2017 m. rugsėjo mėn. (dalis „Pagrindiniai tarptautinės prekybos prekėmis dalyviai“) ir 2018 m. kovo mėn. duomenys (likusi straipsnio dalis). Naujausi duomenys: „Papildoma Eurostato informacija“, „Pagrindinės lentelės“ ir „Duomenų bazė“. Straipsnį planuojama atnaujinti 2019 m. birželio mėn."

Šiame straipsnyje aptariama Europos Sąjungos (ES) tarptautinės prekybos prekėmis raida. Jame apžvelgiama ES dalis pasaulio importo ir eksporto rinkose, ES vidaus prekyba (ES valstybių narių tarpusavio prekyba), pagrindiniai ES prekybos partneriai ir produktų, kuriais prekiaujama daugiausia, kategorijos.

ES 28 dalis pasaulinėje prekyboje prekėmis sudaro apie 15 proc. Tarptautinės prekybos prekėmis vertė smarkiai (apie tris kartus) viršija tarptautinės prekybos paslaugomis vertę, nes kai kuriomis paslaugomis sunkiau prekiauti tarpvalstybiniu mastu.

1 grafikas. Pagrindiniai tarptautinės prekybos prekėmis dalyviai 2016 m.
(mlrd. EUR).
Šaltiniai –" Eurostatas (ext_lt_introle) ir (ext_lt_intercc)

2 grafikas. Prekių eksporto ir importo santykis 2006 ir 2016 m.
(proc.).
Šaltiniai –" Eurostatas (ext_lt_introle) ir (ext_lt_intercc)

3 grafikas. Tarptautinės prekybos prekėmis balansas 2006 ir 2016 m.
(mlrd. EUR).
Šaltiniai –" Eurostatas (ext_lt_introle) ir (ext_lt_intercc)

4 grafikas. Pasaulinės prekių eksporto rinkos dalys 2016 m.
(pasaulinio eksporto proc.).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_introle)

5 grafikas. Pasaulinės prekių importo rinkos dalys 2016 m.
(pasaulinio importo proc.).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_introle)

6 grafikas. ES 28 tarptautinės prekybos prekėmis raida 2006–2017 m.
(mlrd. EUR).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intertrd)

7 grafikas. ES 28 išorės prekyba prekėmis 2017 m.
(ES 28 eksporto ir importo proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)

8 grafikas. ES 28 vidaus prekyba prekėmis 2017 m.
(ES 28 eksporto ir importo proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)

9 grafikas. ES 28 vidaus ir išorės prekyba prekėmis 2017 m.
(importas ir eksportas, visos prekybos proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)

10 grafikas. ES 28 išorės prekyba prekėmis pagal pagrindinius prekybos partnerius 2007 m. ir 2017 m.
(mlrd. EUR).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_maineu)

11 grafikas. ES 28 pagrindiniai prekybos partneriai (prekių eksportas) 2017 m.
(ES 28 išorės eksporto proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_maineu)

12 grafikas. ES 28 pagrindiniai prekybos partneriai (prekių importas) 2017 m.
(ES 28 išorės importo proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_maineu)

13 grafikas. ES 28 išorės prekyba pagal pagrindinius produktus 2012 m. ir 2017 m.
(mlrd. EUR).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intertrd)

14 grafikas. ES 28 pagrindiniai eksportuojami produktai 2012 m. ir 2017 m.
(ES 28 išorės eksporto proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)

15 grafikas. ES 28 pagrindiniai importuojami produktai 2012 m. ir 2017 m.
(ES 28 išorės importo proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)

16 grafikas. ES 28 pagrindiniai eksportuojami ir importuojami produktai 2017 m.
(ES 28 išorės eksporto ir importo proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Pagrindiniai tarptautinės prekybos prekėmis dalyviai

Nuo 2004 m., kai Kinija aplenkė Japoniją, trys didžiausios pasaulinės tarptautinės prekybos dalyvės yra ES 28, Kinija ir Jungtinės Valstijos (žr. 1 grafiką). 2016 m. ES 28, Kinijos ir Jungtinių Valstijų bendrasis prekybos prekėmis (eksporto ir importo) lygis buvo beveik vienodas: didžiausias rodiklis buvo ES 28 (3 457 mlrd.EUR (pažymėtina, kad į šiuos duomenys neįtraukta ES vidaus prekyba), arba 112 mlrd. EUR daugiau nei Kinijos ir 127 mlrd. EUR daugiau nei Jungtinių Valstijų. Ketvirtoje vietoje pagal šį rodiklį buvo Japonija (1 131 mlrd. EUR).

2016 m. eksporto ir importo santykis buvo ypač didelis eksporto naudai Rusijoje, Brazilijoje ir Kinijoje (žr. 2 grafiką), o absoliučiaisiais dydžiais Kinijos ir Rusijos metiniai prekybos pertekliaus rodikliai buvo didžiausi nuo 2006 m. 2016 m. didžiausias metinis prekybos deficitas buvo Jungtinėse Valstijose (žr. 3 grafiką). Ši tendencija stebima visą pastarąjį dešimtmetį (remiantis turimais duomenimis).

2016 m. pasaulinio prekių importo ir eksporto ES 28 dalis buvo antra pagal dydį (žr. 4 ir 5 grafikus). ES 28 prekių eksportas sudarė 15,6 proc. viso pasaulinio rodiklio ir 2014 m. pirmą kartą nuo ES sukūrimo šiuo atžvilgiu mus aplenkė Kinija (16,1 proc. 2014 m. ir 17,0 proc. 2016 m.), tačiau vis dar pirmavome palyginti su Jungtinėmis Valstijomis (11,8 proc.). Pagal importą Jungtinės Valstijos (17,6 proc.) lenkė ir ES 28 (14,8 proc.), ir Kiniją (12,4 proc.).

ES išorės prekyba prekėmis

ES 28 tarptautinės prekybos prekėmis su likusio pasaulio sektoriumi vertė (ES išorės eksporto ir importo suma) 2017 m. buvo 3 735 mlrd. EUR (žr. 6 grafiką). Palyginti su 2016 m., tiek importas, tiek eksportas didėjo. Eksportas (134 mlrd. EUR) padidėjo šiek tiek mažiau nei importas (143 mlrd. EUR). Todėl ES 28 prekybos perteklius liko teigiamas, bet sumažėjo nuo 32 mlrd. EUR 2016 m. iki 23 mlrd. EUR 2017 m.

2009 m. tiek ES 28 eksportas, tiek importas staigiai sumažėjo, tačiau per kitus ketverius metus eksportas augo 58,7 proc. ir 2013 m. pasiekė 1 737 mlrd. EUR. 2013–2016 m. eksportas buvo palyginti stabilus, bet 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 7,7 proc. Importo tendencijos buvo iš esmės tokios pat kaip eksporto, tik padidėjimas 2017 m., palyginti su 2016 m., buvo šiek tiek didesnis (8,4 proc.). Nedidelis, bet nuoseklus prekybos pertekliaus didėjimas ES 28 pastebimas nuo 2013 m.

Kalbant apie ES valstybes nares, 2017 m. didžiausia ES 28 išorės prekybos dalis teko Vokietijai – jos prekių eksportas sudarė 28,3 proc. viso ES 28 prekių eksporto į ne ES šalis, o importas – beveik penktadalį (18,9 proc.) viso ES 28 importo (žr. 7 grafiką). Kitų trijų didžiausių eksportuotojų santykinės dalys nuo 2016 m. nepakito: Jungtinės Karalystės – 10,9 proc., Italijos– 10,6 proc. ir Prancūzijos – taip pat 10,4 proc. Šios šalys buvo vienintelės ES valstybės narės (be minėtosios Vokietijos), kurių ES 28 eksporto dalis buvo dviženklė. Be Vokietijos, 2017 m. daugiausiai prekių iš ne ES šalių importavo Jungtinė Karalystė (14,8 proc.), Nyderlandai (14,7 proc.), Prancūzija (9,0 proc.) ir Italija (8,6 proc.). Palyginti didelę Nyderlandų dalį galima bent iš dalies paaiškinti tuo, kad labai daug prekių į ES įvežama per Roterdamą – pagrindinį ES jūrų uostą.

2017 m. didžiausias ES 28 išorės prekybos prekėmis perteklius, būtent 181,4 mlrd. EUR, buvo Vokietijoje, kiek mažesnis – Italijoje (39,2 mlrd. EUR) ir Airijoje (32,6 mlrd. EUR). Didžiausias ES išorės prekybos prekėmis deficitas nustatytas Nyderlanduose (129,4 mlrd. EUR) ir Jungtinėje Karalystėje (69,2 mlrd. EUR) (žr. apačioje pateiktos *excel rinkmenos B lentelę).

ES vidaus prekyba prekėmis

Prekybos prekėmis tarp ES valstybių narių (ES vidaus prekybos) vertė pagal eksportą 2017 m. buvo 3 347 mlrd. EUR, t. y. 78 proc. daugiau nei ES 28 eksportas į ne ES šalis (ES išorės prekyba), siekęs 1 879 mlrd. EUR.

ES 28 vidaus prekyba (taip pat vertinama pagal eksportą) 2016–2017 m. padidėjo 7,4 proc. 2016–2017 m. eksporto augimas buvo dviženklis Suomijoje (16,7 proc.), Slovėnijoje (14,8 proc.), Lietuvoje (12,2 proc.), Lenkijoje (11,9 proc.), Bulgarijoje (10,8 proc.), Kroatijoje (10,7 proc.), Nyderlanduose (10,6 proc.) ir Rumunijoje (10,2 proc.). ES vidaus eksportas mažėjo tik Latvijoje (−18,3 proc.) ir Vengrijoje (−0,6 proc.). Dviženklis importo augimas buvo Lietuvoje (15,1 proc.), Lenkijoje (13,1 proc.), Latvijoje (12,8 proc.), Slovėnijoje (12,8 proc.), Kroatijoje (11,7 proc.), Bulgarijoje (11,2 proc.), Suomijoje (10,7 proc.), Portugalijoje (10,3 proc.) ir Rumunijoje (10,2 proc.). Importas mažėjo tik Maltoje (−1,0 proc.).

Kaip ir kalbant apie ES 28 išorės prekybą, iš visų ES valstybių narių 2017 m. Vokietija aktyviausiai dalyvavo ES 28 vidaus prekyboje – jos eksporto į kitas ES 28 šalis dalis sudarė 22,4 proc. viso ES 28 rodiklio, o importo iš kitų ES 28 šalių dalis – kiek daugiau nei penktadalį (20,8 proc.) ES 28 rodiklio (žr. 8 grafiką). Vienintelė kita ES valstybė narė, kurios eksporto į kitas ES šalis dalis buvo didesnė nei dešimtadalis viso ES rodiklio, buvo Nyderlandai (13,0 proc.), vėlgi – dėl Roterdamo poveikio. Beveik dešimtadalis importo į ES 28 šalis rodiklio teko Prancūzijai (11,8 proc.) ir Jungtinei Karalystei (9,0 proc.).

ES vidaus rinkos svarbą įrodo ir tai, kad visų ES valstybių narių ES vidaus prekybos prekėmis (eksporto ir importo kartu) rodikliai viršijo išorės prekybos rodiklius (eksportas ir importas) (žr. 9 grafiką). Atskirų valstybių narių ES vidaus ir išorės prekybos prekėmis srautai, palyginti su bendrąja prekyba, buvo labai įvairūs, iš dalies dėl istorinių ryšių ir geografinės padėties. Didžiausia ES vidaus prekybai tenkanti dalis (apie 80 proc. visos prekybos) buvo Estijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Liuksemburge, o Jungtinėje Karalystėje šis rodiklis tesiekė 50,2 proc.

Pagrindiniai prekybos prekėmis partneriai

2007–2017 m. ES 28 prekių eksporto tendencijos pagal pagrindinius prekybos partnerius buvo įvairios. Sparčiausiai augo eksportas į Kiniją, padidėjęs beveik tris kartus, ir į Pietų Korėją (daugiau nei du kartus) (žr. 10 grafiką). Eksportas į Norvegiją ir Japoniją augo lėčiau ir 2017 m., palyginti su 2007 m., padidėjo atitinkamai 17 proc. ir 38 proc., o ES 28 eksporto lygis į Rusiją nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 3 proc.

Kalbant apie importą, 2007–2017 m. ES 28 importo iš Japonijos (−13 proc.) bei Rusijos ir Norvegijos (po −2 proc.) vertė sumažėjo. Dviejų pastarųjų šalių atveju pokyčiai bent iš dalies buvo susiję su svyruojančiomis naftos ir dujų kainomis. Smarkiausiai augo importas iš Kinijos (+60 proc.) ir Indijos (+66 proc.).

2017 m. Jungtinės Valstijos tebebuvo svarbiausia ir kitas labai lenkianti ES 28 eksportuojamų prekių paskirties šalis (žr. 11 grafiką). Jos dalis (20,0 proc.) buvo didesnė nei kitų dviejų šalių bendras rodiklis. Antra pagal šį rodiklį 2016 m. buvo Kinija (10,5 proc. viso ES 28 rodiklio), trečia – Šveicarija (8,0 proc.). Kaip ir ankstesniais metais, Rusijos (4,6 proc.) ir Turkijos (4,5 proc.) rodikliai buvo beveik vienodi. Septynioms didžiausioms ES 28 eksportuojamų prekių paskirties rinkoms (t. y. Jungtinės Valstijos, Kinija, Šveicarija, Rusija, Turkija, Japonija ir Norvegija) teko daugiau nei pusė (53,6 proc.) viso ES 28 prekių eksporto.

Šios septynios šalys buvo ir didžiausios į ES 28 importuojamų prekių tiekėjos, tik šiuo atžvilgiu išsidėstė šiek tiek kita tvarka (plg. 11 ir 12 grafikus). Jų reikšmė ES 28 prekių importui buvo didesnė nei ES 28 prekių eksportui: šiek tiek daugiau nei trys penktadaliai (59,4 proc.) visų į ES 28 importuojamų prekių buvo iš šių septynių šalių. 2017 m. daugiau nei penktadalio (20,2 proc.) visų į ES 28 importuotų prekių kilmės šalis buvo Kinija – didžiausia į ES 28 importuojamų prekių tiekėja. Iš Jungtinių Valstijų importuota 13,8 proc. visų ES 28 importuojamų prekių (tai du trečdaliai Kinijos rodiklio). Į didžiausių septintuką taip pat pateko Rusija (7,8 proc.), Šveicarija (5,9 proc.), Norvegija (4,2 proc.), Turkija (3,8 proc.) ir Japonija (3,7 proc.).

Pagrindinės gaminių grupės

2012–2017 m. daugumos produktų grupių, kurių duomenys pateikti 13 grafike, ES 28 išorės eksporto vertė padidėjo, išskyrus mineralinio kuro ir tepalų produktų eksportą, kuris sumažėjo 21,7 proc. Smarkiausiai (22,9 proc.) augo maisto produktų, gėrimų ir tabako eksportas, taip pat palyginti sparčiai didėjo cheminių ir susijusių produktų ES išorės eksporto lygio rodikliai (20,8 proc.). Mašinų ir transporto įrangos bei kitų pagamintų prekių eksporto augimas taip pat buvo dviženklis (atitinkamai 12,2 proc. ir 11,8 proc.).

Importo tendencijos buvo panašios: 2012–2017 m. palyginti smarkiai sumažėjo bendrasis mineralinio kuro ir tepalų produktų (−38,2 proc.) ES išorės importo lygis, tačiau taip pat importuota šiek tiek mažiau žaliavų (−3,3 proc.). Pažymėtina, kad tam tikra sumažėjimo dalis gali būti paaiškinama kainų pokyčiais ir (arba) valiutų keitimo normų svyravimais, nes daugeliu žaliavinių prekių ir nafta pasaulinėse rinkose prekiaujama JAV doleriais. Tuo tarpu mašinų ir transporto įrangos ES išorės importas iš viso 2012–2017 m. padidėjo 31,3 proc. Taip pat palyginti smarkiai augo kitų pagamintų prekių (22,1 proc.), maisto produktų, gėrimų ir tabako (20,3 proc.) ir cheminių bei susijusių produktų (18,8 proc.) importo rodikliai.

2017 m. ES 28 išorės prekybos prekėmis perteklių (37,7 mlrd. EUR) lėmė teigiamas prekybos mašinomis ir transporto įranga balansas (200,1 mlrd. EUR) ir teigiamas prekybos cheminiais ir susijusiais produktais balansas (138,9 mlrd. EUR). 2012–2017 m. ES 28 prekybos cheminiais ir susijusiais produktais perteklius didėjo, o prekybos mašinomis ir transporto įranga perteklius šiek tiek mažėjo. Didžiausias prekybos deficitas 2017 m. buvo dėl mineralinio kuro ir tepalų produktų – jų importas viršijo eksportą 240,0 mlrd. EUR. Tačiau tai vis vien kur kas mažiau nei 2012 m., kai šis rodiklis buvo 421,5 mlrd. EUR. O kitų pagamintų prekių ES 28 prekybos deficitas padidėjo: nuo 10,5 mlrd. EUR 2012 m. iki 51,4 mlrd. EUR 2017 m., t. y. beveik penkis kartus.

ES 28 prekių eksporto struktūra 2012–2017 m. beveik nekito (žr. 14 grafiką), tik 2,3 proc. punkto sumažėjo mineralinio kuro ir tepalų produktų rodiklis (nuo 7,5 proc. 2012 m. iki 5,2 proc. 2017 m.).

ES 28 prekių importo struktūra 2012–2017 m. kito trijų didžiausių produktų grupių atžvilgiu. Didžiausias pokytis buvo susijęs su mineralinio kuro ir tepalų produktų importu, kurio dalis sumažėjo nuo 30,4 proc. iki 18,2 proc. (žr. 15 grafiką). Kita vertus, tuo laikotarpiu augo kitų pagamintų prekių dalis (nuo 21,7 proc. iki 25,6 proc.) ir mašinų bei transporto įrangos (nuo 25,1 proc. iki 31,9 proc.).

Pagal 16 grafiką galima palyginti ES 28 importo ir eksporto struktūrą 2017 m., tačiau reikėtų turėti omenyje, kad apskritai eksportas 1,2 proc. viršijo importą. Labiausiai skiriasi mineralinio kuro ir tepalų produktų dalis – jų importuota 3,5 kartus daugiau nei eksportuota. Šį skirtumą lygino mažesnis mašinų ir transporto įrangos bei cheminių ir susijusių produktų importo lygis.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Tarptautinės prekybos prekėmis statistika apibūdina ES valstybių narių tarpusavio prekybos prekėmis (ES vidaus prekyba) vertę ir kiekį, ir valstybių narių prekybos prekėmis su kitomis šalimis (ES išorės prekyba) vertę ir kiekį. Ši statistika – oficialus informacijos apie ES, jos valstybių narių ir euro zonos importą, eksportą ir prekybos balansą šaltinis.

Skelbiama kiekvienos duomenis pateikusios šalies statistika kiekvienos šalies partnerės atžvilgiu, remiantis keliais produktų klasifikatoriais. Vienas iš dažniausiai naudojamų gaminių klasifikatorių – Jungtinių Tautų (JT) Standartinis tarptautinės prekybos klasifikatorius (SITC 4 red.), pagal kurį galima lyginti viso pasaulio tarptautinės prekybos statistinius duomenis.

Rengiant ES išorės prekybos statistiką ES 28 laikoma vienu prekybos vienetu. Kitaip tariant, eksporto duomenys siejami tik su visos ES 28 eksportu į likusio pasaulio sektoriaus šalis, o ES išorės importo duomenys siejami su importu iš likusio pasaulio sektoriaus šalių (ne ES valstybių narių) į ES 28. Teikiant atskirų ES valstybių narių duomenis paprastai tarptautinės prekybos srautai nurodomi pasaulinės prekybos srautų atžvilgiu (įskaitant tiek ES vidaus, tiek ES išorės prekybos partnerius). Į ES valstybių narių tarpusavio prekybos (ES vidaus prekybos) statistiką įtraukiami kiekvienos valstybės narės registruojamų importuojamų ir eksportuojamų prekių duomenys.

ES išorės ir vidaus prekybos statistinės vertės nustatomos pagal eksportuojamų prekių FOB kainos principą ir pagal importuojamų prekių [Glossary:Cost, insurance and freight (CIF)|CIF kainos]] principą. Pateikiamos vertės aprėpia tik šias papildomas sąnaudas (vežimo ir draudimo), kurios siejamos su vežimu ES valstybės narės, iš kurios prekės eksportuojamos, teritorijoje (eksportuojamos prekės), ir su vežimo iki valstybės narės, į kurią prekės importuojamos, teritorijos (importuojamos prekės).

ES duomenys gaunami iš Eurostato pagrindinės tarptautinės prekybos prekėmis duomenų bazės – COMEXT. Šioje duomenų bazėje kaupiami tiek naujausi, tiek senesni ES valstybių narių duomenys, be to, pateikiama nemažai ES nepriklausančių šalių statistikos. Eurostato svetainėje skelbiami suvestiniai ir išsamūs tarptautinės prekybos prekėmis statistiniai duomenys kas mėnesį parengiami remiantis COMEXT. Kadangi COMEXT atnaujinama kasdien, svetainėje paskelbti duomenys gali skirtis nuo COMEXT duomenų (jei jie neseniai tikslinti).

Aplinkybės

Tarptautinės prekybos prekėmis statistika aktyviai naudojama priimant sprendimus tarptautiniu, ES ir nacionaliniu lygmenimis. Įmonės gali naudoti tarptautinės prekybos duomenis rinkos tyrimams vykdyti ir prekybos strategijai rengti. Tarptautinės prekybos prekėmis statistika taip pat padeda ES institucijoms pasirengti daugiašalėms ir dvišalėms prekybos deryboms, formuoti ir įgyvendinti antidempingo politiką, makroekonominę ir pinigų politiką, vertinti bendrosios rinkos pažangą ar Europos šalių ekonomikos integraciją.

Prekybos raida gali būti ekonomikos augimo veiksnys. ES taikoma bendra prekybos politika, pagal kurią Europos Komisija derasi dėl prekybos susitarimų ir atstovauja ES interesams visų 28 valstybių narių vardu. Europos Komisija konsultuojasi su ES valstybėmis narėmis patariamuosiuose komitetuose, kuriuose aptariami įvairūs prekybos politikos klausimai, turintys įtakos ES, įskaitant daugiašales, dvišales ir vienašales priemones. Prekybos politika priklauso išimtinei ES kompetencijai, todėl tik ES, o ne atskiros valstybės narės gali rengti teisės aktus dėl prekybos klausimų ir sudaryti tarptautinius prekybos susitarimus. Neseniai ši aprėptis išplėsta ir jai dabar priklauso ne tik prekyba prekėmis, bet ir prekyba paslaugomis, intelektinės nuosavybės klausimai ir tiesioginės užsienio investicijos (4 skyriuje).

Pasauliniu mastu daugiašaliai prekybos klausimai sprendžiami remiant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) (anglų k.). Jai priklauso 164 šalys (2017 m. kovo mėn. duomenimis) ir dar kelios šalys siekia narystės. PPO nustato pasaulines prekybos taisykles, sudaro sąlygas prekybos deryboms ir padeda spręsti narių ginčus. Europos Komisija veda derybas su savo PPO partnerėmis. Ji dalyvavo pastarajame PPO daugiašalių prekybos derybų raunde (dar vadinamame Dohos vystymosi darbotvarke).

Taip pat žr.

Visų straipsnių apie tarptautinę prekybą prekėmis apžvalga: „Statistics Explained“ (anglų k.).

Papildoma Eurostato informacija

Duomenų vizualizavimas

5 pagrindinės prekybos prekėmis šalys partnerės (anglų k.)
Mano šalis (anglų k.)

Pagrindinės lentelės

Tarptautinė prekyba prekėmis (t_ext_go), žr. (anglų k.):

Tarptautinės prekybos prekėmis rodikliai (ilgasis laikotarpis) (t_ext_go_lti)

Tarptautinės prekybos prekėmis rodikliai (trumpasis laikotarpis) (t_ext_go_sti)

Duomenų bazė

Tarptautinė prekyba prekėmis (ext_go), žr. (anglų k.):

Tarptautinė prekyba prekėmis (suvestiniai duomenys) (ext_go_agg)

Tarptautinė prekyba prekėmis (ilgojo laikotarpio rodikliai) (ext_go_lti)

Tarptautinė prekyba prekėmis (trumpojo laikotarpio rodikliai) (ext_go_sti)

Tarptautinė prekyba prekėmis (išsamūs duomenys) (detail)

Kita informacija. Teisinis pagrindas

2009 m. gegužės 6 d. *Reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis
2010 m. vasario 2 d. *Reglamentas (ES) Nr. 92/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos dėl muitinių ir nacionalinių statistikos institucijų keitimosi duomenimis, statistinės informacijos rengimo ir kokybės vertinimo
2010 m. vasario 9 d. *Reglamentas (ES) Nr. 113/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos dėl prekybos aprėpties, duomenų apibrėžčių, pagal verslo charakteristikas ir sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą suskirstytos prekybos statistikos rengimo ir specifinių prekių arba prekių gabenimo
2004 m. kovo 31 d. *Reglamentas (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3330/91
2004 m. lapkričio 18 d. *Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1982/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, panaikinantį Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1901/2000 ir (EEB) Nr. 3590/92

Kitos nuorodos

Archive:Tarptautinė prekyba prekėmis

Contents