Keleivinio transporto statistika

Duomenys išgauti 2018 m. gegužės mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2019 m. spalio mėn.

Pagrindiniai akcentai

Visose valstybėse narėse svarbiausia keleivinio transporto rūšis – keleiviniai automobiliai.

2016 m. labiausiai apkrautas ES 28 oro uostas pagal keleivių skaičių buvo Londono Hitrou.

Air passenger transport, 2016 (passengers per inhabitant)

Šiame straipsnyje, remiantis naujausiais turimais duomenimis, apžvelgiama esama padėtis ir pastarieji pokyčiai Europos Sąjungos (ES) keleivinio transporto sektoriuje. Jame kalbama apie įvairių rūšių keleivinį transportą, pvz., kelių, geležinkelių, oro ir jūrų. Dažniausiai keliaujama lengvaisiais automobiliais, patogiais dėl noro daugiau ir lanksčiau keliauti. Tačiau dėl to ES taip pat daugėja spūsčių ir didėja užterštumas daugelyje miestų ir didžiausių transporto arterijų.

Visas straipsnis

Pasidalijimas pagal rūšis

2015 m. ES 28 83,1 proc. viso sausumos keleivinio transporto teko lengviesiems automobiliams. Tolimojo susisiekimo ir kiti autobusai ir troleibusai (9,2 proc.) bei keleiviniai traukiniai (7,7 proc.) sudarė mažiau nei dešimtadalį viso eismo (apskaičiuojama pagal sausumos keleivio/kilometrus (kkm), nukeliautus kiekvienos rūšies transportu) (žr. 1 grafiką).

1 grafikas. Sausumos keleivinio transporto pasidalijimas pagal rūšis 2015 m.
(visų sausumos keleivio/kilometrų %)
Šaltinis – Eurostatas (tran_hv_psmod)

Visose valstybėse narėse svarbiausia keleivinio transporto rūšis buvo keleiviniai automobiliai. Portugalijoje ir Lietuvoje 2015 m. keleiviniai automobiliai sudarė beveik 90 proc. viso keleivinio transporto. O Čekija ir Vengrija buvo vienintelės valstybės narės, kuriose keleivinių automobilių dalis nesiekė trijų ketvirtadalių. Vengrijoje šis rodiklis koreliavo su didesne (palyginti su kitomis valstybėmis narėmis) dalimi, tenkančia tolimojo susisiekimo ir kitiems autobusams, be to, daugiau keleivių keliavo traukiniais. Apskritai keleivinio geležinkelių transporto dalis didžiausia buvo Austrijoje (12,0 proc.) ir Nyderlanduose (10,8 proc.). Tačiau net šituos rodiklius smarkiai viršijo Šveicarija (ELPA šalis narė): čia traukiniai sudarė 19,1 proc. viso keleivinio transporto 2015 m.

Santykinis keleivinio transporto ir ekonomikos augimas

Apskritai ES 28 2005–2015 m. sausumos keleivinis transportas augo 4,0 proc. lėčiau nei bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis. Reikėtų pabrėžti, kad apskaičiuojant šį rodiklį, kuriuo nurodomas sausumos keleivinio transporto ir BVP palyginamosiomis kainomis santykis, atsižvelgiama tik į susisiekimą sausuma automobiliais, tolimojo susisiekimo ir kitais autobusais, troleibusais ir traukiniais, o į didelę dalį tarptautinių kelionių keleiviai vyksta jūrų ir oro transportu. Kai kuriose šalyse taip pat gali būti verta atsižvelgti į nacionalinio (vidaus) keleivinio jūrų ir oro transporto paslaugas. Tačiau į aptariamą rodiklį jūrų ir oro keleivinis transportas neįtraukiamas.

2 grafikas. Sausumos keleivinio transporto indekso pokytis, palyginti su BVP, 2005-2015 m.
(%)
Šaltinis – Eurostatas (tran_hv_pstra)

Nedidelėje daugumoje ES valstybių narių 2005–2015 m. BVP palyginamosiomis kainomis kito greičiau nei sausumos keleivinis transportas. Todėl šių dviejų dydžių santykis sumažėjo (žr. 2 grafiką), ryškiausiai – Lietuvoje (43,5 proc.) ir Slovakijoje (31,5 proc.). O 13-oje valstybių narių padėtis buvo priešinga (ypač Graikijoje ir Kipre, kiek mažiau ryškiai – Bulgarijoje ir Kroatijoje): šiose valstybėse keleivinio transporto rodikliai labai augo, o (arba) ekonomikos augimas buvo nedidelis. Tarp ES nepriklausančių šalių, kurių duomenys pateikti 2 grafike, aptariamuoju laikotarpiu sausumos keleivinio transporto ir BVP santykio rodiklis išaugo buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Norvegijoje ir Islandijoje, o Šveicarijoje – sumažėjo.

Keleivinis kelių transportas

2015 m. didžiausia tarp visų ES valstybių narių lengvųjų automobilių santykinė svarba buvo Portugalijoje: šioje šalyje automobiliams teko 89,4 proc. viso keleivinio transporto, ir Lietuvoje (89,2 proc.). Daugumoje valstybių narių lengvųjų automobilių dalis buvo nuo 80,0 proc. iki 90,0 proc., o septyniose – mažesnė, pvz., Vengrijos rodiklis buvo 68,2 proc., o Turkijoje tik 67,6 proc. (žr. 1 grafiką). Vengrijoje tolimojo susisiekimo ir kitų autobusų bei troleibusų santykinė dalis viršijo vieną penktadalį viso sausumos keleivinio transporto (22,3 proc.). Šis rodiklis 2015 m. buvo didžiausias tarp ES valstybių narių. Dar didesnė dalis nustatyta Turkijoje (30,7 proc.). 18-oje valstybių narių šis rodiklis svyravo tarp 10,0 proc. iki 20,0 proc. Mažiausia tolimojo susisiekimo ir kitų autobusų bei troleibusų dalis nustatyta Nyderlanduose (3,0 proc.) (žr. 1 grafiką).

Keleivinis geležinkelių transportas

2015 m. Austrijoje ir Nyderlanduose (taip pat Šveicarijoje) traukiniams teko daugiau nei dešimtadalis viso sausumos keleivinio transporto, o Estijoje, Graikijoje ir Lietuvoje (taip pat Turkijoje) šis rodiklis nesiekė 2,0 proc. Reikėtų pažymėti, kad Kipre, Maltoje ir Islandijoje nėra geležinkelių linijų (žr. 1 grafiką).

Remiantis naujausiais turimais duomenimis (paprastai 2016 m.), nacionaliniais ES geležinkelių tinklais nukeliauta 401 mlrd. keleivio/kilometrų (įskaitant 2015 m. Danijos ir 2014 m. Vokietijos duomenis; neįskaitant Belgijos ir Nyderlandų). Tai kur kas daugiau nei 22 mlrd. keleivio/kilometrų, tekę tarptautinėms kelionėms (palyginimas pagrįstas minėtais duomenimis) (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Keleivinis geležinkelių transportas 2014–2016 m.
Šaltiniai – Eurostatas (rail_pa_typepkm) ir (demo_gind)

Beveik trys ketvirtadaliai (72 proc.) visų ES (nacionalinių ir tarptautinių) kelionių geležinkeliais (išskyrus Belgiją ir Nyderlandus) vyko vienoje iš keturių didžiausių ES valstybių narių: Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje. O bendri Prancūzijos ir Vokietijos rodikliai kartu sudarė 43 proc. visų kelionių ES nacionaliniais geležinkeliais ir 71 proc. kelionių tarptautiniais tinklais. Tarptautinių kelionių keleivio/kilometrų skaičius Prancūzijoje 2016 m. daugiau nei du kartus viršijo Vokietijos rodiklį. Tačiau Vokietijos rodiklis savo ruožtu buvo daugiau nei du kartus didesnis nei Jungtinės Karalystės.

Norint palyginti geležinkelių transporto santykinę svarbą įvairiose šalyse, duomenis galima normalizuoti keleivinio transporto eismo lygį išreiškiant pagal santykį su gyventojų skaičiumi (kaip matyti 1 lentelės dešinėje pusėje ir 3 grafike). Austrijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Danijos (2015 m. duomenys) ir Jungtinės Karalystės nacionaliniais geležinkelių tinklais 2016 m. vidutiniškai nukeliauta daugiau nei 1 000 keleivio/kilometrų vienam gyventojui. Šis rodiklis buvo kur kas mažesnis nei Šveicarijos vidurkis (2 231 kkm/vienam gyventojui). Tuo tarpu vidutiniškai mažiausi nacionaliniais geležinkelių tinklais nukeliauti atstumai 2016 m. ES buvo Graikijoje (110 kkm/vienam gyventojui) ir Lietuvoje (93 keleivio/kilometrų vienam gyventojui). Turkijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vidutiniai rodikliai buvo dar mažesni (atitinkamai 54 ir 40 kkm/vienam gyventojui).

3 grafikas. Keleivinis geležinkelių transportas 2016 m.
(kkm/vienam gyventojui)
Šaltiniai – Eurostatas (rail_pa_typepkm) ir (demo_gind)

Kalbant apie tarptautines keliones geležinkeliu, 2016 m. iš visų ES valstybių narių tik Liuksemburgo, Prancūzijos ir Čekijos vidutiniai rodikliai viršijo daugiau nei 100 keleivio/kilometrų vienam gyventojui: jie buvo atitinkamai 215, 162 116 kkm/vienam gyventojui. Šveicarija taip pat viršijo šią ribą (110 kkm/vienam gyventojui). Šie skaičiai, be kitų dalykų, atspindi tarptautinių sienų artumą, tarpvalstybinio važinėjimo į darbą mastą, galimybę naudotis greituoju geležinkeliu ir tai, ar šalį kerta tarptautiniai transporto koridoriai.

Keleivinis oro transportas

2016 m. labiausiai apkrautas ES 28 oro uostas pagal keleivių skaičių buvo Londono Hitrou, per kurį atvyko ar išvyko 76 mln. keleivių. Šis oro uostas pirmauja ES nuo pat šios laiko eilutės duomenų rinkimo pradžios 1993 m. Nuo Hitrou smarkiai atsiliko toliau sąraše esantys Paryžiaus Šarlio del Golio (66 mln.), Amsterdamo Šipholo (64 mln.) ir Frankfurto (61 mln.) oro uostai (žr. 4 grafiką). Šie keturi oro uostai yra didžiausi ES nuo 2011 m., kai Amsterdamo Šipholas pakilo iš penktosios į ketvirtąją vietą.

Didžioji dauguma keliaujančiųjų per šiuos keturis oro uostus rinkosi tarptautinius skrydžius. Mažiausia dalis šių keleivių buvo Frankfurto oro uoste (88,6 proc.), o Amsterdamo Šipholo oro uoste ji siekė net 100,0 proc. Nacionalinius (vidaus) skrydžius rinkosi 28,7 proc. iš 49 mln. keleivių, 2016 m. aptarnautų ES penktojo pagal apkrovą oro uosto – Madrido Barachaso Adolfo Suareso. Gana daug tokių keleivių taip pat buvo Paryžiaus Orli (45,3 proc.), Romos Fjumičino (30,0 proc.) ir Barselonos (26,9 proc.) oro uostuose.

4 grafikas. ES 28 15 pagrindinių oro uostų 2016 m.
(mln. pervežtų, įlaipintų ir išlaipintų keleivių)
Šaltinis – Eurostatas (avia_paoa)

2016 m. visos ES 28 bendrasis rodiklis – 1,9 oro transporto keleivių vienam gyventojui. Pagal šį rodiklį pirmavo Jungtinė Karalystė: 3,8 oro transporto keleivių vienam gyventojui. Palyginti su visu gyventojų skaičiumi, oro transportas 2016 m. buvo ypač svarbus dažnai atostogoms pasirenkamoms saloms Maltai ir Kiprui (11,2 ir 10,5 keleivių vienam gyventojui), taip pat Islandijai (20,3) ir Norvegijai (7,2). Mažiausi santykiniai rodikliai nustatyti dešimtyje rytinių arba Baltijos jūros regiono valstybių narių: jose 2016 m. oro transportu keleivių buvo mažiau nei 2,0 vienam gyventojui.

5 grafikas. Keleivinis oro transportas 2006 ir 2016 m.
(keleivių vienam gyventojui)
Šaltiniai – Eurostatas (avia_paoc) ir (demo_gind)

Keleivinis jūrų transportas

Palyginti su 2006 m., 2016 m. bendras ES 28 uostų jūrų transporto keleivių, vertinant vienam gyventojui, skaičius iš esmės liko nepakitęs. 2016 m. visos ES 28 bendrasis rodiklis buvo 0,8 jūrų transporto keleivių vienam gyventojui (2006 m. šis santykis buvo 0,9).

6 grafikas. Keleivinis jūrų transportas 2006 ir 2016 m.
(keleivių vienam gyventojui)
Šaltiniai – Eurostatas (mar_pa_aa) ir (demo_gind)

Palyginti su visu šalies gyventojų skaičiumi, 2016 m. keleivinio jūrų transporto santykinė svarba buvo ypač didelė Maltoje (23,5 keleivių vienam gyventojui). Toliau pagal šį rodiklį rikiavosi smarkiai nuo Maltos atsiliekanti Estija (10,9), Danija (7,3), Kroatija (7,1) ir Graikija (6,1). Išskyrus Suomiją, Švediją ir Italiją, visose kitose ES valstybėse narėse jūrų transporto keleivių skaičius vienam gyventojui 2016 m. buvo mažesnis nei 0,6. Reikėtų pažymėti, kad Čekija, Liuksemburgas, Vengrija, Austrija ir Slovakija yra žemyninės šalys, todėl jose jūrų transporto nėra.

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Keleivinio transporto statistika. Lentelės ir grafikai

Duomenų šaltiniai

Dauguma sausumos keleivinio transporto statistikos pagrįsta transporto priemonių pervežimo operacijomis kiekvienoje iš duomenis teikiančių šalių, nepriklausomai nuo to, kur ta transporto priemonė registruota (vadinamasis teritoriškumo principas). Todėl keleivio/kilometrais (kkm, arba vienas keleivis, keliaujantis vieno kilometro atstumu) išreiškiamas rodiklis paprastai laikomas patikimesniu, nes skaičiuojant tik keleivius kyla didesnis dvigubos apskaitos pavojus, ypač kalbant apie tarptautinį transportą. ES valstybės narės keleivinio kelių transporto statistiką rengia remdamosi įvairiomis metodikos.

Sausumos keleivinis transportas skirstomas pagal rūšis į pervežimą lengvaisiais automobiliais, tolimojo susisiekimo ir kitais autobusais, troleibusais ir traukiniais. Paprastai kalbama apie pervežimą šalies teritorijoje, nepriklausomai nuo transporto priemonės registracijos šalies. Keleivinio transporto pasiskirstymas pagal rūšys apibrėžiamas kaip kiekvienos rūšies dalis ir pagrįstas keleivio/kilometrais išreiškiamais duomenimis. Šiame straipsnyje pateikiamuose suvestiniuose sausumos keleivinio transporto duomenyse neatsižvelgiama į vidaus oro ir vandens (vidaus aviacijos ir jūrų) transporto paslaugas.

Sausumos keleivinio transporto mastas (keleivio/kilometrais) taip pat gali būti išreiškiamas pagal santykį su BVP. Šiame straipsnyje pateikiami rodikliai pagrįsti 2005 ataskaitinių metų BVP palyginamosiomis kainomis. Pagal šį rodiklį galima įvertinti keleivinio transporto paklausos ir ekonomikos dydžio ryšį ir stebėti, kaip kinta keleivinio transporto paklausa, palyginti su ekonomikos augimu.

Keleivinis geležinkelių transportas

Geležinkelių transporto keleivis yra bet koks geležinkeliu keliaujantis asmuo, išskyrus traukinio ekipažo narius. Maltos ir Kipro (taip pat Islandijos) geležinkelių pervežamų keleivių duomenų nėra, nes šiose šalyse nėra geležinkelių. Į metinę nacionalinio ir tarptautinio keleivinio geležinkelių transporto statistiką paprastai įtraukiami tik didelių geležinkelių transporto įmonių duomenys, tačiau kai kurios šalys taip pat įtraukia išsamią visų šių įmonių informaciją.

Keleivinis oro transportas

Oro transporto statistika parėpia ir nacionalinį, ir tarptautinį transportą, ir išreiškiama pervežtų keleivių skaičiumi. Atskirai renkama atvykimo ir išvykimo informacija. Pervežti oro transporto keleiviai – tai visi konkretaus skrydžio keleiviai, skaičiuojami vieną kartą visai kelionei (ne atskirais to skrydžio etapais). Į šį skaičių įtraukiami visi už paslaugas mokantys ir nemokantys keleiviai, kurių kelionė prasideda arba baigiasi duomenis teikiančiame oro uoste, ir persėdantys į kitą orlaivį keleiviai, prisidedantys prie skrydžio arba nutraukiantys skrydį duomenis teikiančiame oro uoste. Tiesioginiu tranzitu vykstantys keleiviai neįtraukiami. Oro transporto statistiniai duomenys renkami kas mėnesį, kas ketvirtį ir kasmet, tačiau šiame straipsnyje pateikiama tik metinė statistika. Į keleivinio oro transporto statistiką taip pat įtraukiamas komercinių keleivinių skrydžių skaičius ir informacija, susijusi su atskirais maršrutais ir vietų orlaivyje skaičiumi. Galima susipažinti su daugumos ES valstybių narių metiniais duomenimis nuo 2003 m.

Keleivinis jūrų transportas

Jūrų transporto duomenys daugumoje atvejų prieinami nuo 2001 m., išskyrus kelias ES valstybes nares, kurios teikė šiuos duomenis dar nuo 1997 m. Čekija, Liuksemburgas, Vengrija, Austrija ir Slovakija (taip pat Lichtenšteinas ir Šveicarija) jūrų transporto statistikos neteikia, nes šios šalys yra žemyninės ir jose jūrų eismas nevyksta.

Jūrų transporto keleiviu laikomas bet koks asmuo, vykstantis į kelionę jūra komerciniu laivu. Į keleivių skaičių neįtraukiamas aptarnaujantysis personalas ar už kelionę nemokantys įgulos nariai, kurie keliauja laivu, tačiau nėra priskiriami prie jo įgulos. Kūdikiai taip pat neįskaičiuojami. Kai ir įlipimo, ir išlipimo uostai teikia duomenis, keleiviai gali būti apskaityti du kartus. Pervežant keleivius jūra, paprastai palyginti nedideliais atstumais, tai pasitaiko gana dažnai.

Aplinkybės

ES transporto politika siekiama užtikrinti, kad bet kur ES keliaujantys keleiviai galėtų tikėtis tokių pačių pagrindinių standartų. Keleiviams jau užtikrinama įvairias sritis aprėpiančių teisių, susijusių su, pvz., informacija apie kelionę; užsakymais ir bilietų kainomis; bagažui padaryta žala; vėlavimais ir atšaukimais arba per organizuotas keliones kylančiomis problemomis. Atsižvelgdama į tai ES yra priėmusi teisės aktų dėl įvairių rūšių transporto keleivių teisių apsaugos:

Reglamentą 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju; 2013 m. kovo mėn. Europos Komisija pasiūlė persvarstyti šį reglamentą (dokumentu COM(2013) 130 galutinis), kad paaiškintų tam tikras neaiškias sritis, nustatytų naujas teises (pvz., dėl tvarkaraščio pakeitimo), sustiprintų oro vežėjų priežiūrą ir subalansuotų finansinę naštą;
Reglamentą 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų;
Reglamentą 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių;
Reglamentą 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių.

Taip pat parengta specialių nuostatų, kad būtų užtikrintos riboto judumo keleivių teisės į būtiną infrastruktūrą ir sąžiningas pervežimo paslaugas.

2011 m. gruodžio mėn. Europos Komisija priėmė komunikatą „Europos keleivių teisių vizija. Komunikatas dėl visų rūšių transporto keleivių teisių“ (COM(2011) 898 galutinis). Jame pripažįstama, kad jau nemažai nuveikta užtikrinant keleivių apsaugą visų rūšių transporto sektoriuose, tačiau pažymima, kad ne visos teisės visapusiškai įgyvendinamos. Komunikatu siekiama konsoliduoti jau įgyvendintus veiksmus ir toliau siekti, kad keleivių teisės būtų taikomos nuosekliau, veiksmingiau ir darniau, o patys keleiviai jas geriau išmanytų.

2011 m. kovo mėn. Europos Komisija priėmė baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011) 144 galutinis). Šioje išsamioje strategijoje išdėstomas 40 konkrečių iniciatyvų planas, kaip per 10 metų sukurti konkurencingą transporto sistemą, kurioje būtų užtikrinamas didesnis judumas ir pašalintos svarbiausios kliūtys pagrindinėse srityse, be to, kuri skatintų ekonomikos augumą ir užimtumą.

Daugiau informacijos apie Europos Komisijos pasiūlymus, susijusius su transporto politikos iniciatyvomis, pateikiama įžanginiame straipsnyje apie ES transporto sektorių.

Tiesioginė prieiga prie

Kiti straipsniai

Lentelės

Duomenų bazė

Specialus skyrius

Leidiniai

Metodika

Teisės aktai

Vizualizacijos

Kitos nuorodos

Air transport statistics (anglų kalba)
Freight transport statistics (anglų kalba)
Freight transport statistics - modal split (anglų kalba)

Energetikos, transporto ir aplinkos rodikliai — 2017 m. redakcija (anglų kalba)

Transportas, žr. (anglų kalba):

Transportas, apimtis ir įvairių rūšių pasiskirstymas (t_tran_hv)

Keleivinio transporto apimties ir BVP santykis (tsdtr240)

Įvairių rūšių keleivinio transporto pasiskirstymas (tsdtr210)

Geležinkelių transportas (t_rail)

Keleivinis geležinkelių transportas (ttr00015)

Oro transportas (t_avia)

Keleivinis oro transportas (ttr00012)

Transportas, žr. (anglų kalba):

Daugiarūšio vežimo duomenys (tran)

Transportas, apimtis ir įvairių rūšių pasiskirstymas (tran_hv)

Keleivinio transporto apimties ir BVP santykis (tran_hv_pstra)

Įvairių rūšių keleivinio transporto pasiskirstymas (tran_hv_psmod)

Geležinkelių transportas (rail)

Geležinkelių transporto rodikliai. Keleiviai (rail_pa)

Kelių transportas (road)

Kelių transporto rodikliai. Keleiviai (road_pa)

Jūrų transportas (mar)

Jūrų transportas. Keleiviai. Išsamūs metiniai ir ketvirtiniai rezultatai (mar_pa)

Oro transportas (avia)

Oro transporto rodikliai. Keleiviai (avia_pa)

Transportas

Pagrindiniai vadovai

Geležinkelių transporto statistikos rengimo vadovas, 10 redakcija, 2017 m. lapkričio mėn. (anglų kalba)
Oro transporto statistikos rengimo vadovas, 14 redakcija, 2017 m. rugsėjo mėn. (anglų kalba)
Jūrų transporto statistikos rengimo vadovas, 4.0 redakcija, 2017 m. lapkričio mėn. (anglų kalba)
Iliustruotasis transporto statistikos glosarijus, 4 redakcija, 2010 m.

Metodinės pastabos

Metodinės pastabos apie jūrų transporto statistiką

ESMS metaduomenų rinkmenos (anglų kalba)

Jūrų transportas (ESMS metaduomenų rinkmena— mar_esms)
Keleivinio transporto pasidalijimas pagal rūšis (ESMS metaduomenų rinkmena — tran_hv_psmod_esms)
Keleivinių ir krovinių pervežimas oro transportu. Eismo duomenys. Regioninis oro transportas (ESMS metaduomenų rinkmena — avia_pa_esms)
Geležinkelių transporto rodikliai (ESMS metaduomenų rinkmena — rail_pa_esms)
Regioninio transporto statistika (ESMS metaduomenų rinkmena — reg_tran_esms)
Keleivinio transporto apimties ir BVP santykis (ESMS metaduomenų rinkmena — tran_hv_pstra_esms)

Reglamentas 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. 2013 m. kovo mėn. Europos Komisija pasiūlė persvarstyti šį reglamentą (dokumentu COM(2013) 130 galutinis), kad paaiškintų tam tikras neaiškias sritis, nustatytų naujas teises (pvz., dėl tvarkaraščio pakeitimo), sustiprintų oro vežėjų priežiūrą ir subalansuotų finansinę naštą.
Reglamentas 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų.
Reglamentas 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių.
Reglamentas 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių.