Archive:Nusikalstamumo statistika

Duomenys išgauti 2020 m. vasario mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2020 m. lapkričio mėn.

Highlights

2012–2017 m. ES 30 proc. sumažėjo plėšimų.

2017 m. ES įvykdyta 4 300 tyčinių žmogžudysčių ir 589 000 užpuolimų.

Variklinių sausumos transporto priemonių vagystės ES 27, 2008–2017 m.

Šiame straipsnyje pateikta statistika pagrįsta oficialiais 2008–2017 m. policijos Europoje užregistruotų nusikaltimų (nusikalstamųjų veikų) duomenimis. Kalbama apie Europos Sąjungą (ES), Jungtinę Karalystė, dalį ELPA šalių, šalis kandidates irgalimas šalis kandidates. Dėl skirtingų jurisdikcijų Jungtinės Karalystės duomenys pateikiami atskirai Anglijos ir Velso, Šiaurės Airijos ir Škotijos atžvilgiu.

Full article

2012–2017 m. plėšimų sumažėjo 30 proc.

2012–2017 m. ES policija užregistravo 30,3 proc. mažiau plėšimų: jų skaičius sumažėjo iki maždaug 317 000. 2008–2012 m. tendencijos buvo priešingos: nustatytas 8,8 proc. padidėjimas. Tai buvo 2008–2017 m. laikotarpio pikas, kaip parodyta 1 grafike. 2016–2017 m. ES bendrasis rodiklis sumažėjo 22 000 ir tik Airijoje, Kipre, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Švedijoje rodikliai šiek tiek augo (iš viso 266 plėšimais daugiau).

1 grafikas. Plėšimai (užregistruoti policijos) ES 27, 2008–2017 m.
(nusikaltimų skaičius)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

2 grafike pateikiami policijos užregistruotų plėšimų skaičiaus duomenys, palyginti su gyventojų skaičiumi (nusikaltimų skaičius 100 000 gyventojų). 2017 m. didžiausi rodikliai pasiekti Belgijoje (167), Prancūzijoje (150), Ispanijoje (144) ir Portugalijoje (115), o mažiausi – Rumunijoje (16), Estijoje ir Čekijoje (po 15), Kipre (14), Slovėnijoje (12), Slovakijoje ir Vengrijoje (po 9). Jungtinėje Karalystėje didžiausias rodiklis buvo Anglijos ir Velso (132). Kalbant apie ELPA šalis, didžiausias policijos užregistruotų plėšimų 100 000 gyventojų rodiklis (21) buvo pasiektas Šveicarijoje.

2 grafikas. Plėšimai 2017 m.
(policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius šimtui tūkstančių gyventojų)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

2017 m. ES įvykdyta 4 300 tyčinių žmogžudysčių

2017 m. ES policija užregistravo apie 4 300 tyčinių žmogžudysčių (išskyrus Nyderlandų duomenis), arba 22 proc. mažiau, palyginti su 2008 m. 1 lentelėje pateikiami pagal šalis suskirstyti duomenys.

1 lentelė. Tyčinės žmogžudystės 2008–2017 m.
(policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

3 grafike pateikiami tyčinių žmogžudysčių skaičiaus rodikliai, palyginti su gyventojų skaičiumi (policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius šimtui tūkstančių gyventojų). 2017 m. didžiausi rodikliai buvo Latvijos (5,6), Lietuvos (4,0), Estijos (2,2) ir Maltos (2,0), o mažiausi – Čekijos ir Italijos (po 0,6) ir Liuksemburgo (0,3).

3 grafikas. Tyčinės žmogžudystės 2017 m.
(policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius šimtui tūkstančių gyventojų)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

2017 m. ES įvykdyta 589 000 užpuolimų

2017 m. ES policija užregistravo maždaug 589 000 užpuolimų. Kaip parodyta 4 grafike, apskritai 2010–2017 m. šių nusikaltimų skaičius mažėjo. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad 2016 ir 2017 m. bendrieji ES rodikliai iš dalies pagrįsti ankstesnių laikotarpių duomenimis. Prancūzija nepateikė 2017 m. duomenų, o Vengrija – 2016–2017 m. Prancūzijoje stebėta augimo tendencija: nuo 232 000 2010 m. iki 243 000 2016 m. Remiantis pateiktais Vengrijos duomenimis, šios šalies rodiklis mažėjo: nuo 14 600 2010 m. iki 12 500 2015 m.

ES valstybių santykiniai (pagal gyventojų skaičių) policijos užregistruotų užpuolimų skaičiaus rodikliai taip pat labai įvairūs. Galimybei lyginti duomenis turi įtakosskirtingi įstatymai, duomenų teikimo lygis ir registravimo praktika. Pavyzdžiui, į kai kurių šalių duomenis įtraukiami ne tik [[Glossary:Assault|sunkūs užpuolimai], bet ir grasinimai, nesunkūs užpuolimai, mirtini užpuolimai (netyčinės ir tyčinės žmogžudystės ir pan.) ar seksualiniai išpuoliai (paprastai klasifikuojami atskirai).

4 grafikas. Užpuolimai ES 27, 2010–2017 m.
(policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

2017 m. ES pavogta 573 000 transporto priemonių

2017 m. ES užregistruota apie 573 000 transporto priemonių vagysčių. Tai 35 proc. mažiau nei 2008 m. Kaip matyti 5 grafike, 2008–2017 m. šių nusikaltimų skaičius ES apskritai mažėjo. Vis dėlto Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Maltoje ir Rumunijoje 2016–2017 m. policija užregistruotų transporto priemonių vagysčių skaičius augo. Belgijos, Prancūzijos, Liuksemburgo ir Vengrijos 2017 m. duomenys dar nepateikti.

5 grafikas. Variklinių sausumos transporto priemonių vagystės ES 27, 2008–2017 m.
(policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

Palyginti su gyventojų skaičiumi, didžiausi policijos užregistruotų transporto priemonių vagysčių 100 000 gyventojų (vidutiniškai 2015–2017 m.) rodikliai buvo Liuksemburge (328), Graikijoje (269), Italijoje (257), Švedijoje (256), Prancūzijoje (247) ir Čekijoje (238). Mažiausi ES rodikliai – Slovakijoje ir Estijoje (abiejose po 31), Kroatijoje (20), Rumunijoje (15) ir Danijoje (4). Kalbant apie ELPA šalis, didžiausias rodiklis buvo Islandijos: 138 transporto priemonių vagysčių 100 000 gyventojų.

Paprastai į šiuos rodiklius įtraukiamos motociklų, keleivinių automobilių, autobusų, sunkvežimių, buldozerių ir pan. vagystės, tačiau registravimo praktika gali būti įvairi ir tai turi įtakos galimybėms lyginti skirtingų šalių ir skirtingų laikotarpių duomenis.

6 grafikas. Variklinių sausumos transporto priemonių vagystės, 2015–2017 m. vidurkis
(policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius 100 000 gyventojų)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Nusikalstamumo statistika. Lentelės ir grafikai (anglų k.)

Duomenų šaltiniai

Duomenis nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos sistemų statistikai rengti teikia policija ir kitos teisėsaugos institucijos, prokuratūros, teismai, kalėjimai, atitinkamos ministerijos ir statistikos tarnybos. Už oficialius duomenis yra atsakingos nacionalinės institucijos. Šie duomenis pateikiami Eurostatui ir Jungtinių Tautų Organizacijos atliekamam nusikalstamumo tendencijų ir baudžiamosios teisenos sistemų veikimo tyrimui.

Šis straipsnis parengtas pagal rezultatus, pagrįstus oficialiais 2008–2017 m. policijos užregistruotų nusikaltimų (nusikalstamųjų veikų) duomenimis. Taip pat galima susipažinti su 1950–1992 m. apibendrinta nusikalstamumo statistika ir 1993–2007 m. statistika pagal konkrečius nusikaltimus.

Kai šalys pateikia naujus duomenis, kurie gali skirtis nuo duomenų, pateiktų senesnėse interneto straipsnių versijose, pvz., šioje, Eurostatas atnaujina interneto duomenų bazę (anglų k.).

Viena iš pagrindinių Europos lygmens nusikalstamumo statistikos problemų – kai kurių šalių duomenų trūkumas. Keli šiame straipsnyje pateikti ES bendrieji rodikliai buvo koreguoti dėl trūkstamų skaičių. Pvz., jei nebuvo 2017 m. duomenų, naudotas tos pačios šalies to paties nusikaltimo 2016 m. rodiklis. Ypatingais atvejais trūkstami duomenys pakeičiami vienų ankstesnių ir vienų vėlesnių metų vidurkiais. Kitas būdas spręsi trūkstamų duomenų problemą – lyginti trejų metų laikotarpių vidurkius. Kai kurių nusikaltimų rodiklių atveju tiesiog trūksta per daug duomenų. Interneto duomenų bazėje (anglų k.) nurodomi pateikti duomenys (be koregavimo).

Papildomų tarptautinių duomenų apie tyčines žmogžudystes, išžaginimus ir seksualinę prievartą galima rasti šiuose tinklalapiuose (anglų k.): (aukų, bylų, nuteisimo atvejų skaičius) ir (kalinių skaičius).

JT svetainėje pateikiama pasaulinės tyčinių žmogžudysčių statistikos(anglų k.).

Aplinkybės

Nusikalstamumo statistiką naudoja ES institucijos, nacionalinės valdžios institucijos, žiniasklaida, politikai, įvairios organizacijos ir visuomenė. Tarptautinės nusikalstamumo statistikos rengimo taisyklės apima tik tam tikrus nusikaltimus. Kiekviena valstybė nustato savo baudžiamosios teisės aktus, apibrėžia, kas laikoma nusikaltimu, kokie procesai taikomi ir kaip reaguojama į įvykius, nustato taisykles, taikomas rengiant oficialią nusikalstamumo statistiką. Todėl valstybių nusikalstamumo statistika dažnai mažiau palyginama nei statistika, kuriai taikomos tarptautinės taisyklės.

Nepaisant skirtingų baudžiamosios teisės aktų, vis dėlto galima teigti, kad Europos šalys daug kuo panašios. Todėl (ir dėl viešųjų bei politinių interesų) pradėta rengti ES masto nusikalstamumo statistika. Per pastarąjį dešimtmetį ES institucijos, nacionalinės valdžios institucijos ir JT bendradarbiaudamos tobulino Europos nusikalstamumo statistiką. Geresnei kokybei užtikrinti labai svarbu taikyti bendrą nusikaltimų klasifikaciją. (anglų k.).

Oficiali nusikalstamumo statistika iš esmės atitinka būdus, kuriais valdžios institucijos registruoja ir nagrinėja bylas. Oficialią nusikalstamumo statistiką teikia nacionalinės valdžios institucijos, kaip antai policija, prokuratūros, teismai ir kalėjimai. Iš jų policijos teikiami duomenys leidžia susidaryti plačiausią vaizdą, nes į juos įtraukiami registruojami nusikaltimai, nepriklausomai nuo to, ar dėl jų iškeltos bylos, ar ne. Vis dėlto policijos duomenys nereiškia tikslaus bendrojo skaičiaus. Trumpai tariant, bendrąją padėtį atitiktų atvejai, apie kuriuos pranešta, pridėjus atvejus, apie kuriuos nepranešta, ir atėmus atvejus, apie kuriuos pranešta netinkamai. Galima gan drąsiai teigti, kad apie nusikaltimą paprastai pranešama, jei pareiškimas policijai yra būtinas draudimo reikalavimui pareikšti, pvz., automobilio vagystės ar įsilaužimo atveju.