Statistics Explained

Archive:Darbo užmokestis ir darbo sąnaudos

Revision as of 16:52, 6 October 2014 by EXT-S-Allen (talk | contribs)
2014 m. kovo mėn. duomenys. Naujausi duomenys: „Kita Eurostato informacija, pagrindinės lentelės ir duomenų bazė“. Straipsnį planuojama atnaujinti 2015 m. balandžio mėn.
Darbo sąnaudų komponentai
1 grafikas. Valandinės darbo sąnaudos 2013 m. (1)
(EUR). Šaltinis – Eurostatas (lc_lci_lev)
2 grafikas. Visų samdomųjų darbuotojų valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių mediana
(išskyrus praktikantus) 2010 m. (1). Šaltinis – Eurostatas (earn_ses_pub2s)
3 grafikas. Mažai uždirbantys samdomieji darbuotojai
(išskyrus praktikantus), kurių darbo užmokestis sudaro mažiau nei du trečdalius valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos, 2006 ir 2010 m. (1)
( samdomųjų darbuotojų proc. dalis). Šaltinis – Eurostatas (earn_ses_pub1s)
4 grafikas. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas 2012 m. (1)
(vidutinio vyrų ir moterų gaunamo valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių skirtumas (proc.) pagal vyrų darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, nekoreguota forma). Šaltinis – Eurostatas (tsdsc340)
1 lentelė. Grynasis metinis darbo užmokestis 2012 m.
(EUR). Šaltinis – Eurostatas (earn_nt_net)
5 grafikas. Mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų mokesčio tarifas. Darbo sąnaudų mokesčių pleištas 2012 m. (1)
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (earn_nt_taxwedge)
2 lentelė. Mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų mokesčio tarifo rodikliai 2005 ir 2012 m.
(proc.) Šaltiniai – Eurostatas (earn_nt_taxwedge), (earn_nt_unemtrp) ir (earn_nt_lowwtrp)

Šiame straipsnyje lyginami ir gretinami Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, ES šalių kandidačių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) darbo užmokesčio ir darbo sąnaudų (darbdavių išlaidų darbuotojams) duomenys.

Darbo jėga – labai svarbus ekonomikos elementas. Verslui darbo jėga reiškia tam tikras išlaidas (darbo sąnaudas), į kurias įtraukiamas ne tik samdomiesiems darbuotojams mokamas darbo užmokestis, bet ir su juo nesusijusios sąnaudos, daugiausia darbdavio mokėtinos socialinės įmokos. Todėl darbo jėga yra esminis verslo konkurencingumo veiksnys, nors konkurencingumui poveikio taip pat turi kapitalo sąnaudos (pvz., paskolų palūkanos ir kapitalo dividendai) ir piniginės išraiškos neturintys elementai, pvz., inovacijos, prekės ženklai ar prekių rinkodara.

Samdomiesiems darbuotojams atlygis už darbą, paprastai vadinamas darbo užmokesčiu ar atlyginimu, paprastai yra pagrindinis pajamų šaltinis, turintis didelės įtakos jų galimybėms leisti ar taupyti lėšas. Į darbo užmokestį neatskaičius mokesčių įtraukiamos ir samdomojo darbuotojo mokėtinos socialinės įmokos, tačiau pajamos atskaičius mokesčius skaičiuojamos atėmus šias įmokas ir bet kokias kitas valdžios sektoriui mokėtinas sumas, pvz., pajamų mokesčius. Kadangi mokesčių suma paprastai priklauso nuo namų ūkio pajamų ir sudėties, pajamos atskaičius mokesčius apskaičiuojamos pagal kelias tipines padėtis, kurios gali susiklostyti namų ūkiuose.

Pirmesnėje diagramoje apibendrintas pajamų atskaičius mokesčius, pajamų neatskaičius mokesčių ir darbo sąnaudų ryšis.

Svarbiausi statistiniai faktai

Darbo sąnaudos

2013 m. vidutinės valandinės darbo sąnaudos ES-28 buvo apie 23,70 EUR, o euro zonoje (EZ-18) – 28,20 EUR. Tačiau šie vidutiniai rodikliai slepia didelius ES valstybių narių skirtumus: nustatytosios valandinės darbo sąnaudos buvo nuo 3,70 EUR iki 40,10 EUR (1 grafikas).

Darbo sąnaudas sudaro darbo užmokesčio sąnaudos ir su darbo užmokesčiu nesusijusios sąnaudos, pvz., darbdavių socialinės įmokos. Su darbo užmokesčiu nesusijusių sąnaudų dalis ES-28 (visa ekonomika) sudarė 23,7 proc., o euro zonoje – 25,9 proc. Šis rodiklis atskirose ES valstybėse narėse labai įvairus. Didžiausia su darbo užmokesčiu nesusijusių sąnaudų dalis (visa ekonomika) buvo Švedijoje (33,3 proc.), Prancūzijoje (32,4 proc.), Lietuvoje (28,5 proc.), Italijoje (28,1 proc.), Belgijoje ir Slovakijoje (abiejų 27,4 proc.) Mažiausia su darbo užmokesčiu nesusijusių sąnaudų dalis (visa ekonomika) nustatyta Maltoje (8,0 proc.), Danijoje (12,4 proc.), Liuksemburge (13,4 proc.), Airijoje (13,8 proc.), Slovėnijoje (14,7 proc.), Jungtinėje Karalystėje (15,3 proc.), Kroatijoje (15,4 proc.) ir Bulgarijoje (15,8 proc.).

Darbo užmokestis neatskaičius mokesčių

Darbo užmokesčio mediana

Darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – didžiausia darbo sąnaudų dalis. Didžiausia valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių mediana ES šalyse 2010 m. spalio mėn. buvo Danijoje (25,00 EUR), Airijoje (18,30 EUR) ir Liuksemburge (17,80 EUR) (žr. 2 grafiką). Mažiausia – Bulgarijoje (1,50 EUR), Rumunijoje (2,00 EUR), Lietuvoje (2,70 EUR) ir Latvijoje (2,90 EUR). Taigi, didžiausias rodiklis 16 kartų viršijo mažiausią išreiškus eurais, o išreiškus perkamosios galios standartais (PGS) – jais atsižvelgiama į kainų skirtumus šalyse – šis santykis buvo 5:1.

Mažą darbo užmokestį gaunantys darbuotojai

Mažą darbo užmokestį gaunantys darbuotojai – samdomieji darbuotojai, kurių darbo užmokestis yra ne didesnis kaip du trečdaliai tos šalies valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos.

2010 m. ES-27 17,0 proc. visų samdomųjų darbuotojų priklausė šiai grupei, o euro zonoje (EZ-17) ši dalis buvo 14,8 proc. Didžiausia mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų dalis buvo Latvijoje (27,8 proc.) ir Lietuvoje (27,2 proc.), o mažiausia – Švedijoje (2,5 proc.), Suomijoje (5,9 proc.), Prancūzijoje (6,1 proc.), Belgijoje (6,4 proc.) ir Danijoje (7,7 proc.). Palyginti su 2006 m. (vėliausi ataskaitiniai metai, kuriais tokie duomenys buvo renkami), mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų dalis liko gana stabili: padidėjo 0,2 proc. punkto ES-27 ir 0,4 proc. punkto euro zonoje (3 grafikas).

2006–2010 m. ryškiausiai mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų dalis didėjo Maltoje (+3,9 proc. punkto) ir Bulgarijoje (+3,1 proc. punkto), o labiausiai mažėjo Portugalijoje (-4,6 proc. punkto), Latvijoje (-3,1 proc. punkto), Graikijoje (-2,9 proc. punkto), Vengrijoje ir Slovėnijoje (po -2,1 proc. punkto).

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas

Nepaisant tam tikrų teigiamų tendencijų, vidutinis vyrų ir moterų darbo užmokestis ES vis dar labai skiriasi. Paprastai šis reiškinys vaidinamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu. Visoje ES-28 2012 m. moterims buvo vidutiniškai mokama 16,4 proc. mažiau nei vyrams. Mažiausias (mažiau nei 10,0 proc.) vidutinio darbo užmokesčio skirtumas buvo Slovėnijoje, Maltoje, Lenkijoje, Italijoje, Liuksemburge ir Rumunijoje. Didžiausias – Estijoje (30,0 proc.), Austrijoje (23,4 proc.), Vokietijoje (22,4 proc.) ir Čekijoje (22,0 proc.) (žr. 4 grafiką).

Šiuos skirtumus gali lemti įvairūs veiksniai, pvz., dalyvavimo darbo jėgoje skirtumai, profesijų ir veiklos, kurią paprastai vykdo daugiau vyrų ar moterų, skirtumai, darbo ne visą darbo dieną pasirinkimo skirtumai, taip pat privačiųjų ir viešųjų įstaigų žmogiškųjų išteklių skyrių požiūris į karjeros raidą ir nemokamas ir (arba) nėštumo ir gimdymo atostogas. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą galima bent iš dalies paaiškinti sektorių ir profesiniu atsiskyrimu, išsilavinimu ir mokymu, informuotumu ir skaidrumu bei tiesioginės diskriminacijos atvejais. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas taip pat atspindi kito pobūdžio nelygybę, visų pirma dažnai neproporcingą moterims tenkančių šeiminių prievolių dalį bei susijusius sunkumus derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Daug moterų dirba ne visą darbo dieną arba pagal nestandartines sutartis. Tai leidžia joms toliau dirbti ir vykdyti šeimines prievoles, tačiau gali turėti neigiamos įtakos darbo užmokesčiui, karjeros raidai, galimybėms kilti karjeros laiptais ir pensijos dydžiui.

Darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir mokesčių našta

Darbo užmokestis atskaičius mokesčius

Darbo užmokesčio atskaičius mokesčius informacija papildo darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių duomenis, kaip disponuojamųjų pajamų išraiška, kitaip tariant, šis rodiklis gaunamas iš sumų neatskaičius mokesčių atėmus pajamų mokesčius ir darbuotojų socialinio draudimo įmokas ir pridėjus šeimos išmokas (jei namų ūkiuose yra vaikų). Šeimos išmokos yra piniginiai pervedimai už priklausomus vaikus.

2012 m. nesusituokusio asmens be vaikų, uždirbančio 100 proc. vidutinių pajamų kaip verslo ekonomikos sektoriaus darbuotojas, darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo nuo 3 598 EUR Bulgarijoje iki 37 020 EUR Liuksemburge. Mažiausias (4 028 EUR) ir didžiausias (49 955 EUR) vidutinis susituokusios poros (šeimą išlaiko vienas asmuo, yra du vaikai) darbo užmokestis atskaičius mokesčius taip pat buvo šiose šalyse (1 lentelė).

Jei abu susituokusios poros nariai dirba (ir uždirba 100 proc. vidutinių darbuotojo pajamų), didžiausias metinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius taip pat nustatytas Liuksemburge: 83 368 EUR (šeima su dviem vaikais) ir 75 846 EUR (šeima be vaikų). Mažiausi rodikliai, nepriklausomai nuo to, ar šeimoje yra du vaikai, ar ne, nustatyti Bulgarijoje (7 197 EUR).

Mokesčių pleištas

Mokesčių pleišto informacija leidžia įvertinti mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų naštą, palyginti su darbo sąnaudomis. Ši informacija teikiama mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų atžvilgiu. 2012 m. mokesčių pleištas ES-27 buvo 39,9 proc. Didžiausia mokesčių našta mažą darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams 2012 m. buvo Belgijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Latvijoje, Rumunijoje ir Švedijoje (visose daugiau nei 40,0 proc.), o mažiausia – Maltoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Liuksemburge (nesiekė 30,0 proc.) ir Kipre (naujausi duomenys – 2007 m.).

2005–2012 m. ES valstybėse narėse nebuvo pastebėta aiškių mokesčio pleišto mažą darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams kitimo tendencijų (žr. 2 lentelę): mokesčių našta didėjo keturiolikoje valstybių narių, mažėjo vienuolikoje ir nesikeitė dviejose (Kroatijos duomenų nėra). Didžiausias sumažėjimas nustatytas Nyderlanduose (-8 proc. punktai) ir Švedijoje (-6 proc. punktai).

Kiti trys 2 lentelėje pateikiami rodikliai rodo, kokia darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių dalis yra atskaitoma (dėl didesnių mokesčio tarifų, socialinės apsaugos įmokų ir (arba) sumažėjusių arba panaikintų išmokų), kai darbuotojai grįžta į darbo rinką arba jų pajamos padidėja. Mokesčiams atskaitoma pajamų dalis, kai bedarbis vėl pradeda dirbti, 2005–2012 m. ES-27 apskritai šiek tiek sumažėjo (-0,5 proc. punkto). Šis rodiklis ryškiausiai mažėjo Švedijoje (-15 proc. punktų) ir Lietuvoje (-14), o Vengrijoje ir Čekijoje didėjo (atitinkamai 17 ir 14 proc. punktų).

Bendrieji ES-27 rodikliai rodo, kad 2005–2012 m. mažą darbo užmokestį gaunantys darbuotojai (nesusituokę, be vaikų) tapo šiek tiek daugiau (1 proc. punktas) motyvuoti ieškoti geriau apmokamo darbo, nes kitaip iš jų pajamų būtų atskaitoma daugiau mokesčių. Tačiau susituokusių porų (šeimą išlaiko vienas asmuo, yra du vaikai) padėtis ES-27 vidutiniškai nesikeitė, nors skirtingose valstybėse narėse tendencijos buvo palyginti nevienodos. Čekijoje mokesčiams atskaitoma tokių susituokusių porų pajamų dalis didėjo labiausiai (45 proc. punktais), o Lenkijoje – labiausiai mažėjo (48 proc. punktais).

Duomenų šaltiniai ir turimi duomenys

Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos aprėpia atlygį samdomiesiems darbuotojams (įskaitant darbo užmokestį pinigais ir natūra bei darbdavio socialinės apsaugos įmokas), profesinio mokymo sąnaudas ir kitas išlaidas (pvz., samdymo sąnaudas, išlaidas darbo drabužiams ir užimtumo mokesčius, laikomus darbo sąnaudomis atėmus bet kokias gautas subsidijas). Šių darbo sąnaudų sudedamųjų dalių ir jų elementų apibrėžtys pateikiamos 2005 m. spalio 21 d. [1] Reglamente 1737/2005.

Darbo sąnaudų statistiką sudaro hierarchinė daugiametės, metinės ir ketvirtinės statistikos sistema. Pagal šią įvairią statistiką galima susidaryti visapusį ir išsamų įvairių ES ir tam tikrų kitų šalių ekonomikos sektorių darbo sąnaudų dydžio, struktūros ir trumpojo laikotarpio tendencijų vaizdą. Visi statistiniai duomenys grindžiami suderinta darbo sąnaudų apibrėžtimi. Darbo sąnaudų dydis grindžiamas naujausiu darbo sąnaudų tyrimu (šiuo metu tai 2008 m. tyrimas) ir ekstrapoliacija, pagrįsta ketvirtiniu darbo sąnaudų indeksu. Darbo sąnaudų tyrimas vykdomas kas ketverius metus ir per jį renkami labai išsamūs darbo sąnaudų dydžio duomenys. Ekstrapoliuojant pagal darbo sąnaudų indeksą naudojami tik suvestiniai duomenys. Pagal ketvirtinį darbo sąnaudų indeksą ([vieną iš http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/euroindicators/peeis Europos ekonominių rodiklių) vertinama sąnaudų našta, susijusi su darbo jėgos gamybos veiksniais. Renkant darbo sąnaudų indekso duomenis renkami vidutinių valandinių darbo sąnaudų (iš viso) duomenys ir dviejų kategorijų darbo sąnaudų duomenys: darbo užmokesčio ir darbdavio socialinės apsaugos įmokų pridėjus sumokėtus mokesčius ir atėmus darbdavio gautas subsidijas. Duomenys (taip pat suskirstyti pagal ekonominę veiklą) pateikiami ir ES suvestinių duomenų bei ES valstybių narių (NACE 2 red. B–S sekcijos) duomenų forma bei darbo dienų ir pagal sezonus koreguota forma. Darbo sąnaudų indekso duomenys pateikiami indekso rodiklių forma (šiuo metu taikomi 2008 m. ataskaitiniai metai) ir kaip metinės ir ketvirtinės augimo normos (palyginti su ankstesniu ketvirčiu arba tuo pačiu ankstesnių metų ketvirčiu).

Darbo užmokestis neatskaičius mokesčių

Pagrindinės darbo užmokesčio apibrėžtys nustatytos 2005 m. spalio 21 d. Reglamente 1738/2005. Duomenys gaunami kas ketverius metus vykdant darbo užmokesčio struktūros tyrimą (DUST), kuris pastarąjį kartą vykdytas 2010 m. spalio mėn. Darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – tai darbdavio tiesiogiai pinigais mokamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų, kurias turi mokėti samdomasis darbuotojas tarpininkaujant darbdaviui. Įskaitomos visos išmokos, nepriklausomai nuo to, ar jos mokamos reguliariai (pvz., 13-as arba 14-as mėnesio darbo užmokestis, atostogų išmokos, premijos iš pelno, išmokos už nepanaudotas atostogas, nereguliarūs komisiniai ir kt.).

Darbo užmokesčio medianos duomenys pagrįsti visų samdomųjų darbuotojų (dirbančių visą arba nevisą darbo dieną, išskyrus praktikantus) valandiniu darbo užmokesčiu neatskaičius mokesčių įmonėse, kuriose yra ne mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios priklauso visiems ekonomikos sektoriams, išskyrus žemės ūkį, žuvininkystę, viešąjį administravimą, asmeninius namų ūkius ir ekstrateritorines organizacijas. Darbo užmokesčio mediana – tokia vertė, kurios pusė visų gyventojų nesiekia, o kita pusė ją viršija.

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu (nekoreguota forma) vadinamas samdomųjų darbuotojų vyrų vidutinio valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių ir samdomųjų darbuotojų moterų vidutinio valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių skirtumas, išreikštas kaip samdomųjų darbuotojų vyrų vidutinio valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių procentinė dalis. Šio rodiklio rengimo metodika grindžiama duomenimis, kurie buvo surinkti atliekant darbo užmokesčio struktūros tyrimą (DUST), ir tikslinama kas ketverius metus, kai gaunami šie duomenys. DUST pagrįstas 2005 m. spalio 21 d. Reglamentu 1738/2005.

Pagal šią metodiką nekoreguotas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo rodiklis aprėpia visus pramonės, statybos ir paslaugų sektorių (NACE 2 red. B–S sekcijos, išskyrus O) įmonių (bent 10 samdomųjų darbuotojų) samdomuosius darbuotojus (nepriklausomai nuo jų amžiaus ar darbo valandų skaičiaus). Kai kurios šalys taip pat teikia NACE 2 red. O sekcijos (viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas) duomenis, tačiau tai neprivaloma. Taip pat galima gauti informacijos, išnagrinėtos pagal viešąjį arba privatų sektorius, darbo laiką (visa darbo diena arba ne visa darbo diena) ir samdomųjų darbuotojų amžių.

Darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir mokesčių našta

Darbo užmokestis atskaičius mokesčius apskaičiuojamas remiantis darbo užmokesčiu neatskaičius mokesčių ir atitinka tą užmokesčio dalį, kurią samdomieji darbuotojai gali pasilikti ir išleisti arba sutaupyti. Priešingai nei darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių atveju, į darbo užmokestį atskaičius mokesčius neįskaičiuojamos socialinės apsaugos įmokos ir mokesčiai, tačiau įskaičiuojamos šeimos pašalpos.

Pagal mokesčio tarifo rodiklius (darbo sąnaudų mokesčių pleištą, nedarbo spąstus ir mažo darbo užmokesčio spąstus) siekiama stebėti darbo patrauklumą. Darbo sąnaudų mokesčių pleištu vadinamas darbo užmokesčiui neatskaičius mokesčių taikomas pajamų mokestis, pridėjus samdomojo darbuotojo ir darbdavio socialinės apsaugos įmokas, ir išreikštas visų darbo sąnaudų procentine dalimi. Šis rodiklis rengiamas nesusituokusių, vaikų neturinčių asmenų, uždirbančių 67 proc. vidutinio verslo ekonomikos (NACE 2 red. B–N sekcijos) darbuotojo darbo užmokesčio, atžvilgiu. Pagal nedarbo spąstus nustatoma darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių dalis, atskaitoma dėl didesnių mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų bei netekus nedarbo ir kitų pašalpų tuomet, kai bedarbis pradeda dirbti; nedarbo spąstai – tai skirtumas tarp darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių ir padidėjusių grynųjų pajamų, keičiant statusą iš bedarbio į darbuotoją, išreikštas kaip darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių procentinė dalis. Šis rodiklis rengiamas nesusituokusių, vaikų neturinčių asmenų, uždirbančių 67 proc. vidutinio verslo ekonomikos (NACE 2 red. B–N sekcijos) darbuotojo darbo užmokesčio, atžvilgiu. Pagal mažo darbo užmokesčio spąstus nustatoma (procentinė) darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių dalis, atskaitoma bendrai kaip pajamų mokesčiai, socialinės apsaugos įmokos ir bet kokios nebemokamos pašalpos, kai darbo užmokestis neatskaičius mokesčių padidėja nuo 33 proc. iki 67 proc. vidutinio verslo ekonomikos sektorių (NACE 2 red. B–N sekcijos) darbuotojo darbo užmokesčio. Šis rodiklis rengiamas nesusituokusių, vaikų neturinčių asmenų bei šeimų, kuriose tik vienas asmuo dirba ir kurios augina du vaikus nuo 6 iki 11 m., atžvilgiu.

Bendroji informacija

Darbo sąnaudų ir darbo užmokesčio struktūra ir raida – svarbus bet kokios darbo rinkos bruožas, atspindintis asmenų darbo pasiūlą ir įmonių darbo paklausą.

Politikai daug dėmesio skiria kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, skatindami gyventojus (vėl) dirbti. Tačiau politiniuose debatuose pradėtos minėti mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų arba dirbančių neturtingų gyventojų grupės. Iš tiesų dideli ES darbo užmokesčio skirtumai lėmė, kad apie 12,1 proc. dirbančiųjų patiria skurdo ar socialinės atskirties riziką ir dėl to jiems labai sunku išlaikyti bent minimalų gyvenimo lygį.

ES siekia skatinti lygias galimybes ir palaipsniui mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienodo vyrų ir moterų užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas, o 157 straipsnio 3 dalimi nustatomas vienodo požiūrio užimtumo ir profesinės veiklos teisės aktų teisinis pagrindas. 2010 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija priėmė 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją. Ši strategija pagrįsta įgyvendinant 2006–2010 m. gaires (KOM(2006) 92 galutinis) sukaupta patirtimi ir ja siekiama nustatyti visapusę sistemą, pagal kurią Europos Komisija įsipareigotų skatinti lyčių lygybę visų sričių politikoje. Strategijoje pabrėžiamas lyčių lygybės vaidmuo siekiant ekonomikos augimo ir tvaraus vystymosi bei remiamas strategijos „Europa 2020“ lyčių lygybės aspektų įgyvendinimas. Atsižvelgdama į tai ES 2011 m. kovo 5 d. paskelbė pirmąja Europos vienodo darbo užmokesčio diena. Ši data pasirinkta ne veltui, nes norėdama pasiekti vidutinį vyro metų darbo užmokestį moteris turėtų dirbti šiek tiek daugiau nei du papildomus mėnesius (iki kitų metų kovo 5 d.) ir tik tada jos gaunama suma prilygtų vyro gaunamam atlygiui.

Taip pat žr.

Kita Eurostato informacija

Leidiniai

Pagrindinės lentelės

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, nekoreguotas (tsdsc340)
Darbo sąnaudų indeksas (teilm100)
Darbo sąnaudų indeksas, NACE 2 red., procentinis pokytis Q/Q-1 (teilm120)
Darbo sąnaudų indeksas, NACE 2 red., procentinis pokytis Q/Q-1 (teilm120)
Darbo sąnaudų indeksas, NACE 2 red., indeksas (2008=100) (teilm140)
Darbo sąnaudų dydžiai (lc_lci_lev)

Duomenų bazė

Specialus skyrius

Metodika ir metaduomenys

Lentelių ir grafikų pirminiai duomenys (MS Excel formatu)

Kitos nuorodos