Archive:Nusikalstamumo statistika
- Duomenys paimti 2017 m. gegužės mėn. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2018 m. spalio mėn.
_V2.png)
(2008 m. = 100)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)
_V2.png)
(2008 m. = 100)
Šaltinis – Eurostatas (demo_pjangroup)
_V2.png)
(2008 m. = 100)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)
_V2.png)
(viso seksualinės prievartos nusikaltimų skaičiaus proc.)
Šaltinis – Eurostatas (crim_hom_soff)
_V2.png)
(2008 m. = 100)
Šaltinis – Eurostatas (crim_just_job)
_V2.png)
(viso darbuotojų skaičiaus proc.)
Šaltinis – Eurostatas (crim_just_job)
_V2.png)
(2008 m. = 100)
Šaltiniai – Eurostatas (crim_pris_age) ir (crim_pris_ctz)
Šiame straipsnyje supažindinama su nusikalstamumo Europos Sąjungoje (ES) statistine informacija, grindžiama oficialiais policijos užregistruotų nusikaltimų duomenimis. Taip pat pateikiami duomenys, susiję su baudžiamosios teisenos sistemos personalu ir kaliniais. Pažymėtina, kad į suvestinius kiekvienos iš 28 ES valstybių narių [1] duomenis įtraukiamos tik tos šalys, kurių 2008–2015 m. duomenys yra išsamūs. Tai reiškia, kad apskaičiuojant tam tikrų nusikaltimų rodiklius dėl trūkstamų duomenų gali būti neįtraukiama viena arba daugiau šalių.
Pagrindiniai statistiniai duomenys
Neseksualinė prievarta
Tyčinės žmogžudystės
Tyčinė žmogžudystė apibrėžiama kaip neteisėta asmens kitam asmeniui tikslingai sukelta mirtis, įskaitant sunkius užpuolimus, kurie baigiasi mirtimi, ir teroristinių išpuolių sukeltą mirtį. Pasikėsinimai nužudyti, netyčiniai nužudymai, teisinio įsikišimo sukelta mirtis, žmogžudystės savigynos atveju ir ginkluoto konflikto sukelta mirtis į šiuos duomenis neįtraukti. Visos ES jurisdikcijos palyginti nuosekliai teikia duomenis apie tyčines žmogžudystes, o šalių taikomos apibrėžtys skiriasi mažiau negu kitų nusikaltimų rūšių apibrėžtys.
Iš atitinkamų duomenų matyti, kad 2008–2014 m. tyčinių žmogžudysčių nuosekliai mažėjo, o 2015 m. – vėl padaugėjo (žr. 1 grafiką). Bendras jų skaičius ES 28 (išskyrus Nyderlandus, Jungtinės Karalystės Anglijos ir Velso bei Škotijos jurisdikcijas) 2015 m. buvo 4 528, t. y. 19,6 proc. mažesnis nei 2008 m. (5 634), bet 4,3 proc. didesnis nei 2014 m. (4 340).
Kiekvienoje jurisdikcijoje policijos užregistruotų tyčinių žmogžudysčių duomenys pateikti straipsnio lentelių 1 lentelėje.
Užpuolimai
Užpuolimas reiškia fizinį kito asmens užpuolimą, dėl kurio patiriamas sunkus kūno sužalojimas. Šiai kategorijai nepriskiriami lytinis smurtas ar seksualiniai išpuoliai, grasinimai ir antausiai ar smūgiai kumščiu. Taip pat neįtraukiami užpuolimai, kurie baigiasi mirtimi.
2008–2013 m. ES 28 (išskyrus Lenkiją ir Jungtinės Karalystės Škotijos jurisdikciją) bendrasis policijos užregistruotų užpuolimų skaičius sumažėjo beveik 40 proc., tačiau 2014 m. padidėjo 3,6 proc., o 2015 m. – 6,6 proc. (žr. 1 grafiką). Dėl techninių pokyčių viso laikotarpio duomenis, ypač 2008–2009 m. Vokietijos ir 2009–2010 m. Švedijos bei Portugalijos duomenis, galima lyginti tik ribotai.
Kiekvienoje jurisdikcijoje policijos užregistruotų užpuolimų duomenys pateikti straipsnio lentelių 2 lentelėje.
Plėšimai
Šiame straipsnyje plėšimas apibrėžiamas kaip vagystė iš asmens, pasipriešinimą įveikiant fiziniu smurtu ar grasinant juo. Į šios sąvokos taikymo sritį turėtų būti įtraukiami apiplėšimai ir vagystės panaudojant jėgą, bet neįtraukiamos kišenvagystės ir turto prievartavimas.
Iš pradžių 2008–2009 m. mažėjęs ES 28 (išskyrus Jungtinės Karalystės Škotijos jurisdikciją) užregistruotų nusikaltimų skaičius iki 2011 m. didėjo, o vėliau 2013–2015 m. labai sumažėjo – maždaug penktadaliu (žr. 2 grafiką).
Kiekvienoje jurisdikcijoje policijos užregistruotų plėšimų duomenys pateikti straipsnio lentelių 3 lentelėje.
Žmonių grobimas
Žmonių grobimas apibrėžiamas kaip neteisėtas asmens ar asmenų sulaikymas prieš jų valią (be kita ko, panaudojant jėgą, grasinimus, apgaulę ar viliojimą), siekiant už jų išlaisvinimą reikalauti neteisėto užmokesčio, kitokios ekonominės ar materialinės naudos, arba siekiant priversti ką nors kažką padaryti ar kažko nedaryti. Į šią apibrėžtį neįtraukiami ginčai dėl vaiko globos.
2009–2012 m. buvęs palyginti stabilus žmonių grobimų skaičius ES 28 (išskyrus Daniją, Rumuniją, Švediją ir Jungtinės Karalystės Škotijos jurisdikciją) 2013–2015 m. padidėjo. Pastarasis padidėjimas daugiausia susijęs su Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės duomenimis. Daugumoje kitų šalių panašių tendencijų nenustatyta. Iš Vokietijos duomenų matyti palyginti stabilus 2009–2015 m. skaičius, bet šių duomenų nebuvo galima palyginti su 2008–2009 m. duomenimis. Tai turėjo įtakos ir subendrintiems ES 28 duomenims.
Kiekvienoje jurisdikcijoje policijos užregistruotų žmonių grobimų duomenys pateikti straipsnio lentelių 4 lentelėje.
Vagystės
Vagystė yra apibrėžiama kaip turto atėmimas iš asmens arba organizacijos ketinant jį pasilikti. Šiame straipsnyje vagystė neapima vagysčių su įsilaužimu, įsilaužimų, plėšimų ir variklinių transporto priemonių vagysčių.
Policijos užregistruotų vagysčių skaičius 2010–2015 m. ES 28 (išskyrus Latviją ir Jungtinės Karalystės Škotijos jurisdikciją) išliko palyginti stabilus. Vokietijos ir Prancūzijos duomenims 2008–2009 m. taikyti metodiniai pokyčiai. Jie turėjo įtakos bendrajam duomenų palyginamumui tais metais. Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose 2008–2015 m. matyti aiški mažėjimo tendencija.
Kiekvienoje jurisdikcijoje policijos užregistruotų vagysčių duomenys pateikti straipsnio lentelių 5 lentelėje.
Vagystės su įsilaužimu
Vagystė su įsilaužimu reiškia patekimą į pastato, būsto ar kitų patalpų dalį be leidimo. Šis nusikaltimas apima jėgos panaudojimą arba pasinaudojimą padirbtais raktais ketinant pavogti prekes (įsilaužimą ir patekimą), vagystes iš namo, buto ar kitokio būsto, gamyklos, parduotuvės ar biuro, karinio objekto. Tačiau jis neapima vagysčių iš automobilių, konteinerių, prekybos automatų, stovėjimo aikštelių bilietų automatų ir aptvertų pievų ar teritorijų.
Iš policijos užregistruoto vagysčių su įsilaužimu skaičiaus ES 28 (išskyrus Estiją, Italiją, Latviją, Lietuvą ir Jungtinės Karalystės Škotijos jurisdikciją) matyti, kad 2008–2011 m. jų šiek tiek padaugėjo, o 2012–2015 m. nustatyta mažėjimo tendencija. Iš naujausių rezultatų (žr. 2 grafiką) matyti, kad 2015 m. vagysčių su įsilaužimu skaičius sumažėjo 5,0 proc. 2008–2015 m. jų Jungtinėje Karalystėje sumažėjo (31 proc. Anglijoje ir 24 proc. Šiaurės Airijoje), o Vokietijoje ir Prancūzijoje – padaugėjo (atitinkamai 19 proc. ir 24 proc.).
Kiekvienoje jurisdikcijoje policijos užregistruotų vagysčių su įsilaužimu duomenys pateikti straipsnio lentelių 6 lentelėje.
Su narkotikais susiję nusikaltimai
Neteisėta veika, susijusi su kontroliuojamais narkotikais ar jų pirmtakais, apima neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, jų auginimą, gamybą, tiekimą, gabenimą, importą, eksportą ir su narkotinėmis medžiagomis susijusių operacijų finansavimą, kai narkotinės medžiagos nėra skirtos vien tik asmeniniam vartojimui.
2009 m. padidėjęs 3,2 proc., su kontroliuojamais narkotikais ar jų pirmtakais susijusių policijos užregistruotų neteisėtų veikų skaičius 2009–2014 m. ES 28 (išskyrus Jungtinės Karalystės Škotijos jurisdikciją) buvo gana stabilus. Iš naujausių turimų duomenų matyti, kad 2015 m. ši tendencija tęsėsi – nusikaltimų skaičius beveik nekito. Palyginti su praėjusiais metais, jis sumažėjo 1,7 proc. (žr. 2 grafiką).
Kiekvienoje jurisdikcijoje policijos užregistruotų su kontroliuojamais narkotikais ar jų pirmtakais susijusių neteisėtų veikų duomenys pateikti straipsnio lentelių 7 lentelėje.
Seksualinė prievarta
Prie seksualinės prievartos priskiriamas išžaginimas ir kiti seksualiniai išpuoliai. Išžaginimas apibrėžiamas kaip lytiniai santykiai be sutikimo, o seksualinis išpuolis reiškia seksualinę prievartą, neprilyginamą išžaginimui. Seksualinis išpuolis gali būti nepageidaujamas lytinis aktas, bandymas atlikti seksualinį aktą arba kontaktas ar bendravimas, susijęs su nepageidaujamu seksualinio pobūdžio elgesiu, neprilyginamu išžaginimui. Prie šios nusikalstamos veikos taip pat priskiriami seksualiniai išpuoliai su fiziniu kontaktu ar be jo, įskaitant seksualinius išpuolius pasitelkiant narkotikus, seksualinius išpuolius prieš santuokinį partnerį prieš jos ar jo valią, seksualinius išpuolius prieš bejėgį asmenį, nepageidaujamą graibymą, seksualinio pobūdžio priekabiavimą ir grasinimus. Galiausiai primintina, kad duomenys susiję tik su policijos užregistruota nusikalstama veika.
2008–2015 m. seksualinės prievartos atvejų skaičius ES (išskyrus Italiją, Latviją, Liuksemburgą, Lenkiją, Slovakiją ir Jungtinės Karalystės Anglijos ir Velso bei Škotijos jurisdikcijas) sumažėjo 9,1 proc. 2009 ir 2010 m. sumažėjęs jis 2010–2014 m. akivaizdžiai padidėjo, o 2015 m. vėl šiek tiek (0,9 proc.) sumažėjo.
Matyti, kad 2008–2015 m. išžaginimų skaičius padidėjo 47,0 proc. (išskyrus Italiją ir Jungtinės Karalystės Škotijos jurisdikciją). Pastebėtam ES skaičiaus padidėjimui itin didelės įtakos turėjo Jungtinės Karalystės Anglijos ir Velso jurisdikcijos duomenys (2008–2015 m. šis rodiklis padidėjo 173 proc.). Seksualinių išpuolių skaičiaus sumažėjimui ES lygmeniu daugiausia įtakos turėjo Vokietijos rodikliai, kurių 2009 ir 2010 m. palyginti neįmanoma (žr. 3 grafiką).
Bendrieji kiekvienoje jurisdikcijoje policijos užregistruotų seksualinės prievartos, išžaginimų ir seksualinių išpuolių nusikalstamų veikų duomenys pateikti straipsnio lentelių 8, 9 ir 10 lentelėse.
Pasiskirstymas pagal lytį
Iš 4 grafiko matyti policijos užregistruoti seksualinės prievartos nusikaltimai pagal aukų, įtariamųjų, baudžiamojon atsakomybėn patrauktų ir nuteistų asmenų lytį. Dauguma seksualinės prievartos aukų (85,8 proc.) yra moterys, o dauguma įtariamųjų (96,5 proc.) ir nusikaltėlių (98,3 proc. nuteistųjų) – vyrai. Pažymėtina, kad grafikuose, kuriuose pateikiama pagal lytį suskirstyta informacija, duomenų trūksta labiau nei grafikuose, kuriuose pateikiami bendrieji skaičiai.
Baudžiamosios teisenos sistemos personalas
Šiame straipsnyje analizuojama, kiek šalyse yrapolicijos pareigūnų, profesionalių teisėjų ir suaugusiųjų kalėjimų darbuotojų, o pateikti duomenys susiję su padėtimi kiekvienų metų gruodžio 31 d.
Policijos pareigūnai apibrėžiami kaip valstybės įstaigų darbuotojai, kurių pagrindinės pareigos yra nusikaltimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas, taip pat įtariamų pažeidėjų sulaikymas. Į apibrėžtį neįeina pagalbinis personalas, kaip antai sekretoriai ir raštinės darbuotojai. Profesionalūs teisėjai apibrėžiami kaip visą darbo laiką ir ne visą darbo laiką dirbantys oficialūs teisės specialistai, įdarbinti dirbti teisėjo darbą ir gaunantys už jį užmokestį. Jie yra įgalioti nagrinėti civilines, baudžiamąsias ir kitas bylas, įskaitant bylas apeliaciniame teisme, ir pareikšti valią teisme. Neprofesionalūs teisėjai, kaip antai tarėjai ir taikos teisėjai, į apibrėžtį neįtraukti. Suaugusiųjų kalėjimų personalą sudaro įkalinimo ar pataisos įstaigose dirbantys asmenys, įskaitant vadovus, priežiūros, įkalinimo ir kitus darbuotojus, pvz., vykdančius kalėjimų priežiūrą ar tiekiančius maistą kalėjimams.
5 grafike parodyti naujausi personalo skaičiaus pokyčiai skirtinguose baudžiamosios teisenos sistemos etapuose (policijoje, teismuose ir kalėjimuose).
Bendrasis policijos pareigūnų skaičius ES 28 (išskyrus Vokietiją, Italiją, Airiją ir Latviją) 2010–2013 m. sumažėjo, bet šį sumažėjimą atsvėrė padidėjimas 2014 m. 2015 m. policijos pareigūnų skaičius vėl sumažėjo – 1,2 proc. 2008–2015 m. ES 28 (išskyrus Belgiją, Bulgariją, Vokietiją, Airiją, Italiją, Liuksemburgą, Maltą, Nyderlandus, Jungtinės Karalystės Anglijos ir Velso bei Šiaurės Airijos jurisdikcijas) profesionalių teisėjų skaičius reguliariai didėjo. Iš viso jis padidėjo 5,6 proc. Suaugusiųjų kalėjimų personalo skaičius – kitaip nei laipsniškai didėjęs profesionalių teisėjų skaičius – 2008–2015 m. ES 28 (išskyrus Belgiją, Vokietiją, Estiją, Graikiją, Prancūziją, Latviją, Liuksemburgą, Nyderlandus ir Švediją) apskritai sumažėjo 8,9 proc.
Kiekvienos jurisdikcijos policijos pareigūnų duomenys pateikti straipsnio lentelių 11 lentelėje, o 14 ir 17 lentelėse matyti, kiek iš viso yra profesionalių teisėjų ir darbuotojų suaugusiųjų kalėjimuose.
Pasiskirstymas pagal lytį
ES baudžiamosios teisenos sistemos personalas pagal lytį pasiskirstęs labai nevienodai (žr. 6 grafiką). Moterims nepakankamai atstovaujama policijos ir kalėjimų tarnybose, tačiau profesionalių teisėjų moterų yra neproporcingai daug.
2015 m. ES 28 (turimi tik 14 jurisdikcijų duomenys) moterys sudarė 20,3 proc. policijos pareigūnų. Suaugusiųjų kalėjimuose dirbančių moterų dalis buvo šiek tiek didesnė – jos sudarė ketvirtadalį visų ES 28 kalėjimo darbuotojų (turimi tik 12 jurisdikcijų duomenys); 2008–2015 m. ši dalis buvo palyginti stabili. Tačiau moterys sudaro daugumą profesionalių teisėjų: 2015 m. jos sudarė 62,1 proc. visų ES 28 (turimi 16 jurisdikcijų duomenys) profesionalių teisėjų.
Policijos pareigūnų vyrų ir moterų duomenys pateikti straipsnio lentelių 12 ir 13 lentelėse, teisėjų vyrų ir moterų duomenys pateikti 15 ir 16 lentelėse, o suaugusiųjų kalėjimuose dirbančių vyrų ir moterų duomenys – 18 ir 19 lentelėse.
Kalinių skaičius
Kaliniais vadinami asmenys, laikomi kalėjimų administracijai pavaldžiose įstaigose, kuriose yra apribota asmenų laisvė, išskyrus užsienio piliečių, kurie laukia, kol bus išnagrinėtas jų imigracijos statusas, arba teisėtos teisės būti šalyje neturinčių užsienio piliečių sulaikymo centrus.
2008–2012 m. bendras kalinių skaičius ES 28 (išskyrus Belgiją) kasmet šiek tiek didėjo, bet vėliau mažėjo: 2013 m. – 3,6 proc., 2014 m. – 3,5 proc., o 2015 m. – 2,9 proc. 2015 m. kalinių buvo 6,4 proc. mažiau nei 2008 m. (žr. 7 grafiką).
Užsienio pilietybę (įskaitant kitos ES valstybės narės pilietybę) turinčių kalinių skaičius ES 28 (išskyrus Belgiją, Vokietiją, Estiją, Maltą ir Švediją) 2009 ir 2010 m. didėjo šiek tiek sparčiau, bet nuo 2011 m. mažėjo. 2015 m. jis buvo 12,2 proc. mažesnis nei 2008 m.
Tačiau nepilnamečių [2] kalinių skaičius ES 28 (išskyrus Belgiją, Vokietiją ir Ispaniją) 2008–2015 m. labai sumažėjo. Jis daugiausia sumažėjo dėl šių kalinių skaičiaus sumažėjimo Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Nagrinėjamuoju laikotarpiu nepilnamečių kalinių skaičius kasmet mažėjo bent 4 proc. ir todėl 2008–2015 m. šis skaičius iš viso sumažėjo 47,6 proc. Labiausiai – 14,3 proc. – nepilnamečių kalinių skaičius sumažėjo 2014 m.
Bendras kalinių skaičius atskirose jurisdikcijose pateiktas straipsnio lentelių 20 lentelėje, nepilnamečių kalinių skaičius pateiktas 23 lentelėje, o kalinių, suskirstytų pagal pilietybę (šalies ir užsienio šalių piliečiai) duomenys pateikti 24 ir 25 lentelėse.
Pasiskirstymas pagal lytį
2015 m. ES 28 (išskyrus Belgiją, Čekiją, Daniją, Estiją, Prancūziją, Kroatiją, Austriją, Portugaliją, Slovakiją ir Švediją) vyrai sudarė didžiąją daugumą kalinių – 94 proc. Nuo 2008 m. ši dalis išliko palyginti stabili.
Kalinių vyrų ir moterų duomenys pateikti straipsnio lentelių 21 ir 22 lentelėse.
Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti
Šio straipsnio rezultatai grindžiami Eurostato ir Jungtinių tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) (anglų k.) bendru duomenų rinkiniu. UNODC nusikalstamumo tendencijų tyrimo duomenys papildomi Eurostato prašomais papildomais duomenimis. Pagrindinius duomenis rengia nacionalinės institucijos, pvz., policija, prokuratūros, teismai ir kalėjimai. Dažniausiai teikiami suvestiniai kalendorinių metų duomenys. Duomenys teikiami pagal jurisdikcijos teritoriją, pvz., Jungtinę Karalystę sudaro trys jurisdikcijos: Anglijos ir Velso, Škotijos ir Šiaurės Airijos. Geografinius vienetus mes trumpai vadiname šalimis.
Teikiami nusikalstamumo duomenys turėtų būti kuo labiau pagrįsti standartinėmis apibrėžtimis ir teikiami kartu su išsamia informacija apie nuokrypius. Dėl šių nuokrypių įvairių šalių duomenys nereiškia tiksliai to paties, nors ir vadinami vienodai. Kiekvienos šalies duomenys gali puikiai tikti nacionalinei statistikai, bet mažiau – tarptautiniams palyginimams. Bendradarbiaudamas su ES ir nacionalinėmis institucijomis Eurostatas nuolat stengiasi gerinti nusikalstamumo statistinių duomenų palyginamumą. Svarbi šio darbo dalis – tarptautinio nusikalstamų veikų klasifikatoriaus statistikos tikslais (anglų k.) įgyvendinimas.
Nusikalstamumo duomenys yra administraciniais registrais grindžiami oficialūs duomenys. Žinoma, policijos užregistruotais duomenimis grindžiami nusikalstamumo statistiniai duomenys neapima nusikaltimų, apie kuriuos nebuvo pranešta policijai. Darant šiais duomenimis grindžiamas išvadas apie nusikalstamumą reikėtų atsižvelgti į kelis veiksnius, įskaitant:
- teisės sistemą, teisėsaugos ir baudžiamosios teisenos sistemas;
- tai, kiek turi būti pranešama apie nusikaltimus ir kiek jų turi būti užregistruojama (policijos);
- nusikaltimų vertinimo būdą (pranešimas policijai, įtariamųjų nustatymas ir pan.);
- skaičiavimo metodus (kai padaromi keli nusikaltimai, yra kelios aukos ir pan.);
- tai, kurie nusikaltimai įtraukiami į nacionalines nusikalstamumo kategorijas.
Kalinių skaičiaus duomenys taip pat gali priklausyti nuo kelių veiksnių, pvz.:
- teismų nagrinėjamų bylų skaičiaus;
- laisvės atėmimu nuteistų nusikaltėlių procentinės dalies;
- nustatytos įkalinimo laiko trukmės;
- asmenų, kuriems taikomas kardomasis kalinimas, skaičiaus;
- tyrimo laikotarpio ir metų laiko, amnestijų ir pan.
Neturint pakankamai žinių apie vietos duomenis ir metodus, skirtingų jurisdikcijų nusikalstamumo statistinių duomenų palyginimas gali būti klaidinamas. Todėl šiame straipsnyje jurisdikcijos ne lyginamos tiesiogiai, bet daugiausia dėmesio skiriama pokyčiams per tam tikrą laikotarpį. Lyginant daroma prielaida, kad nacionalinių registravimo ir panašių sistemų ypatybės laikui bėgant išlieka palyginti pastovios. Vis dėlto akivaizdūs nusikalstamumo duomenų pokyčiai kartais iš dalies susiję su metodų arba apibrėžčių pokyčiais.
ES 28 laiko eilučių analizė grindžiama tik tomis jurisdikcijomis, kurių turimi viso laikotarpio (2008–2015 m.) duomenys. Į ES 28 skaičius ne visada įtraukiami visų šalių duomenys, nes trūksta vienų arba kelerių metų, vienos arba kelių šalių duomenų.
Žinoma, po bendraisiais ES 28 rezultatais slypi šalių skirtumai, todėl nacionaliniai duomenys pateikiami specialių straipsnių lentelių rinkinyje ir duomenų bazėje (anglų k.). Be to, išsami kiekvienos šalies informacija pateikta metaduomenyse (anglų k.).
Siekiant nustatyti tendencijas, buvo apskaičiuoti indeksai:
- It = (Ct/C0) * 100 metų t indekso vertė
- Ct = užregistruota metų t indekso vertė
- C0 = ataskaitiniais metais (šiame straipsnyje – 2008 m.) užregistruota vertė.
Bendriesiems administracinių registrų duomenims, kitaip nei imties tyrimams, statistinis netikrumas neturi neigiamos įtakos. Vis dėlto aiškinant mažus skaičius, mažas santykines dalis ir trumpalaikius pokyčius geriausia naudotis papildoma susijusia informacija. Pavyzdžiui, mažose šalyse žmogžudysčių skaičiaus rodikliai skirtingais metais gali labai skirtis, bet šie skirtumai nebūtinai reiškia, kad pakito nusikalstamumo tendencija.
Duomenų bazėje (anglų k.) pateikiami išsamūs bendros Eurostato ir UNODC duomenų rinkimo veiklos 2008–2015 m. rezultatai ir susiję metaduomenys. Be to, esama 1993–2007 m. laikotarpio lentelių, į kurias įtraukta mažiau nusikaltimų. Galima susipažinti su tam tikrų šalių 1950–1993 m. bendraisiais policijos užregistruotų nusikaltimų skaičiaus duomenimis. Kaip nurodyta pirmiau, lyginant šalis naudotojams labai rekomenduojama susipažinti su metaduomenų rinkmenomis ir nacionaliniais šaltiniais.
Aplinkybės
Nusikalstamumas ir teisingumas yra viešosiose diskusijose dažnai aptarinėjami klausimai. Jais nuolat domisi žiniasklaida, politikai, organizacijos ir plačioji visuomenė. EUROSTATAS renka ir teikia duomenis apie nusikalstamumą ir baudžiamosios teisenos vykdymą. Apskritai siekiama veiksmingai pateikti Europos bendruomenei skirtą politikai svarbią informaciją ir analizę. 2004 m. Hagos programa Eurostatas įpareigotas rengti palyginamus statistinius nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos duomenis. Taip pat 2010 m. Stokholmo programoje pabrėžta, kad reikia statistinių nusikalstamumo duomenų. Strateginiuose veiksmų planuose nustatomas konkretus, paprastai penkerių metų laikotarpio darbas, žr. nuorodas skirsnyje „Kita informacija“.
Taip pat žr.
- Viešosios išlaidos policijai, teismams ir kalėjimams — Government expenditure on public order and safety (anglų k.)
- Nusikalstamumo aukos ir paplitimas — Physical safety, quality of life indicator (anglų k.)
Papildoma Eurostato informacija
Leidiniai
- 2008–2013 m. nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos statistika „Statistics in Focus“ (3/2015) (anglų k.), paskelbta 2015 m. gruodžio mėn.
- 2006–2009 m. nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos statistika „Statistics in Focus“ (6/2012) (anglų k.), paskelbta 2012 m. sausio 18 d.
- Nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos statistika iki 2008 m.„Statistics in Focus“ (58/2010) (anglų k.), paskelbta 2010 m. lapkričio 29 d.
Duomenų bazė
- Crime and criminal justice (anglų k.)
Metodai ir metaduomenys
- Crime and Criminal Justice Statistics — ESMS metaduomenų rinkmena — crim_esms (anglų k.)
- Crime and Criminal Justice Statistics — Methodological guide for users (anglų k.)
- Crime and Criminal Justice Statistics — Reference Metadata at Country Level (anglų k.)
- Crime and Criminal Justice Statistics — Summary quality report on the 2016 data collection (anglų k.)
Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)
Crime and criminal justice: FIGURES (anglų k.)- Crime and criminal justice: TABLES (anglų k.)
Kita informacija
- 2006–2010 m. veiksmų planas
- Action Plan 2011-2015 (anglų k.)
Kitos nuorodos
- Europos lyčių lygybės institutas (anglų k.)
- European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction (anglų k.)
- European Sourcebook of Crime and Criminal Justice Statistics (anglų k.)
- Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (anglų k.)
- Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (anglų k.)
- United Nations Office on Drugs and Crime (anglų k.)
Pastabos
- ↑ Duomenys pateikiami pagal jurisdikcijos teritoriją, taigi Jungtinę Karalystę sudaro trys jurisdikcijos: Anglijos ir Velso, Škotijos ir Šiaurės Airijos. Todėl ES 28 nusikalstamumo statistikos rodiklis apima 30 šalių (jomis sutrumpintai vadinamos jurisdikcijų teritorijos).
- ↑ Paprastai jie apibrėžiami kaip jaunesni nei 18 metų amžiaus asmenys.