Archive:Minimalaus darbo užmokesčio statistika

Duomenys paimti sausio 2016. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2017 m. gegužės mėn.

1 grafikas. Minimalus darbo užmokestis 2016 m. sausio mėn. (¹)
(EUR per mėn.).
Šaltinis –" Eurostatas (earn_mw_cur)

2 grafikas. Minimalus darbo užmokestis 2016 m. sausio mėn. (¹)
(PGS per mėn.).
Šaltinis –" Eurostatas (earn_mw_cur)

3 grafikas. Minimalus darbo užmokestis, išreikštas kaip vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių vidutinės vertės dalis 2014 m. (¹)
(proc.).
Šaltinis –" Eurostatas (earn_mw_avgr2)

4 grafikas. Samdomieji darbuotojai, uždirbantys mažiau nei 105 proc. minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, 2010 m. spalio mėn. (¹)
(proc.).
Šaltinis –" Eurostatas, 2010 m. darbo užmokesčio struktūros ir minimalaus darbo užmokesčio tyrimas; šiam leidiniui atlikti specialūs skaičiavimai; Eurostato interneto duomenų bazėje šių duomenų nėra.

Šiame straipsnyje apžvelgiami nemaži minimalaus darbo užmokesčio skirtumai Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, be to, duomenys lyginami su padėtimi šalyse kandidatėse ir Jungtinėse Valstijose.

Eurostato skelbiami minimalaus darbo užmokesčio statistiniai duomenys siejami su konkrečių šalių minimaliu darbo užmokesčiu. Šis minimalus darbo užmokestis paprastai taikomas visiems tos šalies samdomiesiems darbuotojams arba bent didžiajai jų daugumai. Jis įtvirtintas teisės aktais, dažnai po konsultacijų su socialiniais partneriais, arba tiesiogiai nacionaliniais sektorių susitarimais.

Paprastai minimalus darbo užmokestis – tai mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, būtent pajamų mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų, kuriuos turi mokėti samdomasis darbuotojas. Šios įmokos būna įvairios.

Šalių minimalaus darbo užmokesčio statistinius duomenis Eurostatas skelbia du kartus per metus. Jie atitinka padėtį kiekvienų metų sausio 1 d. ir liepos 1 d. Taigi, jei tarp šių dviejų datų įvyksta pokyčių, jie atsispindi tik skelbiant duomenis kitą kartą.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Šalių minimalaus darbo užmokesčio skirtumai

2016 m. sausio mėn. minimalus darbo užmokestis ES valstybėse narėse buvo nuo 215 EUR iki 1 923 EUR per mėn.

2016 m. sausio mėn. duomenimis minimalus darbo užmokestis buvo taikomas 22-ose iš 28 ES valstybių narių (išimtys – Danija, Italija, Kipras, Austrija, Suomija ir Švedija). 2016 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis buvo įvairus: nuo 215 EUR Bulgarijoje iki 1 923 EUR Liuksemburge. Be to, minimalus darbo užmokestis šalies mastu taikomas šiose ES šalyse kandidatėse: Albanijoje, Juodkalnijoje, buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Serbijoje ir Turkijoje.

1 grafike parodyta, koks mėnesinis minimalus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (eurais) buvo įvairiose šalyse 2016 m. sausio mėn. Šalys pagal minimalaus darbo užmokesčio lygį suskirstytos į tris grupes. Pirmajai grupei priskiriamos šalys, kuriose minimalus darbo užmokestis nesiekė 500 EUR per mėn., – tai keturios šalys kandidatės (Albanija, Juodkalnija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Serbija) ir dešimt ES valstybių narių (Bulgarija, Rumunija, Lietuva, Vengrija, Čekija, Latvija, Slovakija, Kroatija, Estija ir Lenkija).

Antrajai grupei priskiriamos penkios ES valstybės narės (Portugalija, Graikija, Malta, Ispanija ir Slovėnija) ir Turkija – šiose šalyse minimalus darbo užmokestis yra vidutinis (kaip apibrėžta šio straipsnio tikslais): nuo 500 EUR iki mažiau nei 1 000 EUR per mėn. Reikėtų pažymėti, kad visose minėtose penkiose valstybėse narėse minimalus darbo užmokestis iš tiesų nesiekė 800 EUR.

Trečiąją grupę sudaro septynios ES valstybės narės (Prancūzija, Vokietija, Belgija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Airija ir Liuksemburgas), kuriose minimalus darbo užmokestis didesnis nei 1 000 EUR per mėn. Į šią grupę taip pat patenka Jungtinės Valstijos.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad euro zonai nepriklausančių ES valstybių narių, kuriose taikomas minimalus darbo užmokestis (tai Bulgarija, Čekija, Kroatija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Jungtinė Karalystė), taip pat Albanijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Serbijos, Turkijos ir Jungtinių Valstijų minimalaus darbo užmokesčio lygiui ir vietai sąraše pagal eurą įtakos turėjo valiutų keitimo kursai.

Perkamosios galios standartais išreikštas minimalus darbo užmokestis

Šalių minimalaus darbo užmokesčio lygio skirtumai žymiai sumažėja, jei atsižvelgiama į kainų lygio skirtumus.

2 grafike minimalus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių lyginamas atsižvelgiant į kainų skirtumus – namų ūkių galutinio vartojimo išlaidoms pritaikomi perkamosios galios paritetai (PGP). Kaip ir buvo galima tikėtis, pakoregavus pagal kainų lygį skirtumai tarp šalių sumažėja: 1 grupei priskiriamose šalyse, kuriose minimalus darbo užmokestis eurais palyginti nedidelis, paprastai mažesnės ir kainos, todėl minimalus darbo užmokestis padidėja, jei išreiškiamas perkamosios galios standartais (PGS). Kita vertus, 3 grupės šalyse, kuriose minimalus darbo užmokestis eurais yra palyginti didelis, kainos taip pat paprastai didesnės, todėl PGS išreikštas jų minimalus darbo užmokestis paprastai mažesnis. Šis koregavimas pagal kainų lygius iš dalies sušvelnina ryškų šių trijų grupių šalių atotrūkį, pastebimą išreiškus jų minimalų darbo užmokestį tik eurais. Priklausomai nuo išraiškos, ES valstybių narių minimalaus darbo užmokesčio skirtumai sumažėja nuo 1/9 (eurais) iki 1/4 (PGS). Pagal PGS minimalus darbo užmokestis ES valstybėse narėse yra nuo 445 PGS Rumunijoje iki 1 597 PGS Liuksemburge.

Išraišką eurais pavertus PGS ne tik sumažėja skirtumai tarp didžiausio ir mažiausio minimalių darbo užmokesčių, bet ir pasikeičia šalių eilės tvarka. Didžiausi minimalaus darbo užmokesčio skirtumai, priklausomai nuo išraiškos eurais arba PGS, buvo Vengrijoje, Vokietijoje, Turkijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Latvijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje. Visos šios šalys sąraše pasislinko bent per dvi vietas. Graikija, Lietuva ir Lenkija pasislinko per vieną vietą. Nagrinėjant 1 ir 2 grafikus matyti, kad didžioji dauguma šalių liko tose pačiose grupėse, išskyrus Juodkalniją (2015 m. liepos mėn. duomenys), Lietuvą, Vengriją, Čekiją, Latviją, Slovakiją, Kroatiją, Estiją ir Lenkiją, kurios visos iš 1 grupės (palyginti mažas minimalus darbo užmokestis) pateko į 2 grupę (vidutinis minimalus darbo užmokestis).

Minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių santykis

2014 m. minimalus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių ES valstybėse narėse sudarė nuo 33 proc. iki šiek tiek daugiau nei 50 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių pramonės, statybos ir paslaugų sektoriuose (išskyrus darbuotojus samdančių namų ūkių veiklą ir ekstrateritorines organizacijas ir įstaigas) pagal NACE 2 red. B–S sekcijas (žr. 3 grafiką).

Minimalaus darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio santykis buvo didžiausias Slovėnijoje (51,3 proc.), Graikijoje (50,1 proc., 2011 m.) ir Turkijoje (50,0 proc., 2010 m.). Šis santykis buvo mažesnis Jungtinėse Valstijose (2013 m. duomenys), Čekijoje ir Ispanijoje – šiose šalyse minimalus darbo užmokestis sudarė mažiau nei 35 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių.

Minimalų darbo užmokestį gaunantys gyventojai

Minimalų darbo užmokestį gaunančių darbuotojų santykinė dalis įvairiose šalyse labai įvairi. Susiejus naujausio kas ketverius metus atliekamo darbo užmokesčio struktūros tyrimo (DPST) mikroduomenis su tuo metu (šiuo atveju – 2010 m. spalio mėn.) galiojusio minimalaus darbo užmokesčio dydžiu, galima gauti šios dalies įvertį (žr. 4 grafiką). Kad duomenis būtų galima palyginti, aprėptis apribota darbuotojais, dirbančiais ne mažiau kaip 10 darbuotojų turinčiose įmonėse visą darbo dieną ir ne jaunesniais kaip 21 m., išskyrus NACE 2 red. O sekciją (viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas). Be to, į pagal 2010 m. DPST apskaičiuotas mėnesines pajamas neįtraukiamos už viršvalandžius ar pamaininį darbą gautos pajamos.

Aštuoniose ES valstybėse narėse, kuriose taikomas minimalus darbo užmokestis, daugiau nei 9,0 proc. darbuotojų gavo mažiau nei 105 proc. šalies minimalaus darbo užmokesčio: Slovėnijoje (19,2 proc.), Lietuvoje (13,7 proc.), Latvijoje (11,8 proc.), Liuksemburge (10,2 proc.), Lenkijoje (9,9 proc.), Prancūzijoje, Airijoje ir Kroatijoje (visų – 9,2 proc.). Ispanijoje (0,2 proc.) mažiau nei 105 proc. šalies minimalaus darbo užmokesčio uždirbo mažiausia dalis darbuotojų, o kitose 11 ES valstybių narių tokių darbuotojų buvo nuo 2,0 proc. iki 4,7 proc.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Šalių minimalus darbo užmokestis

Eurostato skelbiama minimalaus darbo užmokesčio statistika siejama su minimaliu mėnesiniu darbo užmokesčiu atskirose šalyse. Skelbiami minimalaus darbo užmokesčio duomenys yra kiekvienų metų sausio 1 d. ir liepos 1 d. galiojantys duomenys. Bazinis minimalus šalies darbo užmokestis nustatomas kaip valandos, savaitės ar mėnesio darbo užmokestis ir taikomas remiantis teisės aktais (valdžios sektoriumi), dažnai po konsultacijų su socialiniais partneriais, arba tiesiogiai nacionaliniais sektorių susitarimais. Šis minimalus darbo užmokestis paprastai taikomas visiems šalies samdomiesiems darbuotojams arba bent didžiajai jų daugumai. Nurodomi duomenys neatskaičius mokesčių. Išsamūs šalių minimalaus darbo užmokesčio duomenys pateikiami kaip priedas (žr. metaduomenis).

Šalių, kuriose minimalus darbo užmokestis nėra nustatytas bendrąja verte (bruto), grynoji vertė suapvalinama iki didesnio dydžio, kad būtų atsižvelgta į taikytinus mokesčius (taip gauti Juodkalnijos ir Serbijos duomenys).

Šalyse, taikančiose ne mėnesinį, o, pvz., valandinį ar savaitinį minimalų darbo užmokestį, šie dydžiai perskaičiuojami į mėnesinį, taikant šalių pateiktus perskaičiavimo koeficientus.

Vokietija: *valandinis užmokesčio dydis x 40 val. x 52 sav. / 12 mėn.;

Airija: *valandinis užmokesčio dydis x 39 val. x 52 sav. / 12 mėn.;

Prancūzija: 1999 m. sausio mėn.–2005 m. sausio mėn. duomenys: *valandinis užmokesčio dydis x 39 val. x 52 sav. / 12 mėn.; duomenys nuo 2005 m. liepos mėn.: (valandinis užmokesčio dydis x 35 val. x 52 sav.) / 12 mėn.;

Malta: savaitinis užmokesčio dydis x 52 sav. / 12 mėn.;

Jungtinė Karalystė: (valandinis užmokesčio dydis x vidutinės bazinės apmokamos valandos per savaitę visą darbo dieną dirbantiems visų sektorių samdomiesiems darbuotojams x 52,18 sav.) / 12 mėn.;

Jungtinės Valstijos: (valandinis užmokesčio dydis x 40 val. x 52 sav. / 12 mėn.

Serbijoje minimalus valandinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra nustatyto dydžio. Perskaičiuojama taip: (valandinis užmokesčio dydis atskaičius mokesčius x 40 val. x 52,2 sav.) / 12 mėn. Po to ši vertė suapvalinama iki didesnio dydžio, kad būtų atsižvelgta į taikytinus mokesčius.

Be to, jei minimalus darbo užmokestis mokamas daugiau nei už 12 mėnesių per metus (pvz., Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje jis mokamas už 14 mėnesių), duomenys koreguojami taip, kad į šiuos mokėjimus būtų atsižvelgta.

Šalių minimalaus darbo užmokesčio duomenys teikiami Eurostatui nacionaline valiuta. Ne euro zonos šalys perskaičiuoja nacionalinėmis valiutomis išreikštą minimalų darbo užmokestį į eurus, taikydamos vidutinį ankstesnio mėnesio pabaigos valiutų keitimo kursą (pvz., 2016 m. sausio 1 d. minimaliam darbo užmokesčiui nustatyti taikytas 2015 m. gruodžio mėn. pabaigos kursas).

Norint panaikinti šalių kainų skirtumų poveikį, taikomi specialūs perskaičiavimo koeficientai, vadinami pirkimo galios paritetais (PGP). Minimalus mėnesinis darbo užmokestis eurais ar nacionaline valiuta perskaičiuojamas pagal namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų PGP į sąlyginį bendrą vienetą, vadinamą perkamosios galios standartu (PGS). Jei naujausio ataskaitinio laikotarpio PGP dar nėra, vietoje jų naudojami ankstesnių metų PGP ir duomenų eilutės atnaujinamos, kai gaunami naujausi PGP.

Šalys, kurių minimalaus darbo užmokesčio statistikos nėra

2016 m. sausio 1 d. minimalaus darbo užmokesčio netaikė Danija, Italija, Kipras, Austrija, Suomija ir Švedija, taip pat ir ELPA šalys: Islandija, Norvegija ir Šveicarija. Kipre vyriausybė yra nustačiusi tam tikrų profesijų minimalų darbo užmokestį. Danijoje, Italijoje, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje, taip pat Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje minimalus darbo užmokestis taikomas tam tikruose sektoriuose pagal kolektyvines sutartis.

Vidutinės mėnesinės darbo pajamos

Mėnesinių darbo pajamų neatskaičius mokesčių duomenys aprėpia išmokėtą atlygį grynaisiais pinigais, neatskaičius mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų, mokėtinų samdomojo darbuotojo darbdaviui tarpininkaujant, ir jie turėtų apsiriboti kiekvienu mokėjimo laikotarpiu išmokėtomis darbo pajamomis (neatskaičius mokesčių). Paprastai duomenys susiję su NACE 2 red. B–S sekcijomis (pramonės, statybos ir paslaugų sektoriai, išskyrus darbuotojus samdančių namų ūkių veiklą ir ekstrateritorines organizacijas ir įstaigas), visą darbo dieną bet kokio dydžio įmonėse dirbančiais samdomaisiais darbuotojais. Konkrečių šalių veiklos rūšių sektoriai, kuriuose taikomas minimalus darbo užmokestis, išreiškiamas kaip vidutinių mėnesinių darbo pajamų dalis, pateikiami kaip priedas (žr. metaduomenis).

Aplinkybės

Kai kuriose ES valstybėse narėse steigėjose gyvuoja ilgalaikė tradicija užtikrinti, kad mažiau uždirbantiems darbo rinkos dalyviams būtų mokamas bent tam tikras minimalus darbo užmokestis. Tačiau ne viena valstybė narė (įskaitant Vokietiją, Airiją, Jungtinę Karalystę ir daugelį į ES 2004 m. ar vėliau įstojusių šalių) tik neseniai priėmė minimalaus darbo užmokesčio teisės aktus, o šešiose ES 28 valstybėse narėse, 2016 m. sausio 1 d. duomenimis, tokios nuostatos nebuvo netaikomos.

Pastaraisiais metais daugumoje Europos šalių darbo užmokestis didintas labai nedaug ir daugelis darbuotojams atstovaujančių grupių teigia, kad perkamoji galia ir bendrasis gyvenimo lygis nukrito. Kai kurie politikai, darbuotojų atstovai, interesų grupės ir komentuotojai ragina nustatyti Europos minimalų darbo užmokestį arba užtikrinti, kad tam tikras minimalus darbo užmokestis būtų taikomas visose ES valstybėse narėse.

Šalių minimalus darbo užmokestis ne visada yra keičiamas kasmet, be to, ne visada dėl tokio koregavimo jis padidėja, pvz., 2012 m. Graikijoje minimalus darbo užmokestis buvo sumažintas dėl griežtų Vyriausybės taupymo priemonių. Graikijos nacionalinės kolektyvinės sutarties galiojimas tais metais buvo sustabdytas, o minimalus darbo užmokestis dabar nustatytas Vyriausybės sprendimu.

Taip pat žr.

Darbo užmokestis ir darbo sąnaudos
Earnings statistics (anglų k.)
Gender pay gap statistics (anglų k.)
Labour market and Labour force survey (LFS) statistics (anglų k.)
Labour market statistics at regional level (anglų k.)

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Darbo rinkos statistika. 2011 m. redakcijos brošiūra (anglų k.)
Europos socialinė statistika. 2013 m. redakcijos Europos socialinė statistika (anglų k.)

Pagrindinės lentelės

Darbo pajamos, žr. (anglų k.):

Minimalus darbo užmokestis (tps00155)

Duomenų bazė

Darbo pajamos, žr. (anglų k.):

Minimalus darbo užmokestis (earn_minw)

Mėnesinis minimalus darbo užmokestis. Du kartus per metus skelbiami duomenys (earn_mw_cur)

Minimalus mėnesinis darbo užmokestis, išreikštas kaip vidutinių mėnesinių darbo pajamų dalis (proc.). NACE 2 red. (nuo 2008 m.) (earn_mw_avgr2)

Minimalus mėnesinis darbo užmokestis, išreikštas kaip vidutinių mėnesinių darbo pajamų dalis (proc.). NACE 1.1 red. (1999–2009 m.) (earn_mw_avgr1)

Specialus skyrius

Darbo pajamos (anglų k.)

Metodai ir metaduomenys

Minimalus darbo užmokestis (ESMS metaduomenų rinkmena – earn_minw_esms) (anglų k.)

Pagrindiniai duomenys: grafikai (MS Excel)

Minimalaus darbo užmokesčio statistika. lentelės ir grafikai (anglų k.)

Kitos nuorodos