Naršymo kelias

Globalizacija

Technologinės pažangos, mažesnių transporto išlaidų ir politikos liberalizavimo derinys Europos Sąjungoje ir kituose regionuose nulėmė prekybos ir užsienio investicijų srautų tarp šalių didėjimą. Šie procesai turi svarbios įtakos ES ekonomikai. Globalizacijos nauda ir teikiamos galimybės yra didžiulės, tačiau kartu Europa turi smarkiai konkuruoti ir su tokiomis mažų kainų ekonomikos šalimis kaip Kinija bei Indija, ir su pažangių technologijų šalimis, tokiomis kaip JAV.

Stiprėjanti tarptautinė ekonominė integracija, vadinamoji globalizacija, teikia daug galimybių. ES įmonės gauna galimybę lengviau patekti į naujas ir augančias rinkas ir naudotis finansavimo bei technologijų šaltiniais. ES vartotojai gauna didesnę pigesnių prekių pasiūlą. Tai atveria Europos Sąjungai daug didesnio produktyvumo ir faktinio darbo užmokesčio perspektyvas. Europos Komisijos vertinimu, maždaug penktadalis ES-15 šalių gyvenimo lygio augimo per pastaruosius 50 metų yra globalizacijos nuopelnas. Kaip tik dėl šios priežasties ES tvirtai stoja už didesnį ekonominį atvirumą. ES prekybos politika yra svarbi pasaulio prekybos liberalizavimo valdymo priemonė.

Tačiau visuomenė dažnai globalizaciją sieja su darbo vietų praradimu, darbo užmokesčio mažinimu ir darbo sąlygų blogėjimu. Šis nerimas kyla, nes baiminamasi, kad išaugusi konkurencija su mažo darbo užmokesčio šalimis užkrauna pernelyg didelę naštą ant vietos gamintojų ir darbininkų pečių, todėl gali tekti iš dalies arba visiškai uždaryti gamyklas gimtojoje šalyje, ir perkelti jas į užsienį. Nors toks nerimavimas nėra naujas reiškinys, jis padidėjo į pasaulio prekybos rinką įsiveržus Kinijai ir Indijai. Dėl plačiai naudojamų informacinių technologijų vis labiau nyksta riba tarp to, ką galima nusipirkti, ir to, ko negalima.

Tinkamos atsako į globalizaciją priemonės gali būti vienas didesnių augančios ekonomikos šalių politikos uždavinių, t. y. jos privalo parodyti, kad sugeba sėkmingai susitvarkyti su struktūriniais ekonomikos pokyčiais. Siekiant naudotis globalizacijos privalumais, būtinas prisitaikymo procesas, nes gamybos veiksniai, tokie kaip investicinis kapitalas, persikelia iš veiklos ir įmonių, kurios negali atlaikyti išaugusios konkurencijos, į struktūras, kurios sugeba tokiomis aplinkybėmis kelstėti. Vis dėlto nors ir įrodyta, kad globalizacija nėra susijusi su bendru darbo vietų sumažėjimu, dėl ekonominių struktūrų prisitaikymo atsiranda išlaidų, susijusių su išteklių perkėlimu iš vienos įmonės ar veiklos į kitą. Kuo darbo jėga, kapitalas ir produktai yra nelankstesni, tuo toks struktūrinis prisitaikymas brangiau kainuoja. Tai bent trumpą laiką gali stipriai justi konkretūs sektoriai ir regionai, kuriuose tokie sektoriai susitelkę.

Politikos požiūriu, pagrindinis uždavinys yra sugebėti paversti galimą globalizacijos naudą į realią naudą kuo mažesnėmis socialinėmis sąnaudomis. ES rinkų veikimo gerinimo ir naujovių diegimo skatinimo priemonės padės sutrumpinti prisitaikymo procesą, o kryptingi politiniai veiksmai, tokie kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo veikla, padės visiems dėl globalizacijos nukentėjusiems darbuotojams. Be šių vidaus problemų, ES susiduria ir su svarbiais išorės uždaviniais, kurie turi būti sprendžiami politinėmis priemonėmis, t. y. būtina:

  • skatinti pasaulio prekybą ir išsaugoti Europos, kaip pirmaujančio pasaulio prekybos bloko, pozicijas;
  • valdyti migraciją, kaip darbo jėgos šaltinį, atsaką į visuomenės senėjimą ir naudą vystymuisi;
  • išsaugoti ES, kaip tiesioginių užsienio investicijų (TUI) šaltinio ir paskirties vietos, pozicijas;
  • bendradarbiaujant su kitomis šalimis valdyti pasaulio ekonomikos pusiausvyros sutrikimus.

Komisija atlieka svarbų vaidmenį kuriant nuoseklią globalizacijos uždavinių sprendimo politikos strategiją. Ji atidžiai analizuoja pagrindinių pasaulio prekybos ir TUI srautų tendencijų raidą bei ES veiklos šioje srityje rezultatus. Ji taip pat nuolat analizuoja globalizacijos poveikį ES ekonominės veiklos rodikliams ir, remdamasi savo analize, teikia konsultacijas politikos klausimais.