Archive:Atliekų statistika

2011 m. Liepos mėn. duomenys. Naujausi duomenys – Papildoma Eurostato informacija, pagrindinės lentelės ir duomenų bazė. Versija anglų kalba yra naujesnė.

Šiame straipsnyje apžvelgiamos atliekų susidarymo ir apdorojimo tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir keliose kitose ne ES šalyse. Straipsnyje naudojami tik pagal Reglamentą 2150/2002 dėl atliekų statistikos surinkti duomenys.

Atliekos, kurių apibrėžtis pateikta Direktyvoje 2008/98/EB(3 straipsnio 1 dalis: „medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti“), siejamos su didžiuliais išteklių – tiek medžiagų, tiek energijos – nuostoliais. Be to, atliekų tvarkymas ir šalinimas gali labai stipriai veikti aplinką. Pvz., sąvartynai užima žemės plotą ir gali teršti orą, vandenį ir dirvą, o netinkamai deginant atliekas gali būti išmetami pavojingi oro teršalai.

1 lentelė. Atliekų susidarymas 2008 m.
(1 000 t)
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)

1 grafikas. Atliekų susidarymas 2008 m.
(kg vienam gyventojui)
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen) ir (tsdpc210)

2 grafikas. Atliekų susidarymas ES-27 2008 m.(1)
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)

3 grafikas. Nemineralinių atliekų susidarymas 2004–2008 m.
(kg vienam gyventojui)
Šaltinis – Eurostatas (tsdpc210)

4 grafikas. Nemineralinių atliekų susidarymas ES-27 2004–2008 m.(1)
(mln. t)
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)

5 grafikas. Pavojingų atliekų susidarymas 2004–2008 m. (1)
(kg vienam gyventojui)
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)

2 lentelė. Atliekų apdorojimas 2008 m.
(1 000 t)
Šaltinis – Eurostatas (env_wastrt)

3 lentelė. Pavojingų atliekų apdorojimas 2008 m.
(1 000 t)
Šaltinis – Eurostatas (env_wastrt)

6 grafikas. Panaudotos atliekos (išskyrus šiluminės energijos išgavimą), ES-27 2008 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (env_wastrt)

7 grafikas. Sudegintos atliekos (įskaitant šiluminės energijos išgavimą), ES-27 2008 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (env_wastrt)

8 grafikas. Atliekos sąvartynuose, ES-27 2008 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (env_wastrt)

Įvairia ES atliekų tvarkymo politika siekiama sumažinti atliekų poveikį aplinkai ir sveikatai bei užtikrinti, kad ES efektyviau naudotų išteklius. Ilgalaikis šios politikos tikslas – sumažinti susidarančių atliekų kiekį, o tais atvejais, kai atliekų išvengti neįmanoma, skatinti naudoti jas kaip išteklius, daugiau atliekų naudoti antriniam perdirbimui ir saugiai jas šalinti.

Svarbiausi statistiniai rezultatai

Kiek iš viso susidaro atliekų?

2008 m. ES-27 iš viso iš ekonominės veiklos ir namų ūkių susidarė 2 615 mln. tonų atliekų, t. y. šiek tiek mažiau nei 2004 arba 2006 m. Iš visų 2008 m. ES-27 susidariusių atliekų apie 98 mln. tonų (3,7 proc. viso kiekio) buvo priskirta prie pavojingų atliekų. Vidutiniškai dėl vieno ES-27 gyventojo susidarė 5,2 tonos atliekų, iš kurių 196 kg – pavojingos.

1 Lentelėje pateikti viso atliekų kiekio duomenys, suskirstyti pagal pagrindines ekonominės veiklos rūšis (remiantis NACE 2 red.). 2008 m. ES-27 ypač daug atliekų susidarė dėl dviejų rūšių veiklos: statybos (NACE F sekcija): 859 mln. tonų (32,9 proc. viso kiekio) bei kasybos ir karjerų eksploatavimo (NACE B sekcija): 727 mln. tonų (27,8 proc. viso kiekio). Didžiąją daugumą dėl šios veiklos susidariusių atliekų buvo mineralinės atliekos arba dirvožemis (iškasta žemė, kelių statybos atliekos, griovimo atliekos, dugno gilinimo iškasos, uolienų atliekos, metalo atliekos ir pan.). Šios aplinkybės paaiškina palyginti didelę dalį mineralinių atliekų ir dirvožemio visame atliekų kiekyje (63,0 proc. visų susidariusių atliekų) (žr. 2 Grafiką). 2008 m. dėl apdirbamosios gamybos (NACE C sekcija) susidarė 342,7 mln. tonų atliekų (13,1 proc. viso kiekio), o dėl namų ūkių – 221 mln. tonų (8,5 proc.). Palyginti nedideli žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorių (NACE A sekcija) atliekų rodikliai iš dalies susiję su tuo, kad teikiant duomenis neatsižvelgta į mėšlą ir srutas (tais atvejais, kai jie pakartotinai panaudojami žemės ūkyje kaip trąšos arba dirvožemiui gerinti).

2008 m. įvairiose šalyse susidariusio atliekų kiekio rodikliai labai skyrėsi (žr. 1 lentelę): ES-27 daugiausia atliekų susidarė Vokietijoje (14,3 proc.), šiek tiek mažiau – Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šiuos rodiklius galima išreikšti pagal santykį su gyventojų skaičiumi (žr. 1 Grafiką): pagal šį rodiklį iš ES valstybių narių mažiausiai atliekų vienam gyventojui susidarė Latvijoje (660 kg), taip pat nedaug – Kroatijoje, Turkijoje, buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir Lichtenšteine. Iš tiesų visos keturios minėtos šalys nurodė atliekų susidarymo vienam gyventojui lygį, mažesnį nei antras mažiausias ES valstybių narių rodiklis (Vengrijos – vidutiniškai 2 tonos vienam gyventojui). Daugumoje ES valstybių narių vienam gyventojui susidarė vidutiniškai 2–7 tonos atliekų. Rumunijoje ir Švedijoje šis rodiklis buvo 8–10 tonų, Estijoje – 14,6 tonos, Suomijoje – 15,4 tonos, Liuksemburge – 19,6 tonos, o Bulgarijoje – net 37,5 tonos vienam gyventojui.

Kai kurie iš didžiausių skirtumų gali būti susiję su skirtinga ekonomikos struktūra. Pvz., labai didelis Bulgarijos atliekų rodiklis glaudžiai susijęs su mineralinėmis kalnakasybos ir karjerų eksploatavimo atliekomis: Bulgarijoje, dažniausia atvirosiose kasyklose, išgaunamos anglys ir lignitas, metalo ir nemetalo mineralai. Gana daug mineralinių atliekų susidaro dėl kasybos ir karjerų eksploatavimo Rumunijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Estijoje, o Liuksemburge daug mineralinių atliekų susidaro dėl statybos.

Nemineralinės atliekos

2008 m. ES-27 susidarė 919 mln. tonų nemineralinių atliekų, t. y. jos sudarė 35,1 proc. viso susidariusių atliekų kiekio. Šis rodiklis truputį mažesnis nei atitinkamos 2004 ar 2006 m. dalys. Šis rodiklį susiejus su gyventojų skaičiumi, vidutiniškai 2008 m. ES-27 susidarė 1 843 kg nemineralinių atliekų vienam gyventojui (žr. 3 Grafiką). ES valstybėse narėse susidariusių nemineralinių atliekų kiekis buvo įvairus: nuo 606 kg Latvijoje iki 8 216 kg vienam gyventojui Estijoje (daugiausia pavojingos deginimo atliekos ir pavojingos cheminės nuosėdos bei likučiai, susidarantys valant ir deginant skalūnų alyvą).

4 grafike parodyti nemineralinių atliekų šaltiniai ir pokyčiai, suskirsčius pagal ekonominės veiklos rūšį. Apie ketvirtį visų susidariusių atliekų galima priskirti prie apdirbamosios gamybos. Šios atliekos, palyginti su 2004 m., sumažėjo apie 30 mln. tonų. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad dėl žemės ūkio veiklos susidariusių atliekų sumažėjimas 2006–2008 m. yra susijęs ne su faktiškai sumažėjusiu atliekų kiekiu, o su mėšlo ir srutų duomenų aprėpties pakeitimu (kai kurios šalys 2008 m. duomenų neįtraukė).

Pavojingos atliekos

Tinkamai nesutvarkytos ir nepašalintos pavojingos atliekos gali kelti riziką žmonių sveikatai ir aplinkai. 2008 m. ES-27 susidarė apie 98 mln. tonų pavojingų atliekų, tai daugiau nei 2004 m. (89 mln. tonų), tačiau mažiau nei 2006 m. (101 mln. tonų).

5 grafike parodyta, kiek pavojingų atliekų vienam gyventojui susidarė 2004, 2006 ir 2008 m. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad į šiuos rodiklius įtrauktos visų kategorijų pavojingos atliekos, taip pat mineralai. Kaip minėta, didelius Estijos rodiklius (5,6 tonos vienam gyventojui) galima iš esmės sieti su skalūnų alyva, o Bulgarijos (1,7 tonos vienam gyventojui) – vario rūdų kasyba. Išskyrus šiuos specifinius atvejus, ES valstybėse narėse 2008 m. susidarė nuo 23 kg pavojingų atliekų vienam gyventojui Graikijoje iki 553 kg Belgijoje.

Atliekų apdorojimas

2008 m. ES-27 apdorota apie 2 391 mln. tonų atliekų. Į šį rodiklį įtrauktos į ES importuotos apdorotos atliekos. 2 Lentelėje pateikiama daugiau informacijos apie taikytus atliekų apdorojimo būdus, o 3 Lentelėje pateikiama atitinkama informacija apie pavojingas atliekas.

Apie pusę (48,99 proc.) 2008 m. ES-27 apdorotų atliekų buvo pašalinta kitais būdais, ne deginant (daugiausia – sąvartynuose, tačiau šiek tiek kasybos atliekų buvo pašalinta netoli kasyklų arba jose, ar vandens telkiniuose). Dar 45,7 proc. ES-27 apdorotų atliekų buvo panaudotos (išskyrus šiluminės energijos išgavimą). Likę 5,4 proc. ES-27 2008 m. apdorotų atliekų buvo sudegintos (išgaunant šiluminę energiją arba ne).

Atliekų panaudojimas

6 grafike pateikti 2008 m. ES-27 panaudotų 1 093 mln. tonų atliekų duomenys, suskirstyti pagal atliekų kategorijas. Nepavojingos mineralinės panaudotos atliekos daugiausia buvo statybos ir kasybos bei karjerų eksploatavimo atliekos ir sudarė 754 mln. tonų arba 69,0 proc. visų panaudotų atliekų. 2004–2008 m. ES-27 panaudotų mineralinių atliekų kiekis stipriai didėjo. Kalbant apie kitų kategorijų atliekas 2004–2008 m. taip pat padidėjo panaudotų gyvūninių ir augalinių atliekų kiekis. Iš viso 2008 m. šios kategorijos atliekos sudarė 6,1 proc. visų panaudotų atliekų. Apdorotų metalų, popieriaus ir kartono, stiklo ir plastiko atliekų (dažniausiai tinkamų antriniam perdirbimui) kiekis greičiausiai didėjo įgyvendinant Europos atliekų srities teisės aktus dėl sąvartynų (biologiškai skaidžių atliekų nukreipimas) ir gamintojų atsakomybės (pvz., atskiro pakavimo atliekų surinkimo ir panaudojimo). 2004–2008 m. kiekis didėjo nedaug, o panaudotų plastiko atliekų kiekis net mažėjo. Manoma, kad tai susiję su didėjančiu antriniam perdirbimui tinkamų medžiagų eksportu į ne ES šalis.

Deginimas (įskaitant šiluminės energijos išgavimą)

7 grafike nagrinėjami 2008 m. sudegintų atliekų duomenys (įskaitant šiluminės energijos išgavimą). Iš viso ES-27 buvo sudeginta 129,2 mln. tonų atliekų ir iš jų 38,9 proc. buvo buitinės ir panašios atliekos. Rūšiavimo likučiai sudarė 9,6 proc., cheminės atliekos – 2,9 proc., o įprastas dumblas – 2,5 proc. Pavojingos atliekos sudarė 8,1 proc. viso kiekio (apie 10,5 mln. tonų). Reikėtų atsižvelgti į tai, kad kitų atliekų kategorijos (38,1 proc.) neįmanoma pateikti išsamiau, nes pagal atliekų statistikos reglamentą duomenis reikalaujama suskirstyti tik iki tam tikro lygio. Tačiau šiai kategorijai taip pat priskiriamos medienos ir kitos biomasės atliekos.

2004–2008 m. sudegintų atliekų kiekis nuolat didėjo ir padidėjo 21 mln. tonų (arba iš viso 19,6 proc.). Apytiksliai pusę viso padidėjimo galima susieti su Vokietija, nes Vokietijoje uždraudus krauti neapdorotas buitines atliekas sąvartynuose imta išgauti žymiai daugiau šiluminės energijos deginant atliekas.

Sąvartynai

8 grafike pateikiamas 2008 m. ES-27 sąvartynuose laikomų atliekų skirstymas. Didžioji sąvartynuose laikomų atliekų dauguma buvo nepavojingos mineralinės atliekos (80,3 proc.proc. viso kiekio). Buitinės ir panašios atliekos sudarė 8,1 proc., o pavojingos atliekos – 3,0 proc. viso kiekio.

2004–2008 m. į sąvartynus vežta vis mažiau nemineralinių atliekų. Per tą laikotarpį buitinių ir panašių atliekų šalinimas sumažėjo iš viso 17,3 proc., tikriausiai pasikeitus tvarkai, pvz., šias atliekas imta rinkti atskirai ir atliekamas pradinis jų apdorojimas.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Norint stebėti, kaip įgyvendinama atliekų politika, visų pirma – kaip laikomasi panaudojimo ir saugaus šalinimo principų, reikia patikimos atliekų susidarymo ir tvarkymo įmonėse ir asmeniniuose namų ūkiuose statistikos. 2002 m. buvo patvirtintas Reglamentas 2150/2002 dėl atliekų statistikos ir juo nustatyta suderintos Bendrijos atliekų statistikos sistema.

Nuo 2004 ataskaitinių metų šiuo reglamentu reikalaujama, kad ES valstybės narės kas dvejus metus teiktų atliekų susidarymo, panaudojimo ir šalinimo duomenis. Turima trejų ataskaitinių metų (2004, 2006 ir 2008 m.) atliekų susidarymo ir apdorojimo duomenų. Valstybėse narėse duomenų aprėptis vis dar skiriasi, be to, pasikeitusios atskirų šalių metodikos gali turėti didelės įtakos atliekų statistikos palyginamumui ir pateiktoms laiko eilutėms, ypač nacionalinio lygmens.

Aplinkybės

ES tvaraus vystymosi strategijoje ir šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nurodyta, kad atliekų prevencija ir tvarkymas yra vienas iš keturių pagrindinių prioritetų, taip pat pabrėžiamas veiksmingo išteklių naudojimo ir atliekų susidarymo bei tvarkymo ryšys. Įgyvendinant šios srities Bendrijos politiką siekiama išteklių naudojimą ir atliekų susidarymą atsieti nuo ekonomikos augimo, užtikrinant, kad tvarus vartojimas neviršytų aplinkos pajėgumų.

ES požiūris į atliekų tvarkymą pagrįstas trimis principais: atliekų prevencija, antriniu perdirbimu ir panaudojimu, geresniu galutiniu šalinimu ir stebėsena. Atliekų prevencijos tikslo galima siekti taikant mažiau aplinką teršiančias technologijas, ekologinį projektavimą arba ekologiniu požiūriu veiksmingesnius gamybos ir vartojimo modelius. Taikant atliekų prevenciją ir antrinį panaudojimą bei daugiausia dėmesio skiriant medžiagų technologijai taip pat galima sumažinti išteklių poveikį aplinkai, nes būtų išgaunama mažiau žaliavų ir gamybos procesų metu jos būtų mažiau transformuojamos. Kai įmanoma, perdirbti ar panaudoti netinkamos atliekos turėtų būti saugiai deginamos, o sąvartynai naudojami tik kraštutiniu atveju. Abu šiuos metodus reikia atidžiais stebėti, nes juos taikant aplinkai gali būti padaryta didelė žala.