Pajamų paskirstymo statistika

Duomenys paimti vasario 2016. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2017 m. birželio mėn.

1 grafikas. Skurdo rizikos lygis ir riba 2014 m.
Šaltiniai – Eurostatas (ilc_li01) ir (ilc_li02)

2 grafikas. Skurdo rizikos lygis (po socialinių pervedimų) 2014 m.
(proc.).
Šaltinis – Eurostatas (ilc_li02)

1 lentelė. Skurdo rizikos lygis (po socialinių pervedimų) pagal dažniausią veiklos statusą 2014 m. (¹)
(proc.).
Šaltinis – Eurostatas (ilc_li04)

3 grafikas. Skurdo rizikos lygis pagal namų ūkius be išlaikomų vaikų 2014 m. (¹)
(proc. nurodyto gyventojų skaičiaus).
Šaltinis – Eurostatas (ilc_li03)

4 grafikas. Skurdo rizikos lygis pagal namų ūkius su išlaikomais vaikais 2014 m. (¹)
(proc. nurodyto gyventojų skaičiaus).
Šaltinis – Eurostatas (ilc_li03)

5 grafikas. Skurdo rizikos lygis (prieš socialinius pervedimus ir po jų) 2014 m. (¹)
(proc.).
Šaltiniai – Eurostatas (ilc_li02) ir (ilc_li10)

6 grafikas. Pajamų paskirstymo skirtumai 2014 m.
(pajamų kvintilio dalies santykis).
Šaltinis – Eurostatas (ilc_di11)

7 grafikas. Santykinė pajamų santykio mediana 2014 m.
(ne jaunesnių kaip 65 m. gyventojų ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos ir jaunesnių nei 65 m. gyventojų ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos santykis).
Šaltinis – Eurostatas (ilc_pnp2)

8 grafikas. Santykinė skurdo rizikos skirtumo mediana 2014 m.
(proc.).
Šaltinis – Eurostatas (ilc_li11)

Šiame straipsnyje apžvelgiama nauja skurdžių pajamų ir pajamų skirtumų Europos Sąjungoje (ES) statistika. Gyvenimo lygis įvairiose šalyse dažnai lyginamas pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui. Taip pinigais išreiškiama, kiek viena šalis yra turtingesnė už kitą. Tačiau šis pagrindinis rodiklis nepakankamai gerai atskleidžia pajamų paskirstymą šalyje ir nesuteikia informacijos apie nepiniginius veiksnius, kurie gali būti labai svarbūs nustatant konkrečios šalies gyventojų gyvenimo kokybę. Viena vertus, pajamų paskirstymo skirtumai gali skatinti gyventojus gerinti savo padėtį darbu, inovacijomis ar naujais įgūdžiais. Kita vertus, tokie skirtumai dažnai siejami su nusikalstamumu, skurdu ir socialine atskirtimi.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Skurdo rizikos lygis ir riba

2011–2013 m. skurdo rizikos lygis (posocialinių pervedimų) ES 28 kito nedaug – sumažėjo nuo 16,9 proc. iki 16,7 proc. 2013–2014 m. skurdo rizikos lygis padidėjo 0,5 proc. punkto ir pasiekė 17,2 proc. Už šio rodiklio, apskaičiuoto pagal nacionalinių rezultatų vidurkį, kuriam pritaikytas svorinis koeficientas, slypi dideli ES valstybių narių skirtumai (žr. 1 grafiką). Šešiose valstybėse narėse: Rumunijoje (25,4 proc.), Ispanijoje (22,2 proc.), Graikijoje (22,1 proc.), Bulgarijoje (21,8 proc.), Estijoje (21,8 proc.) ir Latvijoje (21,2 proc.) mažiausiai penktadalis gyventojų priklausė skurdo rizikos grupei. Tokia pat padėtis buvo ir Serbijoje (25,4 %) bei buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (22,1 proc.). Mažiausi rodikliai buvo Nyderlanduose (11,6 proc.) ir Čekijoje (9,7 proc.). Norvegijos (10,9 proc.) ir Islandijos (7,9 proc.) pateiktais duomenimis, šiose šalyse skurdo riziką patyrė taip pat palyginti nedidelė visų gyventojų dalis.

Skurdo rizikos riba (taip pat pateikta 1 grafike) – 60 proc. nacionalinių ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos. Ji dažnai išreiškiama perkamosios galios standartais (PGS), kad būtų atsižvelgta į pragyvenimo išlaidų skirtumus įvairiose šalyse. 2014 m. ES valstybėse narėse šis rodiklis buvo labai įvairus: nuo 2,4 tūkst. PGS Rumunijoje iki 13,0 tūkst. PGS Austrijoje, o Liuksemburge jis buvo net 17,0 tūkst. PGS. Skurdo rizikos riba taip pat buvo palyginti žema buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (2,5 tūkst. PGS) ir Serbijoje (2,7 tūkst. PGS) ir gana aukšta Šveicarijoje (15,4 tūkst. PGS) ir Norvegijoje (16,7 tūkst. PGS).

Skirtingas visuomenės grupes skurdžios pajamos veikia nevienodai. 2014 m. ES 28 vyrų ir moterų skurdo rizikos lygis (po socialinių pervedimų) skyrėsi gana nedaug: 16,7 proc. vyrų, palyginti su 17,7 proc. moterų (žr. 2 grafiką). 2014 m. didžiausias vyrų ir moterų rodiklių skirtumas nustatytas Estijoje (3,2 proc. punktų). Remiantis Latvijos, Kipro, Lietuvos, Švedijos ir Italijos pateiktais duomenimis, šiose šalyse skirtumas taip pat buvo ne mažesnis kaip 2,0 proc. punktų, tokia pat padėtis buvo ir Šveicarijoje bei Norvegijoje. Vyrų skurdo rizikos lygis šiek tiek viršijo moterų septyniose ES valstybėse narėse (Danijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, Graikijoje ir Slovakijoje), taip pat Serbijoje, Islandijoje ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje.

Didesni skirtumai išryškėja gyventojus suskirsčius pagal aktyvumo statusą (žr. 1 lentelę). Bedarbiai yra viena labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių: 2014 m. ES 28 beveik pusė (47,2 proc.) bedarbių patyrė skurdo riziką. Didžiausias rodiklis pasiektas Vokietijoje (67,4 proc.), o aštuoniose kitose ES valstybėse narėse (trijose Baltijos jūros regiono valstybėse narėse, Jungtinėje Karalystėje, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Liuksemburge), remiantis jų pateiktais duomenimis, šiai grupei 2014 m. buvo galima priskirti bent pusę bedarbių.

2014 m. beveik vienas iš aštuonių (12,7 proc.) visų ES 28 pensininkų priklausė skurdo rizikos grupei, o Estijoje (35,6 proc.) ir Latvijoje (29,4 proc.) šie rodikliai buvo bent du kartus didesni nei ES 28 vidurkis.

Dirbantiems gyventojams ši rizika kur kas mažesnė (vidutiniškai 9,5 proc. visoje ES 28). 2014 m. gana didelis dirbančių gyventojų skurdo rizikos lygis nustatytas Rumunijoje (19,6 proc.), šiek tiek mažesnis – Graikijoje, Ispanijoje ir Estijoje (atitinkamai 13,4 proc., 12,5 proc. ir 11,8 proc.), o Liuksemburge, Italijoje, Portugalijoje ir Lenkijoje, remiantis jų pateiktais duomenimis, 2014 m. skurdo riziką patyrė daugiau nei vienas iš dešimties dirbančių gyventojų.

Skurdo rizikos lygis nevienodas namų ūkiuose, kuriuose yra skirtingas suaugusiųjų ir išlaikomų vaikų skaičius. Namų ūkiuose be išlaikomų vaikų (žr. 3 grafiką) didžiausia skurdo rizika kyla žmonėms, kurie gyvena vieni: 2014 m. šiai grupei priklausė 25,1 proc. visų vieno asmens namų ūkių. O namų ūkių, kuriuose gyvena bent du suaugusieji, šis rodiklis buvo daugiau nei du kartus mažesnis (11,2 proc.). Iš dviejų suaugusiųjų, kurių bent vienas ne jaunesnis kaip 65 m., sudarytų namų ūkių skurdo rizikos rodiklis buvo šiek tiek mažesnis (10,2 proc.)

Daugumoje ES valstybių narių vyravo panašios tendencijos. Visose valstybėse narėse, išskyrus Maltą, iš visų namų ūkių be išlaikomų vaikų didžiausią skurdo riziką patyrė vieno asmens namų ūkiai. Maltoje dviejų suaugusiųjų, kurių bent vienas ne jaunesnis kaip 65 m., namų ūkių rodiklis buvo didesnis ir panaši padėtis buvo ir Šveicarijoje (2013 m. duomenys) bei buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje. Dviejų suaugusiųjų, kurių bent vienas ne jaunesnis kaip 65 m., namų ūkių rodikliai paprastai buvo mažesni nei platesnės visų namų ūkių, sudarytų iš bent dviejų suaugusiųjų, kategorijos, tačiau Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Bulgarijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Kipre ir Maltoje padėtis buvo kitokia.

Kalbant apie namų ūkius su išlaikomais vaikais (žr. 4 grafiką), ES 28 vieno asmens namų ūkių su išlaikomais vaikais skurdo rizika buvo didžiausia – ją patyrė beveik trečdalis (32,5 proc.) šių namų ūkių. Palyginus namų ūkių, sudarytų iš dviejų suaugusiųjų ir tik vieno išlaikomo vaiko, rodiklį (13,6 proc.) ir namų ūkių su ne mažiau kaip trim išlaikomais vaikais (26,9 proc.) rodikliu, matyti, kad pirmoji grupė patiria beveik du kartus didesnę skurdo riziką. Kalbant apie trijų rūšių namų ūkius, apibūdintus 4 grafike, visose ES valstybėse narėse, remiantis jų pateiktais duomenimis, mažiausia skurdo rizika kilo namų ūkiams, sudarytiems iš dviejų suaugusiųjų ir vieno vaiko. Remiantis daugumos valstybių narių pateiktais duomenimis, didžiausia skurdo rizika kilo vieno asmens namų ūkiams su išlaikomais vaikais, tačiau buvo ir išimčių, kai iš dvejų suaugusiųjų ir bent trijų vaikų sudarytų namų ūkių rodiklis buvo didesnis. Tokia padėtis susiklostė Rumunijoje ir Bulgarijoje, šiek tiek mažesniu mastu – Lenkijoje, Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Vengrijoje ir Kroatijoje (ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje bei Serbijoje).

Skurdą ir socialinę atskirtį galima mažinti įvairiomis socialinės apsaugos priemonėmis. Viena iš tokių priemonių – pašalpos. Socialinės apsaugos priemonių naudą galima įvertinti, pvz., palyginus skurdo rizikos rodiklius prieš socialinius pervedimus ir po jų (žr. 5 grafiką). 2014 m. socialiniais pervedimais ES 28 gyventojų skurdo rizikos lygis buvo sumažintas nuo 26,1 proc. prieš pervedimus iki 17,2 proc. po pervedimų, taigi 8,9 proc. asmenų, kurie be socialinių pervedimų patektų į šią grupę, atsidūrė virš skurdo rizikos ribos. Palyginus skurdo rizikos ribos rodiklius prieš socialinius pervedimus ir po jų, Rumunijoje, Graikijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Estijoje, taip pat buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, santykinis socialinių išmokų poveikis nebuvo didelis. O Airijoje, Danijoje ir Suomijoje (taip pat Islandijoje ir Norvegijoje) dėl socialinių pervedimų bent pusė skurdo rizikos grupei priskiriamų gyventojų atsidūrė virš nustatytos ribos.

Pajamų skirtumai

Vyriausybės, politikai ir visuomenė gali kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi tik jei ekonominės ar socialinės prigimties visuomenės nelygybės apraiškos tinkamai analizuojamos. Ekonominės nelygybės duomenys tampa ypač svarbūs, norint įvertinti santykinį skurdą, nes skurdo mastas ir gylis gali tiesiogiai priklausyti nuo ekonominių išteklių paskirstymo. 2014 m. pajamų paskirstymo skirtumai buvo dideli: pagal atskirų ES valstybių narių nacionalinių duomenų vidurkį, kuriam pritaikytas gyventojų skaičiaus svorinis koeficientas, 20 proc. valstybės narės gyventojų, gaunančių didžiausias ekvivalentines disponuojamąsias pajamas, gavo 5,2 kartų daugiau pajamų nei 20 proc. gyventojų, gaunančių mažiausias ekvivalentines disponuojamąsias pajamas (žr. 6 grafiką). Įvairiose ES valstybėse narėse šis santykis buvo nevienodas: nuo 3,5 Čekijoje iki daugiau nei 6,0 Lietuvoje, Portugalijoje, Latvijoje, Graikijoje, Estijoje, Ispanijoje ir Bulgarijoje, o didžiausias buvo Rumunijoje (7,2). Iš 6 grafike pavaizduotų ES nepriklausančių šalių labai maži buvo Islandijos (3,1) ir Norvegijos (3,4) rodikliai, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos rodiklis (7,2) siekė Rumunijos rodiklį, o Serbijoje buvo dar didesnis (9,8).

Skirtumai, turintys poveikio daugeliui įvairių visuomenės grupių, svarbūs formuojant politiką. Viena iš ypač svarbių grupių – pagyvenę asmenys, nes ne jaunesnių kaip 65 m. ES gyventojų dalis didėja. Sprendžiant pagyvenusių asmenų skurdo problemą svarbus vaidmuo gali tekti pensijų sistemoms. Todėl įdomu palyginti pagyvenusių asmenų pajamas ir likusios gyventojų dalies pajamas. Visoje ES 28 ne jaunesnių kaip 65 m. gyventojų pajamų mediana 2014 m. sudarė 94 proc. jaunesnių kaip 65 m. gyventojų pajamų medianos (žr. 7 grafiką). Šešiose valstybėse narėse (Liuksemburge, Vengrijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje, taip pat buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir Serbijoje) pagyvenusių asmenų pajamų mediana atitiko jaunesnių kaip 65 m. gyventojų pajamų medianą arba buvo už ją aukštesnė. Italijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Portugalijoje, Airijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje (taip pat Norvegijoje ir Islandijoje) pagyvenusių asmenų pajamų mediana sudarė bent 90 proc. šio jaunesnių kaip 65 m. gyventojų rodiklio. Mažesni nei 80 proc. rodikliai nustatyti Suomijoje, Danijoje, Maltoje, Belgijoje, Lietuvoje, Kipre, Latvijoje ir Estijoje (ir, 2013 m. duomenimis, Šveicarijoje). Gali būti, kad šie palyginti nedideli skirtumai atspindi pensinių teisių padėtį.

Skurdo gylį, padedantį kiekybiškai įvertinti skurdžių grupių skurdo mastą, galima apskaičiuoti pagal santykinę skurdo rizikos skirtumo medianą. 2014 m. skurdo rizikos grupei priskiriamų asmenų pajamų mediana ES 28 vidutiniškai buvo 24,6 proc. mažesnė nei skurdo riba<(žr. 8 grafiką);,kuri yra 60 proc. visų asmenų nacionalinių ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos. Kalbant apie ES valstybes nares, didžiausia santykinė skurdo rizikos skirtumo mediana buvo Rumunijoje (35,2 proc.) ir Bulgarijoje (33,2 proc.), o 25 proc. ribą ji taip pat viršijo Ispanijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Italijoje ir Kroatijoje. Serbijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos rodikliai (atitinkamai 40,3 proc. ir 36,1 proc.) buvo didesni nei valstybių narių. ES mažiausias skurdo rizikos skirtumas nustatytas Suomijoje (13,9 proc.), po jos pagal šį rodiklį rikiuojasi Liuksemburgas (16,3 proc.), Prancūzija (16,6 proc.) ir Nyderlandai (16,9 proc.).

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

ES statistika apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES SPGS) pradėta rengti 2003 m., remiantis neoficialiu Eurostato, šešių ES valstybių narių (Austrijos, Belgijos, Danijos, Graikijos, Airijos ir Liuksemburgo) ir Norvegijos susitarimu. ES SPGS tyrimas pradėtas taikyti su pajamomis ir gyvenimo sąlygomis susijusius rodiklius pagrindžiantiems duomenims gauti. Duomenų rinkimo teisinis pagrindas nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente 1177/2003. Šie statistiniai duomenys oficialiai pradėti rinkti 2004 m. 15-oje valstybių narių, o 2005 m. įtrauktos visos tuometinės ES 25 valstybės narės, taip pat Islandija ir Norvegija. 2006 m. prie ES SPGS prisijungė Bulgarija ir Turkija, 2007 m. – Rumunija, 2008 m. – Šveicarija, o Kroatija pradėjo vykdyti tyrimą 2010 m. (Kroatijos 2009 m. duomenys pagrįsti kitu duomenų šaltiniu, būtent namų ūkių biudžeto tyrimu (NŪBT)). Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos duomenys teikiami nuo 2010 m. Serbijos – nuo 2013 m. ES SPGS aprėpia tiek skersinius, tiek išilginius aspektus.

Namų ūkių disponuojamosios pajamos nustatomos sudėjus visų namų ūkio narių iš bet kokio šaltinio gaunamas pinigines pajamas (įskaitant darbo ir investicijų pajamas bei socialines pašalpas) ir namų ūkio lygmens pajamas bei atėmus sumokėtus mokesčius bei socialines įmokas. Kad būtų tinkamai atsižvelgta į namų ūkių dydžio ir sudėties skirtumus, ši bendroji suma dalijama iš suaugusiųjų (arba jiems lygiaverčių) asmenų skaičiaus, taikant standartinę (lygiavertiškumo) skalę, vadinamą pakeistąja EBPO skale, pagal kurią pirmajam namų ūkio suaugusiam nariui priskiriamas 1,0 svorinis koeficientas, visiems kitiems ne jaunesniems kaip 14 m. namų ūkio nariams – 0,5 svorinis koeficientas ir jaunesniems kaip 14 m. – 0,3 svorinis koeficientas. Taip gaunamos ekvivalentinės disponuojamosios pajamos, kurios priskiriamos kiekvienam namų ūkio nariui. Rengiant skurdo rodiklius ekvivalentinės disponuojamosios pajamos nustatomos visas kiekvieno namų ūkio disponuojamąsias pajamas padalijant iš ekvivalentinio namų ūkio dydžio, tokiu būdu laikoma, kad visi namų ūkio nariai gauna vienodas ekvivalentines pajamas.

Pajamų ataskaitinis laikotarpis visose šalyse, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją, yra nustatytas 12 mėn. laikotarpis (pvz., ankstesni kalendoriniai metai arba mokestiniai metai). Jungtinėje Karalystėje pajamų ataskaitinis laikotarpis yra einamieji tyrimo metai, o tyrimą nuolat vykdančioje Airijoje renkami per 12 mėn. iki tyrimo gautų pajamų duomenys.

Skurdo rizikos lygiu vadinama dalis gyventojų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos nesiekia skurdo rizikos ribos (išreikštos perkamosios galios standartais (PGS)), kuri sudaro 60 proc. nacionalinių ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos. Remiantis Europos Vadovų Tarybos sprendimais, skurdo rizikos lygis nustatomas ne taikant bendrą ribą, o atsižvelgiant į kiekvienos ES valstybės narės padėtį. Skurdo rizikos lygį galima išreikšti dydžiu prieš socialinius pervedimus arba po jų, o pagal skirtumą galima hipotetiškai nustatyti nacionalinių socialinių pervedimų poveikį mažinant skurdo riziką. Senatvės ir maitintojo netekimo pensijos laikomos pajamomis prieš pervedimus ir socialiniams pervedimams nepriskiriamos. Šį rodiklį galima nagrinėti įvairiai, pvz., pagal amžių, lytį, aktyvumo statusą, namų ūkio tipą ar išsilavinimo lygį. Reikėtų pabrėžti, kad šiuo rodikliu nevertinamas turtas – tai santykinis mažų einamųjų pajamų (palyginti su kitais tos pačios šalies gyventojais) rodiklis, nebūtinai tiesiogiai susijęs su žemu gyvenimo lygiu. ES 28 suvestinį rodiklį sudaro atskirų nacionalinių duomenų vidurkis, kuriam pritaikytas gyventojų skaičiaus svorinis koeficientas.

Aplinkybės

2001 m. gruodžio mėn. Lakeno Europos Vadovų Tarybos posėdyje Europos valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino pirmąjį bendrų socialinės atskirties ir skurdo statistinių rodiklių rinkinį. Šiuos rodiklius nuolat tobulina Socialinės apsaugos komiteto (SAK) rodiklių pogrupis. Šie rodikliai labai svarbūs stebint ES valstybių narių pažangą atviruoju koordinavimo metodu mažinant skurdą ir socialinę atskirtį.

Pagal ES SPGS gaunama ES pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinių duomenų ir socialinės įtraukties rodikliams rengti reikiamų duomenų. Atsižvelgdama į strategiją „Europa 2020“, 2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino pagrindinį socialinės įtraukties tikslą – iki 2020 m. skurdo ar socialinės atskirties rizikos grupę reikėtų sumažinti bent 20 mln. žmonių, palyginti su 2008 m. ES SPGS naudojama stebint šio pagrindinio tikslo įgyvendinimo pažangą, vertinamą rodikliu, aprėpiančiu skurdo rizikos lygį, didelio materialinio nepritekliaus lygį ir asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, kuriems būdingas labai žemas darbo intensyvumas, dalį. Daugiau informacijos rasite straipsnyje apie socialinės įtraukties statistiką.

Taip pat žr.

Būsto sektoriaus statistika
Children at risk of poverty or social exclusion (anglų k.)
European social statistics (leidinys internete) (anglų k.)
Housing conditions (anglų k.)
People at risk of poverty or social exclusion (anglų k.)
Social inclusion statistics (anglų k.)

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Statistiniai leidiniai

Gyvenimo sąlygos Europoje. 2014 m. redakcija (anglų k.)
Europos socialinė statistika. 2013 m. redakcija (anglų k.)
Pajamos ir gyvenimo sąlygos Europoje. 2010 m. redakcija (anglų k.)
Kova su skurdu ir socialine atskirtimi. Statistinis Europos Sąjungos paveikslas 2010 m. (anglų k.)
Moterų ir vyrų gyvenimas Europoje. Statistinis paveikslas (anglų k.)

Informaciniai pranešimai

„Statistics in focus“

Pajamų nelygybė: beveik 40 proc. visų pajamų gauna į aukščiausią (penktąjį) kvintilį patenkantys asmenys. „Statistics in focus“ (12/2014) (anglų k.)
Ar skurdo tikimybė paveldima?. „Statistics in focus“ (27/2013) (anglų k.)
Gyvenimo lygis daugumoje valstybių narių prastėja. „Statistics in focus“ (8/2013) (anglų k.)
Amžiaus grupė, kuriai 2011 m. kilo didžiausia skurdo ar socialinės atskirties rizika, yra vaikai. „Statistics in focus“ (4/2013) (anglų k.)
2009 m. išlaidos socialinei apsaugai išaugo 6,5 proc. vienam gyventojui, o ES 27 BVP atitinkamai sumažėjo 6,1 proc.. „Statistics in focus“ (14/2012) (anglų k.)
2010 m. 23 proc. ES piliečių kilo skurdo ar socialinės atskirties rizika. „Statistics in focus“ (9/2012) (anglų k.)

Pagrindinės lentelės

Pajamos ir gyvenimo sąlygos (t_ilc) (anglų k.)

Duomenų bazė

Pajamos ir gyvenimo sąlygos (ilc), žr. (anglų k.):

Pajamų paskirstymas ir skurdžios pajamos (ilc_ip)

Skurdžios pajamos (ilc_li)

Pagyvenusių asmenų skurdžios pajamos (ilc_pn)

Dirbančiųjų skurdas (ilc_iw)

Pajamų paskirstymas (ilc_di)

Kita informacija

Reglamentas 1177/2003: 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS)
Reglamentas 1553/2005: 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1553/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS)
Reglamentas 1791/2006: 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1791/2006, dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo adaptuojantis tam tikrus reglamentus ir sprendimus […] statistikos […] srityse

Kitos nuorodos

Užimtumas ir socialinė analizė, žr.:
- Europos užimtumo ir socialinė raida (anglų k.)
- ES užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalga. 2015 m. rugsėjo mėn. (anglų k.)
EBPO. Geresnio gyvenimo iniciatyva. Gerovės ir pažangos vertinimas (anglų k.)