Archive:Tarptautinė prekyba prekėmis
- Duomenys paimti kovo 2016. duomenys. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2017 m. birželio mėn."
Šiame straipsnyje aptariama Europos Sąjungos (ES) tarptautinės prekybos prekėmis raida. Jame apžvelgiama ES dalis pasaulio importo ir eksporto rinkose, ES vidaus prekyba, pagrindiniai ES prekybos partneriai ir produktų, kuriais prekiaujama daugiausia, kategorijos.
ES 28 dalis pasaulinėje prekyboje prekėmis sudaro apie 15 proc. Tarptautinės prekybos prekėmis vertė smarkiai (apie tris kartus) viršija tarptautinės prekybos paslaugomis vertę, nes kai kuriomis paslaugomis sunkiau prekiauti tarpvalstybiniu mastu.
_YB16.png)
(mlrd. EUR).
Šaltiniai –" Eurostatas (ext_lt_introle) ir (ext_lt_intercc)
_YB16.png)
(proc.).
Šaltiniai –" Eurostatas (ext_lt_introle) ir (ext_lt_intercc)
_YB16.png)
(mlrd. EUR).
Šaltiniai –" Eurostatas (ext_lt_introle) ir (ext_lt_intercc)
_YB16.png)
(pasaulinio eksporto proc.).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_introle)
_YB16.png)
(pasaulinio importo proc.).
Šaltinis – " Eurostatas (ext_lt_introle)
_(billion_EUR)_YB16.png)
(mlrd. EUR).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intertrd)
Šaltiniai –" Eurostatas (ext_lt_intertrd), (ext_lt_intercc) ir (ext_lt_introle)
_YB16.png)
(ES 28 eksporto ir importo proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)
_YB16.png)
(ES 28 išsiųstų ir atvežtų prekių proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)
_YB16.png)
(importas ir eksportas, visos prekybos proc.).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)
_(billion_EUR)_YB16.png)
(mlrd. EUR).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_maineu)
_YB16.png)
(ES 28 išorės eksporto proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_maineu)
_YB16.png)
(ES 28 išorės importo proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_maineu)
_YB16.png)
(mlrd. EUR).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intertrd)
_YB16.png)
(ES 28 išorės eksporto proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)
_YB16.png)
(ES 28 išorės importo proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)
(ES 28 išorės importo proc.).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)
Pagrindiniai statistiniai duomenys
Pagrindiniai tarptautinės prekybos dalyviai
Nuo 2004 m., kai Kinija aplenkė Japoniją, trys didžiausios pasaulinės tarptautinės prekybos dalyvės yra ES 28, Kinija ir Jungtinės Valstijos (žr. 1 grafiką).
2014 m. eksporto ir importo santykis buvo ypač didelis eksporto naudai Rusijoje ir Norvegijoje (žr. 2 grafiką), o absoliučiaisiais dydžiais Kinijos ir Rusijos metiniai prekybos pertekliaus rodikliai buvo didžiausi nuo 2005 m. 2014 m. didžiausias metinis deficitas buvo Jungtinėse Valstijose (žr. 3 grafiką).
2014 m. pasaulinio prekių importo ir eksporto ES 28 dalis buvo antra pagal dydį (žr. 4 ir 5 grafikus). ES 28 prekių eksportas sudarė 15,0 proc. viso pasaulinio rodiklio ir 2014 m. pirmą kartą nuo ES sukūrimo šiuo atžvilgiu mus aplenkė Kinija (15,5 proc.), tačiau vis dar pirmavome palyginti su Jungtinėmis Valstijomis (12,2 proc.). Pagal importą Jungtinės Valstijos (15,9 proc.) lenkė ir ES 28 (14,8 proc.), ir Kiniją (12,9 proc.).
ES išorės prekyba
ES 28 tarptautinės prekybos prekėmis su likusio pasaulio sektoriumi vertė (ES išorės eksporto ir importo suma) 2015 m. buvo 3 517 mlrd. EUR (žr. 6 grafiką ir 1 lentelę). Palyginti su 2014 m., augo ir importas, ir eksportas, pastarasis – daugiau (atitinkamai 88 mlrd. EUR ir 35 mlrd. EUR). Todėl ES 28 prekybos perteklius padidėjo nuo 11 mlrd. EUR 2014 m. iki 64 mlrd. EUR 2015 m.
2009 m. tiek ES 28 eksportas, tiek importas staigiai sumažėjo, tačiau per kitus ketverius metus eksportas augo 58,7 proc. ir 2013 m. pasiekė rekordinę vertę – 1 737 mlrd. EUR. 2014 m. jis sumažėjo 1,9 proc., o 2015 m. vėl padidėjo (5,1 proc.) iki rekordinių 1 791 mlrd. EUR. Per trejus metus nuo 2009 m. importas didėjo 45,5 proc. ir 2012 m. pasiekė 1 798 mlrd. EUR. 2013 m. jis sumažėjo 6,2 proc., tačiau 2014 m. padėtis stabilizavosi ir importas padidėjo 0,3 proc. 2015 m. rodiklis išaugo 2,0 proc., tačiau 2012 m. vertės dar nepasiekė.
2015 m. pagrindinė ES 28 išorės prekybos dalyvė buvo Vokietija – jos prekių eksportas sudarė 28,2 proc. viso ES 28 prekių eksporto į ne ES šalis, o importas – beveik penktadalį (18,8 proc.) ES 28 importo (žr. 7 lentelę). Kitų trijų didžiausių eksportuotojų santykinės dalys nuo 2014 m. nepakito: Jungtinės Karalystės – 12,9 proc., Prancūzijos – 10,5 proc. ir Italijos – 10,4 proc. (Prancūzijos eksportas į ne ES 28 šalis viršijo Italijos rodiklį). Šios šalys buvo vienintelės ES valstybės narės (be minėtosios Vokietijos), kurių ES 28 eksporto dalis buvo dviženklė. Be Vokietijos, 2015 m. daugiausiai prekių iš ne ES šalių importavo Jungtinė Karalystė (15,2 proc.), Nyderlandai (14,4 proc.), Prancūzija (9,5 proc.) ir Italija (8,9 proc.). Palyginti didelę Nyderlandų dalį galima bent iš dalies paaiškinti tuo, kad labai daug prekių į ES įvežama per Roterdamą – pagrindinį ES jūrų uostą. 2015 m. didžiausias ES 28 išorės prekybos prekėmis perteklius, būtent 179,4 mlrd. EUR, buvo Vokietijoje, kiek mažesnis – Italijoje (33,7 mlrd. EUR) ir Airijoje (29,3 mlrd. EUR).
ES vidaus prekyba
Prekybos prekėmis tarp ES valstybių narių (ES vidaus prekyba) vertė pagal išvežamas prekes 2015 m. buvo 3 070 mlrd. EUR, t. y. 71 proc. daugiau nei ES 28 eksportas į ne ES šalis (ES išorės prekyba), siekęs 1 791 mlrd. EUR.
ES 28 vidaus prekyba (taip pat vertinama pagal išvežamas prekes) 2014–2015 m. padidėjo 4,7 proc. Tai šešti metai iš eilės nuo 2009 m., kai šis rodiklis auga. Vertinant įvežamas ir išvežamas prekes kartu, 2015 m. ES vidaus prekyba labiausiai didėjo Airijoje (13,4 proc.) ir Kroatijoje (12,3 proc.), o mažėjo tik Estijoje (-2,7 proc.), Latvijoje (-2,1 proc.), Belgijoje (-0,4 proc.) ir Suomijoje (-0,2 proc.).
Kaip ir kalbant apie ES 28 išorės prekybą, 2015 m. pagrindinė vidaus prekybos dalyvė taip pat buvo Vokietija – jos į kitas ES 28 šalis išvežamų prekių dalis sudarė 22,6 proc. viso ES 28 rodiklio, o iš kitų ES 28 šalių įvežamų prekių dalis – daugiau nei penktadalį (20,9 proc.) ES 28 rodiklio (žr. 8 lentelę). Vienintelė kita ES valstybė narė, kurios į kitas ES šalis išvežamų prekių dalis buvo didesnė nei dešimtadalis viso rodiklio, buvo Nyderlandai (12,6 proc.), vėlgi – dėl Roterdamo poveikio. Daugiau nei dešimtadalis į ES 28 šalis įvežamų prekių rodiklio teko Prancūzijai (11,8 proc.) ir Jungtinei Karalystei (10,2 proc.).
ES vidaus rinkos svarbą įrodo tai, kad visų ES valstybių narių, išskyrus Jungtinę Karalystę, ES vidaus prekybos prekėmis (išvežamos ir įvežamos prekės) rodikliai viršijo išorės prekybos rodiklius (eksportas ir importas) (žr. 9 grafiką). Atskirų valstybių narių ES vidaus ir išorės prekybos prekėmis srautai, palyginti su bendrąja prekyba, buvo labai įvairūs, iš dalies dėl istorinių ryšių ir geografinės padėties. Didžiausia ES vidaus prekybai tenkanti dalis (apie 80 proc. visos prekybos) buvo Liuksemburge, Estijoje, Vengrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje, o Jungtinėje Karalystėje šis rodiklis tesiekė 49,7 proc.
Pagrindiniai prekybos partneriai
2005–2015 m. ES 28 prekių eksporto tendencijos pagal pagrindinius prekybos partnerius buvo įvairios. Sparčiausiai augo eksportas į Kiniją, padidėjęs daugiau nei tris kartus, ir į Pietų Korėją bei Braziliją (daugiau nei du kartus) (žr. 10 grafiką). Eksportas į Japoniją ir Rusiją augo lėčiau ir 2015 m. buvo apie 30 proc. didesnis nei 2005 m.
Kalbant apie importą, 2005–2015 m. ES 28 importo iš Japonijos vertė sumažėjo (20 proc.). Didėjo (daugiau nei dvigubai) importas iš Kinijos ir Indijos.
2015 m. Jungtinės Valstijos tebebuvo svarbiausia ir kitas labai lenkianti ES 28 eksportuojamų prekių paskirties šalis (žr. 11 grafiką). ES 28 eksporto į JAV dalis sumažėjo nuo 28,0 proc. viso kiekio 2002 m. iki 16,7 proc. 2013 m., tačiau 2015 m. atsigavo ir pasiekė 20,7 proc. Antra pagal šį rodiklį 2015 m. buvo Kinija (9,5 proc. viso ES 28 rodiklio), trečia – Šveicarija (8,4 proc.). 2015 m. Turkija tapo ketvirta pagal svarbą ES 28 prekių eksporto paskirties šalis, pakeitusi anksčiau šioje pozicijoje buvusią Rusiją. Septynios didžiausios ES 28 eksportuojamų prekių rinkos (t. y. Kinija, Jungtinės Valstijos, Rusija, Šveicarija, Norvegija, Turkija ir Japonija) aprėpė daugiau nei pusę (53,1 proc.) viso ES 28 prekių eksporto.
Šios septynios šalys buvo ir didžiausios į ES 28 importuojamų prekių tiekėjos, tik šiuo atžvilgiu išsidėstė šiek tiek kita tvarka (plg. 11 ir 12 grafikus). Jų reikšmė ES 28 prekių importui buvo didesnė nei ES 28 prekių eksportui: beveik trys penktadaliai (59,8 proc.) visų į ES 28 importuojamų prekių buvo iš šių septynių šalių. 2015 m. daugiau nei penktadalio (20,3 proc.) visų į ES 28 importuotų prekių kilmės šalis buvo Kinija – didžiausia į ES 28 importuojamų prekių tiekėja. Šiek tiek (6 proc. punktais) mažiau prekių importuota iš Jungtinių Valstijų (14,4 proc.) ir trečioje vietoje esančios Rusijos (7,9 proc.). 2015 m. Turkija aplenkė Japoniją ir tapo šešta pagal dydį į ES 28 importuojamų prekių tiekėja.
Pagrindinės gaminių grupės
2010–2015 m. ES 28 visų produktų grupių, kurių duomenys pateikti 13 grafike, importo ir eksporto vertė padidėjo, išskyrus mineralinį kurą ir tepalus, kurių rodiklis sumažėjo 14,7 proc. Smarkiausiai (49,5 proc.) augo maisto produktų, gėrimų ir tabako eksportas. Šių produktų importas taip pat labai padidėjo (33,8 proc.), tačiau dar labiau didėjo cheminių ir susijusių produktų rodiklis (34,8 proc.).
2015 m. ES 28 prekybos prekėmis perteklių (64,2 mlrd. EUR) lėmė teigiamas prekybos mašinomis ir transporto įranga balansas (218,0 mlrd. EUR) ir teigiamas prekybos cheminiais ir susijusiais produktais balansas (129,9 mlrd. EUR). 2010–2015 m. abiejų šių produktų grupių atžvilgiu prekybos perteklius ES 28 didėjo. Kalbant apie maisto produktus, gėrimus ir tabaką, 2010 m. nedidelis ES 28 prekybos deficitas 2015 m. virto panašaus dydžio pertekliumi. Dėl trijų likusių produktų grupių, kurių duomenys pateikti 13 grafike, prekybos deficitas 2015 m. buvo šiek tiek mažesnis nei 2010 m. Didžiausias prekybos deficitas 2015 m. buvo dėl mineralinio kuro ir tepalų produktų – jų importas viršijo eksportą 243,2 mlrd. EUR.
ES 28 prekių eksporto struktūra 2010–2015 m. pastebimiausiai kito dėl mažesnių produktų grupių (žr. 14 grafiką). Minėtu laikotarpiu maisto produktų, gėrimų ir tabako produktų dalis padidėjo nuo 5,6 proc. iki 6,3 proc., o mineralinio kuro ir tepalų produktų dalis sumažėjo nuo 5,8 proc. iki 4,8 proc.
Didžiausias ES 28 importo struktūros pokytis 2010–2015 m. buvo susijęs su mineralinio kuro ir tepalų produktų importu, kurio dalis sumažėjo nuo 25,2 proc. iki 19,0 proc. (žr. 15 grafiką). Kita vertus, tuo laikotarpiu augo kitų pagamintų prekių dalis (nuo 23,8 proc. iki 26,1 proc.) ir mašinų bei transporto įrangos (nuo 28,9 proc. iki 31,0 proc.).
Pagal 16 grafiką galima palyginti ES 28 importo ir eksporto struktūrą 2015 m., tačiau reikėtų turėti omenyje, kad apskritai eksportas apie 3,7 proc. viršijo importą. Labiausiai skiriasi mineralinio kuro ir tepalų produktų dalis – jų importuota kelis kartus daugiau nei eksportuota. Šį skirtumą lygino mažesnis mašinų ir transporto įrangos bei cheminių ir susijusių produktų importo lygis.
Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti
Tarptautinės prekybos prekėmis statistika apibūdina ES valstybių narių tarpusavio prekybos prekėmis (ES vidaus prekyba) vertę ir kiekį, ir ES valstybių narių prekybos prekėmis su kitomis šalimis (ES išorės prekyba) vertę ir kiekį. Ši statistika – oficialus informacijos apie ES, jos valstybių narių ir euro zonos importą, eksportą ir prekybos balansą šaltinis.
Skelbiama kiekvienos duomenis pateikusios šalies statistika kiekvienos šalies partnerės atžvilgiu, remiantis keliais produktų klasifikatoriais. Vienas iš dažniausiai naudojamų produktų klasifikatorių – Jungtinių Tautų (JT) Standartinis tarptautinės prekybos klasifikatorius (SITC 4 red.), pagal kurį galima lyginti viso pasaulio tarptautinės prekybos statistinius duomenis.
Rengiant ES išorės prekybos statistiką ES 28 laikoma vienu prekybos vienetu. Kitaip tariant, eksporto duomenys siejami tik su visos ES 28 eksportu į likusio pasaulio sektoriaus šalis, o ES išorės importo duomenys siejami su importu iš likusio pasaulio sektoriaus šalių (ne ES valstybių narių) į ES 28. Teikiant atskirų ES valstybių narių duomenis paprastai tarptautinės prekybos srautai nurodomi pasaulinės prekybos srautų atžvilgiu (įskaitant tiek ES vidaus, tiek ES išorės prekybos partnerius). Taikomos šios ES 28 išorės prekybos srautų apibrėžtys:
- importuojamos prekės – į ES statistinę teritoriją iš ES valstybėmis narėmis nesančių šalių įvežamos prekės, dėl kurių iš karto arba po sandėliavimo muitinės sandėlyje atliekama išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra (paprastai kalbama apie vartoti skirtas prekes), laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra arba muitinės prižiūrimo perdirbimo muitinės procedūra (apdoroti ar perdirbti skirtos prekės);
- eksportuojamos prekės – prekės, kurios išvežamos iš ES statistinės teritorijos į ES valstybėmis narėmis nesančias šalis atlikus jų eksporto muitinės procedūrą (galutinis eksportas), laikinojo išvežimo perdirbti muitinės procedūrą arba reeksporto po laikinojo įvežimo perdirbti arba muitinės prižiūrimo perdirbimo muitinės procedūrą.
Todėl į prekybos su ES valstybėmis narėmis nesančiomis šalimis statistiką neįtraukiamos tranzitu vežamos prekės arba prekės, kurių atžvilgiu atliktos sandėliavimo muitinės sandėlyje arba laikinojo įvežimo (mugėms, parodoms, tyrimams ir pan.) muitinės procedūros, ir prekės, kurios reeksportuojamos po to, kai buvo atlikta viena iš minėtų procedūrų. Į ES valstybių narių tarpusavio prekybos (ES vidaus prekybos) statistiką įtraukiami kiekvienos valstybės narės registruojamų įvežamų ir išvežamų prekių duomenys. Įvežamų ir išvežamų prekių apibrėžtys:
- įvežamos prekės – ES laisvoje apyvartoje esančios prekės, įvežamos į atitinkamos valstybės narės statistinę teritoriją;
- išvežamos prekės – ES laisvoje apyvartoje esančios prekės, išvežamos iš atitinkamos valstybės narės statistinės teritorijos, kad būtų įvežtos į kitą valstybę narę.
Muitinės registrai – įprastas prekybos prekėmis statistinių duomenų šaltinis. 1993 m. sausio 1 d. pradėjus veikti bendrajai rinkai ir panaikinus ES valstybių narių tarpusavio muitinės formalumus, prireikė nustatyti naują duomenų rinkimo sistemą ES vidaus prekybos statistikai rengti – Intrastatą. Intrastato sistemoje statistiniai duomenys renkami tiesiogiai iš prekybos subjektų, privalančių kas mėnesį teikti nacionalinėms statistikos tarnyboms mėnesines deklaracijas.
ES išorės ir vidaus prekybos statistinės vertės nustatomos pagal eksportuojamų ir išvežamų prekių FOB kainos principą ir pagal importuojamų ir įvežamų prekių [Glossary:Cost, insurance and freight (CIF)|CIF kainos]] principą. Pateikiamos vertės aprėpia tik šias papildomas sąnaudas (vežimo ir draudimo), kurios siejamos su vežimu valstybės narės, iš kurios prekės eksportuojamos ar išsiunčiamos, teritorijoje (eksportuojamos ir išvežamos prekės), ir su vežimo iki valstybės narės, į kurią prekės importuojamos ar įvežamos, teritorijos (importuojamos ir įvežamos prekės).
Aplinkybės
Tarptautinės prekybos prekėmis statistika aktyviai naudojama priimant sprendimus tarptautiniu, ES ir nacionaliniu lygmenimis. Įmonės gali naudoti tarptautinės prekybos duomenis rinkos tyrimams vykdyti ir prekybos strategijai rengti. ES institucijoms tarptautinės prekybos statistika taip pat padeda pasirengti daugiašalėms ir dvišalėms prekybos deryboms, formuoti ir įgyvendinti antidempingo politiką, makroekonominę ir pinigų politiką, vertinti bendrosios rinkos pažangą ar Europos šalių ekonomikos integraciją.
Prekybos raida gali būti ekonomikos augimo veiksnys. ES taikoma bendra prekybos politika, pagal kurią Europos Komisija derasi dėl prekybos susitarimų ir atstovauja ES interesams visų 28 valstybių narių vardu. Europos Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis patariamuosiuose komitetuose, kuriuose aptariami įvairūs prekybos politikos klausimai, turintys įtakos ES, įskaitant daugiašales, dvišales ir vienašales priemones. Prekybos politika priklauso išimtinei ES kompetencijai, todėl tik ES, o ne atskiros valstybės narės gali rengti teisės aktus dėl prekybos klausimų ir sudaryti tarptautinius prekybos susitarimus. Šiai kompetencijai priklauso ne tik prekyba prekėmis, bet ir [[International_trade_in_services|prekyba paslaugomis], intelektinės nuosavybės klausimai ir [[International_trade_in_services| tiesioginės užsienio investicijos].
Pasauliniu mastu daugiašaliai prekybos klausimai sprendžiami remiant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) (anglų k.). Jai priklauso 162 šalys (2016 m. kovo mėn. duomenimis) ir dar kelios šalys siekia narystės. PPO nustato pasaulines prekybos taisykles, sudaro sąlygas prekybos deryboms ir padeda spręsti narių ginčus. Europos Komisija veda derybas su savo PPO partnerėmis. Ji dalyvavo pastarajame PPO daugiašalių prekybos derybų raunde (dar vadinamame Dohos vystymosi darbotvarke). Vis dėlto šių derybų nepavyko baigti nei 2005 m., nei 2006 m., nei PPO posėdyje 2008 m. liepos mėn. 2013 m. gruodžio mėn. kai kuriose srityse pažangos pasiekta Balyje (Indonezija) priėmus susitarimų rinkinį, į kurį taip pat įtraukti prekybos lengvinimo veiksmai, įsipareigojimas mažinti žemės ūkio eksporto subsidijas ir kiti klausimai, pvz., susiję su aprūpinimo maistu saugumu besivystančiose šalyse. Per 2015 m. gruodžio mėn. 10-ąją PPO šalių narių ministrų konferenciją Nairobyje susitarta dėl kelių prekybos iniciatyvų, kuriomis siekiama visų pirma padėti skurdžiausioms organizacijos narėms. Viena iš šių iniciatyvų – įsipareigojimas panaikinti ūkių produktų eksporto subsidijas.
Šiuo metu ES derasi dėl prekybos ir investicijų susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, vadinamosios transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) (anglų k.). Tikimasi, kad bet kokie ateityje sudaryti susitarimai paskatins abiejų regionų ekonomikos augimą.
Taip pat žr.
- ES išorės prekyba prekėmis (anglų k.)
- Tarptautinė prekyba paslaugomis (anglų k.)
- The EU in the world - international trade (anglų k.)
Papildoma Eurostato informacija
Leidiniai
- Europos Sąjungos išorės ir vidaus prekyba. Brošiūra (2004–2009 m. duomenys) (anglų k.)
- Tarptautinė prekyba ir tiesioginės užsienio investicijos. 2013 m. redakcija (anglų k.)
- Europos Sąjungos išorės ir vidaus prekyba. Mėnesiniai duomenys. Kombinuotoji nomenklatūra (DVD) (anglų k.)
Pagrindinės lentelės
- Tarptautinė prekyba, žr. (anglų k.):
- Tarptautinės prekybos duomenys (t_ext)
- Ilgalaikiai tarptautinės prekybos rodikliai (t_ext_lti)
- Trumpojo laikotarpio tarptautinės prekybos rodikliai (t_ext_sti)
Duomenų bazė
- Tarptautinė prekyba, žr. (anglų k.):
- Tarptautinės prekybos duomenys (ext)
- Ilgalaikiai tarptautinės prekybos rodikliai (ext_lti)
- Trumpojo laikotarpio tarptautinės prekybos rodikliai (xt_sti)
- Išsamūs tarptautinės prekybos duomenys (detail)
Specialus skyrius
- Tarptautinė prekyba (anglų k.)
Metodai ir metaduomenys
- Tarptautinės prekybos duomenys (ESMS metaduomenų rinkmena – ext_esms) (anglų k.)
- Intrastato sistemos nacionaliniai reikalavimai. 2015 m. redakcija (anglų k.)
Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)
Kita informacija
- Europos statistinių duomenų apie tarptautinę prekybą prekėmis kokybės ataskaita. 2015 m. redakcija. (anglų k.)
- Europos statistinių duomenų apie tarptautinę prekybą prekėmis naudojimo vadovas. 2014 m. redakcija. (anglų k.)
Kitos nuorodos