Science Flash For You

Europos šalių visuomenė susiduria su sudėtingomis problemomis, pavyzdžiui, COVID-19, ir sprendžia politikos uždavinius, susijusius su kova su klimato kaita ir ES ekonomikos poveikio klimatui neutralumo užtikrinimu, taip pat informacinių sistemų apsauga nuo klaidingos informacijos ir dezinformacijos ir kt. Vyriausybės, viešojo administravimo institucijos ir mokslo bendruomenės ekspertai turi suvienyti jėgas, kad išspręstų šias problemas ir padėtų viešojo administravimo institucijoms formuoti geresnę, įrodymais grindžiamą politiką, jų piliečiams užtikrinsiančią visuomeninę vertę ir tvarius rezultatus.

Šis projektas, bendradarbiaujant su JRC ir EBPO, remiamas Europos Komisijos Struktūrinių reformų rėmimo generalinio direktorato techninės paramos priemonės lėšomis. Jis padės viešojo administravimo institucijoms stiprinti gebėjimus palaikyti veiksmingą mokslininkų, vertintojų ir politikos formuotojų bendradarbiavimą.

Atsižvelgiant į Lietuvos poreikius, šis projektas įgyvendinamas tinkamu laiku. Pastarojo meto viešojo administravimo reformos, kuriomis siekiama stiprinti gebėjimus formuoti įrodymais grindžiamą politiką, buvo vykdomos įgyvendinant projektą „Įrodymais grįstos viešosios politikos formavimas ir vertinimas Lietuvos Vyriausybės centre“. 2021 m. lapkričio mėn. JRC ir Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) surengė praktinį seminarą „Mokslu grindžiama politika Lietuvoje“, kurio metu buvo siekiama nustatyti pagrindinius mokslu grindžiamos politikos ekosistemos subjektus.

Išmetamųjų teršalų kiekis Lietuvoje labiausiai sumažėjo per paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį, o nuo 2005 m. bendras jo lygis iš esmės nesikeitė.

Šioje ataskaitoje nurodyta, kad 2021 m. deginant iškastinį kurą išmestas CO₂ kiekis visame pasaulyje padidėjo 5,3 proc., palyginti su 2020 m., ir beveik pasiekė prieš pandemiją – 2019 m. – buvusį lygį. ES 2021 m. bendras deginant iškastinį kurą išmestas CO₂ kiekis padidėjo 6,5 proc. Vis dėlto šis padidėjimas atitinka tik maždaug pusę išmesto CO₂ kiekio sumažėjimo 2019–2020 m. (10,8 proc.). Todėl 2019–2021 m. 27 ES šalyse išmestų teršalų kiekis sumenko 5 proc. ir toliau mažėja.

Žvelgiant plačiau, ES tarp didžiausių teršėjų pavyko santykinai labiausiai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. 2021 m. 27 ES šalyse deginant iškastinį kurą išmesta 27,3 proc. mažiau CO₂ nei 1990 m., o joms tenkanti visame pasaulyje išmestų teršalų dalis 1990–2021 m. taip pat sumažėjo nuo 16,8 proc. iki 7,3 proc.

JRC pasaulio atmosferos mokslinių tyrimų išmetamųjų teršalų duomenų bazėje (EDGAR) pateikiami 1970–2021 m. duomenys. Ja papildomi Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos šalių parengti nacionalinės apskaitos dokumentai ir ataskaitos. Čia taip pat galima rasti informacijos apie bendras išmetamųjų teršalų kiekio tendencijas visose šalyse, kaip reikalaujama pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC).

Manoma, kad dėl 2022 m. staigiai išaugusių energijos kainų ir infliacijos ES žuvininkystės sektoriui bus sudėtinga išlaikyti pelną ir ES žvejybos laivynas 2022 metus gali užbaigti nuostolingai. Iš šios ataskaitos rezultatų taip pat matyti, kad tausioji žvejyba ir energetikos pertvarka yra vienas kitą papildantys tikslai, kuriuos būtina pasiekti norint užtikrinti ilgalaikį ES žvejybos sektoriaus socialinį ir ekonominį gyvybingumą. Be 2022 m. prognozių, šioje ataskaitoje taip pat apžvelgiama padėtis 2020 m., kai šiam sektoriui poveikį padarė COVID-19 pandemija. Joje taip pat atkreipiamas dėmesys į padidėjusių degalų kainų, kurias nulėmė Rusijos karinė agresija Ukrainoje, poveikį veiklos sąnaudoms.

Remiantis prognozėmis, 65 metų ir vyresnių gyventojų, priešingai nei jaunesnio amžiaus, skaičius padidės 21 proc. Numatoma, kad tokių gyventojų labiausiai padaugės Vilniaus regione (54,3 proc.).

Demografijos atlasą skelbia Komisijos migracijos ir demografijos žinių centras. Tai – internetinė informacinė priemonė, padedanti politikos formuotojams, specialistams ir plačiajai visuomenei suprasti sudėtingus demografinius pokyčius. Šis atlasas, kurį galima laisvai sklaidyti internete, suteikia galimybę greitai susipažinti su išsamiais demografiniais duomenimis ir informacija, detalizuotais pagal geografinį lygmenį iki pat pavienių savivaldybių.

Lygybė yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių. Deja, kalbant apie vėžį, visoje Europoje ir toliau esama didelių skirtumų ir nelygybės. Šis Komisijos registras padeda politikos formuotojams ir tyrėjams mažinti tuos skirtumus ir nelygybę.  

ECIR yra pavyzdinė Europos kovos su vėžiu plano iniciatyva. Šį registrą sudaro JRC nuolat atnaujinama duomenų priemonė, skirta su vėžiu susijusios nelygybės rodikliams interaktyviai nagrinėti, taip pat EBPO rengiami ir vasario mėn. per Pasaulinę kovos su vėžiu dieną paskelbiami šalių vėžio profiliai, kad šalys galėtų nustatyti nelygybės atvejus ir suprasti savo vėžio prevencijos ir onkologinės priežiūros trūkumus ir privalumus.

Tai lemia tokie veiksniai kaip didesnė nei vidutinė infliacija, didelės ir nevienodos namų ūkių išlaidos būtiniausioms prekėms, pavyzdžiui, maistui ir energijai, ir palyginti aukštas ankstesnis skurdo ir socialinės atskirties lygis.   

Lietuvoje namų ūkių pragyvenimo išlaidos 2022 m. padidėjo 23,3 proc. (ES – 10,8 proc.), o mažas pajamas gaunantys namų ūkiai vidutiniškai susidūrė su 2,7 proc. didesne infliacija nei dideles pajamas gaunantys namų ūkiai. Dėl to materialinio ir socialinio nepritekliaus, absoliutaus skurdo ir energijos nepritekliaus lygiai pasiektų atitinkamai 3,8 proc., 13,1 proc. ir 14,9 proc. Šios vertės gerokai viršija atitinkamus ES vidurkius ir dėl jų kyla grėsmė, kad Lietuvoje didės nelygybė ir mažės socialinė sanglauda. Todėl reikia veiksmingai remti pajamas ir darbo užmokestį, vykdyti įtraukią socialinę politiką ir užtikrinti esminius Lietuvos namų ūkių elgsenos pokyčius.