Statistics Explained

Archive:Turizmo statistika

Duomenys paimti lapkričio 2015. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2017 m. kovo mėn.
1 lentelė. Nuolatinių gyventojų
(15 m. ar vyresnių) turistinės kelionės 2014 m.
Šaltiniai – Eurostatas (tour_dem_tttot) ir (tour_dem_ttq)
2 lentelė. Turistų apgyvendinimo įstaigos 2014 m.
Šaltiniai – Eurostatas (tour_cap_nat) ir (tour_occ_ninat)
1 grafikas. Nakvynių turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius ES 28 2004–2014 m.(1)
(nuolatinių gyventojų ir užsieniečių nakvynių skaičius, mlrd.).
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat)
3 lentelė. Išvykstamosios atostogos. 10 populiariausių kilmės valstybių narių 2014 m.
(nuolatinių šalies gyventojų nakvynių skaičius užsienyje, mln.).
Šaltinis – Eurostatas (tour_dem_tntot)
2 grafikas. Išvykstamosios turistinės kelionės. Kilmės šalys 2014 m.
(vidutinis nakvynių užsienyje skaičius vienam gyventojui (15 m. ar vyresnių).
Šaltiniai – Eurostatas (tour_dem_tntot) ir (demo_pjanbroad)
3 grafikas. Turizmo paskirties šalys. Nakvynių turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius 2014 m.(1)
(užsieniečių nakvynių skaičius šalyje, mln.).
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat)
4 lentelė. 10 populiariausių turizmo paskirties šalių. Nakvynių turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius, 2014 m.
(užsieniečių nakvynių skaičius šalyje, mln.).
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat)
4 grafikas. Turizmo intensyvumas 2014 m.
(nuolatinių gyventojų ir užsieniečių nakvynių turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius vienam gyventojui).
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat)
5 lentelė. Kelionių įplaukos ir išlaidos mokėjimų balanse 2010–2014 m.
Šaltiniai – Eurostatas (bop_c6_q), (bop_eu6_q) ir (nama_10_gdp)

Šiame straipsnyje apžvelgiama pastarojo laikotarpio Europos Sąjungos (ES) turizmo statistika. Turizmas svarbus ES dėl ekonominių ir užimtumo galimybių bei poveikio visuomenei ir aplinkai. Turizmo statistika naudojama ne tik ES turizmo, bet ir ES regionų ir tvaraus vystymosi politikai stebėti.

2012 m. turizmo pramonės šakoms priklausė viena iš dešimties Europos nefinansinio verslo ekonomikos įmonių. Tai yra 2,2 mln. įmonių, kuriose įdarbinta apie 12,0 mln. žmonių. Su turizmo veikla susijusių pramonės šakų įmonėse dirbo 9,0 proc. visų asmenų, įdarbintų nefinansinio verslo ekonomikos sektoriuje, ir 21,9 proc. paslaugų sektoriaus darbuotojų. Turizmo pramonės šakų dalis nefinansinio verslo ekonomikos sektoriaus bendrojoje apyvartoje ir pridėtinėje vertėje faktorinėmis kainomis buvo palyginti mažesnė: 3,6 proc. apyvartos ir 5,5 proc. pridėtinės vertės.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Turizmo paklausa ir pasiūla

2014 m. ES 28 nuolatiniai gyventojai (15 m. ir vyresni) iš viso nuvyko į 1,2 mlrd. turistinių kelionių asmeniniais ar verslo reikalais. Daugiau nei pusę (57,4 proc.) visų kelionių sudarė trumpos kelionės (nuo vienos iki trijų nakvynių) (žr. 1 lentelę), trys ketvirtadaliai (74,9 proc.) visų kelionių buvo vietinės, o likusios – į užsienį.

2014 m. kai kuriose ES valstybėse narėse daugiau nei pusė visų atostogų kelionių buvo į užsienio šalis: tai galima pasakyti apie Liuksemburgą, Belgiją, Maltą ir Slovėniją (taip pat Šveicariją). Tačiau Rumunijos, Ispanijos ir Portugalijos nuolatinių gyventojų kelionės į užsienį sudarė tik 10,0 proc. arba mažiau visų kelionių. Tikėtina, kad šiems rodikliams įtakos turi tiek valstybės narės dydis, tiek jos geografinė padėtis (mažesnių ir šiauriau esančių šalių gyventojai dažniau renkasi atostogas užsienyje).

Apskaičiuota, kad apytiksliai 61,1 proc. visų ES 28 gyventojų (15 m. ar vyresnių) 2012 m. dalyvavo turistinėje veikloje asmeniniais tikslais (2013 ir 2014 m. suvestiniai duomenys dar nėra prieinami), kitaip tariant, per metus jie vyko ne mažiau kaip į vieną kelionę asmeniniais tikslais. Šiuo atžvilgiu taip pat galima pastebėti didelių skirtumų tarp ES valstybių narių, nes šis keliavimo intensyvumas kito nuo 25,1 proc. Rumunijoje (2013 m. duomenys) iki 88,5 proc. Suomijoje.

Kalbant apie pasiūlą, apskaičiuota, kad 2014 m. ES 28 veikė šiek tiek daugiau nei 570 000 turistų apgyvendinimo įstaigų, kuriose buvo siūloma beveik 31 mln. nakvynės vietų (žr. 2 lentelę). Beveik trečdalis (32,2 proc.) visų ES 28 siūlomų nakvynės vietų buvo tik dviejose ES valstybėse narėse, t. y. Prancūzijoje (5,1 mln. nakvynės vietų) ir Italijoje (4,8 mln. nakvynės vietų), o toliau pagal šį rodiklį buvo Jungtinė Karalystė (2013 m. duomenys), Ispanija ir Vokietija.

Pastaraisiais metais turistų apgyvendinimo įstaigose praleistų nakvynių skaičius iš esmės didėjo (žr. 1 grafiką). Šis skaičius buvo trumpam sumažėjęs 2008 ir 2009 m. dėl finansų ir ekonomikos krizės: 2008 m. turistų nakvynių skaičius ES 28 sumažėjo 0,6 proc., o 2009 m. – dar 2,1 proc. Tačiau 2010 m. nakvynių skaičius padidėjo 4,7 proc. ir ši teigiama tendencija tęsėsi 2011 m. (3,3 proc. augimas), 2012 m. (4,3 proc. augimas) ir 2013 m. (2,1 proc. augimas). 2014 m. nakvynių turistų apgyvendinimo įstaigose ES 28 skaičius buvo didžiausias – 2,7 mlrd. nakvynių, t. y. 1,8 proc. daugiau nei 2013 m.

Turistų nakvynės keliaujant užsienyje

2014 m. ES 28 nuolatiniai gyventojai 2,6 mlrd. nakvynių praleido keliaudami užsienio šalyse (žr. 3 lentelę). Aptariamais metais Vokietijos nuolatiniai gyventojai praleido 730 mln. nakvynių keliaudami už Vokietijos ribų, o Jungtinės Karalystės nuolatiniai gyventojai – 564 mln. nakvynių (2013 m. duomenys); šių dviejų valstybių narių nuolatinių gyventojų nakvynės sudarė daugiau nei pusę (50,4 proc.) viso šio ES 28 rodiklio.

Vertinant pagal visą šalies gyventojų skaičių, daugiausia nakvynių užsienyje vienam gyventojui teko Liuksemburgui (vidutiniškai 24,6 per metus 2014 m.), kiek mažiau – Kiprui (20,3). Šio sąrašo gale yra Rumunijos, Graikijos ir Bulgarijos nuolatiniai gyventojai, kurie 2014 m. vidutiniškai užsienyje praleido mažiau nei vieną nakvynę (žr. 2 grafiką).

Populiariausios paskirties šalys Europos Sąjungoje

2014 m. pati populiariausia užsieniečių ES paskirties šalis buvo Ispanija – jos turistų apgyvendinimo įstaigose praleista 260 mln. nakvynių arba 21,5 proc. viso ES 28 rodiklio (žr. 3 grafiką ir 4 lentelę). Be Ispanijos, kitos trys populiariausios tarp užsieniečių ES paskirties šalys buvo Italija (187 mln. nakvynių), Prancūzija (131 mln. nakvynių) ir Jungtinė Karalystė (105 mln. nakvynių, 2013 m. duomenys), kuriose kartu užsieniečiai praleido daugiau nei pusę (56,6 proc.) visų savo nakvynių ES 28. Rečiausiai lankytasi Liuksemburge ir Latvijoje, tačiau vertinant šiuos duomenis reikėtų atsižvelgti į šių valstybių narių dydį.

Praleistų nakvynių (nuolatinių gyventojų ir užsieniečių) skaičių galima įvertinti lyginant kiekvienos šalies gyventojų skaičių ir taip nustatant turizmo intensyvumo rodiklį. 2014 m. pagal šį rodiklį Viduržemio jūros Maltos ir Kipro salos, Kroatija ir Austrijos Alpių regionai ir miestai buvo populiariausios turistų paskirties vietos ES 28 (žr. 4 grafiką); atsižvelgiant į joms taikomą šį turizmo intensyvumo rodiklį, Juodkalnija (2012 m. duomenys) ir Islandija (2013 m. duomenys) taip pat buvo populiarios.

Ekonominiai tarptautinių kelionių aspektai

Ekonominę tarptautinio turizmo svarbą galima įvertinti pagal tarptautinių kelionių įplaukų ir BVP santykį; šie duomenys paimti iš mokėjimų balanso statistikos ir į juos įtrauktos tiek verslo, tiek laisvalaikio kelionės. 2014 m. šis kelionių įplaukų ir BVP santykis buvo didžiausias šiose ES valstybėse narėse: Kroatijoje (17,2 proc.), Maltoje (14,4 proc.) ir Kipre (12,3 proc.), o tai patvirtina turizmo svarbą šioms šalims (žr. 5 lentelę). Absoliučiaisiais dydžiais didžiausios tarptautinių kelionių įplaukos 2014 m. buvo Ispanijoje (49,0 mlrd. EUR) ir Prancūzijoje (43,2 mlrd. EUR), toliau sąraše – Jungtinė Karalystė, Italija ir Vokietija (šiose trijose valstybėse narėse įplaukos buvo 33–35 mlrd. EUR).

Daugiausiai tarptautinėms kelionėms išleista Vokietijoje (2014 m. – 70,3 mlrd. EUR), Jungtinėje Karalystėje (47,8 mlrd. EUR) ir Prancūzijoje (36,7 mlrd. EUR).

Grynosios kelionių įplaukos 2014 m. buvo didžiausios Ispanijoje (iš ES valstybių narių): 35,4 mlrd. EUR, o Vokietijoje šioje srityje užfiksuotas didžiausias deficitas (-37,6 mlrd. EUR).

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Statistikoje turizmu vadinama keliautojų, trumpesniam nei metų laikotarpiui išvykstančių į už jų įprastos gyvenimo aplinkos esančią paskirties vietą, veikla. Pagrindinis tikslas gali būti bet koks, pvz., verslo, laisvalaikio ar kiti asmeniniai reikalai, išskyrus tikslą būti įdarbintam lankomos vietovės nuolatinio gyventojo, namų ūkio ar įmonės. Šiuo metu į turizmo statistiką įtraukiamos bent vienos nakvynės kelionės, o nuo ataskaitinių 2014 m. į oficialią Europos statistiką taip pat bus įskaičiuojamos išvykstamojo turizmo vienadienės kelionės.

Turizmo statistikos sistema nustatyta 1995 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvoje 95/57/EB dėl statistinės informacijos turizmo srityje rinkimo. Pagal šią direktyvą ES valstybės narės privalo reguliariai teikti palyginamos turizmo statistikos duomenų rinkinį.

2011 m. liepos mėn. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba priėmė naują Reglamentą (ES) Nr. 692/2011 dėl Europos turizmo statistikos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 95/57/EB; šis reglamentas taikomas nuo 2012 m. ataskaitinių metų.

ES turizmo statistiką sudaro dvi pagrindinės sudedamosios dalys: su kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų pajėgumu ir užimtumu susijusi statistika ir su turizmo paklausa susijusi statistika. Daugumoje ES valstybių narių pirmojo tipo duomenys renkami rengiant apklausas, į kurias atsako apgyvendinimo įstaigos, o antrojo tipo duomenys daugiausia renkami apklausiant keliautojus, kai jie kerta sienas, arba rengiant namų ūkių apklausas.

Į kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų pajėgumo statistiką įtraukiamas įstaigų skaičius, miegamųjų kambarių skaičius ir nakvynės vietų skaičius. Ši statistika rengiama kasmet ir pateikiama suskirstyta pagal įstaigos tipą arba regioną.

Kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų užimtumo statistika siejama su (į apgyvendinimo įstaigas) atvykusių turistų skaičiumi ir nuolatinių gyventojų bei užsieniečių praleistų nakvynių skaičiumi. Duomenys skirstomi pagal įstaigos tipą arba regioną. Galima susipažinti ir su metų ir mėnesio statistikos eilutėmis. Be to, rengiama miegamųjų kambarių ir nakvynės vietų panaudojimo (užimtumo lygio) statistika.

Turizmo paklausos statistika renkama atsižvelgiant į turistinių kelionių skaičių (ir šiose kelionėse praleistų nakvynių skaičių) ir skirstoma pagal:

  • paskirties šalį;
  • tikslą;
  • kelionės trukmę;
  • apgyvendinimo tipą;
  • išvykimo mėnesį;
  • transporto rūšį;
  • išlaidas.

Šie duomenys taip pat analizuojami atsižvelgiant į socialinius ir demografinius turisto požymius:

  • lytį;
  • amžiaus grupę;
  • išsilavinimą;
  • namų ūkio pajamas;
  • aktyvumo statusą.

Turizmui tyrinėti galima naudoti kitų oficialių šaltinių duomenis. Pavyzdžiui:

  • verslo struktūros statistiką ir trumpojo laikotarpio verslo statistiką, kuria gali būti naudojamasi siekiant gauti papildomos informacijos apie turizmo srautus ir ekonominius tam tikrų su turizmu susijusių sektorių rodiklius;
  • užimtumo turistų apgyvendinimo sektoriuje duomenis pagal darbo jėgos tyrimą (DJT), nagrinėjamus pagal darbo laiką (visą arba ne visą darbo dieną), užimtumo padėtį, amžių, išsilavinimo lygį, lytį, nuolatinį darbo pobūdį ir ilgalaikį darbą tam pačiam darbdaviui (metų ir ketvirčio duomenys);
  • asmeninių kelionių įplaukų ir išlaidų duomenis pagal mokėjimų balansą;
  • transporto statistiką (pvz., keleivinio oro transporto).

Aplinkybės

Remiantis Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (JTPTO) leidiniu „Turizmo apžvalga“ (anglų k.)), ES yra svarbi turizmo paskirties vieta, o penkios jos valstybės narės 2014 m. priklausė populiariausių turistų lankomų valstybių dešimtukui. Turizmas gali padėti kurti naujas darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą, be to, jis padeda vystytis kaimo, pakraščio ir mažiau išsivysčiusioms vietovėms. Dėl šių aplinkybių ir atsižvelgiant į platesnes regionų politikos ir tvaraus vystymosi politikos sritis didėja patikimos ir suderintos turizmo statistikos poreikis.

Turizmas gali būti labai svarbus Europos regionų vystymuisi. Turizmo reikmėms plėtojant infrastruktūrą prisidedama prie vietos plėtros, o kuriamos ar išsaugomos darbo vietos padeda spręsti pramonės ar kaimo vietovių nuosmukio problemas. Tvarus turizmas susijęs su kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimu ir stiprinimu, ir aprėpia labai įvairias sritis – nuo meno, kulinarinio paveldo iki biologinės įvairovės apsaugos.

2006 m. Europos Komisija priėmė komunikatą „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“ (KOM(2006) 134 galutinis). Šiame dokumente aptariamos įvairios problemos, su kuriomis turizmui teks susidurti artimiausiais metais, pvz., Europos gyventojų senėjimas, didėjanti išorės konkurencija, labiau specializuoto turizmo paklausa ir poreikis plėtoti tvaresnius ir aplinkai mažiau kenkiančius turizmo būdus. Komunikate taip pat teigiama, kad konkurencingesnė turizmo pasiūla ir tvarios paskirties vietos geriau tenkintų turistų poreikius ir užtikrintų Europos vietą tarp pasaulyje populiariausių turizmo paskirties vietovių. Vėliau, 2007 m. spalio mėn., priimtas kitas komunikatas „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“ (KOM(2007) 621 galutinis), kuriame siūlomi veiksmai, susiję su tvariu paskirties vietų valdymu, tvarumo aspektų įtraukimu į įmonių veiklą ir turistų informavimu apie tvarumą.

Lisabonos sutartyje pripažįstama turizmo svarba, nustatoma ES kompetencijos sritis turizmo sektoriuje ir numatoma priimti sprendimus kvalifikuota balsų dauguma. Turizmui skirtame Sutarties straipsnyje nurodoma, kad ES „papildo valstybių narių veiklą turizmo sektoriuje, ypač skatindama Sąjungos įmonių konkurencingumą šiame sektoriuje“. 2010 m. birželio mėn. Europos Komisija priėmė komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (KOM(2010) 352 galutinis). Šiuo komunikatu skatinama derinti su turizmu susijusias iniciatyvas ir nustatoma nauja veiksmų sistema, pagal kurią bus didinamas turizmo konkurencingumas ir gebėjimas užtikrinti tvarų augimą. Pasiūlytos kelios Europos arba tarptautinės iniciatyvos šiems tikslams pasiekti, įskaitant susijusias su turizmo socialinės ir ekonominės žinių bazės įtvirtinimu.

Taip pat žr.

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Pagrindinės lentelės

Duomenų bazė

Specialus skyrius

Metodika ir metaduomenys

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)

Kita informacija

Kitos nuorodos