Statistics Explained

Archive:Darbo užmokestis ir darbo sąnaudos

Revision as of 15:51, 8 August 2013 by EXT-S-Allen (talk | contribs)
2012 m. rugpjūčio mėn. duomenys. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Versija anglų kalba yra naujesnė.
1 lentelė. Verslo ekonomikos subjektų pajamos
(visą darbo dieną dirbančių samdomųjų darbuotojų vidutinis metų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2008–2010 m. (1)
(EUR). Šaltinis – Eurostatas (earn_gr_nace2)
1 grafikas. Visą darbo dieną dirbančių samdomųjų darbuotojų metų darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių mediana 2006 m. (1)
(EUR). Šaltinis – Eurostatas (earn_ses_adeci)
2 grafikas. Mažą darbo užmokestį gaunantys samdomieji darbuotojai. Visą darbo dieną dirbantys samdomieji darbuotojai, kurių darbo užmokestis nesiekė dviejų trečiųjų metų darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos 2006 m. (1)
(samdomųjų darbuotojų proc.). Šaltinis – Eurostatas (earn_ses_adeci)
3 grafikas. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas 2010 m. (1)
(vidutinio vyrų ir moterų gaunamo valandos darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių skirtumas (proc.) pagal vyrų darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, nekoreguota forma). Šaltinis – Eurostatas (tsdsc340)
4 grafikas. Minimalus darbo užmokestis 2012 m. liepos 1 d. (1)
(EUR per mėn.). Šaltinis – Eurostatas (tps00155)
5 grafikas. Mažą darbo užmokestį gaunančių samdomųjų darbuotojų mokesčio tarifas. Darbo sąnaudų mokesčių pleištas 2010 m.
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (earn_nt_taxwedge)
2lentelė. Mažą darbo užmokestį gaunančių samdomųjų darbuotojų mokesčio tarifo rodikliai 2005 ir 2010 m.
(proc.). Šaltiniai – Eurostatas (earn_nt_taxwedge), (earn_nt_unemtrp) ir (earn_nt_lowwtrp)
6 grafikas. Vidutinės verslo ekonomikos valandos darbo sąnaudos 2010 m. (1)
(EUR). Šaltinis – Eurostatas (lc_an_cost_r2)
7 grafikas. Verslo ekonomikos darbo sąnaudų skirstymas 2010 m. (1)
(visų darbo sąnaudų proc.). Šaltiniai – Eurostatas (lc_an_struc_r2) ir (lc_an_struc)

Šiame straipsnyje lyginami ir gretinami Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, ES šalių kandidačių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) darbo sąnaudų duomenys. Darbo sąnaudomis vadinamos darbdavių išlaidos personalui.

Darbo užmokesčio ir darbo sąnaudų lygis ir struktūra – svarbūs makroekonominiai rodikliai, pagal kuriuos politikai, darbdaviai ir profesinės sąjungos vertina darbo rinkos pasiūlos ir paklausos sąlygas.

Svarbiausi statistiniai rezultatai

Darbo užmokestis neatskaičius mokesčių

2010 m. ES valstybėse narėse vidutinis metų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, kurį gauna dešimties ar daugiau samdomųjų darbuotojų turinčių įmonių samdomieji darbuotojai, buvo didžiausias Danijoje (58 840 EUR), toliau sąraše Liuksemburgas (49 316 EUR), Nyderlandai (45 215 EUR), Airija (45 207 EUR 2009 m.), Belgija (43 423) ir Vokietija (42 400 EUR). Mažiausias vidutinis metų darbo užmokestis buvo Rumunijoje (5 891 EUR) ir Bulgarijoje (4 396 EUR) (žr. 1 lentelę).

2006 m. ES valstybės narės pagal metų darbo užmokesčio medianą buvo išsidėsčiusios panašiai (žr. 1 grafiką) ir visose šalyse vidutinis darbo užmokestis buvo didesnis nei jo mediana (nes labai daug uždirbantys asmenys turi didesnę įtaką vidutinei vertei nei medianai). 2006 m. didžiausia dalis samdomųjų darbuotojų, kuriuos galima priskirti prie gaunančių mažą darbo užmokestį, buvo Latvijoje (30,9 proc.), o Lietuvoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje prie šios kategorijos taip pat buvo galima priskirti daugiau nei vieną samdomąjį darbuotoją iš keturių (žr. 2 grafiką).

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas

Nepaisant tam tikros pažangos, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas tebėra didelis, t. y. ES-27 vidutiniškai vyrai ir moterys uždirba labai skirtingai. Visoje ES-27 2010 m. moterims buvo vidutiniškai mokama 16,4 proc. mažiau nei vyrams. Mažiausias vidutinio darbo užmokesčio skirtumas buvo Slovėnijoje, Lenkijoje, Italijoje, Maltoje ir Belgijoje (mažiau nei 9 proc.). Didžiausi – Estijoje (2008 m.), Čekijoje ir Austrijoje (visose daugiau nei 25 proc.). Šiuos skirtumus gali lemti įvairūs veiksniai, pvz., priklausymo [[Glossary:Labour force|darbo jėgai] skirtumai, profesijų ir veiklos, kurią paprastai vykdo daugiau vyrų ar moterų, skirtumai, darbo ne visą darbo dieną pasirinkimo skirtumai, taip pat privačiųjų ir viešųjų įstaigų žmogiškųjų išteklių skyrių požiūris į karjeros raidą ir nemokamas ar motinystės atostogas.

Minimalus darbo užmokestis

2011 m. liepos 1 d. 20-yje iš ES valstybių narių (t. y. visose, išskyrus Daniją, Vokietiją, Italiją, Kiprą, Austriją, Suomiją ir Švediją) minimalus darbo užmokestis buvo įtvirtintas nacionalinėje teisėje – teisės aktuose arba nacionaliniuose sektorių susitarimuose. Tokia pati padėtis buvo ir Kroatijoje bei Turkijoje.

2012 m. liepos mėn. duomenimis minimalus mėnesio darbo užmokestis buvo labai skirtingas (žr. 4 grafiką) – nuo 1 801 EUR Liuksemburge iki 148 EUR Bulgarijoje. Pakoregavus pagal perkamosios galios skirtumus šie ES valstybių narių neatitikimai (eurais) sumažėjo nuo 12/1 (didžiausias palyginti su mažiausiu) iki 5/1, skaičiuojant pagal perkamosios galios standartus (PGS). Didžiausias minimalus darbo užmokestis buvo Liuksemburge (1 478 PGS), mažiausias – Rumunijoje (272 PGS).

Darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir mokesčių našta

Pagal mokesčių pleišto informaciją nustatoma mokesčių ir socialinių įmokų našta, palyginti su darbo sąnaudomis (5 grafike ši informacija pateikiama pagal mažą darbo užmokestį gaunančių samdomųjų darbuotojų duomenis). ES-27 mokesčių pleištas 2010 m. buvo 39,3 proc., t. y. šiek tiek mažesnis nei prieš penkerius metus. Didžiausia mokesčių našta mažą darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams 2010 m. buvo Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Latvijoje, Austrijoje, Rumunijoje ir Švedijoje (visose daugiau nei 40 proc.), o mažiausia – Kipre (11,9 proc. 2007 m.) ir Maltoje (18,1 proc.). Tik Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge ir Airijoje mokesčių našta mažą darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams buvo 20–30 proc.

2005–2010 m. ES valstybėse narėse nebuvo pastebėta aiškių mokesčio pleišto mažą darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams kitimo tendencijų (žr. 2 lentelę): mokesčių našta didėjo 13 valstybių narių, mažėjo 12-oje ir nesikeitė dviejose. Labiausiai ji mažėjo Nyderlanduose ir Švedijoje (atitinkamai 7,6 ir 6,0 proc. punkto). Tačiau Prancūzijoje mokesčių pleištas didėjo gana sparčiai (4,1 proc. punkto), augo jis ir Airijoje, Italijoje ir Latvijoje (1–2 proc. punkto).

Kiti trys 2 lentelėje pateikiami rodikliai rodo, kokia darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių dalis yra atskaitoma (dėl didesnių mokesčio tarifų, socialinės apsaugos įmokų ir (arba) sumažėjusių arba panaikintų išmokų), kai darbuotojai grįžta į darbo rinką arba jų pajamos padidėja. Bendrieji ES-27 rodikliai rodo, kad 2005–2010 m. mažą darbo užmokestį gaunantys darbuotojai tapo mažiau motyvuoti ieškoti geriau apmokamo darbo, nes tada iš jų pajamų būtų atskaitoma daugiau mokesčių. 2005–2010 m. mokesčiams atskaitoma pajamų dalis nepriklausė nuo to, ar bedarbis vėl pradėtų dirbti.

Darbo sąnaudos

2010 m. vidutinės valandos darbo sąnaudos (žr. 6 grafiką) ir darbo sąnaudų struktūra (žr. 7 grafiką) ES valstybėse narėse labai skyrėsi. Verslo ekonomikos sektoriuje valandos darbo sąnaudos buvo nuo 38,44 EUR Danijoje, 37,70 EUR Belgijoje ir 35,99 EUR Švedijoje iki 3,10 EUR Bulgarijoje ir 4,20 EUR Rumunijoje. Pažymėtina, kad į šias vertes įtraukiamos ne tik samdomųjų darbuotojų darbo pajamos, bet ir profesinio mokymo sąnaudos, kitos išlaidos, mokesčiai ir subsidijos, kurias įmonė moka ar gauna.

Kaip parodyta 7 grafike, darbo sąnaudos (darbo užmokestis, palyginti su socialinės apsaugos įmokomis ir kitomis darbo sąnaudomis, tenkančiomis darbdaviui) taip pat pasiskirsto labai skirtingai. Pagal didžiausią darbo sąnaudų dalį, skirtą darbo užmokesčiui, pirmavo Malta (92,1 proc.), antrojoje vietoje buvo Danija (87,2 proc.). Kita vertus, Švedijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje tik šiek tiek daugiau nei du trečdaliai visų darbo sąnaudų buvo skiriami darbo užmokesčiui. Atitinkamai būtent šiose trijose šalyse (visų) darbo sąnaudų dalis, skiriama socialinės apsaugos įmokoms ir kitoms darbo sąnaudoms, tenkančioms darbdaviui, buvo didžiausia (apie trečdalį, 33 proc.).

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Darbo užmokestis neatskaičius mokesčių

Darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – didžiausia darbo sąnaudų dalis (informacija teikiama pagal vidutinį metų darbo užmokestį neatskaičius mokesčių). Pagrindinės darbo pajamų apibrėžtys pateikiamos 2005 m. spalio 21 d. Reglamente 1738/2005. Darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – tai darbdavio tiesiogiai pinigais mokamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų, kurias turi mokėti samdomasis darbuotojas tarpininkaujant darbdaviui. Įskaitomos išmokos, nepriklausomai nuo to, ar jos mokamos reguliariai (pvz., 13-as arba 14-as mėnesio darbo užmokestis, atostogų išmokos, premijos iš pelno, išmokos už nepanaudotas atostogas, nereguliarūs komisiniai ir kt.). Ši informacija pateikiama pagal visą darbo dieną dirbančius verslo ekonomikos sektoriaus (klasifikatoriaus NACE 2 red. B–N sekcijos) samdomuosius darbuotojus. Statistinis vienetas – įmonė arba vietos vienetas. Tyrimo grupė – visi vienetai, nors daugumoje šalių paprastai tirtos bent dešimties samdomųjų darbuotojų dydžio kategorijos įmonės.

Darbo užmokesčio medianos duomenys pagrįsti metų darbo užmokesčiu neatskaičius mokesčių ir atitinka visą darbo dieną dirbančių samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio medianą įmonėse, kuriose dirba dešimt ar daugiau samdomųjų darbuotojų. Mažą darbo užmokestį gaunantys samdomieji darbuotojai – tai visą darbo dieną dirbantys samdomieji darbuotojai, gaunantys mažiau nei du trečdalius metų darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos.

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu (nekoreguota forma) vadinamas samdomųjų darbuotojų vyrų vidutinio valandos darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių ir samdomųjų darbuotojų moterų vidutinio valandos darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių skirtumas, išreikštas kaip samdomųjų darbuotojų vyrų vidutinio valandos darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių procentinė dalis. Šio rodiklio rengimo metodika neseniai pakeista ir dabar grindžiama ne nesuderintais šaltiniais (kaip anksčiau), o duomenimis, kurie buvo gauti atliekant darbo užmokesčio struktūros tyrimą (DUST).

Pagal naują metodiką nekoreguotas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo rodiklis aprėpia visus pramonės, statybos ir paslaugų sektorių (NACE 2 red. B–S sekcijos, išskyrus O) įmonių (bent dešimties samdomųjų darbuotojų) samdomuosius darbuotojus (nepriklausomai nuo jų amžiaus ar darbo valandų skaičiaus). Kai kurios šalys taip pat teikia NACE 2 red. O sekcijos (viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas) duomenis, tačiau tai neprivaloma. Taip pat galima gauti informacijos, išnagrinėtos pagal ekonomikos sektorių (viešąjį arba privatų), darbo laiką (visa darbo diena arba ne visa darbo diena) ir samdomųjų darbuotojų amžių.

Minimalus darbo užmokestis

Minimalaus darbo užmokesčio statistika siejama su minimaliu mėnesio darbo užmokesčiu šalyse. Skelbiami kiekvienų metų sausio 1 d. ir liepos 1 d. darbo užmokesčio duomenys. Minimalus darbo užmokestis yra nustatomas teisės aktuose, dažnai po konsultacijų su socialiniais partneriais, arba tiesiogiai nacionaliniais sektorių susitarimais. Šis minimalus darbo užmokestis paprastai taikomas visiems šalies samdomiesiems darbuotojams arba bent didžiajai jų daugumai. Minimalus darbo užmokestis nurodomas bendrąja suma, t. y. prieš atskaitant pajamų mokestį ir socialinės apsaugos įmokas. Šios įmokos skiriasi, priklausomai nuo šalies. Kai kuriose šalyse bazinis nacionalinis minimalus darbo užmokestis nustatomas ne mėnesiui, o valandai arba savaitei. Šių šalių valandos arba savaitės rodikliai perskaičiuojami į mėnesio rodiklius, taikant tiesiogiai šalių nurodytus perskaičiavimo koeficientus:

  • Airija: valandos užmokesčio dydis x 39 val. x 52 sav. / 12 mėn.;
  • Prancūzija. 1999 m. sausio mėn. – 2005 m. sausio mėn. duomenys: *valandos užmokesčio dydis x 39 val. x 52 sav. / 12 mėn.; duomenims po 2005 m. liepos mėn.: *valandos užmokesčio dydis x 35 val. x 52 sav. / 12 mėn.;
  • Malta: savaitės užmokesčio dydis x 52 sav. / 12 mėn.;
  • Jungtinė Karalystė: (valandos užmokesčio dydis x vidutinės bazinės apmokamos valandos per savaitę visą darbo dieną dirbantiems visų sektorių samdomiesiems darbuotojams x 52,18 sav.) / 12 mėn.;
  • Jungtinės Valstijos: valandos užmokesčio dydis x 40 val. x 52 sav. / 12 mėn.

Be to, jei minimalus darbo užmokestis mokamas daugiau nei už 12 mėnesių per metus (pvz., Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje jis mokamas už 14 mėnesių), duomenys koreguojami taip, kad į šiuos mokėjimus būtų atsižvelgta.

Darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir mokesčio tarifas

Darbo užmokestis atskaičius mokesčius apskaičiuojamas remiantis darbo užmokesčiu neatskaičius mokesčių ir atitinka tą užmokesčio dalį, kurią samdomieji darbuotojai gali pasilikti ir išleisti arba sutaupyti. Priešingai nei darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių atveju, į darbo užmokestį atskaičius mokesčius neįskaičiuojamos socialinės apsaugos įmokos ir mokesčiai, tačiau įskaičiuojamos šeimos pašalpos.

Pagal mokesčio tarifo rodiklius (darbo sąnaudų mokesčių pleištą, nedarbo spąstus ir mažo darbo užmokesčio spąstus) siekiama stebėti darbo patrauklumą. Darbo sąnaudų mokesčių pleištu vadinamas darbo užmokesčiui neatskaičius mokesčių taikomas pajamų mokestis, pridėjus samdomojo darbuotojo ir darbdavio socialinės apsaugos įmokas, ir išreikštas visų darbo sąnaudų procentine dalimi. Šis rodiklis rengiamas nesusituokusių, vaikų neturinčių asmenų, uždirbančių 67 proc. vidutinio verslo ekonomikos (NACE 2 red. B–N sekcijos) darbuotojo darbo užmokesčio, atžvilgiu. Pagal nedarbo spąstus nustatoma darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių dalis, atskaitoma dėl didesnių mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų bei netekus nedarbo ir kitų pašalpų tuomet, kai bedarbis pradeda dirbti; nedarbo spąstai – tai skirtumas tarp darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių ir padidėjusių grynųjų pajamų, keičiant statusą iš bedarbio į darbuotoją, išreikštas kaip darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių procentinė dalis. Šis rodiklis rengiamas nesusituokusių, vaikų neturinčių asmenų, uždirbančių 67 proc. vidutinio verslo ekonomikos (NACE 2 red. B–N sekcijos) darbuotojo darbo užmokesčio, atžvilgiu. Pagal mažo darbo užmokesčio spąstus nustatoma (procentinė) darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių dalis, atskaitoma bendrai kaip pajamų mokesčiai, socialinės apsaugos įmokos ir bet kokios nebemokamos pašalpos, kai darbo užmokestis neatskaičius mokesčių padidėja nuo 33 proc. iki 67 proc. vidutinio verslo ekonomikos sektorių (NACE 2 red. B–N sekcijos) darbuotojo darbo užmokesčio. Šis rodiklis rengiamas nesusituokusių, vaikų neturinčių asmenų bei šeimų, kuriose tik vienas asmuo dirba ir kurios augina du vaikus nuo 6 iki 11 m., atžvilgiu.

Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudomis vadinamos su darbuotojais susijusios darbdavio išlaidos. Jos aprėpia samdomųjų darbuotojų darbo pajamas (įskaitant darbo užmokestį pinigais ir natūra bei darbdavio socialinės apsaugos įmokas), profesinio mokymo sąnaudas ir kitas išlaidas (pvz., samdymo sąnaudas, išlaidas darbo drabužiams ir užimtumo mokesčius, laikomus darbo sąnaudomis atėmus bet kokias gautas subsidijas). Šių darbo sąnaudų sudedamųjų dalių ir jų elementų apibrėžtys pateikiamos 2005 m. spalio 21 d. Reglamente 1737/2005. Duomenys yra susiję su trimis pagrindiniais rodikliais:

  • vidutinėmis mėnesio darbo sąnaudomis – visomis darbo sąnaudomis per mėnesį, padalintomis iš atitinkamo samdomųjų darbuotojų skaičiaus ir išreikštomis visos darbo dienos ekvivalentais;
  • vidutinėmis valandos darbo sąnaudomis – visomis darbo sąnaudomis, padalintomis iš atitinkamo darbo valandų skaičiaus;
  • darbo sąnaudų struktūra (darbo užmokestis; darbdavių socialinės apsaugos įmokos; kitos darbo sąnaudos), išreikšta visų darbo sąnaudų procentine dalimi.

Bendroji informacija

Darbo sąnaudų ir darbo užmokesčio struktūra ir raida – svarbus bet kokios darbo rinkos bruožas, atspindintis asmenų darbo pasiūlą ir įmonių darbo paklausą.

Politikai daug dėmesio skiria kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, skatindami gyventojus (vėl) dirbti. Tačiau politiniuose debatuose pradėtos minėti mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų arba dirbančių neturtingų gyventojų grupės. Iš tiesų dideli ES darbo užmokesčio skirtumai lėmė, kad apie 12,1 proc. dirbančiųjų patiria skurdo ar socialinės atskirties riziką ir dėl jiems labai sunku išlaikyti bent minimalų gyvenimo lygį.

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą galima bent iš dalies paaiškinti sektorių ir profesiniu atsiskyrimu, išsilavinimu ir mokymu, informuotumu ir skaidrumu bei tiesioginės diskriminacijos atvejais. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas taip pat atspindi kito pobūdžio nelygybę, visų pirma neproporcingą moterims tenkančių šeiminių prievolių dalį bei susijusius sunkumus derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Daug moterų dirba ne visą darbo dieną arba pagal nestandartines sutartis. Tai leidžia joms toliau dirbti ir vykdyti šeimines prievoles, tačiau turi neigiamos įtakos darbo užmokesčiui, karjeros raidai, galimybėms kilti karjeros laiptais ir pensijos dydžiui.

ES siekia skatinti lygias galimybes ir palaipsniui mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienodo vyrų ir moterų užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas, o 157 straipsnio 3 dalimi nustatomas vienodo požiūrio užimtumo ir profesinės veiklos teisės aktų teisinis pagrindas. 2010 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija priėmė 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją. Ši strategija pagrįsta įgyvendinant 2006–2010 m. gaires (KOM(2006) 92 galutinis) sukaupta patirtimi ir ja siekiama nustatyti visapusę sistemą, pagal kurią Europos Komisija įsipareigotų skatinti lyčių lygybę visų sričių politikoje. Strategijoje pabrėžiamas lyčių lygybės vaidmuo siekiant ekonomikos augimo ir tvaraus vystymosi bei remiamas strategijos „Europa 2020“ lyčių lygybės aspektų įgyvendinimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes 2011 m. kovo 5 d. ES paskelbė Vienodo darbo užmokesčio diena. Ši data pasirinkta ne veltui, nes norėdama pasiekti vidutinį vyro metų darbo užmokestį moteris turėtų dirbti šiek tiek daugiau nei du papildomus mėnesius (iki kitų metų kovo 5 d.) ir tik tada jos gaunama suma prilygtų vyro gaunamam atlygiui.

Kita Eurostato informacija

Leidiniai

Pagrindinės lentelės

Vidutinis pramonės ir paslaugų sektorių darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, pagal lytį (tps00175)
Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, nekoreguotas (tsdsc340)
Minimalus darbo užmokestis (tps00155)
Darbo sąnaudų indeksas (teilm100)
Darbo užmokestis (iš viso) (tps00113)
Socialinės apsaugos įmokos ir kitos darbo sąnaudos, tenkančios darbdaviui (tps00114)
Metiniai darbo sąnaudų duomenys, NACE 2 red. (tps00173)

Duomenų bazė

Specialus skyrius

Metodika ir metaduomenys

Lentelių ir grafikų pirminiai duomenys (MS Excel formatu)

Kitos nuorodos

Taip pat žr.

Retrieved from "https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Archive:Darbo_užmokestis_ir_darbo_sąnaudos&oldid=146928"