Demografiniai pokyčiai regionuose
- 2011 m. kovo mėn. duomenys. Naujausi duomenys – Papildoma Eurostato informacija, pagrindinės lentelės ir duomenų bazė.
Šaltinis – Eurostatas (demo_r_d3dens)
Šiame straipsnyje apžvelgiamos pastarojo laikotarpio Europos Sąjungos (ES) regionų demografinių pokyčių dėl natūralios gyventojų kaitos ar migracijos tendencijos. Šiuo metu ypač svarbus veiksnys yra migracija. Demografinės tendencijos labai veikia ES šalių visuomenę ir kelia didelių problemų visose politikos srityse. Todėl išsami statistinė informacija vienodai svarbi tiek politikams, tiek piliečiams.
Svarbiausi statistiniai rezultatai
Šaltinis – Eurostatas (demo_r_gind3)
Šaltinis – Eurostatas (reg_gind3) ir (demo_gind)
,_by_NUTS_3_regions,_2008.PNG)
Šaltinis – Eurostatas (reg_gind3) ir (demo_gind)
Šaltinis – Eurostatas (demo_r_frate2)
Šaltinis – Eurostatas (demo_r_mlifexp)
Šaltinis – Eurostatas (demo_r_mlifexp)
Šaltinis – Eurostatas (demo_r_d2jan)
Gyventojų skaičius ir tankis
2009 m. sausio 1 d. duomenimis Europos Sąjungos 27 valstybėse narėse iš viso buvo 499,7 mln. gyventojų. Gyventojų tankis ES-27 2008 m. sudarė apie 116 gyventojų 1 km2.
1 žemėlapis. pateikiamas gyventojų tankis 2008 m. Paprastai NUTS 3 lygio regionai, kuriems priskiriama šalies sostinė ir dažniausiai – artimiausi kaimyniniai regionai, apgyvendinti tankiausiai.
NUTS 3 lygio Paris regionas apgyvendintas kur kas tankiau nei kiti (21 022 gyventojų 1 km2), šiek tiek rečiau – Inner London West (10 094) ir Inner London East (9 049). Gyventojų tankis viršija 5 000 1 km2 šiuose NUTS 3 lygio regionuose (mažėjimo tvarka): Hauts-de-Seine (Prancūzija), Bucureşti (Rumunija), Bruxelles-Capitale/Brussel-Hoofdstad (Belgija), Seine-Saint-Denis ir Val-de-Marne (Prancūzija), Melilla (Ispanija) ir Basel-Stadt (Šveicarija).
Rečiausiai apgyvendintas 3 lygio statistinis regionas 2008 m. tirtoje teritorijoje buvo Landsbyggd (Islandija) – 1 km2 šiame regione teko vos 1,2 gyventojo. ES-27 teritorijoje rečiausiai apgyvendintas NUTS 3 lygio regionas buvo Guyane (Prancūzija) – 1 km2 teko 2,7 gyventojo.
Demografiniai pokyčiai 2008 m.
Tam tikrų ataskaitinių metų demografiniai pokyčiai – skirtumas tarp gyventojų skaičiaus kitų metų sausio 1 d. ir tų ataskaitinių metų sausio 1 d. Gyventojų skaičius kinta dėl gimimų ir mirčių bei dėl imigracijos ir emigracijos. Taigi demografinių pokyčių rodiklį sudaro dvi dedamosios: natūrali kaita (skirtumas tarp gyvų gimusių kūdikių skaičiaus ir mirčių skaičiaus) bei grynoji migracija ir statistinis koregavimas (žr. „Duomenų šaltiniai ir turimi duomenys“).
2, 3 ir 4 žemėlapiai. apibūdinami demografiniai pokyčiai ir dvi minėtos dedamosios 2008 m. pagal NUTS 3 lygio regionus. Kad būtų galima palyginti, demografinių pokyčių duomenys ir minėtos dedamosios pateikiamos kaip apytikriai dydžiai 1 000 gyventojų, t. y. remiantis santykiu su vidutiniu atitinkamo regiono gyventojų skaičiumi (žr. „Duomenų šaltiniai ir turimi duomenys“).
Paveikslėliuose pateikiamos skirtingos demografinių pokyčių tendencijos konkrečiuose regionuose: nuo skaičiaus didėjimo iki mažėjimo (2 žemėlapis.) dėl teigiamos ar neigiamos natūralios kaitos (3 žemėlapis.) ir teigiamos ar neigiamos grynosios migracijos ir statistinio koregavimo (4 žemėlapis.).
Esama demografinė padėtis ES-27 patvirtina nuolatinio augimo tendenciją, vyraujančią nuo XX am. 7-tojo dešimtmečio. 2008 m. ES-27 gyventojų skaičius padidėjo 4,1 1 000 gyventojų dėl natūralaus gyventojų skaičiaus augimo (žr. „Duomenų šaltiniai ir turimi duomenys“), kuris sudarė 1,2 1 000 gyventojų, ir grynosios migracijos [1], kuris sudarė 2,9 1 000 gyventojų. Nepaisant to, kad 2008 m. ES-27 gyventojų skaičius išaugo, demografiniai pokyčiai atskirose valstybėse narėse buvo netolygūs. 2008 m. gyventojų skaičius didėjo 20 ES valstybių narių, o likusiose septyniose – mažėjo.
Gyventojų labiausiai mažėjo šiaurės rytų ir rytų bei dalyje pietryčių NUTS 3 lygio regionų. 2008 m. ši tendencija visų pirma paveikė kai kuriuos Bulgarijos, Vokietijos, Rumunijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Kroatijos regionus. Daugumoje šių šalių NUTS 3 lygio regionuose gyventojų skaičius mažėjo labiau nei didėjo kituose. Gyventojų skaičius taip pat mažėjo šiaurinėse Švedijos dalyse, Suomijos Itä-Suomi regione, daugelyje Graikijos bei Portugalijos regionų ir keliuose Turkijos regionuose. Kipre, Liuksemburge ir Maltoje, priešingai – gyventojų skaičius didėjo, taip pat kaip ir Juodkalnijoje bei buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir šiek tiek labiau – Turkijoje.
Beveik visuose vakarų ir pietvakarių ES regionuose 2008 m. gyventojų skaičius didėjo. Ši tendencija ypač ryški Airijoje ir beveik visuose Jungtinės Karalystės regionuose, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje (taip pat Prancūzijos užjūrio departamentuose) ir Ispanijos ir Portugalijos salose Atlanto vandenyne. Austrijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose gyventojų skaičius taip pat augo.
Į 2 žemėlapis. apibūdintą padėtį galima įsigilinti, nagrinėjant dvi minėtas demografinių pokyčių dedamąsias, t. y. natūralią kaitą ir grynąją migraciją[2].
3 žemėlapis. matyti, kad 2008 m. daugelyje ES regionų mirštamumas buvo didesnis nei gimstamumas. Ši neigiama natūralios gyventojų kaitos tendencija paplitusi plačiai ir apima beveik pusę ES regionų. Teigiama tendencija vyrauja Airijoje, centrinėje Jungtinės Karalystės dalyje, daugumoje Prancūzijos, Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Šveicarijos, Islandijos, Lichtenšteino, Danijos ir Norvegijos regionų. Visuose šiuose regionuose 2008 m. gyvų kūdikių gimimų buvo daugiau nei mirčių.
Daugelyje Vokietijos regionų, Vengrijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje mirčių užregistruota daugiau nei gimimų, taip pat kaip ir Baltijos jūros regiono valstybėse narėse, Graikijos šiaurinėje ir Italijos pietinėje dalyse. Kitose šalyse bendrosios tendencijos buvo tolygesnės.
Viena iš pagrindinių lėtesnio natūralaus gyventojų skaičiaus augimo priežasčių yra tai, kad ES gyventojai turi mažiau vaikų nei anksčiau. Suvestiniu lygmeniu 27 esamose ES valstybėse narėse bendrasis gimstamumo rodiklis sumažėjo nuo apytiksliai 2,5 gimusių gyvų kūdikių vienai moteriai XX am. 7-tojo dešimtmečio pradžioje iki 1,60 2006–2008 m. (Bendrojo gimstamumo rodiklio apibrėžtis pateikiama Duomenų šaltiniai ir turimi duomenys).
Nacionaliniu lygmeniu 2006–2008 m. 17-oje iš 27 valstybių narių bendrasis gimstamumo rodiklis buvo mažesnis nei 1,5 vaiko vienai moteriai. Laikoma, kad išsivysčiusiose pasaulio dalyse 2,1 gyvų kūdikių gimimų vienai moteriai bendrasis gimstamumo rodiklis yra pakankamas, t. y. išlaikant šį lygį gyventojų skaičius ilgainiui išliktų stabilus, jei nebūtų emigracijos ir imigracijos. 2006–2008 m. beveik visoje ES ir ELPA teritorijoje bei šalyse kandidatėse, išskyrus Turkiją ir Islandiją, šis rodiklis vis dar buvo gerokai mažesnis nei minėtas stabilumą užtikrinantis lygis.
5 žemėlapis. pateikiami bendrojo gimstamumo rodiklio skirtumai pagal NUTS 2 lygio regionus. Tarp nagrinėtųjų 317 NUTS 2 lygio regionų 2006–2008 m. bendrasis gimstamumo rodiklis vidutiniškai svyravo nuo vieno vaiko vienai moteriai Asturias regione Ispanijoje iki 3,7 – Prancūzijos Guyane užjūrio departamente.
Tikėtina gyvenimo trukmė gimstant per pastaruosius 50 metų padidėjo apytiksliai 10 metų, pagerėjus socialinėms, ekonominėms ir aplinkos sąlygoms, vystantis medicinai ir sveikatos priežiūrai.
6 ir 7 žemėlapiai. pateikiama vidutinė vyrų ir moterų tikėtina gyvenimo trukmė gimstant 2006–2008 m. pagal NUTS 2 lygio regionus. Šiuos du paveikslėlius galima lengvai palyginti, nes vyrų ir moterų tikėtina gyvenimo trukmė žymima panašiomis spalvomis.
Visuose regionuose moterys gyvena ilgiau nei vyrai. ES-27 lygmeniu vidutinė moterų tikėtina gyvenimo trukmė gimstant – 82,2 m., o vyrų – 76,1 m. Taigi, skirtumas – 6,1 m.
Regionų duomenys pabrėžė didelį skirtumą tarp mažiausių ir didžiausių moterų ir vyrų duomenų verčių. Mažiausia moterų gyvenimo trukmė – 76,0 m. (Rumunijos Vest ir Nord-Vest regionuose ir Bulgarijos Yugoiztochen ir Severozapaden regionuose), o vyrų – 65,5 m. (Lietuvoje). Didžiausia tikėtina gyvenimo trukmė gimstant – 86,0 m. moterų ir 80,2 m. vyrų – nustatyta Šveicarijos Ticino regione.
6 žemėlapis. matyti, kad mažesnė nei 74 m. (imtinai) vyrų tikėtina gyvenimo trukmė gimstant daugeliu atvejų nustatyta rytinėje ES-27 dalyje: beveik visuose Baltijos jūros regiono valstybių, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Juodkalnijos regionuose bei keliuose Čekijos, Portugalijos ir Kroatijos regionuose, o ilgiau nei 80 m. vyrai gyvena Åland (Suomija) ir Ticino (Šveicarija) regionuose. 7 žemėlapis. pateikiama regioninė moterų tikėtinos gyvenimo trukmės gimstant sklaida: dažniausiai rytinėje Europos dalyje (įskaitant visus Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Bulgarijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Juodkalnijos regionuose ir daugumoje Vengrijos regionų) šios vertės yra iki 78 m. (imtinai). Ilgiau nei 84 m. gyvena daugelio Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos regionų vyrai, taip pat Austrijos Salzburg regiono ir Šveicarijos bei Lichtenšteino gyventojai.
Mažiausias vyrų ir moterų šio rodiklio skirtumas yra 3,4 m. Suomijos Åland regione, o didžiausias – Lietuvoje (11,8 m.)
Trečiasis demografinių pokyčių veiksnys (be gimstamumo ir mirštamumo) – grynoji migracija. Kadangi daugelyje ES šalių šiuo metu demografinė padėtis tokia, kad natūrali gyventojų kaita beveik pastovi arba neigiama, grynoji migracija tampa vis svarbesnė gyventojų skaičiui išlaikyti. Be to, migracija netiesiogiai prisideda prie natūralaus augimo, nes migrantai susilaukia vaikų. Migrantai taip pat paprastai yra jaunesni ir nepasiekę didesnės mirties tikimybės amžiaus.
4 žemėlapis. pateikiami grynosios migracijos duomenys (įskaitant statistinį koregavimą) 2008 m. ES-27, ELPA ir šalių kandidačių NUTS 3 lygio regionuose.
Kai kuriuose ES-27 regionuose neigiamą natūralią kaitą kompensavo teigiama grynoji migracija. Tai ypač ryškiai matyti Graikijos Kerkyra ir Ioannina regionuose, Italijos šiaurės ir centriniuose regionuose, Pest (Vengrija), Pieriga (Latvija), La Palma (Ispanija), Wiener Umland/Nordteil (Austrija) ir Landes (Prancūzija) regionuose. Priešinga tendencija, kai teigiamą natūralią kaitą nustelbia neigiama grynoji migracija, kur kas retesnė, tačiau vis dėlto pastebima Lenkijos Miasto Poznań ir Miasto Kraków regionuose, Austrijos Osttirol ir Lungau regionuose, Prancūzijos Ardennes regione ir Vokietijos Würzburg Landkreis ir Mainz Kreisfreie Stadt regionuose.
4 įvairių šalių regionai, iš kurių daugiau žmonių išvyko, nei į juos atvyko (neigiama grynoji migracija), matyti 4 žemėlapis.:
- Šiaurės šalys – Islandija, Norvegijos ir Švedijos šiaurės regionai, Suomijos vakarų ir rytų regionai;
- šiaurės vakarų ir centrinė Europa – keli Airijos regionai, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, dauguma Vokietijos regionų, Prancūzijos šiaurės rytų regionai ir Austrijos pietų regionai;
- rytų Europa – dauguma Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos regionų;
- pietų Europa – dauguma Portugalijos regionų, keli Ispanijos regionai, pietų Italija, Graikija ir keli Kroatijos regionai.
Neigiama grynoji migracija taip pat nustatyta Prancūzijos užjūrio departamentuose Gvadelupoje ir Martinikoje.
Kai kuriuose regionuose abiejų gyventojų kaitos (natūralios kaitos ir grynosios migracijos) dedamųjų poslinkiai nukreipti ta pačia linkme.
Liuksemburge, Maltoje, Kipre, Lichtenšteine ir Juodkalnijoje bei daugumoje Airijos, Belgijos, Nyderlandų, Ispanijos, Slovėnijos ir Norvegijos regionų vyravo tiek teigiama natūrali kaita, tiek teigiama grynoji migracija, todėl bendras jų gyventojų skaičius padidėjo.
O daugumoje Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kroatijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos NUTS 3 lygio regionuose abiejų šių dedamųjų tendencijos buvo neigiamos. Dėl to 2008 m. jų gyventojų skaičius labai sumažėjo.
Išnagrinėjus grynąją migraciją NUTS 3 lygio regionuose, kuriems priskiriamos ir šalių sostinės [3] nustatytos šios tendencijos.
Dvidešimt keturiuose regionuose gyventojų skaičius didėjo dėl teigiamos natūralios kaitos ir labai teigiamos grynosios migracijos. Ši tendencija ypač ryški Šiaurės šalių sostinių regionuose (Oslo Norvegijoje, Höfudborgarsvædi Islandijoje, Stockholms län Švedijoje, Byen Danijoje bei Uusimaa Suomijoje), centrinėje Europoje (Liuksemburge, Arr. de Bruxelles-Capitale/Arr. van Brussel-Hoofdstad Belgijoje, Osrednjeslovenska Slovėnijoje ir Hlavní mesto Praha Čekijoje) bei Ispanijos Madrid regione.
Keturiuose regionuose neigiamą natūralią kaitą kompensavo teigiama grynoji migracija: Budapest (Vengrija), Sofia (stolitsa) (Bulgarija), Bucureşti (Rumunija) ir Vilniaus apskritis (Lietuva).
Penkiuose regionuose gyventojų skaičius augo nepaisant neigiamos grynosios migracijos: Inner London ir Outer London (Jungtinė Karalystė), Dublin (Airija), Paris (Prancūzija) ir Grande Lisboa (Portugalija).
Latvijos Riga regione gyventojų apskritai mažėjo dėl neigiamos natūralios kaitos ir neigiamos grynosios migracijos.
Gyventojų senėjimas – esama padėtis
Bendras gyventojų amžius ilgėja, nes nuolat ir žymiai auga tikėtina gyvenimo trukmė gimstant, mažėja gimstamumas ir auga pensinio amžiaus gyventojų skaičius, ypač dėl „kūdikių bumo“ po Antrojo pasaulinio karo. Pagal išlaikomo ir darbingo amžiaus asmenų santykį nustatomas ryšis tarp darbingo amžiaus gyventojų ir pagyvenusių asmenų.
8 žemėlapis. pateikiamas išlaikomo ir darbingo amžiaus asmenų santykis ES, ELPA ir šalių kandidačių NUTS 2 lygio regionuose. ES-27 lygmeniu vyresnių nei 65 m. gyventojų dalis darbingo amžiaus gyventojų atžvilgiu sudarė 25,6 proc. Kitaip tariant, vidutiniškai 100 darbingo amžiaus gyventojų išlaikė 26 65 m. ar vyresnius gyventojus. 2009 m. pradžioje šis santykis siekė nuo 5,4 proc. Turkijos Van regione iki 43,3 proc. Italijos Liguria regione.
68 regionuose išlaikomo ir darbingo amžiaus asmenų santykis buvo didesnis nei 30 proc., būtent:
- Šiaurės šalyse – Švedijos ir Suomijos regionuose;
- šiaurės rytų ir centrinėje bei rytų Europoje – Jungtinės Karalystės, Belgijos, Vokietijos ir Bulgarijos regionuose;
- Viduržemio jūros šalyse, įskaitant Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos ir Graikijos regionus.
Išvada
Šiame skyriuje apžvelgiami tam tikri ES-27 valstybių narių, ELPA ir šalių kandidačių regionų demografinių tendencijų aspektai nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. Stengtasi nustatyti įvairių šalių regionų, kuriems būdingi tie patys reiškiniai, grupes.
Nepaisant to, kad keliuose regionuose gyventojų skaičius mažėjo, bendras ES-27 gyventojų skaičius kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais didėjo maždaug 2 mln. Pagrindinis gyventojų skaičiaus augimo veiksnys – grynoji migracija, kompensavusi neigiamą natūralią daugelio regionų gyventojų kaitą.
Galima teigti, kad ateinančiais dešimtmečiais ES demografinių pokyčių poveikis bus labai reikšmingas. Tolygiai mažas gimstamumas ir ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė gimstant rodo, kad visuomenė senės. Kai kuriuose regionuose šis poslinkis jau akivaizdus.
Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti
Šaltiniai: Eurostato demografinė statistika.
Daugiau informacijos galima rasti Eurostato svetainės specialiame skyriuje, skirtame demografinei statistikai.
Aplinkybės
Demografinės tendencijos labai veikia Europos Sąjungos šalių visuomenę. ES visuomenė senėja dėl ilgalaikio mažo gimstamumo, vis ilgėjančios gyvenimo trukmės ir todėl, kad „kūdikių bumo“ karta artėja link pensinio amžiaus. Mažėja darbingo amžiaus žmonių, o pagyvenusių skaičius auga.
Su visuomenės senėjimu susiję socialiniai ir ekonominiai pokyčiai greičiausiai turės labai didelį poveikį ES – tiek šalių, tiek regionų lygmenimis. Jie turi įtakos labai įvairioms politikos sritims ir mokyklinio amžiaus gyventojams, sveikatos priežiūrai, darbo jėgos struktūrai, socialinę apsaugai, socialinio draudimo klausimams ir valstybės finansams.
Papildoma Eurostato informacija
Leidiniai
- Eurostat regional yearbook 2011, 1 skyrius.
- European Regional and Urban Statistics - Reference guide 2008 (anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis).
Pagrindinės lentelės
- Regional demographic statistics (t_reg_dem)
- Total average population, by NUTS 2 regions (tgs00001)
- Population density, by NUTS 2 regions (tgs00024)
Duomenų bazė
- Regional demographic statistics (reg_dem)
- Population and area (reg_dempoar)
- Population at 1st January by sex and age from 1990 onwards (demo_r_d2jan)
- Population at 1st January by sex and age (source: OECD) - in persons (demo_r_d2janoecd)
- Annual average population by sex (demo_r_d3avg)
- Area of the regions (demo_r_d3area)
- Area of the regions (source: OECD) (demo_r_d2aroecd)
- Population density (demo_r_d3dens)
- Population density (source: OECD) (demo_r_d2deoecd)
- Population by sex and age groups on 1 January - NUTS level 3 regions (demo_r_pjanaggr3)
- Demographic balance and crude rates - NUTS level 2 and 3 regions (demo_r_gind3)
- Population and area (reg_dempoar)
- Population change (reg_dempch)
- Births and deaths (demo_r_d3natmo)
- Births by age of the mother (demo_r_d2natag)
- Deaths by sex and age (demo_r_d2morag)
- Infant mortality (demo_r_d2infmo)
- Fertility rates by age - NUTS level 2 regions (demo_r_frate2)
- Population change (reg_dempch)