Keleivinio transporto statistika

Duomenys paimti balandžio 2017. Naujausi duomenys: „Papildoma Eurostato informacija“, „Pagrindinės lentelės“ ir „Duomenų bazė“. Straipsnį planuojama atnaujinti 2018 m. kovo mėn.

Šiame straipsnyje apžvelgiama statistinė padėtis ir naujausi pokyčiai Europos Sąjungos (ES) keleivinio transporto sektoriuje. Jame kalbama apie įvairių rūšių keleivinį transportą, pvz., kelių, geležinkelių, oro ir jūrų. Dažniausiai keliaujama lengvaisiais automobiliais, patogiais dėl noro daugiau ir lanksčiau keliauti. Tačiau dėl to ES taip pat daugėja spūsčių ir didėja užterštumas daugelyje miestų ir didžiausių transporto arterijų.

1 grafikas. Sausumos keleivinio transporto pasidalijimas pagal rūšis 2014 m.
(visų sausumos keleivio/kilometrų %)
Šaltinis – Eurostatas (tran_hv_psmod)

2 grafikas. Sausumos keleivinio transporto indekso pokytis, palyginti su BVP, 2004–2014 m.
(%)
Šaltinis – Eurostatas (tran_hv_pstra)

1 lentelė. Keleivinis geležinkelių transportas 2013–2015 m.
Šaltiniai – Eurostatas (rail_pa_typepkm) ir (demo_gind)

3 grafikas. Keleivinis geležinkelių transportas 2015 m.
(keleivio/kilometrų vienam gyventojui)
Šaltiniai – Eurostatas (rail_pa_typepkm) ir (demo_gind)

4 grafikas. ES 28 15 pagrindinių oro uostų pagal pervežtus keleivius (įlaipintus ir išlaipintus) 2015 m.
(mln. keleivių)
Šaltinis – Eurostatas (avia_paoa)

5 grafikas. Keleivinis oro transportas 2005 ir 2015 m.
(keleivių vienam gyventojui)
Šaltiniai – Eurostatas (avia_paoc) ir (demo_gind)

6 grafikas. Keleivinis jūrų transportas 2005 ir 2015 m.
(keleivių vienam gyventojui)
Šaltinis – Eurostatas (mar_pa_aa)

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Pasidalijimas pagal rūšis

2014 m. ES 28 83,4 proc. viso sausumos keleivinio transporto teko lengviesiems automobiliams. Tolimojo susisiekimo ir kiti autobusai ir troleibusai (9,1 proc.) bei traukiniai (7,6 proc.) sudarė mažiau nei dešimtadalį viso eismo (apskaičiuojama pagal sausumos keleivio/kilometrus (kkm), nukeliautus kiekvienos rūšies transportu) (žr. 1 grafiką).

2004–2014 m. santykinė lengvųjų automobilių naudojimo svarba iš esmės nesikeitė ir šio transporto dalis visada buvo nuo 83,0 proc. iki 83,7 proc. Per šį laikotarpį gana nuosekliai augo keleivinio geležinkelių transporto santykinė svarba (išskyrus 2008–2009 m. ir 2012–2013 m., kai ji šiek tiek mažėjo): nuo 6,7 proc. aptariamojo laikotarpio pradžioje iki 7,6 proc. jo pabaigoje. Tuo pat metu keleivinio tolimojo susisiekimo ir kitų autobusų bei troleibusų transporto santykinė dalis mažėjo: nuo 9,9 proc. 2004 m. iki 9,1 proc. 2014 m. Didžioji dalis šio nuosmukio teko 2008–2009 m.

Santykinis keleivinio transporto ir ekonomikos augimas

Apskritai ES 28 2004–2014 m. sausumos keleivinis transportas augo 5,0 proc. lėčiau nei bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis. Reikėtų pabrėžti, kad apskaičiuojant rodiklį, kuriuo nurodomas sausumos keleivinio transporto ir BVP palyginamosiomis kainomis santykis, atsižvelgiama tik į susisiekimą sausuma automobiliais, tolimojo susisiekimo ir kitais autobusais, troleibusais ir traukiniais, o į didelę dalį tarptautinių kelionių keleiviai vyksta jūrų ir oro transportu. Kai kuriose šalyse taip pat gali būti verta atsižvelgti į nacionalinio (vidaus) keleivinio jūrų ir oro transporto paslaugas.

Nedidelėje daugumoje ES valstybių narių 2004–2014 m. BVP palyginamosiomis kainomis kito greičiau nei sausumos keleivinis transportas, todėl šių dviejų dydžių santykis sumažėjo (žr. 2 grafiką). 11-oje valstybių narių padėtis buvo priešinga (ypač Graikijoje ir Kipre, kiek mažiau ryškiai – Bulgarijoje ir Estijoje): šiose valstybėse keleivinio transporto rodikliai labai augo, o (arba) ekonomikos augimas buvo nedidelis. O, pvz., Slovakijoje 2004–2014 m. BVP palyginamosiomis kainomis pokytis buvo 35,4 proc. didesnis nei sausumos keleivinio transporto pokytis; Lietuvoje šis pokytis sudarė 31,0 proc. Tarp ES nepriklausančių šalių, kurių duomenys pateikti 2 grafike, aptariamuoju laikotarpiu sausumos keleivinio transporto ir BVP santykio rodiklis labai išaugo buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, kur kas mažiau – Norvegijoje, o Islandijoje ir Šveicarijoje – sumažėjo.

Kelių transportas

2014 m. didžiausia tarp visų ES valstybių narių lengvųjų automobilių santykinė svarba buvo Portugalijoje: šioje šalyje automobiliams teko 89,8 proc. viso keleivinio transporto. Daugumoje valstybių narių lengvųjų automobilių dalis buvo nuo 80,0 proc. iki 90,0 proc., o septyniose – mažesnė, pvz., Vengrijos rodiklis buvo 67,5 proc., o Turkijoje tik 64,9 proc.

Vengrijoje tolimojo susisiekimo ir kitų autobusų bei troleibusų santykinė dalis viršijo vieną penktadalį viso sausumos keleivinio transporto (22,6 proc.). Šis rodiklis 2014 m. buvo didžiausias tarp ES valstybių narių. Dar didesnė dalis nustatyta Turkijoje (33,5 proc.). 19-oje kitų valstybių narių tolimojo susisiekimo ir kitų autobusų bei troleibusų santykinė dalis buvo nuo 10,0 proc. iki 20,0 proc., o mažiausias rodiklis nustatytas Nyderlanduose (3,3 proc.).

Geležinkelių transportas

2014 m. Austrijoje ir Danijoje (taip pat Šveicarijoje) traukiniams teko daugiau nei dešimtadalis viso sausumos keleivinio transporto, o Estijoje, Lietuvoje ir Graikijoje (taip pat Turkijoje ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje) šis rodiklis nesiekė 2,0 proc. Islandijoje, Kipre ir Maltoje geležinkelio nėra.

Remiantis naujausiais turimais duomenimis (paprastai 2015 m.), nacionaliniais ES geležinkelių tinklais nukeliauta 392 mlrd. keleivio/kilometrų (įskaitant 2014 m. Danijos, Vokietijos ir Vengrijos duomenis; neįskaitant Belgijos ir Nyderlandų). Tai kur kas daugiau nei 23 mlrd. keleivio/kilometrų, tekę tarptautinėms kelionėms (palyginimas pagrįstas tų pačių metų ES valstybių narių duomenimis) (žr. 1 lentelę).

Beveik trys ketvirtadaliai (72 proc.) visų ES (nacionalinių ir tarptautinių) kelionių geležinkeliais (išskyrus Belgiją ir Nyderlandus) vyko vienoje iš keturių didžiausių ES valstybių narių, o bendri Prancūzijos ir Vokietijos (2014 m.) rodikliai kartu sudaro 42 proc. visų kelionių ES nacionaliniais geležinkeliais ir 72 proc. kelionių tarptautiniais tinklais. Tarptautinių kelionių keleivio/kilometrų skaičius Prancūzijoje 2015 m. daugiau nei du kartus viršijo Vokietijos rodiklį, o šis savo ruožtu buvo daugiau nei du kartus didesnis nei Jungtinės Karalystės.

Norint palyginti geležinkelių transporto santykinę svarbą įvairiose šalyse, duomenis galima normalizuoti keleivinio transporto eismo lygį išreiškiant pagal santykį su gyventojų skaičiumi (kaip matyti 1 lentelės dešinėje pusėje ir 3 grafike). Austrijos, Švedijos, Prancūzijos, Danijos (2014 m. duomenys) ir Vokietijos (2014 m. duomenys) nacionaliniais geležinkelių tinklais 2015 m. vidutiniškai nukeliauta daugiau nei 1 000 keleivio/kilometrų vienam gyventojui. Šis rodiklis buvo kur kas mažesnis nei Šveicarijos vidurkis (2 193 keleivio/kilometrų vienam gyventojui). Vidutiniškai mažiausi nacionaliniais geležinkelių tinklais nukeliauti atstumai 2015 m. ES buvo Graikijoje (116 keleivio/kilometrų vienam gyventojui) ir Lietuvoje (85 keleivio/kilometrų vienam gyventojui). Turkijos vidutinis rodiklis buvo dar mažesnis (61 keleivio/kilometrų vienam gyventojui), o buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (85 keleivio/kilometrų vienam gyventojui) rezultatai sutapo su Lietuvos.

Kalbant apie tarptautines keliones geležinkeliu 2015 m. iš visų ES valstybių narių tik Liuksemburgo ir Prancūzijos vidutiniai rodikliai viršijo daugiau nei 100 keleivio/kilometrų vienam gyventojui: jie buvo atitinkamai 204 ir 169 keleivio/kilometrų vienam gyventojui. Šveicarija taip pat viršijo šią ribą (116 keleivio/kilometrų vienam gyventojui). Šie skaičiai, be kitų dalykų, atspindi tarptautinių sienų artumą, važinėjimo į darbą mastą, galimybę naudotis greituoju geležinkeliu ir tai, ar šalį kerta tarptautiniai transporto koridoriai.

Oro transportas

2015 m. labiausiai apkrautas ES 28 oro uostas pagal keleivių skaičių buvo Londono Hitrou (75 mln.). Jis nuosekliai pirmauja nuo 1993 m., kai pradėta rengti ši laiko eilutė. Nuo Hitrou smarkiai atsilieka toliau sąraše esantys Paryžiaus Šarlio del Golio (66 mln.), Frankfurto (61 mln.) ir Amsterdamo Šipholo (58 mln.) oro uostai (žr. 4 grafiką). Šie keturi oro uostai yra didžiausi ES nuo 2011 m., kai Amsterdamo Šipholas pakilo iš penktosios į ketvirtąją vietą.

Didžioji dauguma keliaujančiųjų per keturis didžiausius ES oro uostus rinkosi tarptautinius skrydžius. Mažiausia dalis šių keleivių buvo Frankfurto oro uoste (88,7 proc.), o Amsterdamo Šipholo oro uoste ji siekė net 100,0 proc. Nacionalinius (vidaus) skrydžius rinkosi 28,0 proc. iš 46 mln. keleivių, 2015 m. aptarnautų ES penktojo pagal apkrovą oro uosto – Madrido Barachaso Adolfo Suareso. Gana daug tokių keleivių taip pat buvo Paryžiaus Orli (47,2 proc.), Romos Fjumičino (29,7 proc.) ir Barselonos (27,0 proc.) oro uostuose.

2015 m. ES 28 oro transportu pervežta apie 918 mln. keleivių. Daugiausia oro transporto keleivių 2015 m. buvo Jungtinėje Karalystėje: 232 mln. arba vidutiniškai 3,6 keleiviai vienam gyventojui. Palyginti su visu gyventojų skaičiumi, oro transportas 2015 m. buvo ypač svarbus dažnai atostogoms pasirenkamoms saloms Maltai ir Kiprui (10,7 ir 9,0 keleivių vienam gyventojui), taip pat Islandijai (14,7) ir Norvegijai (7,2). Mažiausi santykiniai rodikliai nustatyti 10 rytinių arba Baltijos jūros regiono valstybių narių: jose 2015 m. oro transportu keleivių buvo mažiau nei 2,0 vienam gyventojui.

Jūrų transportas

Remiantis pateiktais duomenimis, 2015 m. ES 28 uostai aptarnavo 395 mln. jūrų transporto keleivių. Italijos ir Graikijos uostams 2015 m. teko 70 ir 66 mln. jūrų transporto keleivių ir kartu šių šalių rezultatai sudarė šiek tiek daugiau nei trečdalį viso ES 28 rodiklio. Trečiojoje vietoje pagal jūrų transporto keleivių skaičių 2015 m. buvo Danija (42 mln. keleivių), o toliau sąraše rikiavosi Vokietija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Prancūzija ir Ispanija. Visose šiose šalyse 2015 m. keleivių buvo nuo 25 iki 30 mln.

Palyginti su šalies gyventojų skaičiumi, 2015 m. jūrų transporto keleivių santykinė svarba buvo ypač didelė Maltoje (22,9 keleivių vienam gyventojui), Estijoje (10,8), Danijoje (7,3), Kroatijoje (6,5) ir Graikijoje (6,1). Išskyrus Suomiją, Švediją ir Italiją, visose kitose ES valstybėse narėse jūrų transporto keleivių skaičius vienam gyventojui 2015 m. buvo mažesnis nei 1,0. Pažymėtina, kad Čekija, Liuksemburgas, Vengrija, Austrija ir Slovakija yra žemyninės valstybės narės.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Dauguma sausumos keleivinio transporto statistikos pagrįsta transporto priemonių pervežimo operacijomis kiekvienoje iš duomenis teikiančių šalių, nepriklausomai nuo to, kur ta transporto priemonė registruota (vadinamasis teritoriškumo principas). Todėl keleivio/kilometrais (kkm, arba vienas keleivis, keliaujantis vieno kilometro atstumu) išreiškiamas rodiklis paprastai laikomas patikimesniu, nes skaičiuojant tik keleivius kyla didesnis dvigubos apskaitos pavojus, ypač kalbant apie tarptautinį transportą. ES valstybės narės keleivinio kelių transporto statistiką rengia remdamosi įvairiomis metodikos.

Sausumos keleivinis transportas skirstomas pagal rūšis į pervežimą lengvaisiais automobiliais, tolimojo susisiekimo ir kitais autobusais, troleibusais ir traukiniais. Paprastai kalbama apie pervežimą šalies teritorijoje, nepriklausomai nuo transporto priemonės registracijos šalies. Keleivinio transporto pasiskirstymas pagal rūšys apibrėžiamas kaip kiekvienos rūšies procentinė dalis ir pagrįstas keleivio/kilometrais išreiškiamais duomenimis. Šiame straipsnyje pateikiamuose suvestiniuose sausumos keleivinio transporto duomenyse neatsižvelgiama į vidaus oro ir vandens (vidaus vandens kelių ir jūrų) transporto paslaugas.

Sausumos keleivinio transporto mastas (vertinamas keleivio/kilometrais) taip pat gali būti išreiškiamas pagal santykį su BVP. Šiame straipsnyje pateikiami rodikliai pagrįsti 2005 ataskaitinių metų BVP palyginamosiomis kainomis. Pagal šį rodiklį galima įvertinti keleivinio transporto paklausos ir ekonomikos dydžio ryšį ir stebėti, kaip kinta keleivinio transporto paklausą, palyginti su ekonomikos raida.

Geležinkelių transportas

Geležinkelių transporto keleivis yra bet koks geležinkeliu keliaujantis asmuo, išskyrus traukinio ekipažo narius. Maltos ir Kipro (taip pat Islandijos) keleivinio geležinkelio duomenų nėra, nes šiose šalyse nėra geležinkelio. Į metinę nacionalinio ir tarptautinio keleivinio transporto statistiką paprastai įtraukiami tik didelių geležinkelių transporto įmonių duomenys, tačiau kai kurios šalys taip pat įtraukia išsamią visų šių įmonių informaciją.

Oro transportas

Oro transporto statistika parėpia ir nacionalinį, ir tarptautinį transportą, ir išreiškiama pervežtų keleivių skaičiumi. Atskirai renkama atvykimo ir išvykimo informacija. Pervežti oro transporto keleiviai – tai visi konkretaus skrydžio (kuriam suteiktas skrydžio numeris) keleiviai, skaičiuojami vieną kartą visai kelionei (ne atskirais to skrydžio etapais). Į šį skaičių įtraukiami visi už paslaugas mokantys ir nemokantys keleiviai, kurių kelionė prasideda arba baigiasi duomenis teikiančiame oro uoste, ir persėdantys į kitą orlaivį keleiviai, prisidedantys prie skrydžio arba nutraukiantys skrydį duomenis teikiančiame oro uoste. Tiesioginiu tranzitu vykstantys keleiviai neįtraukiami. Oro transporto statistiniai duomenys renkami kas mėnesį, kas ketvirtį ir kasmet, tačiau šiame straipsnyje pateikiama tik metinė statistika. Į keleivinio oro transporto statistiką taip pat įtraukiamas komercinių keleivinių skrydžių skaičius ir informacija, susijusi su atskirais maršrutais ir vietų orlaivyje skaičiumi. Galima susipažinti su daugumos ES valstybių narių metiniais duomenimis nuo 2003 m.

Jūrų transportas

Jūrų transporto duomenys daugumoje atvejų prieinami nuo 2001 m., išskyrus kelias ES valstybes nares, kurios teikė šiuos duomenis dar nuo 1997 m. Čekija, Liuksemburgas, Vengrija, Austrija ir Slovakija (taip pat Lichtenšteinas ir Šveicarija) jūrų transporto statistikos neteikia, nes šiose šalyse jūrų eismas nevyksta

Jūrų transporto keleiviu laikomas bet koks asmuo, vykstantis į kelionę jūra komerciniu laivu. Į keleivių skaičių neįtraukiamas aptarnaujantysis personalas ar už kelionę nemokantys įgulos nariai, kurie keliauja laivu, tačiau nėra priskiriami prie jo įgulos. Kūdikiai taip pat neįskaičiuojami. Kai ir įlipimo, ir išlipimo uostai teikia duomenis, keleiviai gali būti apskaityti du kartus. Pervežant keleivius jūra, paprastai palyginti nedideliais atstumais, tai pasitaiko gana dažnai.

Aplinkybės

ES transporto politika siekiama užtikrinti, kad bet kur ES keliaujantys keleiviai galėtų tikėtis tokių pačių pagrindinių standartų. Keleiviams jau užtikrinama įvairias sritis aprėpiančių teisių, susijusių su, pvz., informacija apie kelionę; užsakymais ir bilietų kainomis; bagažui padaryta žala; vėlavimais ir atšaukimais arba per organizuotas keliones kylančiomis problemomis. Atsižvelgdama į tai ES yra priėmusi teisės aktų dėl įvairių rūšių transporto keleivių teisių apsaugos:

Reglamentą 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju; 2013 m. kovo mėn. Europos Komisija pasiūlė persvarstyti šį reglamentą (dokumentu COM(2013) 130 galutinis), kad paaiškintų tam tikras neaiškias sritis, nustatytų naujas teises (pvz., dėl tvarkaraščio pakeitimo), sustiprintų oro vežėjų priežiūrą ir subalansuotų finansinę naštą;
Reglamentą 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų;
Reglamentą 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių;
Reglamentą 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių.

Taip pat parengta specialių nuostatų, kad būtų užtikrintos riboto judumo keleivių teisės į būtiną infrastruktūrą ir sąžiningas pervežimo paslaugas.

2011 m. gruodžio mėn. Europos Komisija priėmė komunikatą „Europos keleivių teisių vizija. Komunikatas dėl visų rūšių transporto keleivių teisių“ (COM(2011) 898 galutinis). Jame pripažįstama, kad jau nemažai nuveikta užtikrinant keleivių apsaugą visų rūšių transporto sektoriuose, tačiau pažymima, kad ne visos teisės visapusiškai įgyvendinamos. Komunikatu siekiama konsoliduoti jau įgyvendintus veiksmus ir toliau siekti, kad keleivių teisės būtų taikomos nuosekliau, veiksmingiau ir darniau, o patys keleiviai jas geriau išmanytų.

2011 m. kovo mėn. Europos Komisija priėmė baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011) 144 galutinis). Šioje išsamioje strategijoje išdėstomas 40 konkrečių iniciatyvų planas, kaip per 10 metų sukurti konkurencingą transporto sistemą, kurioje būtų užtikrinamas didesnis judumas ir pašalintos svarbiausios kliūtys pagrindinėse srityse, be to, kuri skatintų ekonomikos augumą ir užimtumą.

Daugiau informacijos apie Europos Komisijos pasiūlymus, susijusius su transporto politikos iniciatyvomis, pateikiama įžanginiame straipsnyje apie ES transporto sektorių.

Taip pat žr.

Air transport statistics (anglų kalba)
Freight transport statistics (anglų kalba)
Freight transport statistics - modal split (anglų kalba)

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Energetikos, transporto ir aplinkos rodikliai — 2016 m. redakcija (anglų kalba)

Pagrindinės lentelės

Transportas, žr. (anglų kalba):

Transportas, apimtis ir įvairių rūšių pasiskirstymas (t_tran_hv)

Keleivinio transporto apimties ir BVP santykis (tsdtr240)

Įvairių rūšių keleivinio transporto pasiskirstymas (tsdtr210)

Geležinkelių transportas (t_rail)

Keleivinis geležinkelių transportas (ttr00015)

Oro transportas (t_avia)

Keleivinis oro transportas (ttr00012)

Duomenų bazė

Transportas, žr. (anglų kalba):

Daugiarūšio vežimo duomenys (tran)

Transportas, apimtis ir įvairių rūšių pasiskirstymas (tran_hv)

Keleivinio transporto apimties ir BVP santykis (tran_hv_pstra)

Įvairių rūšių keleivinio transporto pasiskirstymas (tran_hv_psmod)

Geležinkelių transportas (rail)

Geležinkelių transporto rodikliai. Keleiviai (rail_pa)

Kelių transportas (road)

Kelių transporto rodikliai. Keleiviai (road_pa)

Jūrų transportas (mar)

Jūrų transportas. Keleiviai. Išsamūs metiniai ir ketvirtiniai rezultatai (mar_pa)

Oro transportas (avia)

Oro transporto rodikliai. Keleiviai (avia_pa)

Specialus skyrius

Transportas

Metodai ir metaduomenys

Pagrindiniai vadovai

Geležinkelių transporto statistikos metodika, 8.01 redakcija, 2015 m. sausio mėn. (anglų kalba)
Oro transporto statistikos rengimo vadovas, 12 redakcija, 2015 m. (anglų kalba)
Jūrų transporto statistikos rengimo vadovas, 3.0 redakcija, 2016 m. liepos mėn. (anglų kalba)

Metodinės pastabos

Metodinės pastabos apie jūrų transporto statistiką

ESMS metaduomenų rinkmenos

Jūrų transportas (ESMS metaduomenų rinkmena— mar_esms)
Keleivinio transporto pasidalijimas pagal rūšis (ESMS metaduomenų rinkmena — tran_hv_psmod_esms)
Keleivinių ir krovinių pervežimas oro transportu. Eismo duomenys. Regioninis oro transportas (ESMS metaduomenų rinkmena — avia_pa_esms)
Geležinkelių transporto rodikliai (ESMS metaduomenų rinkmena — rail_pa_esms)
Regioninio transporto statistika (ESMS metaduomenų rinkmena — reg_tran_esms)
Keleivinio transporto apimties ir BVP santykis (ESMS metaduomenų rinkmena — tran_hv_pstra_esms)

Pagrindiniai duomenys: lentelės, grafikai ir žemėlapiai (MS Excel)

Keleivinio transporto statistika. Lentelės ir rodikliai

Kita informacija

Iliustruotasis transporto statistikos glosarijus, 4 redakcija, 2010 m.

Kitos nuorodos