Statistics Explained

Archive:Migracijos ir gyventojų migrantų statistika

Revision as of 17:51, 10 August 2017 by EXT-G-Albertone (talk | contribs)


Duomenys paimti 2017 m. kovo mėn. Naujausi duomenys – „Papildoma Eurostato informacija“, „Pagrindinės lentelės“ ir „Duomenų bazė“. Straipsnį planuojama atnaujinti 2018 m. rugpjūčio mėn.
1 lentelė. Imigracija pagal pilietybę (2015 m.)
'Šaltinis – Eurostatas (migr_imm1ctz)
1 grafikas. Imigrantai (2015 m.)
(1 000 gyventojų).
Šaltiniai – Eurostatas (migr_imm1ctz) ir (migr_pop1ctz)
2 grafikas. Imigrantų pasiskirstymas pagal pilietybę (2015 m.)
(visų imigrantų proc.).
Šaltinis – Eurostatas (migr_imm2ctz)
2 lentelė. Imigracija pagal gimimo šalį (2015 m.)
Šaltinis –" Eurostatas (migr_imm3ctb)
3 lentelė. Imigracija pagal ankstesnę gyvenamąją šalį (2015 m.)
Šaltinis –" Eurostatas (migr_imm5prv)
3 grafikas. Imigrantai pagal lytį, padėtis (2015 m.)
(visų imigrantų proc.).
Šaltinis – Eurostatas (migr_imm2ctz)
4 grafikas. Imigrantų amžiaus struktūra pagal pilietybę (ES 2015 m.)
(%).
Šaltinis –" Eurostatas (migr_imm2ctz)
4 lentelė. Užsienyje gimę gyventojai pagal gimimo šalį (2016 m. sausio 1 d.)
Šaltinis –" Eurostatas (migr_pop3ctb)
5 lentelė. Gyventojai užsieniečiai pagal pilietybės šalies grupę (2016 m. sausio 1 d.)
Šaltinis –" Eurostatas (migr_pop1ctz)
5 grafikas. Užsieniečių dalis, palyginti su nuolatinių gyventojų skaičiumi (2016 m. sausio 1 d.)
(proc.).
Šaltinis – Eurostatas (migr_pop1ctz)
6 lentelė. Užsieniečių ir užsienyje gimusių gyventojų pagrindinės pilietybės ir gimimo šalys (2016 m. sausio 1 d.)
(absoliučiosiomis vertėmis ir kaip visos užsieniečių / užsienyje gimusių gyventojų procentinė dalis).
Šaltiniai – Eurostatas (migr_pop1ctz) ir (migr_pop3ctb)
6 grafikas. ES piliečių, nuolat gyvenančių kitose ES šalyse, skaičius (ES 28 2016 m. sausio 1 d.)
(mln.).
Šaltinis – Eurostatas (migr_pop1ctz)
7 grafikas. Šalies pilietybę turinčių asmenų ir užsieniečių amžiaus struktūra (ES 28, 2016 m. sausio 1 d.)
(proc.).
Šaltinis – Eurostatas (migr_pop2ctz)
8 grafikas. Asmenų, kurie 2009–2015 m. įgijo ES valstybės narės pilietybę, skaičius (ES 28)
(tūkst.).
Šaltinis – Eurostatas (migr_acq)
7 lentelė. Asmenys, kurie įgijo duomenis pateikusios šalies pilietybę (2015 m.)
Šaltinis – Eurostatas (migr_acq)
9 grafikas. Natūralizacijos lygis (2015 m.)
(šimtui šalyje gyvenančių užsienio šalių piliečių).
Šaltiniai – Eurostatas (migr_acq) ir (migr_pop1ctz)

Šiame straipsnyje apžvelgiama Europos Sąjungos (ES) tarptautinės migracijos, duomenis pateikusiose šalyse gyvenančiųjų piliečių ir užsienio šalių piliečių (užsieniečių) statistika bei pilietybės įgijimo duomenys. Migracijai turi įtakos įvairūs ekonominiai, su aplinka susiję, politiniai ir socialiniai veiksniai: migranto kilmės šalies veiksniai (spaudimo veiksniai) arba paskirties šalies veiksniai (traukos veiksniai). Įprasta manyti, kad santykinė ES ekonominė gerovė ir politinis stabilumas labai traukia imigrantus.

Paskirties šalyse tarptautinė migracija gali padėti spręsti tam tikras darbo rinkos problemas. Tačiau iš esmės aišku, kad vien migracija nebus įmanoma atsverti gyventojų senėjimo tendencijos daugelyje ES šalių.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Migracijos srautai

2015 m. į ES 28 valstybes nares iš viso imigravo 4,7 mln. žmonių, o iš ES valstybių narių išvyko, remiantis pateiktais duomenimis, mažiausiai 2,8 mln. emigrantų. Šiais bendrais rodikliais neapibūdinami migracijos srautai į ES, kaip visumą, ar iš jos, nes į juos taip pat įtraukiami įvairių ES valstybių narių tarpusavio migracijos srautai.

Iš šių 4,7 mln. imigrantų 2015 m. apie 2,4 mln. sudarė ne ES valstybių narių piliečiai, o 1,4 mln. – ne imigracijos valstybės narės pilietybę turintys ES valstybių narių piliečiai. Apie 860 tūkst. asmenų migravo į kitą ES valstybę narę, kurios pilietybę jie turi (pavyzdžiui, į gimtinę grįžtantys piliečiai ar užsienyje gimę asmenys), o apie 19 tūkst. asmenų sudarė asmenys be pilietybės.

2015 m. Vokietija nurodė didžiausią imigrantų skaičių (1 543,8 tūkst.), kiek mažesnius – Jungtinė Karalystė (631,5 tūkst.), Prancūzija (363,9 tūkst.), Ispanija (342,1 tūkst.) ir Italija (280,1 tūkst.). 2015 m. Vokietija nurodė didžiausią emigrantų skaičių (347,2 tūkst.), kiek mažesnius pateikė Ispanija (343,9 tūkst.), Jungtinė Karalystė (299,2 tūkst.), Prancūzija (298 tūkst.) ir Lenkija (258,8 tūkst.). 2015 m. 17-oje ES valstybių narių imigracija vyko aktyviau nei emigracija, tačiau Bulgarijoje, Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Kipre, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Latvijoje ir Lietuvoje daugiau gyventojų emigravo, nei imigravo.

Palyginti su nuolatinių gyventojų skaičiumi, daugiausia imigrantų 2015 m. buvo Liuksemburge (42 imigrantai 1 000 gyventojų). Toliau pagal šį rodiklį rikiavosi Malta (30 imigrantų 1 000 gyventojų), Austrija ir Vokietija (19 imigrantų 1 000 gyventojų) (žr. 1 grafiką). Didžiausi emigracijos rodikliai 2015 m. taip pat buvo Liuksemburge (22 emigrantai 1 000 gyventojų), Kipre (20 emigrantų 1 000 gyventojų) ir Maltoje (20 emigrantų 1 000 gyventojų).

Iš bendro imigrantų skaičiaus 2015 m. santykinai didžiausia nacionalinių imigrantų, t. y. ES valstybės narės, į kurią jie migravo, pilietybę turinčių asmenų, dalis buvo Rumunijoje (87 proc.), Lietuvoje (83 proc.), Vengrijoje (56 proc.), Kroatijoje (55 proc.), Latvijoje (52 proc.), Estijoje (52 proc.) ir Portugalijoje (50 proc.). Tai buvo vienintelės ES valstybės narės, pranešusios, kad jų nacionalinė imigracija sudarė daugiau pusę visų imigrantų skaičiaus (žr. 2 grafiką). O Vokietijoje, Austrijoje ir Liuksemburge 2015 m. šis rodiklis buvo palyginti nedidelis ir sudarė ne daugiau kaip 5 arba 6 proc. bendrosios imigracijos.

Informacija apie pilietybę dažnai naudojama tiriant užsienio kilmės imigrantus. Tačiau asmens pilietybė per jo gyvenimą gali pasikeisti, todėl taip pat naudinga nagrinėti informaciją pagal gimimo šalį. Iš bendro imigrantų skaičiaus santykinai didžiausia šalyje, į kurią migruojama, gimusių imigrantų dalis buvo Lietuvoje (74 proc. visų imigrantų), Rumunijoje (66 proc.) ir Lenkijoje (50 proc.). O Italijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Austrijoje ir Vokietijoje gimusių ir į jas imigruojančių asmenų buvo palyginti mažai, t. y. jie sudarė mažiau kaip 10 proc. visų imigrantų 2015 m.

2015 m. į ES 28 valstybes nares iš ne ES valstybių narių imigravo 2,7 mln. žmonių.

Paskaičiuota, kad 2015 m. į ES 28 valstybes nares iš ne ES valstybių narių imigravo maždaug 2,7 mln. žmonių. Be to, 1,9 mln. žmonių migravo iš vienos ES valstybės narės į kitą.

Atlikus analizę pagal ankstesnę gyvenamąją šalį, daugiausia imigrantų iš kitos ES valstybės narės atvyko į Liuksemburgą (91 proc. visų migrantų skaičiaus 2015 m.), Slovakiją (80 proc.) ir Rumuniją (71 proc.). Palyginti nedideli buvo Italijos (26 proc. visų imigrantų), Bulgarijos, Slovėnijos ir Švedijos (visų – 28 proc.) rodikliai (žr. 3 lentelę).

Skirstant pagal lytį, 2015 m. į ES valstybes nares vyrų imigravo šiek tiek daugiau nei moterų (atitinkamai 56 proc. ir 44 proc.). Pagal šį rodiklį pirmavo Vokietija (63 proc.), o pagal moterų imigrančių skaičių – Kipras (57 proc.).

2015 m. imigrantai į ES valstybes nares vidutiniškai buvo kur kas jaunesni nei paskirties šalies nuolatiniai gyventojai. 2016 m. sausio 1 d. ES 28 gyventojų amžiaus mediana buvo 42,6 metai, o imigrantų į ES 28 amžiaus mediana buvo 27,5 metai (2015 m.).

Gyventojai migrantai

2016 n. sausio 1 d. ES valstybėse narėse gyveno 35,1 mln. asmenų, gimusių už ES 28 ribų. 19,3 mln. asmenų buvo gimę kitoje ES valstybėje narėje nei ta, kurioje jie gyvena. Tik Vengrijoje, Airijoje, Liuksemburge, Slovakijoje, ir Kipre kitose ES valstybėse narėse gimusių asmenų buvo daugiau nei gimusiųjų už ES 28 ribų.

2016 m. sausio 1 d. ES 28 gyveno 20,7 mln. žmonių, kurie yra ES nepriklausančių šalių piliečiai, ir 35,1 mln. žmonių, kurie yra gimę už ES ribų.

2016 m. sausio 1 d. ES valstybėse narėse gyveno 20,7 mln. žmonių, kurie yra ES nepriklausančių šalių piliečiai; jie sudarė 4,1 proc. ES 28 gyventojų. Be to, 2016 m. sausio 1 d.ES valstybėse narėse gyveno 16,0 mln. žmonių, turinčių kitos ES valstybės narės pilietybę.

Absoliučiaisiais dydžiais 2016 m. sausio 1 d. daugiausia ES gyvenančių užsieniečių buvo Vokietijoje (8,7 mln.), Jungtinėje Karalystėje (5,6 mln.), Italijoje (5,0 mln.), Ispanijoje (4,4 mln.) ir Prancūzijoje (4,4 mln.). Šiose penkiose valstybėse narėse užsieniečiai kartu sudarė 76 proc. visose ES valstybėse narėse gyvenančių užsieniečių skaičiaus. Verta paminėti, kad šiose valstybėse narėse gyvena 63 proc. visų ES 28 gyventojų.

Santykiniais dydžiais daugiausia užsieniečių gyveno Liuksemburge – jie sudarė 47 proc. visų gyventojų. Taip pat nemažai užsieniečių (ne mažiau kaip 10 proc. nuolatinių gyventojų) gyveno Kipre, Estijoje, Latvijoje, Austrijoje, Airijoje, Belgijoje ir Vokietijoje.

Daugumoje ES valstybių narių didžioji užsieniečių dalis buvo ne ES šalių piliečiai (žr. 5 lentelę). Padėtis priešinga tik Belgijoje, Airijoje, Kipre, Liuksemburge, Vengrijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Slovakijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Latvijoje ir Estijoje ne ES šalių piliečių buvo ypač daug, nes šiose šalyse gyvena daug pripažintų nepiliečių. Paprastai tai buvusios Tarybų Sąjungos piliečiai, nuolat gyvenantys šiose šalyse, tačiau neturintys kokios nors kitos pilietybės.

Visose ES valstybėse narėse, išskyrus Čekiją, Estiją, Latviją ir Liuksemburgą, asmenų, gimusių ne ES valstybėje narėje, buvo daugiau nei asmenų, turinčių ne ES valstybės narės pilietybę.

6 lentelėje pateikta ES valstybių narių ir ELPA valstybių (apie kurias turima duomenų) gyventojų penkių pagrindinių užsienio pilietybės šalių ir užsienio gimimo šalių apžvalga.

2016 m. penkios didžiausios ES piliečių, gyvenančių kitoje ES valstybėje narėje, grupės – tai Rumunijos, Lenkijos, Italijos, Portugalijos ir JK piliečiai (žr. 6 grafiką).

Remiantis gyventojų amžiaus struktūros analize ir vertinant visą ES 28, užsieniečiai buvo jaunesni nei duomenis teikiančios šalies piliečiai. Užsieniečių pasiskirstymas pagal amžių rodo, kad, palyginti su tos šalies pilietybę turinčiais gyventojais, jie yra gana jauni ir darbingo amžiaus. 2016 m. sausio 1 d. ES 28 piliečių amžiaus mediana buvo 44 metai, o ES gyvenančių užsieniečių – 36 metai.

Pilietybės įgijimas

2015 m. pilietybę įgijo 5 proc. mažiau asmenų.

2015 m. 841,2 tūkst. asmenų įgijo ES valstybės narės pilietybę – tai yra 5 proc. mažiau nei 2014 m. Šis skaičius mažėja jau ne pirmi metai iš eilės.

2015 m. didžiausias pilietybę įgijusių asmenų skaičius buvo Italijoje – 178,0 tūkst., arba 21 proc. viso ES 28 rodiklio. Toliau pagal šį skaičių buvo Jungtinė Karalystė (118,0 tūkst.), Ispanija (114,4 tūkst.), Prancūzija (113,6 tūkst.) ir Italija (110,1 tūkst.).

Absoliučiaisiais dydžiais didžiausias augimas, palyginti su 2014 m., nustatytas Italijoje, nes jos pilietybė suteikta 48 100 gyventojų daugiau. Toliau pagal šį rodiklį buvo Belgija (8,3 tūkst.) ir Prancūzija (8,0 tūkst.). O didžiausias sumažėjimas absoliučiaisiais dydžiais nustatytas Ispanijoje (2014 m. pilietybė buvo suteikta 91,5 tūkst. žmonių mažiau), Airijoje (7,5 tūkst.) ir Graikijoje (7,0 tūkst. mažiau).

Vienas iš dažnai naudojamų rodiklių yra natūralizacijos norma – viso suteiktos pilietybės atvejų skaičiaus ir šalyje gyvenančių užsieniečių tų pačių metų pradžioje skaičiaus santykis. 2015 m. didžiausia iš ES valstybių narių natūralizacijos norma buvo Švedijoje (6,7 / 100 šalyje gyvenančių užsieniečių), Portugalijoje ir Lenkijoje (atitinkamai 5,2 ir 3,7 / 100 šalyje gyvenančių užsieniečių).

2015 m. ES pilietybę įgijo apie 727,2 tūkst. valstybėse narėse gyvenančių ne valstybių narių piliečių ir, palyginti su 2014 m., šis skaičius mažėjo 8 proc. Ne valstybių narių piliečiai sudarė 86 proc. visų 2015 m. ES valstybės pilietybę įgijusių asmenų. Naujieji ES 28 piliečiai daugiausia buvo kilę iš Afrikos (31 proc. visų suteiktos pilietybės atvejų), Šiaurės ir Pietų Amerikos (14 proc.), Azijos (21 proc.) ir Europos (išskyrus ES 28) (20 proc.). 104,9 tūkst. ES valstybių narių piliečių įgijo kitos ES valstybės narės pilietybę – tai sudarė 12 proc. bendro skaičiaus. Absoliučiaisiais dydžiais didžiausios ES 28 piliečių, įgijusių kitos ES valstybės narės pilietybę, grupės buvo: rumunai, tapę Italijos (14,4 tūkst. asmenų) ar Vokietijos piliečiais (3,0 tūkst. asmenų), lenkai, tapę Vokietijos (5,9 tūkst.) arba Jungtinės Karalystės (3,8 tūkst.) piliečiais, italai, įgiję Vokietijos (3,4 tūkst.) arba Belgijos pilietybę (1,1 tūkst.), portugalai, tapę Prancūzijos (3,1 tūkst. asmenų) ar Liuksemburgo (1,2 tūkst. asmenų) piliečiais, bulgarai, tapę Vokietijos (1,7 tūkst.) ar Italijos (1,1 tūkst.) piliečiais, graikai, tapę Vokietijos piliečiais (3,0 tūkst.), ir taip pat Vokietijos pilietybę įgiję kroatai (3,3 tūkst.).

Liuksemburge ir Vengrijoje dauguma naujų piliečių anksčiau buvo kitos ES valstybės narės piliečiai. Liuksemburge didžioji dalis užsieniečių iš kitų ES valstybių narių, kuriems suteikta pilietybė, buvo Portugalijos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos ir Belgijos piliečiai, o Vengrijoje – beveik vien rumunai.

Kaip ir ankstesniais metais, 2015 m. daugiausia naujų ES valstybių narių piliečių anksčiau buvo Maroko (86,1 tūkst., arba 10,2 proc. visų suteiktos pilietybės atvejų), Albanijos (48,4 tūkst., arba 5,7 proc. visų suteiktos pilietybės atvejų), Turkijos (35,0 tūkst., arba 4,2 proc.), Indijos (31,0 tūkst., arba 3,7 proc.) ir Pakistano (26,3 tūkst., arba 3,1 proc.) piliečiai. Palyginti su 2014 m., ES valstybės narės pilietybę įgyjančių Maroko piliečių skaičius sumažėjo 7,1 proc. Didžiausia dalis marokiečių įgijo Italijos (38 proc.), Ispanijos (28 proc.) arba Prancūzijos (22 proc.) pilietybę.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Ypač sunku vertinti emigraciją – suskaičiuoti, kiek žmonių išvyksta iš šalies, yra sunkiau, nei suskaičiuoti, kiek jų atvyksta į tą šalį. Šį faktą daugelio šalių atžvilgiu patvirtino analizė, atlikta lyginant 2015 m. ES valstybių narių imigracijos ir emigracijos duomenis (veidrodinė statistika), todėl šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama imigracijos duomenims.

Eurostatas rengia įvairių su tarptautiniais migracijos srautais, gyventojais užsieniečiais ir pilietybės įgijimu susijusių klausimų statistiką. Duomenis kasmet renka ir Eurostatui teikia ES valstybių narių nacionalinės statistikos institucijos.


Duomenų rinkimo pagrindas

Nuo 2008 m. migracijos, pilietybės ir prieglobsčio duomenų rinkimas grindžiamas Reglamentu Nr. 862/2007. ES, ELPA ir šalių kandidačių grupių analizė ir padėtis ataskaitinių metų sausio 1 d. pateiktos Įgyvendinimo reglamente Nr. 351/2010. Jame apibrėžiamas pagrindinis tarptautinių migracijos srautų, gyventojų užsieniečių, pilietybės įgijimo, leidimų gyventi, prieglobsčio ir kovos su neteisėtu atvykimu ir buvimu priemonių statistikos rinkinys. ES valstybės narės gali toliau naudoti bet kokius tinkamus duomenis, remdamosi jų prieinamumu ir taikoma praktika, tačiau pagal tą reglamentą renkami statistiniai duomenys turi būti pagrįsti bendromis apibrėžtimis ir sąvokomis. Dauguma ES valstybių narių savo statistiką grindžia administraciniais duomenų šaltiniais, pvz., gyventojų, užsieniečių, nuolatinės gyvenamosios vietos ar darbo leidimų registrais. Kai kuriose šalyse migracijos statistikai parengti naudojama veidrodinė statistika, atliekami imties tyrimai arba taikomi vertinimo metodai. Tikimasi, kad įgyvendinus minėtą reglamentą migracijos ir pilietybės statistika taps labiau prieinama ir palyginamesnė.

Pilietybės įgijimo duomenys paprastai gaunami iš administracinių sistemų. Tikimasi, kad įgyvendinus minėtą reglamentą migracijos ir pilietybės statistika taps labiau prieinama ir palyginamesnė.

Kaip nurodyta Reglamento Nr. 862/2007 2 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, į skaičiavimus įtraukiami imigrantai, ES valstybės narės teritorijoje gyvenantys (arba manantys, kad gyvens) bent 12 mėnesių, taip pat emigrantai, užsienyje gyvenantys daugiau kaip 12 mėnesių. Todėl Eurostato surinkti migracijos srities duomenys apima 12 mėnesių arba ilgesnį laikotarpį, todėl migrantais laikomi asmenys, kurie migravo vienų metų ar ilgesniam laikotarpiui, taip pat asmenys, kurie migravo visam laikui.

Kalbant apie migracijos srautų statistikoje taikomas amžiaus apibrėžtis, pažymėtina, kad 2015 m. duomenys susiję su pasiektu respondentų amžiumi arba amžiumi ataskaitinių metų pabaigoje (visos ES valstybės narės, išskyrus Airiją, Graikiją, Austriją, Rumuniją, Slovėniją ir Jungtinę Karalystę, kurių duomenys susiję su respondentų amžiumi suėjusiais metais arba pastarąjį gimtadienį).

Valstybės narės ir ELPA šalys, suskirstytos pagal prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių įtraukimą arba neįtraukimą į demografinius duomenis, teikiamus Eurostatui pagal 2015 ataskaitinių metų suvienodinto demografinių duomenų rinkimo iniciatyvą

Gyventojų skaičius 2016 01 01 Įtraukiama Neįtraukiama
Prieglobsčio prašytojai – nuolatiniai gyventojai bent 12 mėnesių Belgija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija, Jungtinė Karalystė, Šveicarija Bulgarija, Čekija, Kroatija, Danija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija
Pabėgėliai – nuolatiniai gyventojai bent 12 mėnesių Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija

Pastaba. Norvegija (Neįtraukiami prieglobsčio prašytojai ir pabėgėliai be leidimo gyventi)


Valstybės narės ir ELPA šalys, suskirstytos pagal prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių įtraukimą arba neįtraukimą į migracijos duomenis, teikiamus Eurostatui pagal 2015 ataskaitinių metų suvienodinto demografinių duomenų rinkimo iniciatyvą

2015 m. migracijos duomenys Įtraukiama Neįtraukiama
Prieglobsčio prašytojai – nuolatiniai gyventojai bent 12 mėnesių Belgija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija, Jungtinė Karalystė, Šveicarija Bulgarija, Čekija, Danija, Airija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija
Pabėgėliai – nuolatiniai gyventojai bent 12 mėnesių Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija Kipras

Pastaba. Norvegija (neįtraukiami prieglobsčio prašytojai ir pabėgėliai be leidimo gyventi)

'Pabėgėliai' – tai ne tik asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas (kaip apibrėžta Direktyvos 2011/95/EB 2 straipsnio e punkte ir 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu, 1 straipsnyje), bet ir asmenys, kuriems suteiktas papildomos apsaugos statusas (kaip apibrėžta Direktyvos 2011/95/EB 2 straipsnio g punkte) ir asmenys, dėl kurių priimtas sprendimas, kuriuo leidžiama likti šalyje dėl humanitarinių priežasčių, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose, susijusiuose su tarptautine apsauga.

Prieglobsčio prašytojai. Pirmą kartą teikiamas prieglobsčio prašymas yra siejamas su konkrečia šalimi ir yra neterminuotas. Todėl prieglobsčio prašytojas gali pateikti prašymą tam tikroje šalyje ir vėliau vėl pateikti prašymą kitoje šalyje, ir pastarasis prašymas bus taip pat laikomas pateiktu pirmą kartą. Tačiau jei prieglobsčio prašytojas pateikia prašymą vėl toje pačioje šalyje, nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo po pirmojo prašymo, jis šio statuso nebeturės.

Duomenis apie pilietybės įgijimą Eurostatas renka pagal Reglamento Nr. 862/2007 3 straipsnio 1 dalies d punktą, kuriame nurodyta: „Valstybės narės pateikia Komisijai (Eurostatui) šią statistiką skaičiais apie (...) asmenis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybės narės teritorijoje ir kurie ataskaitiniais metais įgijo tos valstybės narės pilietybę (...), suskirstant duomenis pagal (...) prieš tai turėtą pilietybę ir pagal tai, ar anksčiau asmuo buvo be pilietybės.“

Kalbant apie pilietybės įgijimo statistikoje taikomas amžiaus apibrėžtis, pažymėtina, kad 2015 m. duomenys susiję su pasiektu respondentų amžiumi arba amžiumi ataskaitinių metų pabaigoje (visos ES valstybės narės, išskyrus Vokietiją, Graikiją, Austriją, Lenkiją, Rumuniją, Slovėniją ir Jungtinę Karalystę, kurių duomenys susiję su respondentų amžiumi suėjusiais metais arba pastarąjį gimtadienį).

Todėl natūralizacijos norma turėtų būti naudojama atsargiai, nes skaitiklis apima visas pilietybės įgijimo formas, ne vien reikalavimus atitinkančių šalyje gyvenančių užsieniečių natūralizaciją, o vardiklis apima visus užsieniečius, o ne vien tuos užsieniečius, kurie atitinka natūralizacijai nustatytus reikalavimus.

Aplinkybės

ES valstybių narių piliečiai laisvai keliauja ir juda ES teritorijos viduje. ES migracijos politikoje, kiek tai susiję su ES nepriklausančių šalių piliečiais, vis daugiau dėmesio skiriama pastangoms pritraukti konkretaus pobūdžio migrantus, dažnai – siekiant pašalinti konkrečių įgūdžių trūkumus. Migrantai gali būti atrenkami pagal kalbų mokėjimą, darbo patirtį, išsilavinimą ir amžių. Darbdaviai gali dalyvauti šioje atrankoje, kad migrantai atvyktų jau turėdami darbo vietą.

Be užimtumą skatinančių priemonių, imigracijos politikoje dažnai daug dėmesio skiriama dviem sritims: neteisėtos migracijos ir darbo leidimo neturinčių migrantų neteisėto užimtumo prevencijai bei imigrantų integracijos į visuomenę skatinimui. ES skiria nemažai išteklių kovai su prekyba žmonėmis ir jos tinklais.

Toliau nurodyti kai kurie iš svarbiausių imigracijos srities teisės aktų:

Europos Komisijoje už Europos migracijos politiką atsakingas Migracijos ir vidaus reikalų generalinis direktoratas. 2005 m. Europos Komisija, priimdama Žaliąją knygą dėl ES pozicijos ekonominės migracijos valdymo klausimu (COM(2004) 811 galutinis), atnaujino diskusijas dėl poreikio nustatyti bendrą ekonominių migrantų priėmimo taisyklių rinkinį ir 2005 m. pabaigoje priėmė dokumentą Teisėtos migracijos politikos planą (COM(2005) 669 galutinis). 2006 m. liepos mėn. Europos Komisija patvirtino Komunikatą dėl politikos prioritetų kovojant su nelegalia trečiųjų šalių piliečių imigracija (COM(2006) 402 galutinis), kuriuo siekiama suderinti saugumą ir asmens pagrindines teises visais neteisėtos imigracijos proceso etapais. 2007 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija pateikė Trečiąją migracijos ir integracijos metinę ataskaitą (COM(2007) 512 galutinis). 2008 m. spalio mėn. priimtame Europos Komisijos komunikate „Visuotinio požiūrio į migraciją stiprinimas. Koordinavimo, nuoseklumo ir sąveikos didinimas“ (COM(2008) 611 galutinis) pabrėžta šių aspektų svarba išorės ir plėtros politikai. 2009 m. gruodžio mėn. ES valstybių ir vyriausybių vadovų patvirtintoje Stokholmo programoje nustatyta 2010–2014 m. Europos teisingumo ir vidaus reikalų politikos plėtojimo sistema ir principai. Su migracija susijusiems klausimams šioje programoje skiriama ypač daug dėmesio. Siekdama įgyvendinti sutartus pokyčius, 2010 m. Europos Komisija pradėjo vykdyti Stokholmo programos įgyvendinimo planą „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams“ (COM(2010) 171 galutinis).

2013 m. gegužės mėn. Europos Komisija paskelbė „2013 m. ES pilietybės ataskaitą“ (COM(2013) 269 galutinis). Ataskaitoje nurodyta, kad ES pilietybė suteikia naujų teisių ir galimybių. Su ES pilietybe labiausiai siejama teisė yra galimybė laisvai judėti ir gyventi ES viduje. Dėl modernių technologijų ir geresnių galimybių keliauti judėjimo laisvė leidžia europiečiams pažinti užsienio šalis, trumpesniam ar ilgesniam laikui išvykti iš gimtosios šalies, vykti į skirtingas ES šalis dirbti, mokytis ir atlikti praktiką, keliauti verslo ar laisvalaikio tikslais arba apsipirkti užsienyje. Laisvas judėjimas didina socialines ir kultūrines sąsajas ES viduje ir gali padėti ES piliečiams užmegzti glaudesnius tarpusavio ryšius. Be to, laisvas judėjimas gali būti naudingas įmonėms ir vartotojams, įskaitant tuos, kurie nekeliauja, nes nuolat šalinamos vidaus kliūtys.

2015 m. gegužės 13 d. Europos Komisija pateikė Europos migracijos darbotvarkę (COM(2015) 240 final) (anglų kalba). Joje išdėstytos priemonės, kurių nedelsiant bus imtasi siekiant įveikti Viduržemio jūros regione kilusią krizę, ir veiksmai, kurių Europos Sąjunga turėtų imtis ateinančiais metais, kad visokeriopai geriau valdytų migracijos srautus.

2016 m. birželio mėn. paskelbta Europos migracijos tinklo 2015 m. metinė imigracijos ir prieglobsčio ataskaita (anglų kalba). Joje apžvelgti svarbiausi teisiniai ir politiniai pokyčiai visoje Europoje ir dalyvaujančiose šalyse. Tai yra išsamus, visus migracijos ir prieglobsčio politikos, kurią vykdo ir vidaus reikalų generalinis direktoratas (anglų kalba) ir ES agentūros, aspektus apimantis dokumentas.

Teisiniai dokumentai – Europos migracijos darbotvarkė (anglų kalba)

Žiniasklaidai skirta medžiaga – Europos migracijos darbotvarkė (anglų kalba)

Taip pat žr.

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Pagrindinės lentelės

Migracijos ir pilietybės duomenys
Tarptautinė migracija (t_migr_int)
Imigracija (tps00176)
Imigracija(tps00177)
Pilietybės įgijimas (tps00024)
Gyventojai (t_demo_pop)
Gyventojai, neturintys duomenis teikiančios šalies pilietybės (tps00157)
Užsienyje gimę gyventojai (tps00178)


Duomenų bazė

Migracijos ir pilietybės duomenys
Imigracija (migr_immi)
Imigracija pagal amžių ir lytį (migr_imm8)
Imigracija pagal penkerius metus apimančias amžiaus grupes, lytį ir pilietybę (migr_imm1ctz)
Imigracija pagal penkerius metus apimančias amžiaus grupes, lytį ir gimimo šalį (migr_imm3ctb)
Imigracija pagal amžių, lytį ir plačiai suprantamą pilietybę (migr_imm2ctz)
Imigracija pagal amžių, lytį ir plačiai suprantamą gimimo šalį (migr_imm4ctb)
Imigracija pagal lytį, pilietybę ir plačiai suprantamą gimimo šalį (migr_imm6ctz)
Imigracija pagal lytį, gimimo šalį ir plačiai suprantamą pilietybę (migr_imm7ctb)
Imigracija pagal penkerius metus apimančias amžiaus grupes, lytį ir ankstesnę gyvenamąją šalį (migr_imm5prv)
Imigracija pagal amžiaus grupę, lytį ir pilietybės šalies žmogaus socialinės raidos lygį (migr_imm9ctz)
Imigracija pagal amžiaus grupę, lytį ir gimimo šalies žmogaus socialinės raidos lygį (migr_imm10ctb)
Imigracija pagal amžiaus grupę, lytį ir ankstesnės gyvenamosios šalies žmogaus socialinės raidos lygį (migr_imm11prv)
Emigracija (migr_emi)
Emigracija pagal amžių ir lytį (migr_emi2)
Emigracija pagal penkerius metus apimančias amžiaus grupes, lytį ir pilietybę (migr_emi1ctz)
Emigracija pagal penkerius metus apimančias amžiaus grupes, lytį ir gimimo šalį (migr_emi4ctb)
Emigracija pagal penkerius metus apimančias amžiaus grupes, lytį ir būsimą nuolatinę gyvenamąją vietą (migr_emi3nxt)
Pilietybės įgijimas ir praradimas (migr_acqn)
Pilietybės įgijimas pagal lytį, amžiaus grupę ir ankstesnę pilietybę (migr_acq)
Pilietybę įgijusių gyventojų dalis, palyginti su pilietybės neturinčių gyventojų skaičiumi, pagal ankstesnę pilietybę ir lytį (proc.) (migr_acqs)
Pilietybės įgijimas pagal lytį, amžiaus grupę ir ankstesnės pilietybės šalies žmogaus socialinės raidos lygį (migr_acq1ctz)
Pilietybės praradimas pagal lytį ir naują pilietybę (migr_lct)

Specialus skyrius

Metodai ir metaduomenys


Pagrindiniai duomenys: lentelės, grafikai ir žemėlapiai (MS Excel)

Kitos nuorodos

Retrieved from "https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Archive:Migracijos_ir_gyventojų_migrantų_statistika&oldid=348943"