Archive:Nusikalstamumo statistika
- Duomenys paimti gegužės 2016. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2017 m. gruodžio mėn. Versija anglų kalba yra naujesnė.
_YB16_II.png)
(2008 m. = 100)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)
_YB16_II.png)
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)
_YB16_II.png)
(2008 m. = 100)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)
_YB16_II.png)
(visų seksualinės prievartos nusikaltimų skaičiaus proc.)
Šaltinis – Eurostatas (crim_hom_soff)
_YB16_II.png)
(2008 m. = 100)
Šaltinis – Eurostatas (crim_just_job)
_YB16_II.png)
(viso personalo skaičiaus proc.)
Šaltinis – Eurostatas (crim_just_job)
_YB16_II.png)
(2008 m. = 100)
Šaltiniai – Eurostatas (crim_pris_age) ir (crim_pris_ctz)
Šiame straipsnyje pateiktais statistiniais duomenimis apibendrinami naujausi pokyčiai konkrečiose užregistruotų nusikaltimų kategorijoseEuropos Sąjungoje (ES). Straipsnyje taip pat apžvelgiami personalo, dalyvaujančio skirtinguose baudžiamosios teisenos sistemos etapuose, ir kalinių skaičiaus pokyčiai.
Pagrindiniai statistiniai duomenys
Naujausiuose Eurostato nusikaltimų ir baudžiamosios teisenos grafikuose matyti, kad policijos užregistruotų tyčinių žmogžudysčių ir užpuolimų skaičius ES 28 nuolat mažėjo (iš 30 jurisdikcijų (iš viso) duomenys apie užpuolimus pateikti iš 29 jurisdikcijų, o duomenys apie tyčines žmogžudystes pateikti iš 28 jurisdikcijų [1]) 2008–2013 m. laikotarpiu, o užregistruotų išžaginimų skaičius (duomenys iš 29 jurisdikcijų) padidėjo (žr. 1 grafiką). 2008–2014 m. laikotarpiu policijos užregistruotų tyčinių žmogžudysčių skaičius sumažėjo 24 proc., o išžaginimo nusikaltimų skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo 37 proc. Seksualinių išpuolių srityje (duomenys gauti iš 26 jurisdikcijų) policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius ES 28 2014 m. buvo 8 proc. didesnis nei 2008 m., nors 2008–2011 m. rodiklis mažėjo, o 2012 m. – didėjo.
2008–2014 m. ES 28 policijos užregistruotų vagysčių su įsilaužimu (duomenys gauti iš 26 jurisdikcijų, išskyrus Estiją, Italiją, Latviją ir Lietuvą) ir prekybos narkotikais (duomenys gauti iš 29 jurisdikcijų, išskyrus Airiją) nusikaltimų skaičius buvo palyginti stabilus, o pastaraisiais metais mažėjo. Vagysčių (duomenys gauti iš 29 jurisdikcijų, išskyrus Latviją) skaičius 2008–2009 m. mažėjo ir iki 2014 m. buvo palyginti stabilus, o žmonių grobimo atvejų (duomenys gauti iš 27 jurisdikcijų, išskyrus Daniją, Rumuniją ir Švediją) gerokai padaugėjo 2008–2009 m. (daugiausia dėl įvykių Vokietijoje), o vėliau skaičius buvo stabilus. Pokyčiai plėšimų srityje (duomenys gauti iš visų 30 jurisdikcijų) buvo mažiau akivaizdūs – 2008–2009 m. skaičius mažėjo, vėliau didėjo iki 2011 m., o 2013–2014 m. palyginti smarkiai mažėjo.
Užregistruoti neseksualinio pobūdžio nusikaltimai
Tyčinių žmogžudysčių, užpuolimų, vagysčių, vagysčių su įsilaužimu ir neteisėtos veiklos, susijusios su kontroliuojamais narkotikais ar jų pirmtakais, srityje policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius ES 28 2014 m. buvo mažesni nei 2008 m. (žr. išsamių lentelių 1–7 lenteles). Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad visų nusikaltimų skaičius kasmet nuolat mažėjo, kadangi šiuo laikotarpiu buvo įvairių pokyčių ir tam tikrais atvejais skaičius sumažėjo palyginti nedaug. Be to, kai kuriose atskirose jurisdikcijose pokyčiai skyrėsi nuo visoje ES pastebėtų tendencijų.
Tyčinės žmogžudystės
Tyčinė žmogžudystė apibrėžiama kaip neteisėta asmens kitam asmeniui tikslingai sukelta mirtis. Su tyčinėmis žmogžudystėmis susiję duomenys taip pat apima sunkius užpuolimus, kurie baigiasi mirtimi, ir teroristinių išpuolių sukeltą mirtį. Pasikėsinimai nužudyti, netyčiniai nužudymai, teisinio įsikišimo sukelta mirtis, žmogžudystės savigynos atveju ir ginkluoto konflikto sukelta mirtis į šiuos duomenis neįtraukti. Visos ES jurisdikcijos palyginti nuosekliai teikia duomenis apie tyčines žmogžudystes, o šalių taikomos apibrėžtys skiriasi mažiau negu kitų nusikaltimų rūšių apibrėžtys.
Policijos užregistruotų tyčinių žmogžudysčių skaičius 2008–2014 m. sistemingai mažėjo (žr. 1 grafiką). 2014 m. bendras ES 28 užregistruotų tyčinių žmogžudysčių skaičius (duomenys gauti iš 28 jurisdikcijų) buvo 4 379 – apie 23,6 proc. mažesnis nei 2008 m. (5 729) ir 3,9 proc. mažesnis nei 2013 m. (4 556).
Atskirose jurisdikcijose policijos užregistruotų tyčinių žmogžudysčių skaičiai pateikti išsamių lentelių 1 lentelėje.
Užpuolimai
Užpuolimas reiškia fizinį kito asmens užpuolimą, dėl kurio patiriamas sunkus kūno sužalojimas; šiai kategorijai nepriskiriami lytini smurtas ar seksualiniai išpuoliai, grasinimai ir antausiai ar smūgiai kumščiu. Užpuolimai, kurie baigiasi mirtimi, taip pat neįtraukiami.
Kaip ir tyčinių žmogžudysčių atveju, 2008–2013 m. laikotarpiu policijos užregistruotų užpuolimų bendras skaičius ES 28 (duomenys gauti iš 29 jurisdikcijų) mažėjo, tačiau 2014 m. jis išaugo (žr. 1 grafiką). Palyginti su 2008 m., ES 28 2014 m. policijos užregistruotų užpuolimų buvo 33,8 proc. mažiau.
Atskirose jurisdikcijose policijos užregistruotų užpuolimų skaičiai pateikti išsamių lentelių 2 lentelėje.
Plėšimai
Šiame straipsnyje plėšimas apibrėžiamas kaip vagystė iš asmens, pasipriešinimą įveikiant fiziniu smurtu ar grasinant juo. Atitinkamais atvejais šis nusikaltimas apima apiplėšimus ir smurtines vagystes, tačiau neapima kišenvagysčių ir turto prievartavimo.
Policijos užregistruotų plėšimų skaičiaus 2008–2014 m. laikotarpiu kitimo tendencija yra mažiau aiški, nes pastaraisiais metais šis skaičius svyravo. Plėšimų, apie kuriuos pranešta, skaičius ES 28 (duomenys gauti iš visų 30 jurisdikcijų) 2009 m. sumažėjo, 2010 m. ir 2011 m. didėjo, o nuo 2012 m. ėmė mažėti. 2014 m. pastebėtas 8,8 proc. sumažėjimas palyginti su 2013 m. (žr. 2 grafiką).
Atskirose jurisdikcijose policijos užregistruotų plėšimų rodikliai pateikti išsamių lentelių 3 lentelėje.
Žmonių grobimas
Žmonių grobimas apibrėžiamas kaip neteisėtas asmens ar asmenų sulaikymas prieš jų valią (be kita ko, panaudojant jėgą, grasinimus, apgaulę ar viliojimą), siekiant už jų išlaisvinimą reikalauti neteisėto užmokesčio, kitokios ekonominės ar materialinės naudos, arba siekiant priversti ką nors kažką padaryti ar kažko nedaryti. Į šią apibrėžtį neįtraukiami ginčai dėl vaiko globos.
2009–2012 m. policijos užregistruotų žmonių grobimo nusikaltimų skaičius ES 28 (duomenys gauti iš 27 jurisdikcijų) nuolat mažėjo. Tačiau 2013 m. ši tendencija pasikeitė, kadangi skaičius padidėjo 4,8 proc., o 2014 m. – dar 5,8 proc. (žr. 2 grafiką).
Atskirose jurisdikcijose policijos užregistruotų žmonių grobimų skaičiai pateikti išsamių lentelių 4 lentelėje.
Vagystės
Vagystė yra apibrėžiama kaip turto atėmimas iš asmens arba organizacijos ketinant ją pasilikti. Šiame straipsnyje vagystė neapima vagysčių su įsilaužimu, įsilaužimų, plėšimų ir variklinių transporto priemonių vagysčių.
Po to, kai 2009 m. šių nusikaltimų skaičius palyginti smarkiai sumažėjo (daugiausia dėl to, kad jis labai sumažėjo Vokietijoje, taip pat Anglijoje ir Velse, ir nepaisant to, kad Prancūzijoje šis skaičius labai padidėjo), 2009–2014 m. ES 28 policijos užregistruotų vagysčių skaičius buvo palyginti stabilus. Atskirose jurisdikcijose pokyčių tendencijos 2008–2014 m. buvo šios: beveik du trečdaliai (19 jurisdikcijų) pranešė apie vagysčių skaičiaus sumažėjimą, o likusiose jurisdikcijose (11 jurisdikcijų) jis augo.
Atskirose jurisdikcijose policijos užregistruotų vagysčių rodikliai pateikti išsamių lentelių 5 lentelėje.
Vagystės su įsilaužimu
Vagystė su įsilaužimu reiškia patekimą į pastato, būsto ar kitų patalpų dalį be leidimo. Šis nusikaltimas apima jėgos panaudojimą ketinant pavogti prekes (įsilaužimą ir patekimą), vagystes iš namo, buto ar kitokio būsto, gamyklos, parduotuvės ar biuro, karinio objekto, arba pasinaudojant padirbtais raktais. Tačiau jis neapima vagysčių iš automobilių, konteinerių, prekybos automatų, stovėjimo aikštelių bilietų automatų ir aptvertų pievų ar teritorijų.
2008–2014 m. laikotarpiu policijos užregistruotų vagysčių su įsilaužimu skaičius ES 28 (duomenys gauti iš 26 jurisdikcijų) taip pat buvo palyginti stabilus ir svyravo labai nežymiai. Vertinant naujausius pokyčius (žr. 2 grafiką) matyti, kad 2014 m. ES 28 (duomenys gauti iš 27 jurisdikcijų) vagysčių su įsilaužimu skaičius sumažėjo 2,4 proc.
Atskirose jurisdikcijose policijos užregistruotų vagysčių su įsilaužimu rodikliai pateikti išsamių lentelių 6 lentelėje.
Neteisėta veikla, susijusi su kontroliuojamais narkotikais ar jų pirmtakais
Šiame straipsnyje neteisėta veikla, susijusi su kontroliuojamais narkotikais ar jų pirmtakais, apima neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, jų auginimą, gamybą, tiekimą, gabenimą, importą, eksportą ir su narkotinėmis medžiagomis susijusių operacijų finansavimą ir kitą veiklą, kai narkotinės medžiagos nėra skirtos vien tik asmeniniam vartojimui.
Policijos užregistruotų nusikaltimų, susijusių su minėta neteisėta veikla, skaičius ES 28 (visose 30 jurisdikcijų), po to, kai 2009 m. buvo padidėjęs, 2009–2013 m. laikotarpiu palaipsniui mažėjo. Iš naujausių turimų duomenų matyti, kad 2014 m. ši tendencija tęsėsi – nusikaltimų skaičius beveik nesikeitė ir sumažėjo 0,3 proc. palyginti su praėjusiais metais (žr. 2 grafiką).
Atskirose jurisdikcijose policijos užregistruotos neteisėtos veiklos, susijusios su kontroliuojamais narkotikais ar jų pirmtakais, atvejų rodikliai pateikti išsamių lentelių 7 lentelėje.
Užregistruoti seksualinės prievartos nusikaltimai
Policijos užregistruotų nusikaltimų, susijusių su seksualine prievarta, skaičius apima išžaginimų ir kitokių seksualinių išpuolių duomenis. Išžaginimas apibrėžiamas kaip lytiniai santykiai be sutikimo, o seksualinis išpuolis reiškia seksualinę prievartą, neprilyginamą išžaginimui. Seksualinis išpuolis gali būti nepageidaujamas lytinis aktas, bandymas atlikti seksualinį aktą arba bendravimas, susijęs su nepageidaujamu seksualinio pobūdžio elgesiu, neprilyginamu išžaginimui. Šie nusikaltimai taip pat apima seksualinius išpuolius su fiziniu kontaktu ar be jo, įskaitant seksualinius išpuolius pasitelkiant narkotikus, seksualinius išpuolius prieš santuokinį partnerį prieš jos ar jo valią, seksualinius išpuolius prieš bejėgį asmenį, nepageidaujamą graibymą, seksualinio pobūdžio priekabiavimą ir grasinimus.
2008–2014 m. laikotarpiu policijos užregistruotų seksualinės prievartos nusikaltimų skaičius ES 28 (duomenys gauti iš 25 jurisdikcijų) padidėjo 16,6 proc. Po to, kai 2009 m. policijos užregistruotų seksualinės prievartos atvejų skaičius ES 28 sumažėjo, 2010–2012 m. laikotarpiu jis kasmet šiek tiek didėjo (tačiau vis dar buvo mažesnis nei 2008 m.), bet 2013 m. ir 2014 m. augo sparčiau. Pavyzdžiui, 2014 m. (duomenys gauti iš 28 jurisdikcijų, žr. 2 grafiką) policijos užregistruotų seksualinės prievartos nusikaltimų skaičius ES 28 padidėjo 12,2 proc. Bendram policijos užregistruotų seksualinės prievartos nusikaltimų skaičiaus padidėjimui pastaraisiais metais daugiausia įtakos turėjo Jungtinėje Karalystėje užregistruotų nusikaltimų skaičiaus padidėjimas.
Policijos užregistruotų išžaginimo nusikaltimų skaičius 2008–2014 m. laikotarpiu ES 28 (duomenys gauti iš 29 jurisdikcijų) didėjo palyginti sparčiai – šio laikotarpio pabaigoje šis skaičius buvo 36,9 proc. didesnis (žr. 3 grafiką). O policijos užregistruotų seksualinių išpuolių skaičius ES 28 (duomenys gauti iš 26 jurisdikcijų) 2009 m. sparčiai mažėjo (daugiausia dėl skaičiaus sumažėjimo Vokietijoje). Vėliau, 2010 m. ir 2011 m., šis skaičius mažėjo šiek tiek lėčiau, o 2012 m. ši tendencija pasikeitė ir seksualinių išpuolių skaičius nežymiai padidėjo. 2013 m. seksualinių išpuolių skaičius ES 28 padidėjo labiau (5,7 proc.), o 2014 m. – dar labiau (9,2 proc.).
Atskirose jurisdikcijose policijos užregistruotų seksualinės prievartos, išžaginimo ir seksualinių išpuolių rodikliai pateikti išsamių lentelių 8, 9 ir 10 lentelėse.
Paskirstymas pagal lytį
4 grafike matyti policijos užregistruotų nusikaltimų, susijusių su seksualine prievarta, dideli skirtumai pagal aukų, įtariamųjų, asmenų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn, ir nuteistų asmenų lytį. Pažymėtina, kad iš palyginti nemažo skaičiaus jurisdikcijų, įskaitant keletą didžiausių ES valstybių narių, analizės pagal lytį duomenų negauta. Seksualinės prievartos aukos daugiausia yra moterys, o įtariamieji ir nusikaltimą padarę asmenys daugiausia yra vyrai.
Baudžiamosios teisenos sistemos personalas
Baudžiamosios teisenos sistemoje dirba daug įvairių profesijų atstovų. Šiame straipsnyje pateikta analizė apima policijos pareigūnų, profesionalių teisėjų ir suaugusiųjų kalėjimų darbuotojų skaičių, o pateikti duomenys nurodo padėtį kiekvienų metų gruodžio 31 d.
Policijos pareigūnai apibrėžiami kaip valstybės įstaigų darbuotojai, kurių pagrindinės pareigos yra nusikaltimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas, taip pat įtariamų pažeidėjų sulaikymas. Į apibrėžtį neįeina pagalbinis personalas, kaip antai sekretoriai ir raštinės darbuotojai. Profesionalūs teisėjai apibrėžiami kaip visą darbo laiką ir ne visą darbo laiką dirbantys oficialūs teisės specialistai, įdarbinti dirbti teisėjo darbą ir gaunantys už jį užmokestį. Jie yra įgalioti nagrinėti civilines, baudžiamąsias ir kitas bylas, įskaitant bylas apeliaciniame teisme, ir pareikšti valią teisme. Neprofesionalūs teisėjai, kaip antai tarėjai ir taikos teisėjai, į apibrėžtį neįtraukti. Suaugusiųjų kalėjimų personalo skaičius nurodo įkalinimo ar pataisos įstaigose dirbančių asmenų skaičių. Šis skaičius apima vadovus, priežiūros, įkalinimo ir kitus darbuotojus, pavyzdžiui, vykdančius kalėjimų priežiūrą ar tiekiančius maistą kalėjimams.
5 grafike parodyti naujausi personalo skaičiaus pokyčiai skirtinguose baudžiamosios teisenos sistemos etapuose (policijoje, teismuose ir kalėjimuose).
Bendras policijos pareigūnų skaičius ES 28 (nuoseklūs duomenys gauti iš 23 jurisdikcijų) 2009–2013 m. mažėjo, o 2014 m. šiek tiek padidėjo. Visose ES 28 (20 jurisdikcijų) 2008–2013 m. laikotarpiu profesionalių teisėjų skaičius didėjo kasmet, o 2014 m. tik šiek tiek sumažėjo. 2008–2014 m. bendras teisėjų skaičius padidėjo 4,6 proc. Priešingai nei laipsniškas profesionalių teisėjų skaičiaus didėjimas, 5 grafike taip pat matyti, kad suaugusiųjų kalėjimų personalo skaičius apskritai sumažėjo. Bendras kalėjimų personalo skaičiaus pokytis 2008–2014 m. visoje ES 28 (duomenys gauti iš 21 jurisdikcijos) – 7,0 proc. sumažėjimas.
Viso policijos pareigūnų skaičiaus rodikliai atskirose jurisdikcijose pateikti išsamių lentelių 11 lentelėje, o 14 ir 17 lentelėse pateikti profesionalių teisėjų ir augusiųjų kalėjimų personalo rodikliai.
Pasiskirstymas pagal lytį
ES baudžiamosios teisenos sistemoje dirbantis personalas pagal lytį pasiskirstęs labai nevienodai (žr. 6 grafiką) – moterims nepakankami atstovaujama policijos ir kalėjimų tarnybose, tačiau profesionalių teisėjų moterų yra neproporcingai daug.
2014 m. ES 28 (duomenys gauti iš 23 jurisdikcijų) moterys sudarė 17,7 proc. policijos pareigūnų. Suaugusiųjų kalėjimuose dirbančių moterų dalis buvo šiek tiek didesnė – jos sudarė ketvirtį visų kalėjimo darbuotojų ES 28 (duomenys gauti iš 19 jurisdikcijų); ši dalis 2008–2014 m. laikotarpiu buvo palyginti stabili. Tačiau moterys sudaro daugumą profesionalių teisėjų: ES 28 (duomenys gauti iš 23 jurisdikcijų) 2014 m. profesionalių teisėjų moterų buvo 58,1 proc.
Policijos pareigūnų vyrų ir moterų rodikliai pateikti išsamių lentelių 12 ir 13 lentelėse, o 15 ir 16 lentelėse pateikti teisėjų vyrų ir moterų rodikliai, 18 ir 19 lentelėse – suaugusiųjų kalėjimuose dirbančių vyrų ir moterų rodikliai.
Kalinių skaičius
Apie kalėjimus surinkti duomenys apima visas kalėjimų administracijai pavaldžias įstaigas, kuriose yra apribota asmenų laivė. Šie duomenys neapima užsienio piliečių, kurie laukia, kol bus išnagrinėtas jų imigracijos statusas, sulaikymo centrų ar teisėtos teisės būti šalyje neturinčių užsienio piliečių sulaikymo centrų.
Bendras kalinių skaičius ES 28 (duomenys gauti iš 27 jurisdikcijų) 2008–2011 m. laikotarpiu kasmet palaipsniui didėjo, 2012 m. buvo stabilus, 2013 m. sumažėjo 3,6 proc., o 2014 m. – dar 3,5 proc., taigi 2014 m. kalinių skaičius buvo 3,5 proc. mažesnis nei 2008 m. (žr. 7 grafiką).
Užsienio piliečių (pastaba: jie gali būti kitos ES valstybės narės piliečiai) kalinių skaičius ES 28 (23 jurisdikcijose) 2009 m. ir 2010 m. didėjo šiek tiek greičiau, tačiau jau 2011 m. ėmė mažėti. 2014 m. šis skaičius buvo 8,6 proc. mažesnis nei 2008 m.
Kalbant apie nepilnamečius kalinius, 2008–2014 m. laikotarpiu jų skaičius ES 28 (duomenys gauti iš 25 jurisdikcijų) gerokai sumažėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu nepilnamečių kalinių skaičius kasmet mažėjo bent 4 proc. ir todėl 2008–2014 m. šis skaičius iš viso sumažėjo 41,9 proc. Nepilnamečių kalinių skaičius labiausiai sumažėjo 2014 m. – užregistruotas 14,2 proc. sumažėjimas.
Bendras kalinių skaičius atskirose jurisdikcijose pateiktas išsamių lentelių 20 lentelėje, o nepilnamečių kalinių skaičius pateiktas 23 lentelėje. Kalinių, suskirstytų pagal pilietybę (šalies ir užsienio šalių piliečiai), rodikliai pateikti 24 ir 25 lentelėse.
Pasiskirstymas pagal lytį
Vyrai sudaro daugumą kalinių. Visose ES 28 valstybėse narėse (duomenys gauti iš 26 jurisdikcijų, išskyrus Belgiją, Estiją, Kiprą ir Liuksemburgą) 2014 m. vyrai kaliniai sudarė 95 proc. visų kalinių; ši dalis yra palyginti stabili nuo 2008 m.
Atskirose jurisdikcijose vyrų ir moterų kalinių rodikliai pateikti išsamių lentelių 21 ir 22 lentelėse.
Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti
Šiame straipsnyje pateikti duomenys buvo surinkti vykdant pirmą Eurostato ir Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) bendrą nusikaltimų ir baudžiamosios teisenos statistinių duomenų rinkimą, panaudojus UNDOC parengto nusikalstamumo tendencijų tyrimo duomenis ir Eurostato prašomus papildomus duomenis. Daugiau informacijos apie papildomus duomenis ir analizę pateikta [1] (anglų k.).
Šalių buvo paprašyta renkant duomenis laikytis standartinių apibrėžčių ir pateikti informaciją apie bet kokius nukrypimus.
Jungtinės Karalystės duomenys pateikiami atskirai (iš Anglijos ir Velso, Škotijos ir Šiaurės Airijos) dėl to, kad joje yra trys atskiros jurisdikcijos.
Duomenys paimti iš administracinių registrų. Tačiau tiesiogiai lyginant nusikalstamumo lygius remiantis absoliučiais skaičiais atsižvelgiama į tai, kad jie priklauso nuo daugybės veiksnių, pvz.:
- skirtingų teisinių ir baudžiamosios teisenos sistemų;
- kiek pranešama apie nusikaltimus ir kiek jų užregistruoja policija;
- momento, nuo kurio vertinamas nusikaltimas, skirtumų (pvz., kai apie jį pranešama policijai, kai nustatomi įtariamieji ir pan.);
- skirtingų pasikartojančios nusikalstamos veikos skaičiavimo taisyklių;
- skirtingų nusikalstamos veikos rūšių, įtraukiamų į bendruosius nusikalstamumo rodiklius.
Atkreipkite dėmesį, kad į oficialią užregistruotų nusikaltimų statistiką neįtraukiami nusikaltimai, apie kuriuos nepranešta policijai.
Kalinių skaičiaus duomenys taip pat gali priklausyti nuo daugelio veiksnių, pvz.:
- teismų nagrinėjamų bylų skaičiaus;
- laisvės atėmimu nuteistų nusikaltėlių procentinės dalies;
- nustatytos įkalinimo laiko trukmės;
- nusikaltėlių, kuriems taikomas kardomasis kalinimas, skaičiaus;
- tyrimo datos, ypač amnestijos atvejais.
Todėl sudėtinga lyginti skirtingų jurisdikcijų nusikaltimų ir baudžiamosios teisenos statistiką ir tai gali klaidinti. Dėl šios priežasties jurisdikcijos nebuvo lyginamos tiesiogiai, o šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama pokyčiams per tam tikrą laikotarpį. Toks palyginimas per tam tikrą laikotarpį laikomas patikimesniu remiantis prielaida, kad registravimo sistema tam tikroje šalyje per tam tikrą laikotarpį išlieka gana pastovi. Tačiau yra daugybė išimčių, laikui bėgant keičiasi metodika ir dėl to duomenų eilutėse atsiranda pertraukų.
Analizuojant ES 28 laiko eilutes, pateikti duomenys sistemiškai apskaičiuojami remiantis tų jurisdikcijų duomenimis, iš kurių gauti viso nagrinėjamo laikotarpio (2008–2014 m.) duomenys. Taigi svarbu pažymėti, kad pateikti skaičiai ne visada atitinka užregistruotų nusikaltimų skaičių visose 30 jurisdikcijų, kadangi trūksta vienų ar daugiau nagrinėjamų metų duomenų; trūkstama informacija sistemiškai pažymima išnašose ir taip pat nurodoma patvirtinamojoje analizėje.
Tačiau rezultatuose iš ES 28 gali nesimatyti atskirų jurisdikcijų skirtumų. Dėl šios priežasties su atskiromis jurisdikcijomis susiję duomenys pateikti išsamiose lentelėse. Be to, su išsamia informacija apie atskirų jurisdikcijų duomenis galima susipažinti metaduomenų rinkiniuose (anglų k.).
Tam, kad būtų nustatyti pokyčiai per tam tikrą laikotarpį, naudojant 2008 m. kaip ataskaitinius metus apskaičiuoti tam tikri indeksai:
- indeksas Ii = i metų indekso vertė = (Ci/Cataskaitinė) * 100
- Ci = i metais užregistruota vertė
- Cataskaitinė = ataskaitiniais metais užregistruota vertė.
Taip pat reikėtų atsargiai vertinti mažus rodiklius. Pavyzdžiui, žmogžudysčių skaičiaus rodikliai skirtingais metais gali labai skirtis, ypač tose šalyse, kuriose yra palyginti mažai gyventojų.
Eurostato interneto svetainėje naudotojai gali susipažinti su išsamiais Eurostato ir UNDOC bendro duomenų rinkimo 2008 m. rezultatais ir susijusiais metaduomenimis. Be to, pateiktos lentelės su senesniais, iki 2007 m., duomenimis: bendri policijos užregistruotų nusikaltimų skaičiai pateikiami nuo 1950 m., konkrečių nusikaltimų ir policijos pareigūnų skaičiai – nuo 1993 m., o su kalinių skaičiumi susijusi informacija pateikiama nuo 1987 m.
Kaip nurodyta pirmiau, sudėtinga lyginti skirtingų šalių duomenis, todėl naudotojams, kurie nori išsamiau paanalizuoti padėtį, patariama remtis metaduomenų rinkmenomis.
Aplinkybės
Eurostatui pagal 2004 m. „Hagos programą: laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimas Europos Sąjungoje“ suteikti įgaliojimai rengti palyginamą nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos statistiką, o šiuo tikslu Europos Komisijos komunikate „Statistinis nusikalstamumo ES vertinimas. 2011–2015 m. statistikos veiksmų planas“ (COM(2011) 713 final) apibrėžtos priemonės.
Taip pat žr.
- Government expenditure on public order and safety (anglų kalba)
Papildoma Eurostato informacija
Leidiniai
- Policijos užregistruotų nusikaltimų ir baudžiamosios teisenos sistemos statistikos tendencijos ES 2008–2013 m. „Statistics in Focus“ (3/2015), paskelbta 2015 . gruodžio mėn (anglų kalba)
- Nusikalstamumas ir baudžiamoji teisena. „Statistics in Focus“ (6/2012), paskelbta 2012 m. sausio 18 d (anglų kalba)
- Nusikalstamumas ir baudžiamoji teisena. „Statistics in Focus“ (58/2010), paskelbta 2010 m. lapkričio 29 d(anglų kalba)
- Nusikalstamumas ir baudžiamoji teisena. „Statistics in Focus“ (36/2009), paskelbta 2009 m. gegužės 29 d (anglų kalba)
- Nusikalstamumas ir baudžiamoji teisena. „Statistics in Focus“ (19/2008), paskelbta 2008 m. kovo 12 d (anglų kalba)
Duomenų bazė
- Nusikalstamumas ir baudžiamoji teisena (crim) (anglų kalba)
Metodai ir metaduomenys
- Nusikalstamumas ir baudžiamoji teisena (ESMS metaduomenų rinkmena — crim_esms) (anglų kalba)
Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)
Nusikalstamumas ir baudžiamoji teisena. Lentelės ir grafikai (anglų kalba)- Nusikalstamumas ir baudžiamoji teisena. Išsamios lentelės (anglų kalba)
Kita informacija
- ES nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos visapusiškos ir nuoseklios vertinimo strategijos kūrimas: 2006–2010 m. ES veiksmų planas (COM(2006) 437 final)
- Statistinis nusikalstamumo ES vertinimas. 2011–2015 m. statistikos veiksmų planas
Kitos nuorodos
- Council of Europe (anglų kalba)
- Europos lyčių lygybės institutas
- Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (anglų kalba)
- Europos nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos statistikos žinynas. 5 redakcija (anglų kalba)
- Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra
- Hagos programa: laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimas Europos Sąjungoje (Oficialusis leidinys C 53, 2005 3 3, p. 11)
- Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras. Duomenys ir analizė (anglų kalba)
- Stokholmo programa – Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui (Oficialusis leidinys C 115, 2010 5 4, p. 1)
Pastabos
- ↑ Kiekvienoje ES 28 valstybėje narėje yra po vieną jurisdikciją, išskyrus Jungtinę Karalystę, kurioje jos yra trys: Anglija ir Velsas, Škotija, Šiaurės Airija. Taigi ES 28 iš viso yra 30 jurisdikcijų.