Statistics Explained

Archive:Skaitmeninės ekonomikos ir informacinės visuomenės statistika. Namų ūkiai ir individualūs asmenys

Revision as of 17:42, 21 June 2018 by EXT-S-Allen (talk | contribs)
Duomenys išgauti 2017 m. vasario mėn. Naujausi duomenys – „Papildoma Eurostato informacija“, „Pagrindinės lentelės“ ir „Duomenų bazė“. Straipsnį planuojama atnaujinti 2018 m. spalio mėn. Versija anglų kalba yra naujesnė.
1 grafikas. Interneto prieiga ir plačiajuostis internetas ES 28 namų ūkiuose 2007–2016 m.
(visų namų ūkių proc.).
Šaltiniai – Eurostatas (isoc_ci_in_h) ir (isoc_ci_it_h)
2 grafikas. Interneto prieiga namų ūkiuose 2011 ir 2016 m.<BE>(visų namų ūkių proc.).
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_in_h)
3 grafikas. Interneto prieiga namų ūkiuose pagal urbanizacijos lygį 2016 m.<BE>(visų namų ūkių proc.).
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_in_h)
4 grafikas. Interneto naudojimo dažnumas 2016 m.
(16–74 m. gyventojų proc.).
Šaltiniai – Eurostatas (isoc_ci_ifp_iu) ir (isoc_ci_ifp_fu)
5 grafikas. Asmenys, naudoję nešiojamąjį kompiuterį ar įrenginį prisijungti prie interneto ne namie ar darbe (2012 ir 2016 m.)
(16–74 m. gyventojų proc.).
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_im_i)
6 grafikas. Asmenys, kurie 2016 m. naudojosi internetu, kad dalyvautų socialiniuose tinkluose
(16–74 m. gyventojų proc.).
Šaltinis – Eurostatas (isoc_bde15cua)
7 grafikas. Asmenų, 2016 m. nepateikusių internetu jokios asmeninės informacijos, dalis
(pastaraisiais metais internetu besinaudojusių asmenų proc.).
Šaltinis – Eurostatas (isoc_cisci_prv)
8 grafikas. Slapukų naudojimas ir naršyklių nustatymas 2016 m.
(pastaraisiais metais internetu besinaudojusių asmenų proc.).
Šaltinis – Eurostatas (isoc_cisci_prv)
9 grafikas. Per 12 mėn. iki tyrimo internetu prekių ar paslaugų privačiam naudojimui užsisakę asmenys (2012 ir 2016 m.)
(16–74 m. gyventojų proc.).
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ec_ibuy)

Šiame straipsnyje pateikiami nauji įvairių Europos Sąjungos (ES) informacinės visuomenės (anglų kalba) aspektų statistiniai duomenys. Daugiausia dėmesio skiriama galimybėms naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) bei jų naudojimui namų ūkiuose ar asmeniškai. Manoma, kad norint patenkinti visuomenės ir ES ekonomikos poreikius labai svarbu plėtoti informacinę visuomenę.

Informacinės ir ryšių technologijos įvairiai veikia žmonių gyvenimą tiek darbe, tiek namie, pavyzdžiui, bendraujant ar perkant internetu prekes ir paslaugas. Todėl šios srities ES politika taip pat įvairi – nuo tam tikrų sričių, pvz., e. prekybos, reglamentavimo iki pastangų apsaugoti asmens privatumą.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Interneto prieiga

IRT dėl gerų prieigos galimybių ir mažų sąnaudų tapo plačiai prieinamos gyventojams. Ribiniai metai buvo 2007 m., kai interneto prieiga atsirado daugumoje (55 proc.) ES 28 namų ūkių. Šis rodiklis toliau auga: 2012 m. jis viršijo tris ketvirtadalius, o 2014 m. – keturis penktadalius. Palyginti su 2015 m., 2016 m. ES 28 namų ūkių su interneto prieiga skaičius padidėjo dar 2 proc. punktais ir pasiekė 85 proc., arba 30 proc. punktų daugiau nei 2007 m.

Plataus masto ir prieinamos kainos plačiajuostė prieiga – vienas iš būdų skatinti formuotis žiniomis pagrįstą ir išprususią visuomenę. Visose ES valstybėse narėse plačiajuostis internetas buvo dažniausia interneto prieigos forma: 2016 m. jį naudojo 83 proc. visų ES 28 namų ūkių, t. y. daugiau nei du kartus daugiau nei 2007 m., kai šis rodiklis buvo 42 proc. (žr. 1 grafiką).

Daugiausia (97 proc.) namų ūkių su interneto prieiga 2016 m. buvo Liuksemburge ir Nyderlanduose (žr. 2 grafiką). Danija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Suomija taip pat nurodė, kad daugiau nei 9 iš 10 jų namų ūkių 2016 m. turėjo interneto prieigą. Mažiausias iš visų ES valstybių narių interneto prieigos rodiklis buvo Bulgarijos (64 proc.). Tačiau ir Bulgarijoje (taip pat Ispanijoje ir Graikijoje) interneto prieigą turinčių namų ūkių sparčiai daugėjo: 2011–2016 m. jų dalis išaugo 19 proc. punktų. Palyginti su visomis kitomis ES valstybėmis narėmis (išskyrus Rumuniją, nurodžiusią eilutės pertrauką), šis augimas buvo didžiausias, tačiau Turkijos rodiklis viršijo Bulgarijos (29 proc. punktai 2012–2016 m.). Nieko nuostabaus, kad palyginti mažai interneto prieigos rodiklis augo tose valstybėse narėse, kur jis jau yra beveik maksimalus, kaip antai Švedijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir Liuksemburge (taip pat Norvegijoje ir Islandijoje (naujausi duomenys – 2014 m.)). Kita vertus, Slovėnijoje, kurioje interneto prieigos rodiklis ir taip palyginti mažas (78 proc. 2016 m.), 2011–2016 m. augimas taip pat buvo ketvirtas mažiausias (5 proc. punktai).

3 grafike galima įžvelgti, kad ES 28 miesto ir kaimo vietovėse interneto prieiga paplitusi skirtingai. Miestų, miestelių ir priemiesčių namų ūkių prieigos rodikliai palyginti dideli (88 proc. miestuose ir 86 proc. miesteliuose ir priemiesčiuose), o kaimo vietovių – šiek tiek mažesni (80 proc.). 21 ES valstybėje narėje kaimo vietovių namų ūkių, turinčių interneto prieigą, dalis buvo mažesnė nei miestuose ar miesteliuose ir priemiesčiuose. Ši takoskyra buvo ypač ryški Graikijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Lietuvoje. Estijos ir Latvijos miestuose interneto prieigos rodiklis buvo didesnis, tačiau skirtumo tarp miestų ir priemiesčių namų ūkių, turinčių interneto prieigą, dalies ir tokių kaimo vietovių namų ūkių dalies nenustatyta. Padėtis Liuksemburge, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje nukrypo nuo bendrosios tendencijos: kaimo vietovių namų ūkių, turinčių interneto prieigą, dalis viršijo miestų, miestelių ir priemiesčių rodiklį. Nyderlanduose ir Danijoje visų trijų rūšių vietovėse šie rodikliai buvo palyginti vienodai dideli.

Interneto naudojimas

2016 m. pradžioje internetu naudojosi (bent kartą per tris mėnesius iki tyrimo) daugiau nei keturi penktadaliai (82 proc.) visų 16–74 m. amžiaus ES 28 gyventojų. Internetu naudojosi bent 9 iš 10 Danijos, Liuksemburgo, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Nyderlandų, Švedijos ir Vokietijos gyventojų. O Portugalijoje (70 proc.), Graikijoje ir Italijoje (po 69 proc.) internetu naudojosi tik šiek tiek daugiau nei du trečdaliai visų 16–74 m. amžiaus. Rumunijoje ir Bulgarijoje šie rodikliai buvo dar mažesni: atitinkamai 60 ir 59 proc.

ES 28 gyventojų, niekada nesinaudojusių internetu, dalis 2016 m. buvo 14 proc., t. y. 2 procentiniais punktais mažesnė nei ankstesniais metais ir gerokai mažesnė nei 37 proc. 2007 m. ir 24 proc. 2011 m.

2016 m. daugiau nei du trečdaliai (71 proc.) ES 28 gyventojų prie interneto jungėsi kasdien (žr. 4 grafiką), o dar 8 proc. juo naudojosi bent kartą per savaitę (tačiau ne kasdien). Taigi 79 proc. asmenų internetu naudojosi reguliariai (bent kartą per savaitę). ES 28 gyventojų, apskritai besinaudojusių internetu per pastaruosius tris mėnesius, dalis, kuri internetu naudojosi kasdien, vidutiniškai buvo 87 proc.: nuo 71 proc. Rumunijoje, 78 proc. Lenkijoje ir 79 proc. Čekijoje iki 92 proc. Danijoje, 93 proc. Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje, 95 proc. Liuksemburge ir 96 proc. Italijoje. Kasdien internetu naudojosi ir daug Norvegijos (95 proc., 2014 m. duomenys) bei Islandijos (95 proc.) gyventojų.

5 grafike matyti naudojimasis mobiliuoju internetu, kitaip tariant, naudojimasis internetu ne namuose ar darbe ir nešiojamaisiais kompiuteriais ar rankiniais įrenginiais prisijungiant prie mobiliojo ryšio ar belaidžių tinklų. Grafike palyginami 2012 m. duomenys, kai 36 proc. 16–74 m. amžiaus ES 28 gyventojų jungėsi prie interneto mobiliojo ryšio įrenginiu, ir 2016 m. duomenys, kai jų skaičius išaugo iki 59 proc. Dažniausiai interneto prieigai naudoti mobilieji ar išmanieji telefonai, knyginiai arba planšetiniai kompiuteriai.

2016 m. Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Liuksemburge ir Suomijoje užregistruota didžiausia mobiliojo interneto naudotojų dalis – juo naudojosi daugiau nei trys ketvirtadaliai 16–74 m. amžiaus gyventojų. Didžiausias rodiklis nustatytas Danijoje – 82 proc. Norvegijoje ši dalis buvo panaši – 80 proc. Latvijoje, Graikijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje ne namie ar darbe internetu naudojosi mažiau nei pusė gyventojų, o Lenkijoje ir Italijoje jų dalis tesiekė atitinkamai 32 ir 29 proc.

2016 m. ES 28 viena dažniausių veiklų internete buvo dalyvavimas socialiniuose tinkluose (žr. 6 grafiką). Daugiau nei pusė (52 proc.) 16–74 m. gyventojų jungėsi prie interneto, kad galėtų naudotis socialiniais tinklais, kaip antai „Facebook“ ar „Twitter“.

Socialinės tinklaveikos svetaines naudojo apie du trečdalius (66–70 proc.) Vengrijos, Liuksemburgo, Jungtinės Karalystės, Belgijos ir Švedijos gyventojų, Danijoje ši dalis siekė 74 proc., Norvegijoje – 76 proc., o Islandijoje – 83 proc. (2014 m. duomenys). Dvejose ES valstybėse narėse – Prancūzijoje ir Slovėnijoje– tokiomis svetainėmis naudojosi mažiau nei 4 iš 10 gyventojų: atitinkamai 40 ir 38 proc.

Privatumas ir asmens tapatybės apsauga

2016 m. skirtingų ES valstybių narių gyventojai skirtingai tvarkė prieigą prie savo asmens informacijos internete. Daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) ES 28 interneto naudotojų internetu neteikė jokios asmens informacijos: nuo 8 proc. Liuksemburge iki pusės ar daugiau Bulgarijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje (žr. 7 grafiką). Atitinkamai daugiau nei 70 proc. ES 28 interneto naudotojų buvo internetu pateikę kokios nors asmens informacijos ir daugelis jų ėmėsi kokių nors veiksmų prieigai prie šios informacijos suvaldyti. Beveik pusė (46 proc.) visų interneto naudotojų neleido naudoti asmens informacijos reklamos tikslais, o du penktadaliai (40 proc.) apribojo prieigą prie savo profilio ar turinio socialinės tinklaveikos svetainėse. Be to, daugiau nei trečdalis (37 proc.) interneto naudotojų prieš pateikdami asmens informaciją perskaitė pranešimus apie taikomą privatumo politiką, o šiek tiek mažiau nei trečdalis (31 proc.) apribojo prieigą prie savo geografinės buvimo vietos.

2016 m. 71 proc. 16–74 m. amžiaus ES 28 gyventojų, kurie naudojosi internetu per pastaruosius 12 mėn., žinojo, kad slapukai gali būti naudojami žmonėms sekti internete. Apie tai šiek tiek geriau žinojo jaunimas (74 proc. 16–24 m. amžiaus grupėje) nei vyresni interneto naudotojai (64 proc. 55–74 m. amžiaus grupėje). Šiek tiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) 16–74 m. amžiaus interneto naudotojų nurodė pakeitę savo interneto naršyklės nustatymus, kad slapukai būtų naudojami mažiau arba nenaudojami iš viso (žr. 8 grafiką).

Kalbant apie ES valstybes nares, Nyderlandų (89 proc.), Vokietijos ir Suomijos (po 85 proc.) interneto naudotojai geriausiai žino, kad slapukai gali būti naudojami jų veiklai internete sekti. Šiuo klausimu taip pat labai išprusę Danijos (81 proc.), Kroatijos (78 proc.), Italijos (77 proc.), Liuksemburgo ir Austrijos (po 76 proc.) interneto naudotojai. O Rumunijoje, Latvijoje ir Kipre apie slapukų naudojimą žinojo mažiau nei pusę visų interneto naudotojų (atitinkamai 38, 47 ir 48 proc.). Taip pat nedideli rodikliai buvo Turkijoje ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (po 30 proc.). Tik vienoje valstybėje narėje (Liuksemburge) daugiau nei pusė (54 proc.) interneto naudotojų pakeitė savo interneto naršyklės nustatymus, kad slapukai būtų naudojami mažiau arba nenaudojami iš viso. Šio veiksmo ėmėsi mažiau nei penktadalis Čekijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro ir Latvijos (taip pat Turkijos) interneto naudotojų.

Paslaugų ir prekių užsakymas ar pirkimas

ES 28 taip pat toliau daugėjo 16–74 m. amžiaus asmenų, internetu užsisakiusių ar pirkusių prekių ar paslaugų privačiam naudojimui. 2016 m. ši santykinė dalis, palyginti su 2012 m., išaugo 11 proc. punktų ir pasiekė 55 proc. (žr. 9 grafiką). Apie tris ketvirtadalius Nyderlandų, Vokietijos ir Švedijos gyventojų 2016 m. užsakė ar pirko prekių ar paslaugų internetu. Liuksemburge, Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje šis rodiklis buvo dar didesnis (atitinkamai 78, 82 ir 83 proc.). O Italijoje ir Kipre ši dalis nesiekė 30 proc., Bulgarijoje ji buvo 17 proc., Rumunijoje – 12 proc.

Neįskaitant keturių ES valstybių narių, kurios pranešė apie eilučių pertrauką, asmenų, internetu užsakiusių ar pirkusių prekių ar paslaugų asmenų dalis 2012–2016 m. labiausiai išaugo Čekijoje (15 proc. punktų). Nenuostabu, kad mažiausias augimas (2 proc. punktai) užfiksuotas Suomijoje ir Švedijoje, kur šis rodiklis, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, jau buvo didelis. Tokia pati padėtis buvo ir Norvegijoje.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Dėl sparčios technologijų raidos su internetu ir kitomis naujomis IRT taikmenomis susijusiose srityse rengti statistiką nelengva. Vis dėlto šioje srityje nemažai pasiekta ir statistikos priemonės vis labiau pritaikomos naujiems duomenų poreikiams tenkinti. Susijusi statistika kasmet vertinama iš naujo, kad geriau atitiktų naudotojų poreikius ir pokyčių spurtą.

Į tai atsižvelgta ir Eurostato tyrime dėl namų ūkių ir asmenų IRT naudojimo. Atliekant šį metinį tyrimą nustatomi pagrindiniai su IRT susijusių pokyčių aspektai. Tam nagrinėjami tam tikro laikotarpio pagrindinių kintamųjų pokyčiai ir gilinamasi į kitus aspektus konkrečiu laiko momentu. Iš pradžių tyrimas buvo daugiausia skirtas prieigos ir ryšio klausimams, tačiau vėliau į jį įtrauktos ir kitos temos (pvz., e. valdžia ir e. prekyba) bei socialinė ir ekonominė analizė (pvz., pagal regioninę įvairovę, lytį, skirtingas amžiaus grupes, išsilavinimą ir užimtumą). Be to, tyrimo aprėptis pritaikyta prie įvairių technologijų, kad būtų įtrauktos naujos produktų grupės ir ryšių technologijų diegimo galutiniams naudotojams priemonės.

IRT naudojimo namų ūkiuose ir asmeniškai tyrimo ataskaitinis laikotarpis yra kiekvienų metų pirmasis ketvirtis. Daugumoje šalių tyrimas vykdomas antrąjį kiekvienų metų ketvirtį. Privatumo ir asmens tapatybės apsaugos modulis buvo įtrauktas į 2016 m. tyrimą.

Aprėptis ir apibrėžtys

Namų ūkių tyrime dalyvauja namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra 16–74 m. Namų ūkių interneto prieigos duomenys rodo, kokia namų ūkių procentinė dalis turi interneto prieigą, kad visi pageidaujantys namų ūkio nariai galėtų naudotis internetu namie, pvz., tiesiog išsiųsti e. laišką.

Interneto naudotojais vadinami visi 16–74 m. asmenys, naudojęsi internetu per tris mėnesius iki tyrimo. Reguliarūs interneto naudotojai per tris mėnesius iki tyrimo naudojosi internetu vidutiniškai kartą per savaitę.

Dažniausios interneto prieigos laidinės technologijos – plačiajuostė ir telefono prieiga įprasta ar ISDN telefono linija. Plačiajuostę prieigą užtikrina skaitmeninės abonento linijos (DSL) ir sparčiojo duomenų perdavimo technologijos. Plačiajuosčių linijų pralaidumas yra didesnis nei ISDN, t. y. ne mažesnis kaip 144 kbit/s. Namie dažniausiai prie interneto jungiamasi staliniais ir nešiojamaisiais kompiuteriais, tačiau pastaruoju metu naudojama vis daugiau kitų interneto prieigos technologijų.

Mobiliojo interneto naudojimas – naudojimasis internetu ne namie ar darbe nešiojamaisiais kompiuteriais ar įrenginiais prisijungiant prie mobiliojo ryšio ar belaidžių tinklų.

Į asmenų užsakomas prekes ir paslaugas įtraukiami per 12 mėnesių iki tyrimo patvirtinti apgyvendinimo ar kelionės užsakymai, įsigytos finansinės investicijos, telekomunikacijų paslaugos, vaizdo žaidimai ar programinė įranga ir tiesiogiai apmokamos internetu teikiamos informacinės paslaugos. Neįtraukiamos nemokamai internetu gautos prekės ir paslaugos. Taip pat neįtraukiami e. laiškais, kurių tekstas surinktas ranka, SMS ar MMS žinutėmis atlikti užsakymai.

Aplinkybės

2015 m. gegužės mėn. Europos Komisija priėmė bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją (COM(2015) 192 final), kuri yra vienas iš 10 svarbiausių politinių Komisijos prioritetų. Strategijoje pateikta 16 iniciatyvų, susijusių su trimis plataus masto ramsčiais: prekių ir paslaugų internetinio prieinamumo visoje Europoje didinimu; aplinkos, palankios skaitmeniniams tinklams ir paslaugoms vystyti, kūrimu; užtikrinimu, kad Europos ekonomika ir pramonė visapusiškai pasinaudotų skaitmenine ekonomika kaip augimo varomąja jėga. Savo 2017 m. darbo programoje „Sauganti, galių teikianti ir ginanti Europa“ (COM(2016) 710) Europos Komisija pasiūlė nedelsiant įgyvendinti jau pateiktus pasiūlymus ir įvertinti pažangą, padarytą kuriant skaitmeninę bendrąją rinką.

Interneto prieigą ir naudojimąsi internetu galima vertinti pagal plačiajuosčio ryšio technologijas, nes naudojantis plačiajuosčiu ryšiu galima greitai perduoti didelį duomenų kiekį nemažinant prieigos linijų pralaidumo. Iš tiesų, formuojant IRT politiką kaip į vieną iš pagrindinių rodiklių atsižvelgiama į sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio įsisavinimo rodiklį. Pagrindinė plačiajuosčio ryšio technologija ES tebėra skaitmeninės abonento linijos (DSL), tačiau vis labiau plinta kiti būdai, pvz., kabelio, palydovinis, optinio pluošto ir belaidžių vietinių linijų ryšiai.

Europos Komisija, įgyvendindama platesnio masto gebėjimų gerinimo ir derinimo prie paklausos planus, rengia keletą iniciatyvų, kuriomis būtų skatinami darbo jėgos IRT naudojimo gebėjimai. Siekdama padidinti IRT specialistų pasiūlą Europos Komisija inicijavo „Didžiąją koaliciją užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti“ (anglų kalba). Tai yra visą ES apimanti partnerystės iniciatyva, kuria siekiama panaudoti Europos struktūrinius ir investicinius fondus tam, kad būtų lengviau įdarbinti IRT specialistus.

2016 m. birželio 10 d. Europos Komisija priėmė naują Europos įgūdžių darbotvarkę, kuria siekiama skatinti imtis veiksmų, įskaitant susijusius su skaitmeniniais gebėjimais, kad ES gyventojai galėtų tinkamai remiami tinkamai mokytis tinkamų gebėjimų ir įgyti būtent tokių, kurie būtini modernioje darbo aplinkoje.

Taip pat žr.

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Pagrindinės lentelės

Duomenų bazė

Asmeninis IRT naudojimas ir IRT naudojimas namų ūkiuose (isoc_i)
Prisijungimas prie interneto ir kompiuterių naudojimas (isoc_ici)
Namų ūkiai. Interneto prieigos lygis (isoc_ci_in_h)
Namų ūkiai. Prisijungimo prie interneto būdas (isoc_ci_it_h)
Asmenys. Mobiliojo interneto prieiga (isoc_ci_im_i)
Interneto naudojimas (isoc_iiu)
Asmenys. Interneto naudojimas (isoc_ci_ifp_iu)
Asmenys. Interneto naudojimo dažnis (isoc_ci_ifp_fu)
E. prekyba (isoc_iec)
Pirkimas internetu (asmenys) (isoc_ec_ibuy)
Pasitikėjimas IRT, IRT saugumas ir privatumas (isoc_ci_sci)
Privatumas ir asmens informacijos apsauga (isoc_cisci_prv)

Specialus skyrius

Metodai ir metaduomenys

Pagrindiniai duomenys: lentelės, grafikai ir žemėlapiai (MS Excel)

Kitos nuorodos


Retrieved from "https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Archive:Skaitmeninės_ekonomikos_ir_informacinės_visuomenės_statistika._Namų_ūkiai_ir_individualūs_asmenys&oldid=390820"