Archive:Elektros energijos kainų statistika
- Duomenys paimti 2017 m. birželio mėn. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2018 m. vasario mėn.
_YB17.png)
(EUR už kWh)
Šaltiniai – Eurostatas (nrg_pc_204) ir (nrg_pc_205)
_YB17.png)
(EUR už kWh)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_204)
_YB17.png)
(EUR už kWh)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_204)
_YB17.png)
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_204)
_YB17.png)
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_204)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_204_c)
_YB17.png)
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_204_c)
_YB17.png)
(EUR už kWh)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_205)
_YB17.png)
(EUR už kWh)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_205)
_YB17.png)
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_205)
_YB17.png)
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_205)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_205_c)
_YB17.png)
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_205_c)
Šiame straipsnyje supažindinama su pramonės ir namų ūkių vartotojams Europos Sąjungoje (ES) taikytų elektros energijos kainų raida. Į šią informaciją taip pat įtraukti kainų duomenys, pateikti Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Albanijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos, Turkijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo [1], Moldovos, o neseniai pradėti įtraukti ir Ukrainos duomenys.
ES taikomos energijos kainos priklauso nuo įvairių pasiūlos ir paklausos sąlygų, įskaitant geopolitinę padėtį, nacionalinį energijos rūšių derinį, importo įvairinimą, tinklų sąnaudas, aplinkos apsaugos sąnaudas, nepalankias oro sąlygas arba akcizų ir mokesčių dydį. Pažymėtina, kad į šiame straipsnyje nurodytas kainas įtraukti namų ūkių vartotojams taikomi mokesčiai, rinkliavos ir PVM, bet neįtraukti pramonės ir (arba) verslo vartotojams taikomi grąžinami mokesčiai, rinkliavos ir PVM.
Pagrindiniai statistiniai duomenys
Pastaruosius trejus metus (kiekvienų metų antrąjį pusmetį) taikytų elektros energijos vidutinių vienos kilovatvalandės kainų eurais (EUR už kWh) apžvalga pateikta 1 lentelėje.
Namų ūkių vartotojams taikytos elektros energijos kainos
Didžiausios (ES valstybėse narėse) elektros energijos kainos namų ūkių vartotojams (jie šiame straipsnyje apibrėžiami kaip vidutiniai vartotojai, kurių metinis suvartojimas siekia daugiau kaip 2 500 kWh, bet mažiau nei 5 000 kWh), antrąjį 2016 m. pusmetį taikytos Danijoje (0,308 EUR už kWh), Vokietijoje (0,298 EUR už kWh) ir Belgijoje (0,275 EUR už kWh); žr. 1 grafiką. Mažiausios elektros energijos kainos buvo Bulgarijoje (0,094 EUR už kWh), Vengrijoje (0,113 EUR už kWh) ir Lietuvoje (0,117 EUR už kWh). Namų ūkiams Danijoje ir Vokietijoje taikyta elektros energijos kaina daugiau kaip triskart viršijo Bulgarijoje taikytą kainą.
Kainos vidurkis ES 28 – svertinis vidurkis, nustatytas remiantis naujausiais (2015 m.) namų ūkiuose suvartotos elektros energijos duomenimis – buvo 0,205 EUR už kWh.
2 grafike supažindinama su ES 28 namų ūkių vartotojams nuo pirmojo 2008 m. pusmečio taikytų elektros energijos kainų pokyčiais. Šios kainos padidėjo 2008 m., sumažėjo pirmąjį, bet išliko stabilios antrąjį 2009 m. pusmetį, tada nuo pirmojo 2010 m. pusmečio iki antrojo 2016 m. pusmečio nuolat didėjo, išskyrus 2,4 proc. sumažėjimą pirmąjį 2016 m. pusmetį.
Iš 3 grafiko matyti namų ūkių vartotojams taikytų nacionaline valiuta nurodytų elektros energijos kainų, įskaitant visus mokesčius ir PVM, pokytis nuo antrojo 2015 m. pusmečio iki antrojo 2016 m. pusmečio. Šios kainos nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo penkiolikoje ES valstybių narių. Didžiausias kainos padidėjimas nustatytas Belgijoje (16,7 proc.), o labiausiai namų ūkių vartotojams taikyta elektros energijos kaina sumažėjo Kipre (11,8 proc.) ir Nyderlanduose (13,8 proc.).
4 grafike nurodyta santykinė mokesčių ir rinkliavų dalis bendrojoje mažmeninėje namų ūkių vartotojams taikytoje elektros energijos kainoje. Santykinė mokesčių dalis antrąjį 2016 m. pusmetį mažiausia buvo Maltoje (4,8 proc.). Šioje šalyje bazinei kainai taikomas nedidelis PVM tarifas, o kitų mokesčių namų ūkių vartotojams netaikoma. Didžiausi mokesčiai taikyti Danijoje. Šioje šalyje mokesčiai ir rinkliavos sudarė 67,8 proc. galutinės kainos.
Iš 2 lentelės matyti namų ūkių vartotojams taikomos elektros energijos kainos sudėtis. Ją sudaro trys sudedamosios dalys: energija ir tiekimas; tinklų sąnaudos; mokesčiai ir rinkliavos.
Santykinė energijos ir tiekimo sudedamųjų dalių svarba, palyginti su tinklo sąnaudomis, matyti iš 5 grafiko. Tinklų sąnaudos buvo palyginti nedidelės Maltoje, Graikijoje, Kipre, Bulgarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Italijoje ir Airijoje.
Pramonės vartotojams taikytos elektros energijos kainos
Didžiausios (ES valstybėse narėse) elektros energijos kainos pramonės vartotojams (jie šiame straipsnyje apibrėžiami kaip vidutiniai vartotojai, kurių metinis suvartojimas siekia daugiau kaip 500 MWh, bet mažiau nei 2 000 MWh), antrąjį 2016 m. pusmetį taikytos Italijoje ir Vokietijoje (žr. 6 grafiką). ES 28 kainos vidurkis – svertinis vidurkis, nustatytas remiantis naujausiais (2015 m.) nacionaliniais pramonės vartotojų suvartoto kiekio duomenimis – buvo 0,114 EUR už kWh.
Iš 7 grafiko matyti ES 28 pramonės vartotojams nuo pirmojo 2008 m. pusmečio taikytų elektros energijos kainų pokyčiai. Šios kainos padidėjo 2008 m. ir pirmąjį 2009 m. pusmetį, sumažėjo antrąjį 2009 m. pusmetį ir vėl didėjo kiekvieną pusmetį iki pirmojo 2013 m. pusmečio imtinai. Antrąjį 2013 m. pusmetį vidutinė kaina šiek tiek sumažėjo, paskui pirmąjį 2014 m. pusmetį labai smarkiai padidėjo (4,3 proc.) ir buvo aukščiausia – 0,123 EUR už kWh. Nuo antrojo 2014 m. pusmečio nustatyta mažėjimo tendencija.
Iš 8 grafiko matyti pramonės vartotojams taikytų nacionaline valiuta nurodytų elektros energijos kainų, įskaitant visus nesusigrąžinamus mokesčius ir rinkliavas, pokytis nuo antrojo 2015 m. pusmečio iki antrojo 2016 m. pusmečio. Šios kainos šiuo laikotarpiu sumažėjo 22 ES valstybėse narėse. Daugiausiai kaina padidėjo Švedijoje (14,3 proc.) ir Belgijoje (7,1 proc.), o Lietuvoje pramonės vartotojams taikyta elektros energijos kaina sumažėjo 11,5 proc.
9 grafike nurodyta santykinė nesusigrąžinamų mokesčių ir rinkliavų dalis bendrojoje pramonės vartotojams taikytoje elektros energijos kainoje. Antrąjį 2016 m. pusmetį didžiausia mokesčių dalis taikyta Vokietijoje. Šioje šalyje nesusigrąžinami mokesčiai ir rinkliavos sudarė 46,8 proc. visos kainos.
Iš 3 lentelės matyti pramonės vartotojams taikomos elektros energijos kainos sudėtis. Ją sudaro šios trys sudedamosios dalys: energija ir tiekimas; tinklų sąnaudos; mokesčiai ir rinkliavos.
Santykinė energijos ir tiekimo sudedamųjų dalių svarba, palyginti su tinklo sąnaudomis, matyti iš 10 grafiko. Tinklų sąnaudos buvo palyginti nedidelės Maltoje, o daugiau nei pusę pramonės vartotojams taikytos elektros energijos kainos jos sudarė Slovakijoje ir Latvijoje.
Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti
Namų ūkių vartotojų apibrėžtis
Šiame straipsnyje nurodyti namų ūkių vartotojai patenka į suvartojimo grupę, kurioje metinis vidutinis standartinis buitinis elektros energijos suvartojimas siekia nuo 2 500 kWh iki 5 000 kWh. Visi skaičiai nurodyti vartotojų mažmeninėmis kainomis, į juos įtraukti mokesčiai, rinkliavos ir PVM.
Pažymėtina, kad, siekiant išvengti nacionalinių valiutų ir euro kursų pokyčių poveikio euro nenaudojančioms ES valstybėms narėms ir ES nepriklausančioms šalims, 2015 ir 2016 m. kainų palyginimai grindžiami kainomis nacionalinėmis valiutomis.
Pramonės vartotojų apibrėžtis
Šiame straipsnyje nurodyti pramonės vartotojai patenka į suvartojimo grupę, kurioje metinis vidutinis standartinis pramoninis elektros energijos suvartojimas siekia 500–2 000 MWh. Šiame straipsnyje nurodytos kainos atitinka bazinę elektros energijos gamybos kainą ir tinklų sąnaudas, įskaitant visus nesusigrąžinamus mokesčius ir rinkliavas.
Metodika
Dėl metodikos pokyčių nuo 2007 m. eilutėse esama pertrūkių, todėl sudarytos palyginti trumpos laiko eilutės. Vis dėlto net šiuo palyginti trumpu laikotarpiu elektros energijos kainos smarkiai svyravo.
Energijos kainų skaidrumas ES užtikrinamas ES valstybių narių įpareigojimu siųsti Eurostatui informaciją apie įvairių kategorijų pramonės vartotojams taikomas kainas, taip pat duomenis, susijusius su rinkos dalimi, pardavimo sąlygomis ir kainodaros sistemomis. Namų ūkių vartotojams taikomos kainos nurodomos savanoriškai.
Įvairių tiekėjų elektros energijos tarifai ir kainų schemos skiriasi. Jie gali būti taikomi pagal susiderėtas sutartis; tai pirmiausia pasakytina apie pramonės vartotojus. Smulkesniems vartotojams jie paprastai nustatomi pagal suvartojamos elektros energijos kiekį ir įvairias kitas charakteristikas. Daugumą tarifų taip pat sudaro tam tikras nustatyto dydžio mokestis. Taigi vienos elektros energijos kainos nėra. Kad būtų galima palyginti ES valstybių narių kainas laikui bėgant, šiame straipsnyje pateikiama su namų ūkių ir pramonės vartotojais susijusių suvartojimo grupių informacija. Skiriami iš viso penki namų ūkių tipai. Duomenys apie jiems taikomas elektros energijos kainas renkami pagal skirtingas metines suvartojimo grupes. Renkami duomenys apie pramonės vartotojams taikomas elektros energijos kainas grupuojami pagal iš viso septynių tipų vartotojus.
Statistiniai duomenys apie pramonės vartotojams taikomas elektros energijos kainas renkami remiantis teisiniu pagrindu, nustatytu Europos Komisijos 2007 m. birželio 7 d. Sprendime (2007/394/EB), iš dalies keičiančiame Tarybos direktyvos (90/377/EEB) nuostatas dėl metodikos, taikytinos renkant duomenis apie elektros energijos ir dujų kainas. 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2008/92/EB nustatyta tvarka siekiant padidinti galutiniams pramonės vartotojams taikomų dujų ir elektros energijos kainų skaidrumą. Kaip nurodyta pirmiau, duomenys apie namų ūkių vartotojams taikomas elektros energijos kainas renkami savanoriškai.
Kainas, apie kurias renkami duomenys, sudaro vidutinės kainos per kiekvienų metų šešių mėnesių laikotarpį (pusmetį arba semestrą) nuo sausio iki birželio mėn. (pirmasis pusmetis arba semestras) ir nuo liepos iki gruodžio mėn. (antrasis pusmetis arba semestras). Kainas sudaro bazinė elektros energijos kaina, perdavimo ir skirstymo, skaitiklių nuomos ir kitų paslaugų mokesčiai. Namų ūkių vartotojams taikomos elektros energijos kainos nurodomos įskaitant mokesčius, rinkliavas, nemokestines rinkliavas, įmokas ir pridėtinės vertės mokestį (PVM), nes tai paprastai atitinka galutinę namų ūkių vartotojų mokamą kainą. Pramonės vartotojai paprastai gali susigrąžinti PVM ir kai kuriuos kitus mokesčius, todėl įmonėms taikomos kainos nurodomos be PVM ir kitų susigrąžinamų mokesčių, rinkliavų ir (arba) įmokų. Elektros energijos kainos vienetas – eurai už kilovatvalandę (EUR už kWh).
Aplinkybės
Energijos, pirmiausia – elektros energijos, tiekimo kaina ir patikimumas yra svarbūs šalies energijos tiekimo strategijos aspektai. Elektros energijos kainos itin svarbios tarptautiniam konkurencingumui, nes elektros energija paprastai sudaro didelę visų pramonės įmonių ir paslaugas teikiančių įmonių energijos sąnaudų dalį. Elektros energijos kainos – kitaip nei iškastinio kuro, kuriuo pasaulio rinkose paprastai prekiaujama palyginti vienodomis kainomis, kainos – ES valstybėse narėse labai įvairios. Elektros energijos kainai tam tikrą įtaką turi pirminio kuro kaina, o pastaruoju metu – išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio sertifikatų sąnaudos.
Šie klausimai apžvelgiami Europos Komisijos komunikate Spręsti padidėjusių naftos kainų problemą (COM(2008) 384). Jame ES raginama efektyviau vartoti energiją ir tapti mažiau priklausoma nuo iškastinio kuro, pirmiausia – laikantis klimato kaitai ir atsinaujinančiųjų išteklių energijai skirtų priemonių rinkinyje nustatyto požiūrio.
ES jau ėmėsi veiksmų siekdama nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio antros pusės liberalizuoti elektros energijos ir dujų rinkas. 2003 m. priimtomis direktyvomis nustatytos bendros elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkų taisyklės. Buvo nustatyti terminai, iki kurių reikėjo atverti rinkas, kad klientai galėtų rinktis tiekėją: nuo 2004 m. liepos 1 d. jos turėjo būti atvertos verslo klientams, o nuo 2007 m. liepos 1 d. – visiems klientams (įskaitant namų ūkius). Kai kurios ES valstybės narės šį liberalizavimo procesą įgyvendino pirmiau laiko, kitos reikiamas priemones priėmė daug lėčiau. Iš tikrųjų, kaip matyti iš daugybės rinkų, kuriose vis dar dominuoja (beveik) monopoliniai tiekėjai, daugelyje elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų vis dar esama didelių patekimo į rinką kliūčių. 2009 m. liepos mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė trečiąjį pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį (anglų k.). Juo siekiama užtikrinti tikrą ir veiksmingą tiekėjų pasirinkimą bei naudą klientams. Manoma, kad, padidėjus dujų ir elektros energijos kainų skaidrumui, turėtų būti lengviau skatinti sąžiningą konkurenciją, nes vartotojai būtų skatinami rinktis iš įvairių energijos išteklių (naftos, anglies, gamtinių dujų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių) ir įvairių tiekėjų. Energijos kainų skaidrumo veiksmingumą galima didinti kuo plačiau skelbiant ir teikiant informaciją apie kainas ir kainodaros sistemas.
Taip pat žr.
- Energy price statistics — background (anglų k.)
- Energijos gamyba ir importas
- Gamtinių dujų kainų statistika
Papildoma Eurostato informacija
Pagrindinės lentelės
- Energy (t_nrg) (anglų k.), žr.:
- Energy Statistics - prices (t_nrg_price)
- Electricity prices by type of user (ten00117)
Duomenų bazė
- Energy (nrg) (anglų k.), žr.:
- Energy Statistics - prices of natural gas and electricity (nrg_price)
- Energy statistics - natural gas and electricity prices (from 2007 onwards) (nrg_pc)
- Energy statistics - natural gas and electricity prices (until 2007) (nrg_pc_h)
Specialus skyrius
- Energy (anglų k.)
Metodai ir metaduomenys
- Energy statistics — electricity prices for domestic and industrial consumers, price components (ESMS metaduomenų rinkmena — nrg_pc_204_esms) (anglų k.)
Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)
Kitos nuorodos
- Eurelectric (anglų k.)
- Europe's Energy Portal (anglų k.)
- European Commission — Energy
- Weekly oil bulletin (weekly pump prices) (anglų k.)
- Single market progress report for gas and electricity (anglų k.)
Pastabos
- ↑ Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją Nr. 1244/1999 ir Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.