Archive:Tarptautinė prekyba prekėmis

Duomenys išgauti 2018 m. spalio mėn. (dalis „Trys didžiausios tarptautinės prekybos dalyvės: ES, Kinija ir JAV“) ir 2019 m. kovo mėn. (likusi straipsnio dalis).

Straipsnį planuojama atnaujinti 2020 m. birželio mėn.

Highlights

2017 m. ES, Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai teko 45 proc. pasaulinės prekybos prekėmis.

2018 m. pagrindinė ES eksporto partnerė buvo JAV, o importo – Kinija.

2018 m. daugiau nei 41 proc. ES eksporto ir 31 proc. ES importo sudarė mašinos ir transporto įranga.

ES 28 tarptautinės prekybos prekėmis raida 2008–2018 m.

Šiame straipsnyje aptariama Europos Sąjungos (ES) tarptautinės prekybos prekėmis raida. Jame apžvelgiama ES dalis pasaulio importo ir eksporto rinkose, ES vidaus prekyba (ES valstybių narių tarpusavio prekyba), pagrindiniai ES prekybos partneriai ir produktų, kuriais prekiaujama daugiausia, kategorijos.

ES 28 dalis pasaulinėje prekyboje prekėmis sudaro apie 15 proc. Tarptautinės prekybos prekėmis vertė smarkiai (apie tris kartus) viršija tarptautinės prekybos paslaugomis vertę, nes kai kuriomis paslaugomis sunkiau prekiauti tarpvalstybiniu mastu.

Šis straipsnis yra dalis internete skelbiamo leidinio, kuriame pateikiama naujausia statistika apie tarptautinę prekybą prekėmis: informacija apie ES pagrindinius partnerius ir pagrindinius produktus, kuriais prekiaujama, konkrečias prekybos ypatybes ir bendrąsias aplinkybes.

Full article

Trys didžiausios tarptautinės prekybos dalyvės: ES, Kinija ir JAV

Nuo 2004 m., kai Kinija aplenkė Japoniją, trys didžiausios pasaulinės tarptautinės prekybos dalyvės yra ES 28, Kinija ir Jungtinės Valstijos (žr. 1 grafiką). 2017 m. ES 28, Kinijos ir Jungtinių Valstijų bendrasis prekybos prekėmis (eksporto ir importo) lygis buvo beveik vienodas: didžiausias rodiklis buvo ES 28 (3 738 mlrd. EUR (pažymėtina, kad į šiuos duomenys neįtraukta ES vidaus prekyba), arba 103 mlrd. EUR daugiau nei Kinijos ir 239 mlrd. EUR daugiau nei Jungtinių Valstijų. Ketvirtoje vietoje pagal šį rodiklį buvo Japonija (1 212 mlrd. EUR).

1 grafikas. Pagrindiniai tarptautinės prekybos prekėmis dalyviai 2017 m.
(mlrd. EUR).
Šaltiniai –" Eurostatas (ext_lt_introle) ir (ext_lt_intercc)

2017 m. eksporto ir importo santykis buvo ypač didelis eksporto naudai Rusijoje, Brazilijoje ir Kinijoje (žr. 2 grafiką), o absoliučiaisiais dydžiais Kinijos ir Rusijos metiniai prekybos pertekliaus rodikliai buvo didžiausi nuo 2006 m. 2017 m. didžiausias metinis prekybos deficitas buvo Jungtinėse Valstijose (žr. 3 grafiką). Ši tendencija stebima visą pastarąjį dešimtmetį (remiantis turimais duomenimis).

2 grafikas. Prekių eksporto ir importo santykis 2010 ir 2017 m.
(proc.).
Šaltiniai –" Eurostatas (ext_lt_introle) ir (ext_lt_intercc)

3 grafikas. Tarptautinės prekybos prekėmis balansas 2010 ir 2017 m.
(mlrd. EUR).
Šaltiniai –" Eurostatas (ext_lt_introle) ir (ext_lt_intercc)

2017 m. pasaulinio prekių importo ir eksporto ES 28 dalis buvo antra pagal dydį (žr. 4 ir 5 grafikus). ES 28 prekių eksportas sudarė 15,8 proc. viso pasaulinio rodiklio ir 2014 m. pirmą kartą nuo ES sukūrimo šiuo atžvilgiu mus aplenkė Kinija (16,1 proc. 2014 m. ir 16,9 proc. 2017 m.), tačiau vis dar pirmavome palyginti su Jungtinėmis Valstijomis (11,5 proc.). Pagal importą Jungtinės Valstijos (17,3 proc.) lenkė ir ES 28 (15,1 proc.), ir Kiniją (13,3 proc.).

4 grafikas. Pasaulinės prekių eksporto rinkos dalys 2017 m.
(pasaulinio eksporto proc.).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_introle)

5 grafikas. Pasaulinės prekių importo rinkos dalys 2017 m.
(pasaulinio importo proc.).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_introle)

2018 m. (po penkerių metų, kai būdavo nustatomas perteklius) užfiksuotas nedidelis ES išorės prekybos deficitas

ES 28 tarptautinės prekybos prekėmis su likusio pasaulio sektoriumi vertė (ES išorės eksporto ir importo suma) 2018 m. buvo 3 936 mlrd. EUR (žr. 6 grafiką). Palyginti su 2017 m., tiek importas, tiek eksportas didėjo, bet importas (123 mlrd. EUR) padidėjo šiek tiek mažiau nei eksportas (77 mlrd. EUR). Todėl nedidelis ES 28 prekybos perteklius 2017 m. (22 mlrd. EUR) 2018 m. virto nedideliu deficitu (25 mlrd. EUR).

2009 m. tiek ES 28 eksportas, tiek importas staigiai sumažėjo, tačiau per kitus ketverius metus eksportas augo 58,7 proc. ir 2013 m. pasiekė 1 736 mlrd. EUR. 2013–2016 m. eksportas buvo palyginti stabilus, bet 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 7,7 proc., o dar po metų – 4,1 proc. Importo tendencijos iš esmės buvo tokios pat kaip eksporto: nuo 2016 iki 2017 m. importas didėjo 8,7 proc., o nuo 2017 iki 2018 m. – 6,6 proc. Dėl to pirmą kartą nuo 2013 m. ES 28 užfiksuotas nedidelis prekybos deficitas.

6 grafikas. ES 28 tarptautinės prekybos prekėmis raida 2008–2018 m.
(mlrd. EUR).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intertrd)

Kalbant apie ES valstybes nares, 2018 m. didžiausia ES 28 išorės prekybos dalis teko Vokietijai – jos prekių eksportas sudarė 28,0 proc. viso ES 28 prekių eksporto į ne ES šalis, o importas – beveik penktadalį (18,6 proc.) viso ES 28 importo (žr. 7 grafiką). Kitų trijų didžiausių eksportuotojų santykinės dalys nuo 2017 m. nepakito: Jungtinės Karalystės – 11,0 proc., Italijos – 10,5 proc. ir Prancūzijos – 10,4 proc. Šios šalys buvo vienintelės ES valstybės narės (be minėtosios Vokietijos), kurių ES 28 eksporto dalis buvo dviženklė. Be Vokietijos, 2018 m. daugiausiai prekių iš ne ES šalių importavo Nyderlandai (14,9 proc.), Jungtinė Karalystė (14,2 proc.), Prancūzija (8,9 proc.) ir Italija (8,7 proc.). Palyginti didelę Nyderlandų dalį galima bent iš dalies paaiškinti tuo, kad labai daug prekių į ES įvežama per Roterdamą – pagrindinį ES jūrų uostą.

7 grafikas. ES 28 išorės prekyba prekėmis 2018 m.
(ES 28 eksporto ir importo proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)

2018 m. didžiausias ES 28 išorės prekybos prekėmis perteklius, būtent 360,9 mlrd. EUR, buvo Vokietijoje, kiek mažesnis – Airijoje (70,0 mlrd. EUR) ir Italijoje (67,5 mlrd. EUR). Didžiausias ES išorės prekybos prekėmis deficitas nustatytas Nyderlanduose (272,5 mlrd. EUR) ir Jungtinėje Karalystėje (121,5 mlrd. EUR) (žr. apačioje pateiktos *excel rinkmenos B lentelę).

Didžiausia ES vidaus prekybai tenkanti dalis - Liuksemburge ir Slovakijoje

Prekybos prekėmis tarp ES valstybių narių (ES vidaus prekybos) vertė pagal eksportą 2018 m. buvo 3 518 mlrd. EUR, t. y. 80 proc. daugiau nei ES 28 eksportas į ne ES šalis (ES išorės prekyba), siekęs 1 956 mlrd. EUR.

ES 28 vidaus prekyba (taip pat vertinama pagal eksportą) 2017–2018 m. padidėjo 5,0 proc. 2017–2018 m. eksporto augimas buvo dviženklis Maltoje (23,3 proc.), Graikijoje (13,9 proc.), Airijoje (12,3 proc.) ir Slovėnijoje (10,8 proc.). ES vidaus eksportas mažėjo tik Liuksemburge (−1,9 proc.). Nė vienoje ES valstybėje narėje importas nemažėjo, o ryškiausiai augo Maltoje (20,8 proc.) ir Airijoje (13,2 proc.).

Kaip ir kalbant apie ES 28 išorės prekybą, iš visų ES valstybių narių 2018 m. Vokietija aktyviausiai dalyvavo ES 28 vidaus prekyboje – jos eksporto į kitas ES 28 šalis dalis sudarė 22,2 proc. viso ES 28 rodiklio, o importo iš kitų ES 28 šalių dalis – kiek daugiau nei penktadalį (20,9 proc.) ES 28 rodiklio (žr. 8 grafiką). Vienintelė kita ES valstybė narė, kurios eksporto į kitas ES šalis dalis buvo didesnė nei dešimtadalis viso ES rodiklio, buvo Nyderlandai (13,0 proc.), vėlgi – dėl Roterdamo poveikio. Daugiau nei dešimtadalis vidaus importo rodiklio teko dar tik Prancūzijai (11,5 proc.).

8 grafikas. ES 28 vidaus prekyba prekėmis 2018 m.
(ES 28 eksporto ir importo proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)

ES vidaus rinkos svarbą įrodo ir tai, kad visų ES valstybių narių ES vidaus prekybos prekėmis (eksporto ir importo kartu) rodikliai viršijo išorės prekybos rodiklius (eksportas ir importas) (žr. 9 grafiką). Atskirų valstybių narių ES vidaus ir išorės prekybos prekėmis srautai, palyginti su bendrąja prekyba, buvo labai įvairūs, iš dalies dėl istorinių ryšių ir geografinės padėties. Didžiausia ES vidaus prekybai tenkanti dalis (apie 80 proc. visos prekybos) buvo Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Liuksemburge, o Jungtinėje Karalystėje šis rodiklis tesiekė 50,3 proc.

9 grafikas. ES 28 vidaus ir išorės prekyba prekėmis 2018 m.
(importas ir eksportas, visos prekybos proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)

2008–2018 m. labai augo prekyba prekėmis su Kinija

2008–2018 m. ES 28 prekių eksporto tendencijos pagal pagrindinius prekybos partnerius buvo įvairios. Sparčiausiai augo eksportas į Kiniją, padidėjęs beveik tris kartus, ir į Pietų Korėją (beveik du kartus) (žr. 10 grafiką). Eksportas į Norvegiją augo lėčiau ir 2018 m., palyginti su 2008 m., padidėjo tik 23 proc., o ES 28 eksporto lygis į Rusiją nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 19 proc.

Kalbant apie importą, 2008–2018 m. ES 28 importo iš Norvegijos (−13 proc.), Japonijos (−8 proc.) ir Rusijos (po −7 proc.) vertė sumažėjo. Norvegijos ir Rusijos atveju pokyčiai bent iš dalies buvo susiję su svyruojančiomis naftos ir dujų kainomis. Smarkiausiai augo importas iš Turkijos (+64 proc.), Kinijos (+58 proc.) ir Indijos (+55 proc.).

10 grafikas. ES 28 išorės prekyba prekėmis pagal pagrindinius prekybos partnerius 2008 m. ir 2018 m.
(mlrd. EUR).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_maineu)

2018 m. Jungtinės Valstijos tebebuvo svarbiausia ir kitas labai lenkianti ES 28 eksportuojamų prekių paskirties šalis (žr. 11 grafiką). Jos dalis (20,8 proc.) buvo didesnė nei kitų dviejų šalių bendras rodiklis. Antra pagal šį rodiklį 2018 m. buvo Kinija (10,7 proc. viso ES 28 rodiklio), trečia – Šveicarija (8,0 proc.). Kaip ir ankstesniais metais, Rusijos (4,4 proc.) ir Turkijos (4,0 proc.) rodikliai buvo beveik vienodi. Septynioms didžiausioms ES 28 eksportuojamų prekių paskirties rinkoms (t. y. Jungtinės Valstijos, Kinija, Šveicarija, Rusija, Turkija, Japonija ir Norvegija) teko daugiau nei pusė (53,9 proc.) viso ES 28 prekių eksporto.

11 grafikas. ES 28 pagrindiniai prekybos partneriai (prekių eksportas) 2018 m.
(ES 28 išorės eksporto proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_maineu)

Šios septynios šalys buvo ir didžiausios į ES 28 importuojamų prekių tiekėjos, tik šiuo atžvilgiu išsidėstė šiek tiek kita tvarka (plg. 11 ir 12 grafikus). Jų reikšmė ES 28 prekių importui buvo didesnė nei ES 28 prekių eksportui: šiek tiek daugiau nei trys penktadaliai (59,1 proc.) visų į ES 28 importuojamų prekių buvo iš šių septynių šalių. 2018 m. beveik penktadalio (19,9 proc.) visų į ES 28 importuotų prekių kilmės šalis buvo Kinija – didžiausia į ES 28 importuojamų prekių tiekėja. Iš Jungtinių Valstijų importuota 13,5 proc. visų ES 28 importuojamų prekių (tai du trečdaliai Kinijos rodiklio). Į didžiausių septintuką taip pat pateko Rusija (8,5 proc.), Šveicarija (5,5 proc.), Norvegija (4,2 proc.), Turkija (3,8 proc.) ir Japonija (3,6 proc.).

12 grafikas. ES 28 pagrindiniai prekybos partneriai (prekių importas) 2018 m.
(ES 28 išorės importo proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_maineu)

Didelis prekybos perteklius mašinų bei transporto priemonių ir cheminių produktų sektoriuose

2013–2018 m. daugumos produktų grupių, kurių duomenys pateikti 13 grafike, ES 28 išorės eksporto vertė padidėjo, išskyrus energijos eksportą, kuris sumažėjo 6,4 proc. Smarkiausiai (30,2 proc.) augo cheminių produktų eksportas, taip pat sparčiai didėjo maisto ir gėrimų (16,6 proc.), kitų pagamintų prekių (14,8 proc.), mašinų ir transporto priemonių (14,0 proc.) ir žaliavų (11,9 proc.) eksporto rodikliai.

Importo tendencijos buvo panašios, pvz., 2013–2018 m. smarkiai sumažėjo bendrasis energijos (−17,3 proc.) ES išorės importo lygis. Pažymėtina, kad tam tikra sumažėjimo dalis gali būti paaiškinama kainų pokyčiais ir (arba) valiutų keitimo normų svyravimais, nes nafta pasaulinėse rinkose prekiaujama JAV doleriais. Tuo tarpu mašinų ir transporto priemonių ES išorės importas iš viso 2013–2018 m. padidėjo 41,4 proc. Taip pat palyginti smarkiai augo kitų pagamintų prekių (29,6 proc.), cheminių produktų (20,4 proc.) ir maisto produktų bei gėrimų (20,4 proc.) importo rodikliai.

2018 m. ES 28 išorės prekybos prekėmis deficitą (24,6 mlrd. EUR) lėmė didelis prekybos energija deficitas (299,1 mlrd. EUR) ir mažesni prekybos kitomis pagamintomis prekėmis (55,7 mlrd. EUR) ir žaliavomis (30,8 mlrd. EUR) deficito rodikliai. Jų neatsvėrė prekybos pertekliaus rodikliai: prekybos mašinomis ir transporto priemonėmis (189,5 mlrd. EUR), cheminiais produktais (152,2 mlrd. EUR) ir maisto produktais bei gėrimais (9,1 mlrd. EUR).

13 grafikas. ES 28 išorės prekyba pagal pagrindinius produktus 2013 m. ir 2018 m.
(mlrd. EUR).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intertrd)

ES 28 prekių eksporto struktūra 2013–2018 m. beveik nekito (žr. 14 grafiką), tik 2,5 proc. punktų sumažėjo cheminių produktų rodiklis (nuo 15,7 proc. 2013 m. iki 18,2 proc. 2018 m.) ir panašiai – kitų produktų rodiklis.

14 grafikas. ES 28 pagrindiniai eksportuojami produktai 2013 m. ir 2018 m.
(ES 28 išorės eksporto proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)

ES 28 prekių importo struktūra 2013–2018 m. kito trijų didžiausių produktų grupių atžvilgiu. Didžiausias pokytis buvo susijęs su kitų pagamintų prekių importu, kurio dalis sumažėjo 8,7 proc. punktų nuo 29,6 proc. iki 20,9 proc. (žr. 15 grafiką) Kita vertus, tuo laikotarpiu augo mašinų ir transporto priemonių dalis (5,4 proc. punktų nuo 25,9 proc. iki 31,3 proc.) ir cheminių produktų dalis (2,4 proc. punktų nuo 22,6 proc. iki 25,0 proc.).

15 grafikas. ES 28 pagrindiniai importuojami produktai 2013 m. ir 2018 m.
(ES 28 išorės importo proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)

Pagal 16 grafiką galima palyginti ES 28 importo ir eksporto struktūrą 2018 m., tačiau reikėtų turėti omenyje, kad apskritai eksporto lygis buvo 1,3 proc. žemesnis nei importo. Labiausiai skiriasi energijos dalis – jos importuota 3,6 kartus daugiau nei eksportuota. Šį skirtumą lygino mažesnis mašinų ir transporto priemonių bei cheminių produktų importo lygis.

16 grafikas. ES 28 pagrindiniai eksportuojami ir importuojami produktai 2018 m.
(ES 28 išorės eksporto ir importo proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Tarptautinė prekyba prekėmis. Lentelės ir grafikai (anglų k.)

Duomenų šaltiniai

Tarptautinės prekybos prekėmis statistika apibūdina ES valstybių narių tarpusavio prekybos prekėmis (ES vidaus prekyba) vertę ir kiekį, ir valstybių narių prekybos prekėmis su kitomis šalimis (ES išorės prekyba) vertę ir kiekį. Ši statistika – oficialus informacijos apie ES, jos valstybių narių ir euro zonos importą, eksportą ir prekybos balansą šaltinis.

Skelbiama kiekvienos duomenis pateikusios šalies statistika kiekvienos šalies partnerės atžvilgiu, remiantis keliais produktų klasifikatoriais. Vienas iš dažniausiai naudojamų gaminių klasifikatorių – Jungtinių Tautų (JT) Standartinis tarptautinės prekybos klasifikatorius (SITC 4 red.), pagal kurį galima lyginti viso pasaulio tarptautinės prekybos statistinius duomenis.

Rengiant ES išorės prekybos statistiką ES 28 laikoma vienu prekybos vienetu. Kitaip tariant, eksporto duomenys siejami tik su visos ES 28 eksportu į likusio pasaulio sektoriaus šalis, o ES išorės importo duomenys siejami su importu iš likusio pasaulio sektoriaus šalių (ne ES valstybių narių) į ES 28. Teikiant atskirų ES valstybių narių duomenis paprastai tarptautinės prekybos srautai nurodomi pasaulinės prekybos srautų atžvilgiu (įskaitant tiek ES vidaus, tiek ES išorės prekybos partnerius). Į ES valstybių narių tarpusavio prekybos (ES vidaus prekybos) statistiką įtraukiami kiekvienos valstybės narės registruojamų importuojamų ir eksportuojamų prekių duomenys.

ES išorės ir vidaus prekybos statistinės vertės nustatomos pagal eksportuojamų prekių FOB kainos principą ir pagal importuojamų prekių [Glossary:Cost, insurance and freight (CIF)|CIF kainos]] principą. Pateikiamos vertės aprėpia tik šias papildomas sąnaudas (vežimo ir draudimo), kurios siejamos su vežimu ES valstybės narės, iš kurios prekės eksportuojamos, teritorijoje (eksportuojamos prekės), ir su vežimo iki valstybės narės, į kurią prekės importuojamos, teritorijos (importuojamos prekės).

ES duomenys gaunami iš Eurostato pagrindinės tarptautinės prekybos prekėmis duomenų bazės – COMEXT. Šioje duomenų bazėje kaupiami tiek naujausi, tiek senesni ES valstybių narių duomenys, be to, pateikiama nemažai ES nepriklausančių šalių statistikos. Eurostato svetainėje skelbiami suvestiniai ir išsamūs tarptautinės prekybos prekėmis statistiniai duomenys kas mėnesį parengiami remiantis COMEXT. Kadangi COMEXT atnaujinama kasdien, svetainėje paskelbti duomenys gali skirtis nuo COMEXT duomenų (jei jie neseniai tikslinti).

Aplinkybės

Tarptautinės prekybos prekėmis statistika aktyviai naudojama priimant sprendimus tarptautiniu, ES ir nacionaliniu lygmenimis. Įmonės gali naudoti tarptautinės prekybos duomenis rinkos tyrimams vykdyti ir prekybos strategijai rengti. Tarptautinės prekybos prekėmis statistika taip pat padeda ES institucijoms pasirengti daugiašalėms ir dvišalėms prekybos deryboms, formuoti ir įgyvendinti antidempingo politiką, makroekonominę ir pinigų politiką, vertinti bendrosios rinkos pažangą ar Europos šalių ekonomikos integraciją.

Prekybos raida gali būti ekonomikos augimo veiksnys. ES taikoma bendra prekybos politika, pagal kurią Europos Komisija derasi dėl prekybos susitarimų ir atstovauja ES interesams visų 28 valstybių narių vardu. Europos Komisija konsultuojasi su ES valstybėmis narėmis patariamuosiuose komitetuose, kuriuose aptariami įvairūs prekybos politikos klausimai, turintys įtakos ES, įskaitant daugiašales, dvišales ir vienašales priemones. Prekybos politika priklauso išimtinei ES kompetencijai, todėl tik ES, o ne atskiros valstybės narės gali rengti teisės aktus dėl prekybos klausimų ir sudaryti tarptautinius prekybos susitarimus. Neseniai ši aprėptis išplėsta ir jai dabar priklauso ne tik prekyba prekėmis, bet ir prekyba paslaugomis, intelektinės nuosavybės klausimai ir tiesioginės užsienio investicijos (4 skyriuje).

Pasauliniu mastu daugiašaliai prekybos klausimai sprendžiami remiant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) (anglų k.). Jai priklauso 164 šalys (2017 m. kovo mėn. duomenimis) ir dar kelios šalys siekia narystės. PPO nustato pasaulines prekybos taisykles, sudaro sąlygas prekybos deryboms ir padeda spręsti narių ginčus. Europos Komisija veda derybas su savo PPO partnerėmis. Ji dalyvavo pastarajame PPO daugiašalių prekybos derybų raunde (dar vadinamame Dohos vystymosi darbotvarke).