Statistics Explained

Archive:Darbo užmokestis ir darbo sąnaudos

Revision as of 15:45, 13 September 2012 by Verdodo (talk | contribs)
2011 m. Lapkričio mėn. duomenys. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Versija anglų kalba yra naujesnė.

Šiame straipsnyje lyginami ir gretinami Europos Sąjungos (ES) darbo užmokesčio ir darbo sąnaudų duomenys. Darbo sąnaudomis paprastai vadinamos darbdavių išlaidos darbuotojams.

1 lentelė. Pajamos verslo ekonomikos subjektuose (visą darbo dieną dirbančių samdomųjų darbuotojų vidutinis metų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (1)
(EUR)
Šaltinis – Eurostatas (earn_gr_nace2) ir (earn_gr_nace)
1 grafikas. Visą darbo dieną dirbančių samdomųjų darbuotojų metų darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių mediana 2006 m. (1)
(EUR)
Šaltinis – Eurostatas (earn_ses_adeci)
2 grafikas. Mažą darbo užmokestį gaunantys samdomieji darbuotojai. Visą darbo dieną dirbantys samdomieji darbuotojai, kurių darbo užmokestis nesiekė dviejų trečiųjų metų darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos 2006 m. (1)
(samdomųjų darbuotojų proc.)
Šaltinis – Eurostatas (earn_ses_adeci)
3 grafikas. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas 2009 m. (1) (vidutinio valandos darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, kurį gauna vyrai ir moterys, skirtumas (proc.) pagal vyrų darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, nekoreguota forma)
Šaltinis – Eurostatas (tsiem040)
4 grafikas. Minimalus darbo užmokestis (1)
(EUR per mėnesį, 2011 m. liepos 1 d. duomenimis)
Šaltinis – Eurostatas (earn_mw_cur)
5 grafikas. Mažą darbo užmokestį gaunančių samdomųjų darbuotojų mokesčio tarifas. Darbo sąnaudų mokesčių pleištas 2010 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (tsiem050), OECD, Komisijos tarnybos
2 lentelė. Mažą darbo užmokestį gaunančių samdomųjų darbuotojų mokesčio tarifo rodikliai
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (tsiem050), (earn_nt_unemtrp) ir (earn_nt_lowwtrp)
6 grafikas. Vidutinės verslo ekonomikos valandos darbo sąnaudos 2009 m. (1)
(EUR)
Šaltinis – Eurostatas (lc_an_costh_r2) ir (lc_an_costh)
7 grafikas. Verslo ekonomikos darbo sąnaudų skirstymas 2009 m. (1)
(visų darbo sąnaudų proc.)
Šaltinis – Eurostatas (lc_an_struc_r2) ir (lc_an_struc)

Darbo užmokesčio ir darbo sąnaudų lygis bei struktūra – svarbūs makroekonomikos rodikliai, pagal kuriuos politikai, darbdaviai ir profesinės sąjungos vertina darbo rinkos pasiūlos ir paklausos sąlygas.

Svarbiausi statistiniai rezultatai

Darbo užmokestis neatskaičius mokesčių

2009 m. tarp ES valstybių narių vidutinis metų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, kurį gauna dešimties ar daugiau samdomųjų darbuotojų dydžio kategorijos įmonių samdomieji darbuotojai, buvo didžiausias Danijoje (56 044 EUR), toliau sąraše – Liuksemburgas (2010 m. duomenimis), Airija, Nyderlandai ir Vokietija (2010 m. duomenimis).Visose šiose šalyse šis rodiklis viršijo 40 000 EUR. Mažiausias darbo užmokestis buvo Rumunijoje (5 891 EUR 2010 m. duomenimis) ir Bulgarijoje (4 085 EUR) (žr. 1 lentelę).

2006 m. šalys pagal metų darbo užmokesčio medianą buvo išsidėsčiusios panašiai (žr. 1 grafiką) ir visose šalyse, išskyrus Maltą, vidutinis darbo užmokestis buvo didesnis nei jo mediana. 2006 m. didžiausia dalis samdomųjų darbuotojų, kuriuos galima priskirti prie gaunančių mažą darbo užmokestį, buvo Latvijoje (30,9 proc.). Lietuvoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje prie šios kategorijos taip pat buvo galima priskirti daugiau nei vieną samdomąjį darbuotoją iš keturių (žr. 2 grafiką).

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas

Nepaisant tam tikros pažangos, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas tebėra didelis, t. y. ES-27 vyrų ir moterų vidutinis darbo užmokestis labai skiriasi. 2009 m. moterims buvo mokama vidutiniškai 17,1 proc. mažiau nei vyrams. Mažiausias vidutinio darbo užmokesčio skirtumas buvo Slovėnijoje, Italijoje, Maltoje, Rumunijoje, Belgijoje (2008 m.), Lenkijoje ir Portugalijoje (10 proc. arba mažiau), didžiausias – Estijoje (2007 m.), Čekijoje ir Austrijoje (daugiau nei 25 proc.). Šiuos skirtumus gali lemti įvairūs veiksniai, pvz., dalyvavimo [[Glossary:Labour force|darbo jėgoje] skirtumai, profesijų ir veiklos, kurią paprastai vykdo daugiau vyrų ar moterų, skirtumai, darbo ne visą darbo dieną pasirinkimo skirtumai, taip pat privačiųjų ir viešųjų įstaigų žmogiškųjų išteklių skyrių požiūris į karjeros raidą ir nemokamas ar motinystės atostogas (taip pat žr. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui skirtą straipsnį).

Minimalus darbo užmokestis

2011 m. liepos mėn. 20-yje iš 27 ES valstybių narių (t. y. išskyrus Daniją, Vokietiją, Italiją, Kiprą, Austriją, Suomiją ir Švediją) ir dvejose šalyse kandidatėse (Kroatijoje ir Turkijoje) minimalus darbo užmokestis buvo įtvirtintas nacionalinėje teisėje – teisės aktuose arba nacionaliniuose sektorių susitarimuose.

2011 m. liepos mėn. duomenimis minimalus mėnesio darbo užmokestis buvo labai skirtingas (žr. 4 grafiką) – nuo 1 758 EUR Liuksemburge iki 158 ar 123 EUR atitinkamai Rumunijoje ir Bulgarijoje. Pakoregavus pagal perkamosios galios skirtumus šie valstybių narių neatitikimai (eurais) sumažėjo nuo 14/1 (didžiausias palyginti su mažiausiu) iki 6/1, skaičiuojant pagal perkamosios galios standartą (PGS). Didžiausių ir mažiausių verčių šalys liko tos pačios: didžiausia 1 466 PGS vertė nustatyta Liuksemburge, o mažiausia (243 PGS) Bulgarijoje (taip pat žr. minimalaus darbo užmokesčio statistikai skirtą straipsnį).

Darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir mokesčio tarifas

Pagal mokesčių pleišto duomenis nustatoma sąlyginė mokesčių našta (5 grafike ši informacija pateikiama pagal mažą darbo užmokestį gaunančių samdomųjų darbuotojų rodiklius). ES-27 mokesčių pleištas 2010 m. buvo 39,3 proc., t. y. šiek tiek mažiau nei prieš penkerius metus. Didžiausi mokesčio tarifai mažą darbo užmokestį gaunantiems samdomiesiems darbuotojams 2010 m. buvo Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje, Austrijoje ir Rumunijoje.

Per pastaruosius penkerius metus, kurių duomenys turimi iki 2010 m., ES valstybėse narėse mokesčio tarifai dažnai buvo mažinami. Labiausiai mokesčiai mažėjo Nyderlanduose, Kipre (iki 2007 m.), Lenkijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir Čekijoje. Kita vertus Prancūzijoje ir Italijoje mokesčių pleištas didėjo gan sparčiai.

Kiti 2 lentelėje pateikti rodikliai rodo, kokia darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių dalis yra atskaitoma (dėl didesnių mokesčio tarifų, socialinės apsaugos įmokų ir (arba) sumažėjusių arba panaikintų išmokų), kai darbuotojai grįžta į darbo rinką arba jų pajamos padidėja. Bendrieji ES-27 rodikliai rodo, kad 2005–2010 m. bedarbiai arba mažą darbo užmokestį gaunantys samdomieji darbuotojai buvo paprastai nelabai motyvuoti ieškoti (geriau) apmokamo darbo, nes iš jų darbo užmokesčio tokiu atveju būtų atskaitoma daugiau (taip pat žr. darbo užmokesčio statistikai skirtą straipsnį).

Darbo sąnaudos

2009 m. vidutinės valandos darbo sąnaudos (žr. 6 grafiką) ir darbo sąnaudų struktūra (žr. 7 grafiką) ES valstybėse narėse labai skyrėsi. 2009 m. verslo ekonomikos (NACE 2 red. B–N sekcijų) valandos darbo sąnaudos buvo nuo 36,94 EUR Belgijoje ir 36,11 EUR Danijoje iki 4,00 EUR Rumunijoje ir 2,88 EUR Bulgarijoje (pastaba – į šias vertes įtraukiamos ne tik samdomųjų darbuotojų darbo pajamos, bet ir profesinio mokymo sąnaudos, kitos išlaidos, mokesčiai ir subsidijos, kurias moka ar gauna verslo ekonomikos įmonės). Santykinė darbo užmokesčio svarba visose darbo sąnaudose sudarė 66,2 proc. Švedijoje (2007 m.), Belgijoje ir Prancūzijoje ji taip pat neviršijo 70 proc., o Jungtinėje Karalystėje, Slovėnijoje, Liuksemburge, Danijoje ir Maltoje ji sudarė ne mažiau kaip 85 proc.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Darbo užmokestis neatskaičius mokesčių

Darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – didžiausia darbo sąnaudų dalis (informacija teikiama pagal vidutinį metų darbo užmokestį neatskaičius mokesčių). Pagrindinės darbo užmokesčio apibrėžtys pateikiamos 2005 m. spalio 21 d. Reglamente 1738/2005. Darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – tai darbdavio tiesiogiai pinigais mokamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų, kurias turi mokėti samdomasis darbuotojas tarpininkaujant darbdaviui. Įskaitomos išmokos, nepriklausomai nuo to, ar jos mokamos reguliariai (13-as arba 14-as mėnesio darbo užmokestis, atostogų išmokos, premijos iš pelno, išmokos už nepanaudotas atostogas, nereguliarūs komisiniai ir kt.). Pateikiama verslo ekonomikos (iki 2007 m. imtinai – NACE 1.1 red. C–K sekcijų, nuo 2008 m. – NACE 2 red. B–N sekcijų) įmonių visą darbo dieną dirbančių samdomųjų darbuotojų informacija. Statistinis vienetas – įmonė arba vietos vienetas. Tyrimo grupė – visi vienetai, nors daugumoje šalių tirtos bent dešimties samdomųjų darbuotojų dydžio kategorijos įmonės.

Darbo užmokesčio medianos duomenys pagrįsti metų darbo užmokesčiu neatskaičius mokesčių ir atitinka visą darbo dieną dirbančių samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio medianą įmonėse, kuriose dirba dešimt ar daugiau samdomųjų darbuotojų. Mažą darbo užmokestį gaunantys samdomieji darbuotojai – tai visą darbo dieną dirbantys samdomieji darbuotojai, gaunantys mažiau nei du trečdalius metų darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos.

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu (nekoreguota forma) vadinamas samdomųjų darbuotojų vyrų vidutinio valandos darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių ir samdomųjų darbuotojų moterų vidutinio valandos darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių skirtumas, išreikštas kaip samdomųjų darbuotojų vyrų vidutinio valandos darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių procentinė dalis. Šio rodiklio rengimo metodika neseniai pakeista ir dabar grindžiama ne nesuderintais šaltiniais (kaip anksčiau), o duomenimis, kurie buvo gauti atliekant darbo užmokesčio struktūros tyrimą (DUST).

Pagal naują metodiką nekoreguotas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo rodiklis aprėpia visus pramonės, statybos ir paslaugų sektorių (NACE 2 red. B–N ir P–S sekcijos) įmonių (bent dešimties samdomųjų darbuotojų) samdomuosius darbuotojus (neapsiribojant tam tikru amžiumi ir darbo valandomis).

Minimalus darbo užmokestis

Minimalaus darbo užmokesčio statistika siejama su minimaliu mėnesio darbo užmokesčiu šalyse. Skelbiami kiekvienų metų sausio 1 d. ir liepos 1 d. darbo užmokesčio duomenys. Minimalus darbo užmokestis yra nustatomas teisės aktuose, dažnai po konsultacijų su socialiniais partneriais, arba tiesiogiai nacionaliniais sektorių susitarimais (pvz., Belgijoje ir Graikijoje). Šis minimalus darbo užmokestis paprastai taikomas visiems šalies samdomiesiems darbuotojams arba bent didžiajai jų daugumai. Minimalus darbo užmokestis nurodomas bendrąja suma, t. y. prieš atskaitant pajamų mokestį ir socialinės apsaugos įmokas. Šios įmokos skiriasi, priklausomai nuo šalies. Kai kuriose šalyse bazinis nacionalinis minimalus darbo užmokestis nustatomas ne mėnesiui, o valandai arba savaitei. Šių šalių valandos arba savaitės rodikliai perskaičiuojami į mėnesio rodiklius, taikant tiesiogiai šalių nurodytus perskaičiavimo koeficientus:

  • Airija: valandos užmokesčio dydis x 39 val. x 52 sav. / 12 mėn.;
  • Prancūzija. 1999 m. sausio mėn. – 2005 m. sausio mėn. duomenys: valandos užmokesčio dydis x 39 val. x 52 sav. / 12 mėn.; duomenys nuo 2005 m. liepos mėn.: valandos užmokesčio dydis x 35 val. x 52 sav. / 12 mėn.;
  • Malta: savaitės užmokesčio dydis x 52 sav. / 12 mėn.;
  • Jungtinė Karalystė: (valandos užmokesčio dydis x vidutinės bazinės apmokamos valandos per savaitę visą darbo dieną dirbantiems visų sektorių samdomiesiems darbuotojams x 52,18 sav.) / 12 mėn.;
  • Jungtinės Valstijos: valandos užmokesčio dydis x 40 val. x 52 sav. / 12 mėn.

Be to, jei minimalus darbo užmokestis mokamas daugiau nei už 12 mėnesių per metus (pvz., Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje jis mokamas už 14 mėnesių), duomenys koreguojami taip, kad į šiuos mokėjimus būtų atsižvelgta.

Darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir mokesčio tarifas

Darbo užmokestis atskaičius mokesčius (apskaičiuojamas remiantis darbo užmokesčiu neatskaičius mokesčių ir atitinka tą užmokesčio dalį, kurią samdomieji darbuotojai gali pasilikti ir išleisti arba sutaupyti. Priešingai nei darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių atveju, į darbo užmokestį atskaičius mokesčius neįskaičiuojamos socialinės apsaugos įmokos ir mokesčiai, tačiau įskaičiuojamos šeimos pašalpos.

Pagal mokesčio tarifo rodiklius (darbo sąnaudų mokesčių pleištą, nedarbo spąstus ir mažo darbo užmokesčio spąstus) siekiama stebėti darbo patrauklumą. Darbo sąnaudų mokesčių pleištu vadinamas darbo užmokesčiui neatskaičius mokesčių taikomas pajamų mokestis, pridėjus samdomojo darbuotojo ir darbdavio socialinės apsaugos įmokas, ir išreikštas visų darbo sąnaudų procentine dalimi. Šis rodiklis rengiamas nesusituokusių, vaikų neturinčių asmenų, uždirbančių 67 proc. vidutinio verslo ekonomikos (NACE 2 red. B–N sekcijos) darbuotojo darbo užmokesčio, atžvilgiu. Pagal nedarbo spąstus nustatoma darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių dalis, atskaitoma dėl didesnių mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų bei netekus nedarbo ir kitų pašalpų tuomet, kai bedarbis vėl pradeda dirbti; nedarbo spąstai – tai skirtumas tarp darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių ir padidėjusių grynųjų pajamų, keičiant statusą iš bedarbio į darbuotoją, išreikštas kaip darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių procentinė dalis. Šis rodiklis taip pat rengiamas nesusituokusių, vaikų neturinčių asmenų, uždirbančių 67 proc. vidutinio verslo ekonomikos (NACE 2 red. B–N sekcijos) darbuotojo darbo užmokesčio, atžvilgiu. Pagal mažo darbo užmokesčio spąstus nustatoma (procentinė) darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių dalis, atskaitoma bendrai kaip pajamų mokesčiai, socialinės apsaugos įmokos ir bet kokios nebemokamos pašalpos, kai darbo užmokestis neatskaičius mokesčių padidėja nuo 33 proc. iki 67 proc. vidutinio verslo ekonomikos (NACE 2 red. B–N sekcijos) darbuotojo darbo užmokesčio. Šis rodiklis rengiamas nesusituokusių, vaikų neturinčių asmenų atžvilgiu bei šeimų, kuriose tik vienas asmuo dirba ir kurios augina du vaikus nuo 6 iki 11 m.

Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudomis vadinamos su darbuotojais susijusios darbdavio išlaidos. Jos aprėpia samdomųjų darbuotojų darbo pajamas (įskaitant darbo užmokestį pinigais ir natūra bei darbdavio socialinės apsaugos įmokas); profesinio mokymo sąnaudas ir kitas išlaidas (pvz., samdymo sąnaudas, išlaidas darbo drabužiams ir užimtumo mokesčius, laikomus darbo sąnaudomis atėmus bet kokias gautas subsidijas). Šių darbo sąnaudų sudedamųjų dalių ir jų elementų apibrėžtys pateikiamos 2005 m. spalio 21 d. Reglamente 1737/2005. Duomenys yra susiję su trimis pagrindiniais rodikliais:

  • vidutinėmis mėnesio darbo sąnaudomis – visomis darbo sąnaudomis per mėnesį, padalintomis iš atitinkamo samdomųjų darbuotojų skaičiaus ir išreikštomis visos darbo dienos ekvivalentais;
  • vidutinėmis valandos darbo sąnaudomis – visomis darbo sąnaudomis, padalintomis iš atitinkamo darbo valandų skaičiaus;
  • darbo sąnaudų struktūra (darbo užmokestis; darbdavių socialinės apsaugos įmokos; kitos darbo sąnaudos), išreikšta visų darbo sąnaudų procentine dalimi.

Aplinkybės

Darbo sąnaudų ir darbo užmokesčio struktūra ir raida – svarbus bet kokios darbo rinkos bruožas, atspindintis asmenų darbo pasiūlą ir įmonių darbo paklausą.

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą galima bent jau iš dalies paaiškinti sektorių ir profesiniu atsiskyrimu, išsilavinimu ir mokymu, informuotumu ir skaidrumu bei tiesioginės diskriminacijos atvejais. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas taip pat atspindi kito pobūdžio nelygybę, visų pirma neproporcingą moterims tenkančių šeiminių prievolių dalį bei susijusius sunkumus derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Daug moterų dirba ne visą darbo dieną arba pagal nestandartines sutartis. Tai leidžia joms toliau dirbti ir vykdyti šeimines prievoles, tačiau turi neigiamos įtakos darbo užmokesčiui, karjeros raidai, galimybėms kilti karjeros laiptais ir pensijos dydžiui.

ES siekia skatinti lygias galimybes ir palaipsniui mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienodo vyrų ir moterų užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas, o 157 straipsnio 3 dalimi nustatomas vienodo požiūrio užimtumo ir profesinės veiklos teisės aktų teisinis pagrindas. 2010 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija patvirtino {{Template:EurLex|code=CELEX:52010DC0491:LT:NOT|title=2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją. Ši strategija pagrįsta įgyvendinant 2006–2010 m. gaires (COM(2006) 0092) sukaupta patirtimi ir ja siekiama nustatyti visapusę sistemą, pagal kurią Europos Komisija įsipareigotų skatinti lyčių lygybę visų sričių politikoje. Strategijoje pabrėžiamas lyčių lygybės vaidmuo siekiant ekonomikos augimo ir tvaraus vystymosi bei remiamas strategijos „Europa 2020“ lyčių lygybės aspektų įgyvendinimas.

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Pagrindinės lentelės

Earnings
Main tables
Earnings (t_earn)
Average gross annual earnings in industry and services, by gender (tps00175)
Tax wedge on labour cost (tsiem050)
Tax rate on low wage earners by marginal effective tax rates on employment incomes (tsiem060)
Gender pay gap in unadjusted form (tsiem040)
Minimum wages (tps00155)
Labour costs
Main tables
Labour costs (t_lc)
Labour cost index (teilm100)
Total wages and salaries (tps00113)
Social security paid by employer (tps00114)
Other labour costs (tps00115)
Hourly labour costs (tps00173)
Monthly labour costs (tps00174)

Duomenų bazė

Earnings
Database
Labour costs
Database

Specialus skyrius

Metodika/ Metaduomenys

Pagrindiniai duomenys: lentelės, grafikai ir žemėlapiai (MS Excel)

Kitos nuorodos

Taip pat žr.