Archive:Tarptautinė prekyba prekėmis

2012 m. liepos mėn. duomenys. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė.

1 grafikas. Pagrindiniai tarptautinės prekybos dalyviai 2011 m.
(1 000 mln. EUR). Šaltiniai – Eurostatas (ext_lt_introle) ir (ext_lt_intercc)

1 lentelė. Pagrindiniai išorės prekybos dalyviai 2001, 2006 ir 2011 m.
(1 000 mln. EUR). Šaltiniai – Eurostatas (ext_lt_introle) ir (ext_lt_intercc)

2 grafikas. Pasaulinės eksporto rinkos dalys 2010 m.
(pasaulinio eksporto proc.). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_introle)

3 grafikas. Pasaulinės importo rinkos dalys 2010 m.
(pasaulinio importo proc.). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_introle)

4 grafikas. Tarptautinės prekybos raida ES-27 2001–2011 m.(1)
(1 000 mln. EUR). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intertrd)

2 lentelė. Tarptautinė prekyba 2010–2011 m.
(1 000 mln. EUR). Šaltiniai – Eurostatas (tet00002), (tet00018), (ext_lt_intercc) ir (ext_lt_introle)

3 lentelė. ES-27 išorės prekyba 2011 m. Šaltinis – Eurostatas (tet00038)

4 lentelė. ES-27 vidaus prekyba 2010 ir 2011 m.
(1 000 mln. EUR). Šaltinis – Eurostatas (tet00039)

5 grafikas. ES-27 vidaus ir išorės prekyba 2011 m.
(importas ir eksportas, visos prekybos proc.). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intratrd)

6 grafikas. ES-27 pagrindiniai prekybos partneriai (eksportas) 2011 m.
(ES-27 išorės eksporto proc.). Šaltinis – Eurostatas (tet00040)

7 grafikas. ES-27 pagrindiniai prekybos partneriai (importas) 2011 m.
(ES-27 išorės importo proc.). Šaltinis – Eurostatas (tet00040)

5 lentelė. ES-27 išorės prekyba ir pagrindiniai prekybos partneriai 2001–2011 m.(1)
(1 000 mln. EUR). Šaltinis – Eurostatas (tet00040)

6 lentelė. ES-27 išorės prekyba ir pagrindiniai produktai 2006, 2010 ir 2011 m. Šaltinis – Eurostatas (tet00061)

8 grafikas. ES-27 pagrindiniai eksportuojami produktai 2006 ir 2011 m.
(ES-27 išorės eksporto proc.). Šaltinis – Eurostatas (tet00061)

9 grafikas. ES-27 pagrindiniai importuojami produktai 2006 ir 2011 m. (ES-27 išorės importo proc.). Šaltinis – Eurostatas (tet00061)

Šiame straipsnyje aptariama Europos Sąjungos (ES) tarptautinės prekybos prekėmis raida. Jame apžvelgiama ES dalis pasaulio importo ir eksporto rinkose, ES vidaus prekyba, pagrindiniai ES prekybos partneriai ir produktų, kuriais prekiaujama daugiausia, kategorijos.

ES-27 dalis pasaulinėje prekyboje prekėmis – beveik šeštadalis. Tarptautinės prekybos prekėmis vertė smarkiai (apie tris kartus) viršija tarptautinės prekybos paslaugomis vertę, nes kai kuriomis paslaugomis sunkiau prekiauti tarpvalstybiniu mastu.

Svarbiausi statistiniai rezultatai

ES išorės prekyba

ES-27 tarptautinės prekybos prekėmis su likusio pasaulio sektoriumi vertė (ES išorės eksporto ir importo suma) 2011 m. buvo 3 267 467 mln. EUR (žr. 1 grafiką). Taigi ES-27 prekybos veikla pasiekė rekordinį tiek eksporto, tiek importo lygį. Palyginti su ankstesniais metais, 2011 m. ES-27 bendroji prekyba prekėmis padidėjo 379 939 mln. EUR.

2009 m. tiek ES-27 eksportas, tiek importas staiga sumažėjo, tačiau 2011 m. eksportas pasiekė rekordinį dydį – 1 553 923 mln. EUR, t. y. 14,5 proc., palyginti su ankstesniais metais. Padidėjimą daugiausia lėmė padidėjęs mašinų ir transporto įrangos bei kitų pagamintų prekių eksportas. Prekių importas padidėjo 11,9 proc. (1 713 544 mln. EUR verte). Labiausiai didėjo importuojamo mineralinio kuro, tepalų ir žaliavų kiekis.

2011 m. pagrindinė ES-27 išorės prekybos dalyvė ir toliau buvo Vokietija – jos eksportas sudarė 27,7 proc. viso ES-27 prekių eksporto į ne ES šalis, o importas buvo beveik penktadalis (19,2 proc.) ES-27 importo (žr. 3 lentelę). Kitų trijų didžiausių prekių eksportuotojų dalys nuo 2010 m. nepakito (Jungtinė Karalystė (11,5 proc.), Prancūzija (10,7 proc.) ir Italija (10,6 proc.) ir jos buvo vienintelės kitos valstybės narės, kurių ES-27 eksporto dalis buvo dviženklė. Be Vokietijos daugiausiai prekių iš ne ES šalių importavo Jungtinė Karalystė (14,5 proc.), Nyderlandai (13,4 proc.) ir Italija (10,9 proc.). Palyginti didelę Nyderlandų dalį galima bent iš dalies paaiškinti tuo, kad labai daug prekių į ES įvežama per Roterdamą – pirmaujantį ES jūrų uostą. Didžiausias ES-27 prekybos prekėmis perteklius (102 217 mln. EUR) nustatytas Vokietijoje, kiek mažesnis – Airijoje (23 649 mln. EUR) ir Švedijoje (18 839 mln. EUR).

ES vidaus prekyba

Prekybos tarp ES valstybių narių (ES vidaus prekyba) vertė (pagal išvežamas prekes) 2011 m. buvo 2 804 131 mln. EUR(žr. 4 lentelę), t. y. beveik du kartus daugiau nei ES-27 eksportas į ne ES šalis (ES išorės prekyba). ES vidaus rinkos svarbą įrodo ir tai, kad visų valstybių narių, išskyrus Jungtinę Karalystę, ES vidaus prekybos prekėmis rodikliai viršijo išorės prekybos rodiklius (žr. 5 grafiką). Atskirų valstybių narių ES vidaus ir išorės prekybos prekėmis srautai, palyginti su bendrąja prekyba, buvo labai įvairūs, iš dalies dėl istorinių ryšių ir geografinės padėties. Didžiausia ES vidaus prekybos dalis (apie 80 proc.) buvo Liuksemburgo, Čekijos ir Slovakijos, o Graikijoje ir Jungtinėje Karalystėje ji tesiekė 49,4 ir 51,2 proc.

ES-27 vidaus prekyba (pagal išvežamas prekes) 2010–2011 m. padidėjo 10,4 proc. ES išorės prekyba (eksportas) didėjo ne taip žymiai (14,5 proc.). Vertinant įvežamas ir išvežamas prekes kartu, 2010–2011 m. ES vidaus prekyba daugiausia didėjo Estijoje (33,5 proc.), Latvijoje (32,3 proc.), Lietuvoje (28,2 proc.) ir Bulgarijoje (27,7 proc.), o Graikija (-2,4 proc.) ir Kipras (-0,3 proc.) buvo vienintelės valstybės narės, kurių rodikliai mažėjo.

Pagrindiniai prekybos partneriai

2010–2011 m. ES-27 prekių eksportas į visas pagrindines prekybos partneres padidėjo. Labiausiai augo eksportas į Šveicariją ir Rusiją (atitinkamai 26,2 ir 25,9 proc.), o eksportas į Jungtines Valstijas augo šiek tiek lėčiau (7,6 proc.) (žr. 5 lentelę). Tačiau 2011 m. Jungtinės Valstijos vis vien buvo svarbiausia ir kitas labai lenkianti ES-27 eksportuojamų prekių paskirties šalis (žr. 6 grafiką), nors šio eksporto dalis sumažėjo nuo 27,8 proc. 2001 m. iki 16,8 proc. 2011 m. Pagrindinės ES-27 į Jungtines Valstijas eksportuojamos prekės, vertinant pagal vertę, 2011 m. buvo mašinos ir transporto įranga. Šiai grupei priskiriami produktai taip pat buvo daugiausia eksportuojami į Kiniją, kuri 2011 m. tapo trečia pagal svarbą ES-27 prekių eksporto rinka (8,8 proc. viso ES-27 rodiklio) ir labai nedaug atsiliko nuo Šveicarijos (9,0 proc.).

2010–2011 m. ES-27 importavo daugiau prekių iš visų pagrindinių prekybos partnerių, išskyrus Pietų Korėją, iš kurios importuota 8,4 proc. mažiau. 20101 m. Kinija išliko svarbiausia į ES-27 rinką importuojamų prekių tiekėja, nors 2010–2011 m. importas iš Kinijos augo tik 3,5 proc. – lėčiausiai per pastarąjį dešimtmetį, išskyrus nuosmukį 2009 m. per finansų ir ekonomikos krizę. ES-27 importas iš Rusijos padidėjo 24,4 proc., taigi 2011 m. Rusija pralenkė Jungtines Valstijas ir tapo antra pagal dydį prekių į ES-27 tiekėja. Tarp visų iš Rusijos importuojamų prekių 31,6 proc. padidėjo mineralinio kuro ir tepalų dalis, 2011 m. sudariusi keturis penktadalius (78,9 proc.) viso ES-27 importo iš Rusijos.

Pagrindinės gaminių grupės

2011 m. eksportuota kur kas daugiau visų pagrindinių grupių gaminių į kitas, ne ES-27 šalis. Tais metais labiausiai augo ir rekordinę apytiksliai 100 000 mln. EUR vertę pasiekė ES-27 mineralinio kuro ir tepalų eksporto rodikliai.

2010–2011 m. taip pat daugiau importuota visų pagrindinių grupių gaminių, išskyrus mašinas ir transporto įrangą – šių gaminių ES-27 importas iš esmės nepakito. Todėl šią kategoriją, kurios importo vertė buvo didžiausia, pakeitė mineralinio kuro ir tepalų grupės gaminiai, kurių 2011 m. į ES-27 importuota žymiai (27,5 proc.) daugiau. Beveik trečdalis (32,2 proc.) visų ES-27 importuojamų mineralinio kuro ir tepalų gaminių 2011 m. buvo vežamas iš Rusijos. Antroje ir trečioje vietose yra atitinkamai Norvegija (12,3 proc.) ir Alžyras (5,5 proc.).

2011 m. ES-27 159 622 mln. EUR prekybos deficitą lėmė didelis mineralinio kuro ir tepalų gaminių deficitas (388 594 mln. EUR). Jį kompensavo 208 657 mln. EUR mašinų ir transporto įrangos ir 99 869 mln. EUR chemijos ir susijusių gaminių prekybos perviršis.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Tarptautinės prekybos prekėmis statistika apibūdinama ES valstybių narių tarpusavio prekybos prekėmis (ES vidaus prekyba) vertė ir kiekis, ir ES valstybių narių prekybos prekėmis su kitomis šalimis (ES išorės prekyba) vertė ir kiekis. Ši statistika – oficialus informacijos apie ES, jos valstybių narių ir euro zonos importą, eksportą ir prekybos balansą šaltinis.

Skelbiama kiekvienos duomenis pateikusios šalies statistika kiekvienos šalies partnerės atžvilgiu, remiantis keliais produktų klasifikatoriais. Vienas iš dažniausiai naudojamų gaminių klasifikatorių – Jungtinių Tautų (JT) [[Glossary:Standard international trade classification (SITC)|Standartinis tarptautinės prekybos klasifikatorius (SITC 4 red.)], pagal kurį galima lyginti viso pasaulio tarptautinės prekybos statistinius duomenis.

Rengiant ES išorės prekybos statistiką ES-27 laikoma vienu prekybos vienetu. Kitaip tariant, eksporto duomenys siejami tik su visos ES-27 eksportu į likusio pasaulio sektoriaus šalis, o ES išorės importo duomenys siejami su importu iš likusio pasaulio sektoriaus šalių (ne ES valstybių narių) į ES. Teikiant atskirų valstybių narių duomenis, paprastai tarptautinės prekybos srautai nurodomi pasaulinės prekybos srautų atžvilgiu (įskaitant tiek ES vidaus, tiek ES išorės prekybos partnerius).

ES išorės prekybos srautų apibrėžtys:

importuojamos prekės – į ES statistinę teritoriją iš ES valstybėmis narėmis nesančių šalių įvežamos prekės, kurių atžvilgiu iš karto arba po sandėliavimo muitinės sandėlyje atliekama išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra (paprastai kalbama apie vartoti skirtas prekes), laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra arba muitinės prižiūrimo perdirbimo muitinės procedūra (apdoroti ar perdirbti skirtos prekės);
eksportuojamos prekės – prekės, kurios išvežamos iš ES statistinės teritorijos į ES valstybėmis narėmis nesančias šalis atlikus jų eksporto muitinės procedūrą (galutinis eksportas), laikinojo išvežimo perdirbti muitinės procedūrą arba reeksporto po laikinojo įvežimo perdirbti arba muitinės prižiūrimo perdirbimo muitinės procedūrą.

Todėl į prekybos su ES valstybėmis narėmis nesančiomis šalimis statistiką neįtraukiamos tranzitu vežamos prekės arba prekės, kurių atžvilgiu atliktos sandėliavimo muitinės sandėlyje arba laikinojo įvežimo (mugėms, parodoms, tyrimams ir pan.) muitinės procedūros, ir prekės, kurios reeksportuojamos po to, kai buvo atlikta viena iš minėtų procedūrų.

Į valstybių narių tarpusavio prekybos (ES vidaus prekyba) statistiką įtraukiami kiekvienos valstybės narės registruojamų įvežamų ir išvežamų prekių duomenys. Įvežamų ir išvežamų prekių apibrėžtys:

įvežamos prekės – ES laisvoje apyvartoje esančios prekės, įvežamos į atitinkamos valstybės narės statistinę teritoriją;
išvežamos prekės – ES laisvoje apyvartoje esančios prekės, išvežamos iš atitinkamos valstybės narės statistinės teritorijos, kad būtų įvežtos į kitą valstybę narę.

Muitinės registrai – įprastas prekybos prekėmis statistinių duomenų šaltinis. 1993 m. sausio 1 d. pradėjus veikti bendrajai rinkai ir panaikinus valstybių narių tarpusavio muitinės formalumus, prireikė nustatyti naują duomenų rinkimo sistemą ES vidaus prekybos statistikai rengti – Intrastatą. Intrastato sistemoje statistiniai duomenys renkami tiesiogiai iš prekybos subjektų, privalančių kas mėnesį teikti mėnesio deklaracijas nacionalinėms statistikos tarnyboms.

ES išorės ir vidaus prekybos statistinės vertės nustatomos pagal eksportuojamų ir išvežamų prekių FOB kainos principą ir pagal importuojamų ir įvežamų prekių CIF kainos principą. Pateikiamos vertės aprėpia tik šias papildomas sąnaudas (vežimo ir draudimo), kurios siejamos su vežimu valstybės narės, iš kurios prekės eksportuojamos ar išsiunčiamos, teritorijoje (eksportuojamos ir išvežamos prekės), ir su vežimo iki valstybės narės, į kurią prekės importuojamos ar įvežamos, teritorijos (importuojamos ir įvežamos prekės).

Bendroji informacija

Tarptautinės prekybos prekėmis statistika aktyviai naudojama priimant sprendimus tarptautiniu, ES ir nacionaliniu lygmenimis. Įmonės gali naudoti tarptautinės prekybos duomenis rinkos tyrimams vykdyti ir prekybos strategijai rengti. ES institucijoms tarptautinės prekybos statistika taip pat padeda pasirengti daugiašalėms ir dvišalėms prekybos deryboms, rengti ir įgyvendinti antidempingo politiką, makroekonominę ir pinigų politiką bei vertinti bendrosios rinkos pažangą ar Europos šalių ekonomikos integraciją.

Prekybos plėtra gali būti ekonomikos augimo veiksnys. ES taikoma bendra prekybos politika, pagal kurią Europos Komisija derasi dėl prekybos susitarimų ir atstovauja ES interesams visų 27 valstybių narių vardu. Europos Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis patariamuosiuose komitetuose, kuriuose aptariami įvairūs prekybos politikos klausimai, turintys įtakos ES, įskaitant daugiašales, dvišales ir vienašales priemones. Prekybos politika priklauso išimtinei ES kompetencijai, todėl tik ES, o ne atskiros valstybės narės gali rengti teisės aktus dėl prekybos klausimų ir sudaryti tarptautinius prekybos susitarimus. Šiai kompetencijai priklauso ne tik prekyba prekėmis, bet ir prekyba paslaugomis (anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis), intelektinės nuosavybės klausimai ir tiesioginės užsienio investicijos (anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis).

Pasauliniu mastu daugiašaliai prekybos klausimai sprendžiami remiant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO). Jai priklauso 157 šalys (2012 m. rugpjūčio mėn. duomenimis) ir dar kelios šalys siekia narystės. PPO nustato pasaulines prekybos taisykles, sudaro sąlygas prekybos deryboms ir padeda spręsti narių ginčus. Europos Komisija veda derybas su jos PPO partnerėmis. Ji dalyvavo pastarajame PPO daugiašalių prekybos derybų raunde (dar vadinamame Dohos vystymosi darbotvarke). Vis dėlto šių derybų nepavyko baigti nei 2005 m., nei 2006 m., nei PPO posėdyje 2008 m. liepos mėn. Tuo metu, kai buvo rengiamas šis straipsnis, Dohos derybų raundo ateitis buvo miglota.