Skurdžių pajamų statistika

Duomenys išgauti 2019 m. gegužės mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2020 m. spalio mėn.

Pagrindiniai akcentai

2017 m. ES skurdo rizikos (po socialinių pervedimų) lygis sumažėjo iki 16,9 proc. (−0,4 proc. punktų).

2017 m. dėl socialinių pervedimų 8,7 proc. ES gyventojų pakilo virš skurdo ribos.

2017 m. 20 proc. ES gyventojų, gaunančių didžiausias disponuojamąsias pajamas, gavo 5,1 kartų daugiau pajamų nei 20 proc. gyventojų, kurių disponuojamosios pajamos mažiausios.

Skurdo rizikos lygis 2017 m.

Šiame straipsnyje apžvelgiama nauja statistika apie skurdžias pajamas ir pajamų skirtumus Europos Sąjungoje (ES). Gyvenimo lygis įvairiose šalyse dažnai lyginamas pagal jų bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui. Taip pinigais išreiškiama, kiek viena šalis yra turtingesnė už kitą. Tačiau šis pagrindinis rodiklis nepakankamai gerai atskleidžia pajamų paskirstymą šalyje ir nesuteikia informacijos apie nepiniginius veiksnius, kurie gali būti labai svarbūs nustatant gyventojų gyvenimo kokybę. Viena vertus, pajamų paskirstymo skirtumai gali skatinti gyventojus gerinti savo padėtį darbu, inovacijomis ar naujais įgūdžiais. Kita vertus, tokie skirtumai dažnai siejami su nusikalstamumu, skurdu ir socialine atskirtimi.

Visas straipsnis

Skurdo rizikos lygis ir riba

Pradedant nuo 16,5 % 2010 m., ES 28 skurdo rizikos lygis (po socialinių pervedimų) šiek tiek kilo. 2011–2013 m. didelių svyravimų nenustatyta, tačiau 0,5 procentinių punktų (proc. punktų) šuolis 2014 m. lėmė tai, kad trejus metus iš eilės šis rodiklis buvo didžiausias (17,2 ir 17,3 proc.). 2017 m. (paskutiniai metai, kurių duomenų turima) rodiklis sumažėjo iki 16,9 proc. (−0,4 proc. punktų).

1 grafikas. Skurdo rizikos lygis ir riba 2017 m.
Šaltiniai – Eurostatas (ilc_li01) ir (ilc_li02)

Už šio ES 28 rodiklio, apskaičiuoto pagal nacionalinių rezultatų vidurkį, kuriam pritaikytas svorinis koeficientas, slypi dideli ES valstybių narių skirtumai (žr. 1 grafiką). Devyniose valstybėse narėse: Rumunijoje (23,6 proc.), Bulgarijoje (23,4 proc.), Lietuvoje (22,9 proc.), Latvijoje (22,1 proc.), Ispanijoje (21,6 proc.), Estijoje (21,0 proc.), Italijoje (20,3 proc.), Graikijoje (20,2 proc.) ir Kroatijoje (20,0 proc.) mažiausiai penktadalis gyventojų priklausė skurdo rizikos grupei. Tokia pat padėtis buvo ir Serbijoje (25,7 %), Šiaurės Makedonijoje ir Turkijoje (po 22,2 proc.). Mažiausi (ES valstybėse narėse) rodikliai buvo Čekijoje (9,1 proc.) ir Suomijoje (11,5 proc.). Remiantis Islandijos pateiktais duomenimis, šioje šalyje skurdo riziką patyrė dar mažesnė visų gyventojų dalis (8,8 proc.; 2016 m. duomenys).

Skurdo rizikos riba (taip pat pateikta 1 grafike) – tai 60 proc. nacionalinių ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos. Norint atlikti geografinius palyginimus, ji dažnai išreiškiama perkamosios galios standartais (PGS), kad būtų atsižvelgta į pragyvenimo išlaidų skirtumus įvairiose šalyse. 2017 m. ES valstybėse narėse šios ribos pajamų vertės buvo labai įvairios: nuo 3 182 PGS Rumunijoje iki 14 006 PGS Austrijoje. Liuksemburge jis rodiklis buvo dar didesnis – 17 604 PGS. Skurdo rizikos riba taip pat buvo palyginti maža Serbijoje (3 087 PGS), Šiaurės Makedonijoje (3 179 PGS) ir Turkijoje (3 987 PGS), o palyginti didelė – Islandijoje (13 316 PGS; 2016 m. duomenys), Norvegijoje (15 740 PGS) ir Šveicarijoje (16 225 PGS).

2 grafikas. Skurdo rizikos lygis po socialinių pervedimų 2017 m.
(ne jaunesnių kaip 16 m. amžiaus gyventojų proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ilc_li02)

Skirtingas visuomenės grupes skurdžios pajamos veikia nevienodai.
2017 m. ES 28 vyrų ir moterų skurdo rizikos lygis (gavus socialinius pervedimus) skyrėsi nedaug: 15,5 proc. vyrų, palyginti su 17,1 proc. moterų (žr. 2 grafiką). 2017 m. didžiausi skirtumai nustatyti Estijoje (6,0 proc. punktų), Latvijoje (5,8 proc. punktų), Lietuvoje (5,0 proc. punktų), Čekijoje (4,0 proc. punktų), Bulgarijoje (3,8 proc. punktų) ir Slovėnijoje (3,2 proc. punktų). Remiantis Airijos, Kroatijos, Kipro, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Maltos, Austrijos ir Vokietijos pateiktais duomenimis, šiose šalyse moterų skurdo rizikos lygis taip pat buvo ne mažiau kaip 2,0 proc. punktų didesnis nei vyrų, tokia pat padėtis buvo Šveicarijoje bei Norvegijoje. O Danijoje vyrų skurdo rizikos lygis buvo 1 proc. punktu didesnis nei moterų (toks pat (1 proc. punktas) buvo Šiaurės Makedonijos rodiklis).

1 lentelė. Skurdo rizikos lygis po socialinių pervedimų 2017 m. pagal dažniausią aktyvumo statusą
(ne jaunesnių kaip 18 m. amžiaus gyventojų proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ilc_li04)

Didesni skurdo rizikos lygio skirtumai išryškėja gyventojus suskirsčius pagal aktyvumo statusą.
Ypač pažeidžiama grupė – bedarbiai (žr. 1 lentelę). 2017 m. beveik pusė (47,8 proc.) ES 28 bedarbių patyrė skurdo riziką. Didžiausias rodiklis pasiektas Vokietijoje (70,6 proc.). Dešimtyje kitų ES valstybių narių (Lietuvoje, Bulgarijoje, Maltoje, Latvijoje, Liuksemburge, Jungtinėje Karalystėje, Rumunijoje, Vengrijoje, Švedijoje ir Estijoje), remiantis jų pateiktais duomenimis, šiai grupei 2017 m. buvo galima priskirti mažiausiai pusę bedarbių

2017 m. maždaug vienas iš septynių ES 28 pensininkų (14,2 proc.) priklausė skurdo rizikos grupei, o Estijoje (46,1 proc.), Latvijoje (43,7 proc.), Lietuvoje (36,7 proc.) ir Bulgarijoje (32,4 proc.) skurdo rizikos lygis buvo bent du kartus didesnis nei ES 28 vidurkis.

Dirbantiems gyventojams ši rizika kur kas mažesnė (2017 m. vidutiniškai 9,4 proc. visoje ES 28). 2017 m. gana didelis dirbančių gyventojų skurdo rizikos lygis nustatytas Rumunijoje (17,4 proc.), šiek tiek mažesnis – Liuksemburge (13,7 proc.) ir Ispanijoje (13,1 proc.), o Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Vengrijoje, remiantis jų pateiktais duomenimis, skurdo riziką patyrė daugiau nei 1 iš 10 dirbančių gyventojų.

3 grafikas. Skurdo rizikos lygis 2017 m. pagal namų ūkius: namų ūkiai be išlaikomų vaikų
(proc. nurodyto gyventojų skaičiaus)
Šaltinis – Eurostatas (ilc_li03)

Skurdo rizikos lygis nevienodas namų ūkiuose, kuriuose yra skirtingas suaugusiųjų ir išlaikomų vaikų skaičius.
Namų ūkiuose be išlaikomų vaikų (žr. 3 grafiką) didžiausia skurdo rizika kyla žmonėms, kurie gyvena vieni: 2017 m. šiai grupei priklausė 26,0 proc. visų ES 28 vieno asmens namų ūkių. O namų ūkių, kuriuose gyvena bent du suaugusieji, šis rodiklis buvo daugiau nei du kartus mažesnis (11,1 proc.). Iš dviejų suaugusiųjų, kurių bent vienas ne jaunesnis kaip 65 m., sudarytų namų ūkių skurdo rizikos rodiklis buvo toks pat (11,1 proc.)

Daugumoje ES valstybių narių vyravo panašios tendencijos. Visose ES valstybėse narėse, išskyrus Maltą, iš visų namų ūkių be išlaikomų vaikų didžiausią skurdo riziką patyrė vieno asmens namų ūkiai. Maltoje dviejų suaugusiųjų, kurių bent vienas ne jaunesnis kaip 65 m., namų ūkių rodiklis buvo didesnis (25,8 proc. ir 25,5 proc.). Panaši padėtis buvo Šiaurės Makedonijoje, tik vieno asmens namų ūkių skurdo rizikos lygis buvo mažiausias (7,1 proc.) tarp visų trijų į analizę įtrauktų rūšių.

Dviejų suaugusiųjų, kurių bent vienas ne jaunesnis kaip 65 m., namų ūkių skurdo rizikos lygio rodikliai 13-oje valstybių narių iš 28 buvo mažesni nei platesnės visų namų ūkių, sudarytų iš bent dviejų suaugusiųjų, kategorijos. Ypač ryškus skirtumas buvo Graikijoje – šioje šalyje skirtumas sudarė 6,6 proc. punktų. Kita vertus Maltoje dviejų suaugusiųjų, kurių bent vienas ne jaunesnis kaip 65 m., namų ūkių skurdo rizikos lygis buvo net 13,5 proc. punktų didesnis nei visų namų ūkių, sudarytų iš bent dviejų suaugusiųjų. Ši tendencija taip pat buvo būdinga Šveicarijai (8,5 proc. punktų).

4 grafikas. Skurdo rizikos lygis 2017 m. pagal namų ūkius: namų ūkiai su išlaikomais vaikais
(proc. nurodyto gyventojų skaičiaus)
Šaltinis – Eurostatas (ilc_li03)

Kalbant apie namų ūkius su išlaikomais vaikais, ES 28 vieno asmens namų ūkių su išlaikomais vaikais skurdo rizika buvo didžiausia – ją patyrė daugiau nei trečdalis (35,3 proc.) šių namų ūkių.
Palyginus namų ūkių, sudarytų iš dviejų suaugusiųjų (žr. 4 grafiką) ir tik vieno išlaikomo vaiko, rodiklį (12,6 proc.) ir namų ūkių su ne mažiau kaip trimis išlaikomais vaikais (26,9 proc.) rodiklį, matyti, kad šių grupių skurdo rizika skiriasi šiek tiek daugiau nei du kartus. Kalbant apie trijų rūšių namų ūkius, apibūdintus 4 grafike, visose ES valstybėse narėse (išskyrus Vengriją), remiantis jų pateiktais duomenimis, mažiausia skurdo rizika kilo namų ūkiams, sudarytiems iš dviejų suaugusiųjų ir vieno išlaikomo vaiko. Vengrijoje mažiausia skurdo rizika kilo namų ūkiams, sudarytiems iš dviejų suaugusiųjų ir ne mažiau kaip trijų išlaikomų vaikų (14,2 proc.). Remiantis daugumos ES valstybių narių pateiktais duomenimis, didžiausia skurdo rizika kilo vieno asmens namų ūkiams su išlaikomais vaikais. Tačiau buvo ir išimčių, kai iš dvejų suaugusiųjų ir bent trijų vaikų sudarytų namų ūkių rodiklis buvo didesnis. Tokia padėtis buvo Rumunijoje (61,9 proc. ir 31,2 proc.) ir Bulgarijoje (65,0 proc. ir 35,7 proc.). Šiek tiek mažesnis skirtumas buvo Portugalijoje (8,3 proc. punktų) ir Ispanijoje (3,3 proc. punktų). Tokia pat padėtis buvo būdinga Šveicarijai (4,3 proc. punktų skirtumas) ir visoms trims šalims kandidatėms, kurių duomenų turima.

5 grafikas. Skurdo rizikos lygis (be socialinių pervedimų ir juos gavus) 2017 m. (viso gyventojų skaičiaus proc. dalis)
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ilc_li02) ir (ilc_li10)

Skurdą ir socialinę atskirtį galima mažinti įvairiomis socialinės apsaugos priemonėmis.
Viena iš tokių priemonių – pašalpos. Socialinės apsaugos priemonių naudą galima įvertinti, pvz., palyginus skurdo rizikos rodiklius be socialinių pervedimų ir juos gavus (žr. 5 grafiką). 2017 m. socialiniais pervedimais ES 28 gyventojų skurdo rizikos lygis buvo sumažintas nuo 25,6 proc. prieš pervedimus iki 16,9 proc. po pervedimų, taigi 8,7 proc. visų gyventojų rodikliai pakilo virš šios ribos. Be socialinių pervedimų šie gyventojai būtų skurdo rizikos grupėje.

Palyginus skurdo rizikos ribos rodiklius be socialinių pervedimų ir juos gavus, Bulgarijoje (5,8 proc.), Portugalijoje (5,3 proc.), Slovakijoje (5,1 proc.) Italijoje (4,9 proc.), Rumunijoje (4,7 proc.) ir Graikijoje (3,8 proc.), taip pat Serbijoje (5,9 proc.), Šiaurės Makedonijoje (3,7 proc.) ir Turkijoje (2,1 proc.), santykinis socialinių išmokų poveikis nebuvo didelis: virš skurdo ribos pakilo ne daugiau kaip 6,0 proc. gyventojų.

Kalbant apie santykinį poveikį, Suomijoje, Airijoje ir Danijoje (taip pat Islandijoje ir Norvegijoje) ne mažiau kaip pusė skurdo rizikos grupei priskiriamų gyventojų gavę socialinius pervedimus atsidūrė virš nustatytos ribos.

Pajamų nelygybė

Vyriausybės, politikai ir pati visuomenė gali kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi tik jei ekonominės ar socialinės prigimties visuomenės nelygybės apraiškos tinkamai analizuojamos. Ekonominės nelygybės duomenys tampa ypač svarbūs, norint įvertinti santykinį skurdą, nes skurdo mastas ir gylis gali tiesiogiai priklausyti nuo ekonominių išteklių paskirstymo.

6 grafikas. Pajamų paskirstymo skirtumai 2017 m.
(pajamų kvintilio dalies santykis)
Šaltinis – Eurostatas (ilc_di11)

2017 m. pajamų paskirstymo skirtumai buvo dideli: pagal atskirų ES valstybių narių nacionalinių duomenų vidurkį, kuriam pritaikytas gyventojų skaičiaus svorinis koeficientas (žr. 6 grafiką), 20 proc. gyventojų, gaunančių didžiausias ekvivalentines disponuojamąsias pajamas, gavo 5,1 kartų daugiau pajamų nei 20 proc. gyventojų, gaunančių mažiausias ekvivalentines disponuojamąsias pajamas. Įvairiose ES valstybėse narėse šis santykis buvo nevienodas: nuo 3,4 Slovėnijoje ir Čekijoje iki daugiau nei 6,0 Graikijoje, Latvijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje, ir daugiau nei 7,0 Lietuvoje. Didžiausias skirtumas nustatytas Bulgarijoje – 8,2. Iš 6 grafike pavaizduotų ES nepriklausančių šalių labai maži taip pat buvo Islandijos (3,3; 2016 m. duomenys) ir Norvegijos (3,9) rodikliai, o Turkijos (8,7) ir Serbijos (9,4) rodikliai buvo didesni nei ES valstybių narių.

Pajamų nelygybė, turinti poveikio daugeliui įvairių visuomenės grupių, svarbi ir politiškai. Viena iš ypač svarbių grupių – pagyvenę asmenys, nes ne jaunesnių kaip 65 m. ES gyventojų dalis didėja. Sprendžiant pagyvenusių asmenų skurdo problemą svarbus vaidmuo gali tekti pensijų sistemoms. Todėl įdomu palyginti pagyvenusių asmenų pajamas ir likusios gyventojų dalies pajamas.

7 grafikas. Santykinė pajamų santykio mediana 2017
Šaltinis – Eurostatas (ilc_pnp2)

Visoje ES 28 ne jaunesnių kaip 65 m. gyventojų pajamų mediana 2017 m. sudarė 92 proc. jaunesnių kaip 65 m. gyventojų pajamų medianos.
Keturiose valstybėse narėse (Liuksemburge, Prancūzijoje, Graikijoje ir Italijoje) pagyvenusių asmenų pajamų mediana buvo didesnė nei jaunesnių kaip 65 m. gyventojų pajamų medianą (žr. 7 grafiką). Tokia pat padėtis pastebėta Šiaurės Makedonijoje (1,12), Serbijoje (1,03) ir Turkijoje (1,01). Ispanijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Rumunijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje pagyvenusių asmenų pajamų mediana sudarė 90–100 proc. jaunesnių kaip 65 m. gyventojų pajamų medianos. Tokie pat buvo Islandijos (2015 m.) bei Norvegijos rodikliai. Mažesni nei 80 proc. rodikliai nustatyti Belgijoje, Švedijoje, Danijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Maltoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Gali būti, kad šie palyginti nedideli skirtumai atspindi pensinių teisių padėtį.

8 grafikas. Santykinė skurdo rizikos skirtumo mediana 2017 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ilc_li11)

Skurdo gylį, padedantį kiekybiškai įvertinti skurdžių grupių skurdo mastą, galima apskaičiuoti pagal santykinę skurdo rizikos skirtumo medianą. Skurdo rizikos grupei priskiriamų asmenų pajamų mediana ES 28 2017 m. vidutiniškai buvo 24,1 proc. mažesnė nei skurdo riba (žr. 8 grafiką), kuri yra 60 proc. visų asmenų nacionalinių ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos. Kalbant apie ES valstybes nares, skurdo rizikos grupei priskiriamų asmenų pajamų mediana toliausiai nuo skurdo ribos buvo Rumunijoje (34,5 proc.). Didesni nei 25,0 proc. skirtumai taip pat nustatyti Latvijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Portugalijoje, Lietuvoje, Italijoje, Graikijoje, Bulgarijoje ir Ispanijoje. Serbijoje ir Šiaurės Makedonijoje skirtumas buvo dar didesnis (atitinkamai 38,8 proc. ir 37,3 proc.). ES mažiausias skurdo rizikos skirtumas nustatytas Suomijoje (13,7 proc.) ir Kipre (15,1 proc.). Taip pat ypač mažas buvo Islandijos rodiklis (15,3 proc., 2016 m. duomenys).

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Skurdžios pajamos. Lentelės ir grafikai (anglų k.)

Duomenų šaltiniai

ES statistika apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES SPGS) pradėta rengti 2003 m., remiantis neoficialiu Eurostato, šešių ES valstybių narių (Austrijos, Belgijos, Danijos, Graikijos, Airijos ir Liuksemburgo) ir Norvegijos susitarimu. ES SPGS tyrimas pradėtas taikyti su pajamomis ir gyvenimo sąlygomis susijusius rodiklius pagrindžiantiems duomenims gauti. Duomenų rinkimo teisinis pagrindas nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1177/2003.

Šie statistiniai duomenys oficialiai pradėti rinkti 2004 m. 15-oje valstybių narių, o 2005 m. įtrauktos visos tuometinės ES 25 valstybės narės, taip pat Islandija ir Norvegija. 2006 m. prie ES SPGS prisijungė Bulgarija ir Turkija, 2007 m. – Rumunija, 2008 m. – Šveicarija, o Kroatija pradėjo vykdyti tyrimą 2010 m. Šiaurės Makedonijos duomenys teikiami nuo 2010 m. Serbijos – nuo 2013 m. ES SPGS aprėpia tiek skersinius, tiek išilginius aspektus.

Namų ūkių disponuojamosios pajamos nustatomos sudėjus visų namų ūkio narių iš bet kokio šaltinio gaunamas pinigines pajamas (įskaitant darbo ir investicijų pajamas bei socialines pašalpas) ir namų ūkio lygmens pajamas bei atėmus sumokėtus mokesčius bei socialines įmokas. Kad būtų tinkamai atsižvelgta į namų ūkių dydžio ir sudėties skirtumus, ši bendroji suma dalijama iš suaugusiųjų (arba jiems lygiaverčių) asmenų skaičiaus, taikant standartinę (lygiavertiškumo) skalę, vadinamą pakeistąja EBPO skale, pagal kurią pirmajam namų ūkio suaugusiam nariui priskiriamas 1,0 svorinis koeficientas, visiems kitiems ne jaunesniems kaip 14 m. namų ūkio nariams – 0,5 svorinis koeficientas ir jaunesniems kaip 14 m. – 0,3 svorinis koeficientas. Taip gaunamos ekvivalentinės disponuojamosios pajamos, kurios priskiriamos kiekvienam namų ūkio nariui. Rengiant skurdo rodiklius ekvivalentinės disponuojamosios pajamos nustatomos visas kiekvieno namų ūkio disponuojamąsias pajamas padalijant iš ekvivalentinio namų ūkio dydžio, tokiu būdu laikoma, kad visi namų ūkio nariai gauna vienodas ekvivalentines pajamas.

Pajamų ataskaitinis laikotarpis visose šalyse, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją, yra nustatytas 12 mėn. laikotarpis (pvz., ankstesni kalendoriniai metai arba mokestiniai metai). Jungtinėje Karalystėje pajamų ataskaitinis laikotarpis yra einamieji tyrimo metai, o tyrimą nuolat vykdančioje Airijoje renkami per 12 mėn. iki tyrimo gautų pajamų duomenys.

Skurdo rizikos lygiu vadinama dalis gyventojų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos nesiekia skurdo rizikos ribos (išreikštos perkamosios galios standartais (PGS)), kuri sudaro 60 proc. nacionalinių ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos. Remiantis Europos Vadovų Tarybos sprendimais, skurdo rizikos lygis nustatomas ne taikant bendrą ribą, o atsižvelgiant į kiekvienos ES valstybės narės padėtį. Skurdo rizikos lygį galima išreikšti dydžiu be socialinių pervedimų arba juos gavus, o pagal skirtumą galima hipotetiškai nustatyti nacionalinių socialinių pervedimų poveikį mažinant skurdo riziką. Senatvės ir maitintojo netekimo pensijos laikomos pajamomis be pervedimų ir socialiniams pervedimams nepriskiriamos. Šį rodiklį galima nagrinėti įvairiai, pvz., pagal amžių, lytį, aktyvumo statusą, namų ūkio tipą ar išsilavinimo lygį. Reikėtų pabrėžti, kad šiuo rodikliu nevertinamas turtas – tai santykinis mažų einamųjų pajamų (palyginti su kitais tos pačios šalies gyventojais) rodiklis, nebūtinai tiesiogiai susijęs su žemu gyvenimo lygiu. ES 28 ir euro zonos duomenys yra valstybių narių duomenų vidurkiai, kuriems pritaikyti svoriniai koeficientai pagal gyventojų skaičių.

Aplinkybės

2001 m. gruodžio mėn. Lakeno Europos Vadovų Tarybos posėdyje Europos valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino pirmąjį bendrų socialinės atskirties ir skurdo statistinių rodiklių rinkinį. Šiuos rodiklius nuolat tobulina Socialinės apsaugos komiteto (SAK) rodiklių pogrupis. Šie rodikliai labai svarbūs stebint ES valstybių narių pažangą atviruoju koordinavimo metodu mažinant skurdą ir socialinę atskirtį.

Pagal ES SPGS gaunama ES pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinių duomenų ir socialinės įtraukties rodikliams rengti reikiamų duomenų. Atsižvelgdama į strategiją „Europa 2020“, 2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino pagrindinį socialinės įtraukties tikslą – iki 2020 m. skurdo ar socialinės atskirties rizikos grupę reikėtų sumažinti bent 20 mln. žmonių, palyginti su 2008 m. ES SPGS naudojama stebint šio pagrindinio tikslo įgyvendinimo pažangą, vertinamą rodikliu, aprėpiančiu skurdo rizikos lygį, didelio materialinio nepritekliaus lygį ir asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, kuriems būdingas labai žemas darbo intensyvumas, dalį. Daugiau informacijos rasite straipsnyje apie gyventojus, kuriems kyla skurdo ar socialinės atskirties rizika.

Tiesioginė prieiga prie

Kiti straipsniai

Lentelės

Duomenų bazė

Specialus skyrius

Leidiniai

Metodika

Teisės aktai

Vizualizacijos

Kitos nuorodos

Being young in Europe today — living conditions for children (anglų k.)
Children at risk of poverty or social exclusion (anglų k.)
Disability statistics — poverty and income inequalities (anglų k.)
Europe 2020 indicators — poverty and social exclusion (anglų k.)
Living conditions in Europe - poverty and social exclusion (anglų k.)
Urban Europe — statistics on cities, towns and suburbs — poverty and social exclusion in cities (anglų k.)
Living conditions in Europe - income distribution and income inequality (anglų k.)

Statistiniai leidiniai

Living conditions in Europe — 2018 edition (anglų k.)
Monitoring social inclusion in Europe — 2017 edition (anglų k.)

Informaciniai pranešimai

Can you afford to heat your home? (anglų k.)
Young people in work and at risk of poverty (anglų k.)
1 in 7 pensioners at risk of poverty in the EU (anglų k.)
Can you afford a car? (anglų k.)
EU - One in three people unable to face unexpected financial expenses (anglų k.)
How much do social transfers reduce poverty? (anglų k.)
At risk of poverty visualised (anglų k.)
Young people living with their parents (anglų k.)
1 in 4 young people in overcrowded households (anglų k.)

Income and living conditions (t_ilc) (anglų k.)

Pajamos ir gyvenimo sąlygos (anglų k.)

EU statistics on income and living conditions (EU-SILC) methodology (anglų k.)
Working paper with the description of the 'Income and living conditions dataset' (anglų k.)
Income and living conditions (ESMS metadata file — ilc_esms) (anglų k.)
Comparative EU Statistics on Income and Living Conditions: Issues and Challenges (Proceedings of the International Conference on EU Comparative Statistics on Income and Living Conditions, Helsinki, 6–8 November 2006) (anglų k.)
How does attrition affect estimates of persistent poverty rates? The case of European Union statistics on income and living conditions (EU-SILC) (anglų k.)
Individual employment, household employment and risk of poverty in the EU — A decomposition analysis — 2013 edition (anglų k.)
Statistical matching of EU-SILC and the Household Budget Survey to compare poverty estimates using income, expenditures and material deprivation — 2013 edition (anglų k.)
Using EUROMOD to nowcast poverty risk in the European Union — 2013 edition (anglų k.)

2015 m. liepos 13 d. *Tarybos reglamentas (ES) 1589/2015, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles 2003 m. birželio 16 d. *Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS) 2005 m. rugsėjo 7 d. *Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1553/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS)