Archive:Nusikalstamumo statistika
Duomenys išgauti 2019 m. spalio mėn.
Straipsnį planuojama atnaujinti 2020 m. rugsėjo mėn.
Highlights
Užpuolimai 2010–2017 m.
Šiame straipsnyje pateikta statistika pagrįsta oficialiais 2008–2017 m. policijos Europoje užregistruotų nusikaltimų (nusikalstamųjų veikų) duomenimis. Kalbama apie Europos Sąjungą (ES), dalį ELPA šalių, šalis kandidates ir galimas šalis kandidates.
Full article
2011–2017 m. plėšimų sumažėjo 24 proc.
2011–2017 m. ES policija užregistravo 24 proc. mažiau plėšimų: jų skaičius sumažėjo nuo 522 000 iki 396 000. Šiuos rodiklius galima palyginti su ankstesne padėtimi, pvz., 2008–2011 m. šių nusikaltimų padaugėjo 4 proc. 1 grafike iliustruojamas policijos užregistruotų plėšimų pokytis, palyginti su ankstesniais metais. Šie duomenys pabrėžia tai, kad nacionalinės nusikalstamumo tendencijos gali gerokai skirtis nuo ES tendencijų. 2011–2012 m. ES lygmeniu plėšimų skaičius iš esmės nekito. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu kai kuriose šalyse jų skaičius išaugo apie 18 000 (daugiau nei 16 000 iš jų teko Prancūzijai, Italijai ir Ispanijai). O kitose šalyse fiksuotas sumažėjimas apytiksliai 18 000 (ir daugiau nei 14 000 iš jų teko Anglijai ir Velsui (JK), Portugalijai, Belgijai ir Lenkijai). Be to, 2016–2017 m. bendrasis pokytis buvo santykinai nedidelis (4 000), palyginti su bendruoju padidėjimu (18 000) ir bendruoju sumažėjimu (22 000).
<image imgid="figure1" zoom="100">
(% change from previous year in the number of police-recorded offences)
Šaltinis: Eurostat (crim_off_cat)
2 grafike pateikiami policijos užregistruotų plėšimų skaičiaus duomenys, palyginti su gyventojų skaičiumi (nusikaltimų skaičius 100 000 gyventojų). 2017 m. didžiausi rodikliai pasiekti Belgijoje (167), Prancūzijoje (150), Ispanijoje (144), Anglijoje ir Velse (JK) (132) ir Portugalijoje (115), o mažiausiai policijos užregistruotų plėšimų 100 000 gyventojų buvo Rumunijoje (16), Estijoje ir Čekijoje (po 15), Kipre (14), Slovėnijoje (12), Slovakijoje ir Vengrijoje (po 9). Kalbant apie ELPA šalis, didžiausias policijos užregistruotų plėšimų 100 000 gyventojų rodiklis (21) buvo pasiektas Šveicarijoje.
<image imgid="figure2" zoom="100">
(police-recorded offences per 100 000 inhabitants)
Šaltinis: Eurostat (crim_off_cat)
2017 m. ES įvykdyta 5 200 tyčinių žmogžudysčių
2017 m. ES policija užregistravo apie 5 200 policijos tyčinių žmogžudysčių [1], arba 19 % mažiau, palyginti su 2008 m. 1 lentelėje pateikiami pagal šalis suskirstyti duomenys.
<image imgid="table1" zoom="100">
(number of police-recorded offences)
Šaltinis: Eurostat (crim_off_cat)
3 grafike pateikiami tyčinių žmogžudysčių skaičiaus rodikliai, palyginti su gyventojų skaičiumi (policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius šimtui tūkstančių gyventojų). 2017 m. didžiausi rodikliai buvo Latvijos (5,6), Lietuvos (4,0), Estijos (2,2) ir Maltos (2,0), o mažiausi – Liuksemburgo (0,3), Čekijos, Italijos ir Austrijos (po 0,6).
<image imgid="figure3" zoom="100">
(police-recorded offences per 100 000 inhabitants)
Šaltinis: Eurostat (crim_off_cat)
2017 m. ES įvykdyta 1,1 mln. užpuolimų
4 grafike matyti, kad 2017 m. visoje ES policija užregistravo šiek tiek daugiau nei 1,1 mln. užpuolimų. Nuo 2010 m. mažiausias bendrasis ES rodiklis buvo pasiektas 2013 m., kai šių nusikaltimų užregistruota 916 000. 2016 ir 2017 m. bendrieji ES rodikliai buvo iš dalies pagrįsti ankstesnių laikotarpių duomenimis (Prancūzija ir Austrija nepateikė 2017 m. duomenų, o Vengrija – 2016–2017 m. duomenų).
<image imgid="figure4" zoom="100">
(number of police-recorded offences)
Šaltinis: Eurostat (crim_off_cat)
Net ir ES valstybių santykiniai (pagal gyventojų skaičių) užpuolimų skaičiaus rodikliai buvo labai įvairūs. Šie skirtumai greičiausiai atspindi ne tik šių nusikaltimų dažnį, bet ir skirtingus įstatymus bei registravimo praktiką. Pavyzdžiui, į kai kurių šalių duomenis įtraukiami nesunkūs užpuolimai, mirtini užpuolimai (netyčinės žmogžudystės ir pan.), seksualiniai išpuoliai (paprastai klasifikuojami atskirai) arba grasinimai, tačiau į daugumos įtraukiami tik nusikaltimai, apibrėžiami kaip sunkūs užpuolimai.
Vidutiniškai 2015–2017 m. ES pavogta 697 000 transporto priemonių
2015–2017 m. laikotarpiu ES policija kasmet užregistruodavo vidutiniškai 698 000 transporto priemonių vagysčių [2], arba 29 proc. mažiau nei 2008–2010 m., kai šis rodiklis siekė 983 000. 2008–2017 m. daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių šių nusikaltimų mažėjo. Tačiau Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Maltoje, Rumunijoje bei Anglijoje ir Velse (JK) 2016–2017 m. padėtis buvo priešinga.
<image imgid="table2" zoom="100">
(number of police-recorded offences)
Šaltinis: Eurostat (crim_off_cat)
Palyginti su gyventojų skaičiumi, didžiausi policijos užregistruotų transporto priemonių vagysčių 100 000 gyventojų (vidutiniškai 2015–2017 m.) rodikliai buvo Liuksemburge (328), Graikijoje (269), Italijoje (257), Švedijoje (256), Prancūzijoje (247) ir Čekijoje (238). Mažiausi ES rodikliai – Slovakijoje ir Estijoje (abiejose po 31), Kroatijoje (20), Rumunijoje (15) ir Danijoje (4). Kalbant apie ELPA šalis, didžiausias rodiklis buvo Islandijos: 138 transporto priemonių vagysčių 100 000 gyventojų. Iš dalies skirtumus galima paaiškinti automobilių ir kitų tipų transporto priemonių skaičiumi konkrečioje šalyje.
<image imgid="figure5" zoom="100">
(police-recorded offences per 100 000 inhabitants)
Šaltinis: Eurostat (crim_off_cat)
Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai
Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (anglų k.)
Duomenų šaltiniai
Duomenis nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos sistemų statistikai rengti teikia policija ir kitos teisėsaugos institucijos, prokuratūros, teismai, kalėjimai, atitinkamos ministerijos ir statistikos tarnybos. Šios nacionalinės valdžios institucijos renka oficialius duomenis ir kartą per metus pateikia juos Eurostatui, kartu su duomenimis pagal Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro nusikalstamumo tendencijų tyrimą.
Šis straipsnis parengtas pagal rezultatus, pagrįstus oficialiais 2008–2017 m. policijos užregistruotų nusikaltimų (nusikalstamųjų veikų) duomenimis. Taip pat galima susipažinti su ankstesnių laikotarpių duomenimis, pvz., su 1950–1992 m. apibendrinta nusikalstamumo statistika ir 1993–2007 m. statistika pagal konkrečius nusikaltimus.
Eurostatas atnaujina lenteles, kai šalys pateikia naujus duomenis. Tai reiškia, kad išsaugotuose internetiniuose straipsniuose gali būti duomenų, kurie nedera su naujausia internetine duomenų baze.
Norint gauti tikslius ES masto rodiklius, reikia visų šalių duomenų. Trūkstami duomenys – viena didžiausiu Europos lygmens nusikalstamumo statistikos kokybės problemų. Kai kurių nusikaltimų duomenų trūkumas toks didelis, kad ES bendrasis rodiklis šiame straipsnyje apskritai nepateikiamas. Kitų nusikaltimų duomenys pateikiami, tačiau bendrieji ES rodikliai pakoreguoti dėl trūkstamų skaičių. Pvz., jei nebuvo 2017 m. duomenų, naudotas tos pačios šalies to paties nusikaltimo 2016 m. rodiklis. Kai kuriais atvejais trūkstami duomenys pakeičiami vienų ankstesnių ir vienų vėlesnių metų vidurkiais. Kitas būdas spręsi trūkstamų duomenų problemą – lyginti skirtingų laikotarpių (pvz., 2010–2012 ir 2015–2017 m.) trejų metų vidurkius. Duomenų bazės lentelėse nurodomi šalių pateikti duomenys (nekoreguoti).
Papildomų tarptautinių duomenų apie tyčines žmogžudystes, išžaginimus ir seksualinę prievartą galima rasti šiuose tinklalapiuose (anglų k.): (aukų, bylų, nuteisimo atvejų skaičius) ir (kalinių skaičius).
JT svetainėje pateikiama pasaulinės tyčinių žmogžudysčių statistikos (anglų k.).
Aplinkybės
Nusikalstamumo statistiką naudoja ES institucijos, nacionalinės valdžios institucijos, žiniasklaida, politikai, įvairios organizacijos ir visuomenė. Bendrajai nusikalstamumo statistikai netaikomas tarptautinis reglamentavimas [3]. Kiekviena valstybė nustato savo baudžiamosios teisės aktus; apibrėžia, kas laikoma nusikaltimu, kokie procesai taikomi ir kaip reaguojama į įvykius; taip pat nustato taisykles, taikomas rengiant oficialią nusikalstamumo statistiką. Todėl atskirų šalių nacionaliniai nusikalstamumo statistiniai duomenys nėra visapusiškai palyginami.
Nepaisant skirtingų baudžiamosios teisės aktų, vis dėlto galima teigti, kad Europos šalys daug kuo panašios. Todėl (ir dėl viešųjų bei politinių interesų) pradėta rengti ES masto nusikalstamumo statistika. Per pastarąjį dešimtmetį ES institucijos, nacionalinės valdžios institucijos ir JT bendradarbiaudamos tobulino Europos nusikalstamumo statistiką. Geresnei kokybei užtikrinti labai svarbu taikyti bendrą nusikaltimų klasifikaciją, kad šalių duomenis būtų galima lyginti. Šiuo metu dirbama šia kryptimi. Informacijos apie nusikaltimų klasifikaciją galima rasti šioje svetainėje (anglų k.).
Oficialią nusikalstamumo statistiką teikia nacionalinės valdžios institucijos, kaip antai policija, prokuratūros, teismai ir kalėjimai. Iš jų policijos teikiami duomenys leidžia susidaryti plačiausią vaizdą, nes į juos įtraukiami visi registruojami nusikaltimai, nepriklausomai nuo to, ar dėl jų iškeltos bylos, ar ne. Vis dėlto ši statistika atspindi ne tiek bendrąją padėtį, kiek tai, kaip valdžios institucijos registruoja ir tvarko atvejus. Trumpai tariant, bendrąją padėtį atitiktų atvejai, apie kuriuos pranešta, pridėjus atvejus, apie kuriuos nepranešta, ir atėmus atvejus, apie kuriuos pranešta netinkamai. Galima gan drąsiai teigti, kad apie kai kuriuos nusikaltimus pranešama tiksliai, jei pareiškimas policijai yra būtinas draudimo reikalavimui pareikšti, pvz., automobilio vagystės ar įsilaužimo atveju.
Direct access to
- Leidinių sąrašas (anglų k.)
- Nusikalstamumas ir baudžiamoji teisena (anglų k.)
- Nusikalstamumas, smurtas ar vandalizmas tam tikroje vietovėje (anglų k.)
- Pasitikėjimo institucijomis reitingas (anglų k.)
- Žmogžudystės ir mirtini užpuolimai (anglų k.)
- Valdžios sektoriaus išlaidos pagal funkcijas (anglų k.)
- Nuorodos į kitas institucijas (anglų k.)
Pastabos
- ↑ Išskyrus Nyderlandų duomenis.
- ↑ Šiame straipsnyje transporto priemone laikomos variklinės sausumos transporto priemonės, įskaitant motociklus, lengvuosius automobilius, miesto ir tarpmiestinius autobusus, sunkvežimius, savivarčius, buldozerius ir kt.
- ↑ Vis dėlto kai kurių rūšių nusikaltimams taikomos ES direktyvos ar Jungtinių Tautų (JT) konvencijos.