|
|
|
|
|
| |
JRC – Jungtinis tyrimų centras
|
|
|
|
Science Flash For You
Lietuva ir Europos Komisijos mokslo ir žinių tarnyba
|
|
|
|
|
|
|
|
Sekite mus
|
|
|
|
|
Naujienos
|
|
|
2023 m. Lietuvoje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis šiek tiek sumažėjo
|
|
Naujos JRC parengtos Visų pasaulio šalių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio ataskaitos duomenimis, 2023 m. Lietuvoje išmetamas ŠESD kiekis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 1 proc.
|
|
|
|
|
|
Mažėjimas buvo didžiausias pastatų ir gyvenamųjų namų sektoriuje (−9 proc.), o kuro vartojimo srityje tendencija buvo priešinga (+8 proc.).
Nuo XXI a. pradžios ŠESD išmetamas kiekis labiausiai auga dėl to, kad vis daugiau teršalų išmeta Kinija ir kitos besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys. Todėl atmosferoje ŠESD koncentracija gerokai padidėjo ir stiprina natūralų šiltnamio efektą, kuris gali neigiamai paveikti gyvybę Žemėje.
Ataskaita parengta pagal pasaulio atmosferos moksliniams tyrimams skirtą išmetamųjų teršalų duomenų bazę EDGAR, kurią bendradarbiaudami administruoja JRC ir Tarptautinė energetikos agentūra. Vadovaujantis patikima ir nuoseklia metodika joje pateikiamas nepriklausomas visų pasaulio šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų įvertis, pagrįstas naujausiomis IPCC gairėmis ir aktualiausiais veiklos duomenimis.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lietuvos žvejybos laivyno ekonominės veiklos rezultatai 2022 ir 2023 m. buvo neigiami
|
|
2022 m. Lietuvos žvejybos laivyno rezultatai pablogėjo, nors iškrautų žuvų bendroji vertė padidėjo 3 proc. iki 104 mln. EUR. Apskaičiuota, kad bendroji pridėtinė vertė siekė 22 mln. EUR, o bendrasis pelnas – 12 mln. EUR, t. y. atitinkamai 41 proc. ir 55 proc. mažiau nei 2021 m. 2023 m. žvejybos pastangos jūroje praleistomis dienomis sumažėjo 5 proc., o iškrautų žuvų svoris ir vertė nuo 2022 m. sumažėjo atitinkamai 6 proc. ir 21 proc.
|
|
|
|
|
|
Praėjusių metų gruodžio mėn. Europos Komisija paskelbė 2024 m. ES žvejybos laivynų ataskaitą, iš kurios matyti, kad šio sektoriaus ekonominės veiklos rezultatai ES lygmeniu iš esmės pagerėjo. Bendrasis pelnas padidėjo nuo 1,254 mlrd. EUR 2022 m. iki 1,364 mlrd. EUR 2023 m. ir prognozuojama, kad 2024 m. jis pasieks 1,673 mlrd. EUR.
Ataskaitą parengė Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) ekspertai iš Komisijos ir ES valstybių narių, talkinant JRC ekonomistams. Ataskaitoje pateikiama vertingų duomenų ir rodomos tendencijos bei analizės, į kurias atsižvelgiama formuojant politiką Komisijos ir nacionaliniu lygmenimis ir kurios naudingos suinteresuotiesiems subjektams, pvz., patariamosioms taryboms ir NVO.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kaip Lietuva stebi savo dirvožemio būklę
|
|
Lietuva turi platų dirvožemiui stebėti skirtų nacionalinių tyrimų tinklą, kaip nurodyta 2024 m. Europos dirvožemio būklės ataskaitoje. Pavyzdžiui, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra atsakinga už dirvožemio stebėseną 71 žemės ūkio laukų aikštelėje, vykdomą kaip valstybinio aplinkos monitoringo dalis. Pagal šią programą stebimos dirvožemio savybės parodo bendrą dirvožemio būklę (dirvožemio rūgštingumą, anglies praradimą ir kt.) ir pasklidąją dirvožemio taršą iš žemės ūkio ir pramonės šaltinių.
|
|
|
|
|
|
Blogėjant dirvožemiui kyla pavojus konkurencingumui, apsirūpinimui maistu, žemės ūkio našumui ir biologinei įvairovei, mažėja atsparumas ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams ir klimato kaitai. Praėjusių metų spalio mėn. Jungtinis tyrimų centras kartu su Europos aplinkos agentūra paskelbė naują dirvožemio būklės ataskaitą, iš kurios matyti nerimą kelianti padėtis ir tendencijos – pastaraisiais metais dirvožemis smarkiai pablogėjo – ir pabrėžiama, kad reikia nedelsiant imtis veiksmų šiai padėčiai atitaisyti.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2023 m. migracijos rodikliai Lietuvoje didėjo
|
|
Remiantis Eurostato duomenimis, kuriuos praėjusių metų gruodžio mėn. minimą Migrantų dieną JRC paskelbė 2024 m. migracijos atlase, 2023 m. Lietuvoje pirmą kartą išduotų leidimų gyventi skaičius, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo beveik dvigubai.
|
|
|
|
|
|
2022 m. jų buvo apie 31 000, o sekančiais metais – daugiau kaip 56 000. Tuo tarpu 2023 m. prieglobsčio prašymų pateikta gerokai mažiau (510) negu prieš dvejus metus (3 905).
Atlase nagrinėjami sudėtingi veiksniai ir sąlygos, lemiantys migrantų judėjimą, ir migracijos paskatos suskirstomos į aštuonis grupes: demografinės, ekonominės, aplinkos, sociokultūrinės, politinės, saugumo, žmogaus socialinės raidos ir viršvalstybinės.
2024 m. atlaso teminiame skyriuje pateiktas sisteminis metodas, kaip suprasti šiuos paskatomis (drivers) vadinamus veiksnius, turinčius įtakos aplinkybėms ir pasirinkimams, su kuriais asmenys susiduria svarstydami apie persikėlimą.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2023 m. miškų gaisrų skaičius Lietuvoje buvo didelis
|
|
Per 2023 m. gaisrų sezoną Lietuvoje gaisrų pavojus paprastai siejosi su aukšta temperatūra ir stipriais vėjais. Pirmasis gaisras užfiksuotas balandžio mėn., paskutinis – spalio mėn., o liepos ir rugpjūčio mėn. būta karščio bangų.
|
|
|
|
|
|
Naujos Europos, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos miškų gaisrų ataskaitos duomenimis, miškų gaisrų skaičius ir bendras išdegęs plotas šalyje buvo didesnis nei 2022 m.
Klimato kaitos įsuktas 2023 m. miškų gaisrų sezonas ES buvo vienas iš skaudžiausių per daugiau kaip du dešimtmečius. Niokodami didžiulius plotus gaisrai kėlė grėsmę ekosistemoms ir gyvybei. Ataskaitoje pateikiama 2023 m. gaisrų sezono metinė suvestinė su 34 aprėpiamų šalių oficialiais duomenimis apie gaisrų skaičių, išdegusius plotus ir gaisrų prevencijos pastangas, taip pat JRC administruojamoje Europos miškų gaisrų informacijos sistemoje (EFFIS) kartografuotų gaisrų pavojaus ir teritorijų analizė.
Preliminarus 2024 m. miškų gaisrų sezono ES vertinimas rodo, kad iki rugsėjo mėn. vidurio gaisrų išdegintas ES plotas buvo mažesnis už pastarųjų dviejų dešimtmečių vidurkį. Tai daugiausia lėmė protarpiniai krituliai, visą pavasarį ir vasarą drėkinę didelę ES teritoriją. 2024 m. galima laikyti mažesnių miškų gaisrų sezonu, nes po trejus metus iš eilės trukusių pražūtingų gaisrų žala sumažėjo.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lietuva daro pažangą skaitmenizacijos srityje
|
|
2023 m. Lietuva padarė pastebimą pažangą gerindama gyventojų skaitmeninių įgūdžių lygį ir didindama dirbančių IRT specialistų skaičių. Vis dar yra iššūkių, ypač diegiant įmonėse pažangiąsias technologijas, pvz., dirbtinį intelektą ir debesiją, ir kuriant skaitmeninės bei žaliosios pertvarkos sinergiją.
|
|
|
|
|
|
Kita vertus, praėjusių metų liepos mėn. paskelbtos antrosios metinės ES skaitmeninio dešimtmečio padėties ataskaitos duomenimis, tais metais Lietuva pagerino 5G ryšio aprėptį.
JRC metodika grindžiamoje ataskaitoje vertinama, kaip ES sekasi siekti 2030 m. skaitmeninės pertvarkos tikslų. Nuo ES skaitmeninės pertvarkos priklauso, ar Europos viešojo administravimo institucijos ir įmonės prisitaikys prie skaitmeninio amžiaus. Europos Komisija teikia gaires ES valstybėms narėms, kaip skaitmeninės transformacijos kelyje sėkmingai siekti bendrai sutartų tikslų.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
 |
|
