Archive:Atliekų statistika

2012 m. rugsėjo mėn. duomenys. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Versija anglų kalba yra naujesnė.

1 lentelė. Atliekų susidarymas 2010 m.
(1 000 t). Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)

1 grafikas. Atliekų susidarymas 2010 m.
(kg vienam gyventojui). Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)

1 grafikas. Nemineralinių atliekų susidarymas 2004–2010 m.
(kg vienam gyventojui). Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)

3 grafikas. Nemineralinių atliekų susidarymas ES-27 2004–2010 m.
(mln. t). Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)

4 grafikas. Pavojingų atliekų susidarymas 2004–2010 m. (1)
(kg vienam gyventojui). Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)

5 grafikas. Atliekų apdorojimo raida ES-27 2004–2010 m.
(mln. t). Šaltinis – Eurostatas (env_wastrt)

2 lentelė. Atliekų apdorojimas 2010 m.
(1 000 t). Šaltinis – Eurostatas (env_wastrt)

3 lentelė. Pavojingų atliekų apdorojimas 2010 m.
(1 000 t). Šaltinis – Eurostatas (env_wastrt)

Šiame straipsnyje apžvelgiamos atliekų susidarymo ir apdorojimo tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir keliose kitose ne ES šalyse. Straipsnyje naudojami tik pagal Reglamentą 2150/2002 dėl atliekų statistikos surinkti duomenys.

Atliekos, kurių apibrėžtis pateikta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 dalyje („medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti“), gali būti siejamos su didžiuliais išteklių – tiek medžiagų, tiek energijos – nuostoliais. Be to, atliekų tvarkymas ir šalinimas gali labai stipriai veikti aplinką. Pvz., sąvartynai užima žemės plotus ir gali teršti orą, vandenį ir dirvą, o netinkamai deginant atliekas gali būti išmetami pavojingi oro teršalai.

Todėl įvairia ES atliekų tvarkymo politika siekiama sumažinti atliekų poveikį aplinkai ir sveikatai bei užtikrinti, kad ES efektyviau naudotų išteklius. Ilgalaikis šios politikos tikslas – sumažinti susidarančių atliekų kiekį, o tais atvejais, kai atliekų išvengti neįmanoma, skatinti naudoti jas kaip išteklius, daugiau atliekų skirti antriniam perdirbimui bei ir jas šalinti.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Kiek iš viso susidaro atliekų?

2010 m. ES-27 iš viso iš ekonominės veiklos ir namų ūkių susidarė 2 570 mln. t atliekų, Tai šiek tiek daugiau nei 2008 m., tačiau mažiau nei 2004 ir 2006 m. Gana maži 2008 ir 2010 m. kiekiai bent iš dalies priklausė nuo dėl finansų ir ekonomikos krizės sulėtėjusios ūkinės veiklos. Iš visų 2010 m. ES-27 susidariusių atliekų apie 94,5 mln. t (3,7 proc. viso kiekio) buvo priskirta prie pavojingų atliekų. Vidutiniškai dėl vieno ES-27 gyventojo susidarė 5,1 t atliekų, iš kurių 188 kg – pavojingos.

1 lentelėje pateikti viso atliekų kiekio duomenys, suskirstyti pagal pagrindines ekonominės veiklos rūšis (remiantis NACE 2 red.). 2010 m. ES-27 ypač daug atliekų susidarė dėl dviejų rūšių veiklos: statybos (NACE F sekcija): 855 mln. t (33,3 proc. viso kiekio) bei kasybos ir karjerų eksploatavimo (NACE B sekcija): 727 mln. t (28,3 proc. viso kiekio). Didžioji dauguma dėl šios veiklos susidariusių atliekų buvo mineralinės atliekos arba dirvožemis (iškasta žemė, kelių statybos atliekos, griovimo atliekos, dugno gilinimo iškasos, uolienų atliekos, metalo atliekos ir pan.). 2010 m. dėl apdirbamosios gamybos (NACE C sekcija) susidarė 280 mln. t atliekų (10,9 proc. viso kiekio), o dėl namų ūkių – 221 mln. t (8,6 proc.). Palyginti nedideli žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorių (NACE A sekcija) atliekų rodikliai iš dalies susiję su tuo, kad teikiant duomenis neatsižvelgta į mėšlą ir srutas (tais atvejais, kai jie pakartotinai panaudojami žemės ūkyje kaip trąšos arba dirvožemiui gerinti).

2010 m. įvairiose šalyse bendrasis atliekų kiekis buvo labai nevienodas (žr. 1 lentelę): ES-27 daugiausia atliekų susidarė Vokietijoje (14,1 proc.), šiek tiek mažiau – Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šiuos rodiklius taip pat galima išreikšti pagal santykį su gyventojų skaičiumi (žr. 1 grafiką): pagal šį rodiklį iš ES valstybių narių mažiausiai atliekų vienam gyventojui susidarė Latvijoje (668 kg), taip pat nedaug – buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (1,1 t) ir ypač Kroatijoje (151 kg). Daugumoje kitų ES valstybių narių ir ne ES šalių (1 grafikas) vienam gyventojui susidarė vidutiniškai 1,5–7,2 t atliekų. Rumunijoje šis rodiklis buvo 10,2 t, Švedijoje – 12,5 t, Estijoje – 14,2 t, Suomijoje – 19,5 t, Liuksemburge – 20,6 t, o Bulgarijoje – net 22 t vienam gyventojui.

Kai kurie iš didžiausių skirtumų gali būti susiję su skirtinga ekonomikos struktūra. Pvz., Bulgarijoje, Suomijoje, Estijoje, Švedijoje ir Rumunijoje buvo daug mineralinių atliekų dėl kasybos ir karjerų eksploatavimo, o didelis Liuksemburgo rodiklis iš esmės priklausė nuo statybos sektoriaus mineralinių atliekų.

Nemineralinės atliekos

2010 m. ES-27 susidarė 912 mln. t nemineralinių atliekų, t. y. jos sudarė 35,5 proc. viso susidariusių atliekų kiekio. 2008 m. atliekų buvo praktiškai tiek pat, o 2004 ir 2006 m. apie 39 mln. mažiau. Šį rodiklį susiejus su gyventojų skaičiumi, vidutiniškai 2010 m. ES-27 susidarė 1 817 kg nemineralinių atliekų vienam gyventojui (žr. 2 grafiką). ES valstybėse narėse nemineralinių atliekų kiekis buvo įvairus: nuo 613 kg vienam gyventojui Latvijoje iki 8,6 t gyventojui Estijoje (daugiausia pavojingos deginimo atliekos ir pavojingos cheminės nuosėdos ir likučiai, susidarantys valant ir deginant skalūnų alyvą).

3 grafike parodyti nemineralinių atliekų šaltiniai ir pokyčiai, suskirsčius pagal ekonominės veiklos rūšį. 2010 m. apdirbamosios gamybos (NACE C sekcija), vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo (NACE E sekcija ir 46.77 klasė) ir namų ūkių sektorių nemineralinių atliekų kiekis buvo panašus (197–214 mln. t) . Apdirbamosios gamybos sektoriaus nemineralinių atliekų kiekis nuo 2004 m. nuolat mažėja ir iš viso 2004–2010 m. sumažėjo 20,5 proc. O vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo sektoriaus atliekų kiekis sparčiai augo ir per tą patį laikotarpį padidėjo 59,4 proc. Namų ūkių atliekų kiekis 2004–2008 m. šiek tiek didėjo, o 2010 m. nekito.

Pavojingos atliekos

Tinkamai nesutvarkytos ir nepašalintos pavojingos atliekos gali kelti riziką žmonių sveikatai ir aplinkai. 2010 m. ES-27 susidarė apie 94,5 mln. t pavojingų atliekų. Tai daugiau nei 2004 m. (89 mln. t), tačiau mažiau nei 2006 m. (101 mln. t) ir 2008 m. (98 mln. t).

4 grafike parodyta, kiek pavojingų atliekų vienam gyventojui susidarė 2004–2010m. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad į šiuos rodiklius įtrauktos visų kategorijų pavojingos atliekos, taip pat mineralai. Didelius Estijos rodiklius (6,7 t vienam gyventojui), kaip minėta, galima iš esmės susieti su skalūnų alyva, o Bulgarijos (1,8 t vienam gyventojui) – su vario rūdų kasyba. Išskyrus šiuos specifinius atvejus, ES valstybėse narėse 2010 m. susidarė nuo 22 kg pavojingų atliekų vienam gyventojui Graikijoje iki 747 kg Liuksemburge.

Atliekų apdorojimas

2010 m. ES-27 apdorota apie 2 366 mln. tonų atliekų. Į šį rodiklį įtrauktos į ES importuotos apdorotos atliekos. 2 lentelėje pateikiama daugiau informacijos apie taikytus atliekų apdorojimo būdus, o 3 lentelėje pateikiama atitinkama informacija apie pavojingas atliekas. Apie pusę (48,2 proc.) 2010 m. ES-27 apdorotų atliekų buvo ne sudeginta, o pašalinta kitais būdais (daugiausia – sąvartynuose, tačiau taip pat įtraukiant kasybos atliekas, pašalintas netoli kasyklų arba jose, ar vandens telkiniuose). Dar 46,3 proc. ES-27 2010 m. apdorotų atliekų buvo panaudotos (išskyrus šiluminės energijos išgavimą). Likę 5,4 proc. ES-27 2010 m. apdorotų atliekų buvo sudeginta (išgaunant šiluminę energiją arba ne).

5 grafike parodyta, kaip 2004–2010 m. kito atliekų apdorojimas pagal pagrindines kategorijas. 2004–2008 m. atliekų buvo apdorojama vis mažiau, tačiau 2010 m. padėtis pasikeitė, daugiausia dėl didesnio apdorojamų kalnakasybos ir karjerų eksploatavimo atliekų kiekio, ypač kai kuriose šalyse (Rumunijoje, Švedijoje ir Suomijoje). Nepaisant šio padidėjimo, atliekų šalinimo dalis visose atliekų apdorojimo operacijose sumažėjo nuo 54,0 proc. 2004 m. iki 48,2 proc. 2010 m. Panaudotų atliekų (išskyrus panaudojimą šiluminei energijai išgauti) kiekis nuolat augo: nuo 893 mln. t 2004 m. iki 1 096 mln. t 2010 m. Šis augimas vis dėlto buvo lėtesnis nei 2008–2010 m. Taigi atliekų panaudojimo dalis visose atliekų apdorojimo operacijose padidėjo nuo 41,1 proc. 2004 m. iki 46,3 proc. 2010 m. Išnagrinėjus naujausius 2010 m. duomenis matyti, kad 193 mln. tonų panaudotų atliekų buvo skirta užpildymui (kitaip tariant, kasimų vietovėse norint atkurti šlaitus ir pan. arba saugumui ar inžinerijos reikmėms formuojant kraštovaizdį). Atliekų deginimas ir šiluminės energijos išgavimas padidėjo 19,6 proc. nuo 108 mln. t 2004 m. iki 129 mln. t 2008 m., o 2010 m. nesikeitė.

Apdorojant pavojingas atliekas 2010 m. 47,7 proc. viso ES-27 kiekio buvo pašalinta, taigi šios kategorijos atliekos buvo apdorojamos taip pat kaip ir kitos. Apie 9,8 mln. t (arba 13,2 proc. visų pavojingų atliekų) sudeginta arba panaudota šiluminei energijai gauti, o 29,1 mln. t (arba 39,2 proc.) panaudota kitaip.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Norint stebėti, kaip įgyvendinama atliekų politika, visų pirma – kaip laikomasi panaudojimo ir saugaus šalinimo principų, reikia patikimos atliekų susidarymo ir tvarkymo įmonėse ir asmeniniuose namų ūkiuose statistikos. 2002 m. priimtas Reglamentas 2150/2002 dėl atliekų statistikos – suderintos Bendrijos atliekų statistikos pagrindas.

Nuo 2004 ataskaitinių metų šiuo reglamentu reikalaujama, kad ES valstybės narės kas dvejus metus teiktų atliekų susidarymo, panaudojimo ir šalinimo duomenis. Turima ketverių ataskaitinių metų (2004, 2006, 2008 ir 2010 m.) atliekų susidarymo ir apdorojimo duomenų. Kad būtų galima apskaičiuoti ES-27 suvestinius rodiklius, Eurostatas parengė keturių ES valstybių narių (Graikijos, Italijos, Latvijos ir Jungtinės Karalystės) 2010 ataskaitinių metų įverčius.

Aplinkybės

ES požiūris į atliekų tvarkymą pagrįstas trimis principais: atliekų prevencija, antrinis perdirbimas ir panaudojimas, geresnis galutinis šalinimas ir stebėsena. Atliekų prevencijos tikslo galima siekti taikant mažiau aplinką teršiančias technologijas, ekologinį projektavimą arba ekologiniu požiūriu veiksmingesnius gamybos ir vartojimo modelius. Taikant atliekų prevenciją ir antrinį perdirbimą bei daugiausia dėmesio skiriant medžiagų technologijai taip pat galima sumažinti išteklių poveikį aplinkai, nes būtų išgaunama mažiau žaliavų ir gamybos procesų metu jos būtų mažiau transformuojamos. Kai įmanoma, antrą kartą perdirbti ar panaudoti netinkamos atliekos turėtų būti saugiai deginamos, o sąvartynai naudojami tik kraštutiniu atveju. Abu šiuos metodus reikia atidžiais stebėti, nes juos taikant aplinkai gali būti padaryta didelė žala.

ES tvaraus vystymosi strategijoje (anglų kalba) ir Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (anglų kalba) nurodoma, kad viena iš septynių teminių strategijų („Tausesnis išteklių naudojimas - Teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija“ (KOM(2005) 666 galutinis)) yra atliekų prevencija ir tvarkymas. Šioje strategijoje pabrėžiamas veiksmingo išteklių naudojimo ir atliekų susidarymo bei tvarkymo ryšys. Įgyvendinant šios srities Bendrijos politiką siekiama išteklių naudojimą ir atliekų susidarymą atsieti nuo ekonomikos augimo, užtikrinant, kad tvarus vartojimas neviršytų aplinkos pajėgumų. Norint apžvelgti ES atliekų politikos taikymo pažangą, 2010 m. buvo įvertinta, kaip įgyvendinama teminė strategija (COM(2011) 13 galutinis). Ataskaitoje teigiama, kad keliose srityse pasiekta pažangos, pvz., atlikti teisės aktų pakeitimai, daugiau atliekų perdirbama, mažiau vežama į sąvartynus ir tam tikrose atliekų kategorijose susidaro mažiau pavojingų atliekų. Vis dėlto išvadose pabrėžiamos probleminės sritys, kuriose dar galima tobulėti, atsižvelgiant į, pvz., neigiamą poveikį aplinkai dėl numatomo atliekų kiekio didėjimo, įvairias neišnaudojamas galimybes mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nepakankamą pažangą kuriant darbo vietas aplinkos paslaugų sektoriuje. Ataskaitoje taip pat raginama nustatyti naujus platesnio užmojo prevencijos ir antrinio perdirbimo tikslus, labiau susietus su konkrečiomis medžiagomis, kad būtų padedama siekti strategijos „Europa 2020“ tikslo skatinti veiksmingai išteklius naudojančią ekonomiką.