ir Ispanija (po 10).

4 grafikas. Turizmo intensyvumas 2017 m.
(nuolatinių ir nenuolatinių gyventojų nakvynių turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius vienam gyventojui).
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat)

Dalyvavimas turizmo veikloje. Suomijos rodiklis – daugiau nei devyni iš dešimties gyventojų

2017 m. 62 proc. ES gyventojų bent vieną kartą vyko į kelionę asmeniniais tikslais.

Apskaičiuota, kad apytiksliai 62,0 proc. visų ES 28 gyventojų (15 m. ar vyresnių) 2017 m. dalyvavo turistinėje veikloje asmeniniais tikslais, kitaip tariant, per metus jie vyko ne mažiau kaip į vieną turistinę kelionę asmeniniais tikslais. Šiuo atžvilgiu taip pat nustatyta didelių ES valstybių narių skirtumų: šis rodiklis buvo nuo 26,8 proc. Rumunijoje iki 91,3 proc. Suomijoje (žr. 5 grafiką).

5 grafikas. Turizmo veikloje dalyvaujančių gyventojų dalis 2017 m.
(ne jaunesnių kaip 15 m. gyventojų proc.).
Šaltinis – Eurostatas (tour_dem_tttot)

Turistinės kelionės. Liuksemburgo, Belgijos, Maltos, Slovėnijos ir Kipro gyventojai daugiau keliavo į užsienį, nei savo šalies viduje

ES gyventojai beveik trims iš keturių kelionių rinkosi savo šalį

2017 m. ES 28 nuolatiniai gyventojai (15 m. ir vyresni) iš viso nuvyko į 1,3 mlrd. turistinių kelionių asmeniniais ar verslo reikalais. Pusė (50,2 proc.) visų kelionių buvo trumpos (vienos–trijų nakvynių, žr. 2 lentelę), o beveik trys ketvirtadaliai (73,3 proc.) buvo vietinės kelionės.

2 lentelė. Nuolatinių gyventojų (ne jaunesnių kaip 15 m.) turistinės kelionės 2017 m.
Šaltiniai – Eurostatas (tour_dem_tttot) ir (tour_dem_totot)

2017 m. kai kuriose ES valstybėse narėse daugiau nei pusė visų turistinių kelionių buvo į užsienio šalis: pvz., Liuksemburgo, Belgijos, Maltos, Slovėnijos ir Kipro duomenys rodo, kad daugiau nei pusė visų atostogų buvo praleista užsienyje. Tačiau Rumunijos ir Ispanijos nuolatinių gyventojų kelionės į užsienį sudarė mažiau nei 10 proc. arba mažiau visų kelionių. Tikėtina, kad šiems rodikliams įtakos turi tiek valstybės narės dydis, tiek jos geografinė padėtis (mažesnių ir šiauriau esančių šalių gyventojai dažniau renkasi atostogas užsienyje).

ES nuolatiniai gyventojai paprastai keliauja vasarą: beveik ketvirtadalis kelionių teko liepos arba rugpjūčio mėnesiams (taip pat žr. straipsnį apie „turizmo paklausos sezoniškumą“).

ES 28 gyventojų užsienyje praleistų nakvynių skaičius: pagal rodiklį vienam gyventojui pirmauja Liuksemburgas

2017 m. beveik pusė viso ES 28 nuolatinių gyventojų nakvynių užsienyje skaičiaus teko Vokietijos ir Jungtinės Karalystės nuolatiniams gyventojams

2017 m. ES 28 nuolatiniai gyventojai 2,8 mlrd. nakvynių praleido keliaudami užsienio šalyse (žr. 6 grafiką). Vokietijos nuolatiniai gyventojai 2017 m. praleido 798 mln. nakvynių keliaudami už Vokietijos ribų, o Jungtinės Karalystės nuolatiniai gyventojai – 564 mln. nakvynių (JK duomenys – 2013 m.). Šių dviejų ES valstybių narių nuolatinių gyventojų nakvynės sudarė beveik pusę (48,7 proc.) viso šio ES 28 rodiklio.

6 grafikas. Europos gyventojai: nakvynės per išvykstamąsias atostogas 2017 m. (pagal turisto gyvenamąją šalį)
(ES 28 nuolatinių gyventojų užsienyje praleistų nakvynių proc.).
Šaltinis – Eurostatas (tour_dem_tntot)

Vertinant pagal visą šalies gyventojų skaičių, daugiausia nakvynių užsienyje vienam gyventojui teko Liuksemburgui (vidutiniškai 26,1 nakvynių per metus 2017 m.), kiek mažiau – Švedijai (21,4) Kiprui (19,9). Šio sąrašo gale yra Rumunijos, Graikijos ir Bulgarijos nuolatiniai gyventojai, kurie 2017 m. vidutiniškai užsienyje praleido mažiau nei vieną nakvynę (žr. 7 grafiką).

7 grafikas. Kilmės šalys. Išvykstamojo turizmo kelionės 2017 m.
(vidutinis nakvynių užsienyje skaičius vienam ne jaunesniam kaip 15 m. gyventojui).
Šaltiniai – Eurostatas (tour_dem_tntot) ir (demo_pjanbroad)

Išlaidos turizmui: daugiausia išleidžia Vokietijos nuolatiniai gyventojai

Lyginant ES valstybes nares, 2017 m. daugiausia tarptautinėms kelionėms išleido vokiečiai: iš viso 78,8 mlrd. EUR

Ekonominę tarptautinio turizmo svarbą galima įvertinti pagal tarptautinių kelionių įplaukų ir BVP santykį. Šie duomenys paimti iš mokėjimų balanso statistikos ir į juos įtrauktos tiek verslo, tiek laisvalaikio kelionės. 2017 m. kelionių įplaukų ir BVP santykis buvo didžiausias šiose ES valstybėse narėse: Kroatijoje (19,3 proc.), Kipre (14,1 proc.) ir Maltoje (13,7 proc.), o tai patvirtina turizmo svarbą šioms šalims (žr. 3 lentelę). Absoliučiaisiais dydžiais didžiausios tarptautinių kelionių įplaukos 2017 m. buvo Ispanijoje (60,3 mlrd. EUR), Prancūzijoje (53,7 mlrd. EUR) ir Jungtinėje Karalystėje (45,3 mlrd. EUR). Toliau pagal šį rodiklį rikiavosi Italija (39,2 mlrd. EUR) ir Vokietija (35,3 mlrd. EUR).

3 lentelė. Kelionių įplaukos ir išlaidos mokėjimų balanse 2012–2017 m.
Šaltiniai – Eurostatas (bop_c6_q), (bop_eu6_q) ir (nama_10_gdp)

Didžiausios tarptautinių kelionių išlaidos nustatytos Vokietijoje (2017 m. jos buvo 78,8 mlrd. EUR), toliau sąraše pagal šį rodiklį – Jungtinė Karalystė (63,2 mlrd. EUR) ir Prancūzija (36,7 mlrd. EUR).

Lyginant ES valstybes nares, Ispanijoje grynosios kelionių įplaukos 2017 m. buvo didžiausios (40,6 mlrd. EUR), o Vokietijoje šioje srityje užfiksuotas didžiausias deficitas (˗43,6 mlrd. EUR).

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Turizmo statistika. Lentelės ir grafikai (anglų kalba)

Duomenų šaltiniai

Statistikoje turizmu vadinama keliautojų, trumpesniam nei metų laikotarpiui išvykstančių į už jų įprastos gyvenimo aplinkos esančią paskirties vietą, veikla. Pagrindinis tikslas gali būti bet koks, pvz., verslo, laisvalaikio ar kiti asmeniniai reikalai, išskyrus tikslą būti įdarbintam lankomos vietovės nuolatinio gyventojo, namų ūkio ar įmonės.

2011 m. liepos mėn. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba priėmė naują Reglamentą 692/2011 dėl Europos turizmo statistikos, kuriuo panaikinama {{{title}}}. Jis įsigaliojo 2012 m. ataskaitiniams metams ir pagal jį ES valstybės narės privalo reguliariai teikti palyginamos turizmo statistikos duomenų rinkinį.

ES turizmo statistiką sudaro dvi pagrindinės sudedamosios dalys: su kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų pajėgumu ir užimtumu susijusi statistika ir su turizmo paklausa susijusi statistika. Daugumoje ES valstybių narių pirmojo tipo duomenys renkami rengiant apklausas, į kurias atsako apgyvendinimo įstaigos, o antrojo tipo duomenys daugiausia renkami apklausiant keliautojus, kai jie kerta sienas, arba rengiant namų ūkių apklausas.

Į kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų pajėgumo statistiką įtraukiamas įstaigų skaičius, miegamųjų kambarių skaičius ir nakvynės vietų skaičius. Ši statistika rengiama kasmet ir pateikiama suskirstyta pagal įstaigos tipą arba regioną. Kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų užimtumo statistika siejama su (į apgyvendinimo įstaigas) atvykusių turistų skaičiumi ir nuolatinių gyventojų bei užsieniečių praleistų nakvynių skaičiumi. Duomenys skirstomi pagal įstaigos tipą arba regioną. Galima susipažinti ir su metų ir mėnesio statistikos eilutėmis. Be to, rengiama miegamųjų kambarių ir nakvynės vietų panaudojimo (užimtumo lygio) statistika.

Turizmo paklausos statistika renkama atsižvelgiant į turistinių kelionių skaičių (ir šiose kelionėse praleistų nakvynių skaičių) ir skirstoma pagal:

paskirties šalį;
tikslą;
kelionės trukmę;
apgyvendinimo tipą;
išvykimo mėnesį;
transporto rūšį;
išlaidas.

Šie duomenys taip pat analizuojami atsižvelgiant į socialinius ir demografinius turisto požymius:

lytį;
amžiaus grupę;
išsilavinimą (neprivaloma);
namų ūkio pajamas (neprivaloma);
aktyvumo statusą (neprivaloma).

Iki 2013 m. į turizmo statistiką buvo įtraukiamos bent vienos nakvynės kelionės, o nuo ataskaitinių 2014 m. į oficialią Europos statistiką taip pat įskaičiuojamos išvykstamojo turizmo vienadienės kelionės. Šių duomenų analizė netrukus bus pateikta naujame šios svetainės straipsnyje.

Turizmui tyrinėti galima naudoti kitų oficialių šaltinių duomenis. Pavyzdžiui:

verslo struktūros statistiką ir trumpojo laikotarpio verslo statistiką, kuria gali būti naudojamasi siekiant gauti papildomos informacijos apie turizmo srautus ir ekonominius tam tikrų su turizmu susijusių sektorių rodiklius;

užimtumo turistų apgyvendinimo sektoriuje duomenis pagal darbo jėgos tyrimą (DJT), nagrinėjamus pagal darbo laiką (visą arba ne visą darbo dieną), užimtumo padėtį, amžių, išsilavinimo lygį, lytį, nuolatinį darbo pobūdį ir ilgalaikį darbą tam pačiam darbdaviui (metų ir ketvirčio duomenys);
asmeninių kelionių įplaukų ir išlaidų duomenis pagal mokėjimų balansą;
transporto statistiką (pvz., keleivinio oro transporto).

Aplinkybės

Remiantis Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (JTPTO) leidiniu „Turizmo apžvalga“ (anglų kalba), ES yra svarbi turizmo paskirties vieta, o penkios jos valstybės narės priklausė populiariausių turistų lankomų valstybių dešimtukui. Turizmas gali padėti kurti naujas darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą, be to, jis padeda vystytis kaimo, pakraščio ir mažiau išsivysčiusioms vietovėms. Dėl šių aplinkybių ir atsižvelgiant į platesnes regionų politikos ir tvaraus vystymosi politikos sritis didėja patikimos ir suderintos turizmo statistikos poreikis.

Turizmas gali būti labai svarbus Europos regionų vystymuisi. Turizmo reikmėms plėtojant infrastruktūrą prisidedama prie vietos plėtros, o kuriamos ar išsaugomos darbo vietos padeda spręsti pramonės ar kaimo vietovių nuosmukio problemas. Tvarus turizmas susijęs su kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimu ir stiprinimu, ir aprėpia labai įvairias sritis – nuo meno, kulinarinio paveldo iki biologinės įvairovės apsaugos.

2006 m. Europos Komisija priėmė komunikatą „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“ (KOM(2006) 134 galutinis). Šiame dokumente aptariamos įvairios problemos, su kuriomis turizmo sektoriui teks susidurti artimiausiais metais, pvz., Europos gyventojų senėjimas, didėjanti išorės konkurencija, labiau specializuoto turizmo paklausa ir poreikis plėtoti tvaresnius ir aplinkai mažiau kenkiančius turizmo būdus. Komunikate taip pat teigiama, kad konkurencingesnė turizmo pasiūla ir tvarios paskirties vietos geriau tenkintų turistų poreikius ir užtikrintų Europos vietą tarp pasaulyje populiariausių turizmo paskirties vietovių. Vėliau, 2007 m. spalio mėn., priimtas kitas komunikatas „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“ (KOM(2007) 621 galutinis), kuriame siūlomi veiksmai, susiję su tvariu paskirties vietų valdymu, tvarumo aspektų įtraukimu į įmonių veiklą ir turistų informavimu apie tvarumą.

Lisabonos sutartyje pripažįstama turizmo svarba, nustatoma ES kompetencijos sritis turizmo sektoriuje ir numatoma priimti sprendimus kvalifikuota balsų dauguma. Turizmui skirtame Sutarties straipsnyje nurodoma, kad ES „papildo valstybių narių veiklą turizmo sektoriuje, ypač skatindama Sąjungos įmonių konkurencingumą šiame sektoriuje“. 2010 m. birželio mėn. Europos Komisija priėmė komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (KOM(2010) 352 galutinis). Šiuo komunikatu skatinama derinti su turizmu susijusias iniciatyvas ir nustatoma nauja veiksmų sistema, pagal kurią bus didinamas turizmo konkurencingumas ir gebėjimas užtikrinti tvarų augimą. Pasiūlytos kelios Europos arba tarptautinės iniciatyvos šiems tikslams pasiekti, įskaitant susijusias su turizmo socialinės ir ekonominės žinių bazės įtvirtinimu.