Pajamų paskirstymo statistika

2012 m. spalio mėn. duomenys. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė Straipsnį planuojama atnaujinti 2015 m. lapkričio mėn. Versija anglų kalba yra naujesnė

1 grafikas. Skurdo rizikos lygis ir riba 2010 m. Šaltiniai – Eurostatas (ilc_li01) ir (ilc_li02)

1 lentelė. +Skurdo rizikos lygis (po socialinių pervedimų) 2008–2010 m.
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (ilc_li02)

2 lentelė. Skurdo rizikos lygis (po socialinių pervedimų) pagal dažniausią veiklos statusą 2010 m. (1)
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (ilc_li04)

2 grafikas. Skurdo rizikos lygis (prieš socialinius pervedimus ir po jų) 2010 m. (1)
(proc.). Šaltiniai – Eurostatas (ilc_li02) ir (ilc_li10)

3 grafikas. Pajamų paskirstymo skirtumai 2010 m.
(pajamų kvintilio dalies santykis). Šaltinis – Eurostatas (ilc_di11)

4 grafikas. Santykinė pajamų santykio mediana 2010 m.
(vyresnių nei 65 m. gyventojų ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos ir jaunesnių nei 65 m. gyventojų ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos santykis). Šaltinis – Eurostatas (ilc_pnp2)

5 grafikas. Santykinė skurdo rizikos gylio mediana 2010 m.
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (ilc_li11)

Šiame straipsnyje nagrinėjama nauja skurdžių pajamų ir pajamų skirtumų Europos Sąjungoje (ES) statistika. Gyvenimo lygis įvairiose šalyse dažnai lyginamas pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui. Taip pinigais išreiškiama, kiek viena šalis yra turtingesnė už kitą. Tačiau šis pagrindinis rodiklis nepakankamai atskleidžia pajamų paskirstymą šalyje ir nesuteikia informacijos apie nepiniginius veiksnius, kurie gali būti labai svarbūs nustatant konkrečios šalies gyventojų gyvenimo kokybę. Viena vertus, pajamų paskirstymo skirtumai gali skatinti gyventojus gerinti savo padėtį darbu, inovacijomis ar naujais įgūdžiais. Kita vertus, tokie skirtumai dažnai siejami su nusikalstamumu, skurdu ir socialine atskirtimi.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Skurdo rizikos lygis ir riba

Remiantis vertinimais, 2010 m. 16,4 proc. visų ES-27 gyventojų patyrė skurdo riziką (gavę socialinius pervedimus) (žr. 1 grafiką). Už šio rodiklio, apskaičiuoto pagal nacionalinių rezultatų vidurkį, kuriam pritaikytas svorinis koeficientas, slypi dideli ES valstybių narių skirtumai. Šešiose šalyse, būtent Latvijoje (21,3 proc.), Rumunijoje (21,1 proc.), Bulgarijoje (20,7 proc.), Ispanijoje (20,7 proc.), Lietuvoje (20,2 proc.) ir Graikijoje (20,1 proc.) daugiau nei penktadalis visų gyventojų priklausė skurdo rizikos grupei. Mažiausi rodikliai buvo Nyderlanduose (10,3 proc.) ir Čekijoje (9,0 proc.). Norvegijoje (11,2 proc.) ir Islandijoje (9,8 proc.) skurdo riziką irgi patyrė palyginti nedidelė visų gyventojų dalis.

Skurdo rizikos riba (taip pat pateikta 1 grafike) yra 60 proc. nacionalinių ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos . Siekiant atsižvelgti į pragyvenimo išlaidų skirtumus ji dažnai išreiškiama perkamosios galios standartais (PGS). 2010 m. ES valstybėse narėse šis rodiklis buvo labai skirtingas: nuo 2 122 PGS Rumunijoje ir 3 528 PGS Bulgarijoje iki 11 000–12 000 PGS Nyderlanduose, Kipre ir Austrijoje, o didžiausias buvo nustatytas Liuksemburge – 16 049 PGS. Norvegijoje ir Šveicarijoje skurdo rizikos riba taip pat buvo gana didelė (abejose daugiau nei 13 000 PGS).

Apskritai skurdo rizikos lygis (po socialinių pervedimų) kiekvienais metais išlieka gana stabilus (žr. 1 lentelę). 2009–2010 m. vienintelė išimtis buvo Latvija (jos rodiklis nukrito 4,4 proc. punkto nuo 25,7 proc. 2009 m. iki 21,3 proc. 2010 m.) ir Estija (sumažėjimas 3,9 proc. punkto nuo 19,7 proc. 2009 m. iki 15,8 proc. 2010 m.). 2009–2010 m. mažiausiai vienu procentiniu punktu padidėjo Slovakijos, Airijos, Ispanijos ir Slovėnijos skurdo rizikos lygio po socialinių pervedimų rodikliai. Kroatijoje šis rodiklis padidėjo dar labiau (2,6 proc. punkto), tačiau šis pokytis gali būti susijęs su duomenų šaltinio pakeitimu 2010 m.

Skirtingas visuomenės grupes skurdžios pajamos veikia nevienodai . 2010 m. ES-27 vyrų ir moterų skurdo rizikos lygis (po socialinių pervedimų) skyrėsi nedaug (15,6 proc., palyginti su 17,0 proc.). Didžiausias (3,3 proc. punkto) skirtumas buvo Bulgarijoje (vyrų 19,0 proc. ir moterų 22,3 proc.). Taip pat Švedijos, Kipro, Austrijos, Slovėnijos ir Italijos moterų skurdo rizikos lygis 2010 m. buvo bent 2,5 proc. punkto aukštesnis nei atitinkami vyrų rodikliai. O keturiose ES valstybėse narėse (Lietuvoje, Latvijoje, Vengrijoje ir Liuksemburge) vyrų skurdo rizikos lygis šiek tiek viršijo moterų.

Didesni skirtumai išryškėja gyventojus suskirsčius pagal aktyvumo statusą (žr. 2 lentelę). Ypač pažeidžiama grupė – bedarbiai. 2010 m. ES-27 beveik pusė (45,0 proc.) bedarbių patyrė skurdo riziką: didžiausias lygis nustatytas Vokietijoje (70,3 proc.) ir Lietuvoje (55,6 proc.), o keturiose valstybėse narėse (Bulgarijoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Estijoje), remiantis pateiktais duomenimis, šiai grupei 2010 m. buvo galima priskirti beveik pusę bedarbių. 2010 m. apytikriai vienas iš septynių ES-27 pensininkų (13,9 proc.) priklausė skurdo rizikos grupei, o Kipre ir Bulgarijoje šie rodikliai buvo kur kas didesni (atitinkamai 41, proc. ir 30,0 proc.) Dirbantiems gyventojams ši rizika kur kas mažesnė (vidutiniškai 8,4 proc. ES-27), nors Rumunijoje ir Graikijoje nustatytas gana didelis lygis (atitinkamai 17,2 proc. ir 13,8 proc.). 2010 m. Ispanijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Liuksemburge daugiau nei vienas iš dešimties dirbančių gyventojų patyrė skurdo riziką.

Skurdą ir socialinę atskirtį galima mažinti įvairiomis socialinės apsaugos priemonėmis. Viena iš tokių priemonių – pašalpos. Socialinės apsaugos priemonių naudą galima įvertinti, pvz., palyginus skurdo rizikos rodiklius prieš socialinius pervedimus ir po jų (žr. 2 grafiką). 2010 m. socialiniais pervedimais ES-27 gyventojų skurdo rizikos lygis buvo sumažintas nuo 25,9 proc. prieš pervedimus iki 16,4 proc. po pervedimų, taigi beveik 37 proc. asmenų, kuriems skurdo rizika būtų kilusi, atsidūrė virš šios ribos. Santykiniais dydžiais socialinių pervedimų poveikis buvo mažiausias Graikijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. O Airijoje, Vengrijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Čekijoje ir Liuksemburge bent pusė skurdo rizikos grupei priskiriamų gyventojų atsidūrė virš nustatytos ribos dėl socialinių pervedimų. Tokie pat buvo ir Norvegijos bei Islandijos rodikliai.

Pajamų skirtumai

Vyriausybė, politikai ir visuomenė negali kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, jei neišnagrinėjamos ekonominės ar socialinės prigimties visuomenės nelygybės apraiškos . Ekonominės nelygybės duomenys tampa ypač svarbūs, norint įvertinti santykinį skurdą, nes skurdo mastas ir gylis gali tiesiogiai priklausyti nuo ekonominių išteklių paskirstymo (žr. 3 grafiką). 2010 m. pajamų paskirstymo skirtumai tarp ES-27 gyventojų buvo dideli: 20 proc. gyventojų, gaunančių didžiausias ekvivalentines disponuojamąsias pajamas, gavo penkis kartus daugiau pajamų nei 20 proc. gyventojų, gaunančių mažiausias ekvivalentines disponuojamąsias pajamas. Įvairiose valstybėse narėse šis santykis buvo nevienodas: nuo 3,2 Slovėnijoje ir Vengrijoje, 3,5 Švedijoje ir Čekijoje, 5,9 Bulgarijoje, 6,0 Rumunijoje, 6,9 Latvijoje ir Ispanijoje, ir didžiausias Lietuvoje – 7,3.

Įvairių visuomenės grupių patiriami skirtumai yra svarbūs formuojant politiką. Viena iš ypač svarbių grupių – pagyvenę asmenys, nes vyresnių nei 65 m. ES gyventojų dalis didėja. Sprendžiant pagyvenusių asmenų skurdo problemą svarbus vaidmuo gali tekti pensijų sistemoms. Todėl įdomu palyginti pagyvenusių asmenų pajamas ir likusios gyventojų dalies pajamas. Visoje ES-27 ne jaunesnių kaip 65 m. gyventojų pajamų mediana 2010 m. sudarė 88 proc. jaunesnių kaip 65 m. gyventojų pajamų medianos (žr. 4 grafiką). Pagyvenusių asmenų pajamos buvo didesnės nei jaunesnių kaip 65 m. gyventojų tik dviejose ES valstybėse narėse – Vengrijoje ir Liuksemburge. Prancūzijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Austrijoje pagyvenusių asmenų pajamų mediana viršijo 90 proc. šio jaunesnių kaip 65 m. gyventojų rodiklio, tokia pat padėtis buvo ir Islandijoje. O Kipre pajamų mediana nesiekė 65 proc. jaunesnių kaip 65 m. gyventojų pajamų medianos. Danijoje, Estijoje, Bulgarijoje, Belgijoje, Latvijoje, Suomijoje ir Švedijoje šie rodikliai buvo 60–70 proc. Gali būti, kad tokie maži skirtumai atspindi pensinių teisių padėti.

Skurdo gylį, padedantį kiekybiškai įvertinti skurdžių grupių skurdą, galima apskaičiuoti pagal santykinio skurdo rizikos gylio medianą. Skurdo rizikos grupei priskiriamų asmenų pajamų mediana ES-27 2010 m. vidutiniškai buvo 23,2 proc. mažesnė nei 60 proc. skurdo riba. Iš 5 grafike nurodytų šalių santykinė skurdo rizikos gylio mediana buvo didžiausia Lietuvoje (32,6 proc.), Ispanijoje ir Rumunijoje (po 30,6 proc., Bulgarijoje (29,6 proc.) ir Latvijoje (29,4 proc.), Kroatijos rodiklis irgi buvo gana didelis (28,6 proc.). Iš ES valstybių narių mažiausias gylis nustatytas Suomijoje (13,8 proc.), Airijoje (15,2 proc.), Nyderlanduose (16,2 proc.) ir Vengrijoje (16,5 proc.).

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

ES pajamų ir gyvenimo sąlygų statistika (ES PGSS) pradėta rengti 2003 m., remiantis neoficialiu Eurostato, šešių ES valstybių narių (Austrijos, Belgijos, Danijos, Graikijos, Airijos ir Liuksemburgo) ir Norvegijos susitarimu. ES PGSS tyrimas pradėtas taikyti su pajamomis ir gyvenimo sąlygomis susijusius rodiklius pagrindžiantiems duomenims gauti. Duomenų rinkimo teisinis pagrindas nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente 1177/2003. Šie statistiniai duomenys oficialiai pradėti rinkti 2004 m. 15-oje šalių, o 2005 m. į aprėptį buvo įtrauktos visos tuometinės ES-25 valstybės narės, Islandija ir Norvegija. 2006 m. prie ES PGSS prisijungė Bulgarija, 2007 m. – Rumunija, 2008 m. – Šveicarija, o Kroatija pradėjo vykdyti tyrimą 2010 m. (Kroatijos 2008 ir 2009 m. duomenys pagrįsti kitu duomenų šaltiniu, būtent namų ūkių biudžeto tyrimu (NŪBT)). ES PGSS aprėpia tiek skersinius, tiek išilginius aspektus.

Namų ūkių disponuojamosios pajamos nustatomos sudėjus visų namų ūkio narių iš bet kokio šaltinio gaunamas pinigines pajamas (įskaitant darbo ir investicijų pajamas bei socialines pašalpas) ir namų ūkio lygmens pajamas bei atėmus sumokėtus mokesčius bei socialines įmokas. Kad būtų tinkamai atsižvelgta į namų ūkių dydžio ir sudėties skirtumus, ši bendroji suma dalijama iš suaugusiųjų (arba jiems lygiaverčių) asmenų skaičiaus, taikant standartinę (lygiavertiškumo) skalę, vadinamą pakeistąja EBPO skale, pagal kurią pirmajam namų ūkio suaugusiam nariui priskiriamas 1 svorinis koeficientas, visiems kitiems ne jaunesniems kaip 14 m. namų ūkio nariams – 0,5 svorinis koeficientas ir jaunesniems kaip 14 m. – 0,3 svorinis koeficientas. Taip gaunamos ekvivalentinės disponuojamosios pajamos, kurios priskiriamos kiekvienam namų ūkio nariui. Rengiant skurdo rodiklius ekvivalentinės disponuojamosios pajamos nustatomos visas kiekvieno namų ūkio disponuojamąsias pajamas padalijant iš ekvivalentinio namų ūkio dydžio, tokiu būdu laikoma, kad visi namų ūkio nariai gauna vienodas ekvivalentines pajamas.

Pajamų ataskaitinis laikotarpis visose šalyse, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją, yra nustatyto ilgio 12 mėn. laikotarpis (pvz., ankstesni kalendoriniai metai arba mokestiniai metai). Jungtinėje Karalystėje pajamų ataskaitinis laikotarpis yra einamieji tyrimo metai, o tyrimą nuolat vykdančioje Airijoje renkami per 12 mėn. iki tyrimo gautų pajamų duomenys.

Skurdo rizikos lygiu vadinama dalis gyventojų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos nesiekia skurdo rizikos ribos (išreikštos perkamosios galios standartais (PGS)), kuri sudaro 60 proc. nacionalinių ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos. Remiantis Europos Vadovų Tarybos sprendimais, skurdo rizikos lygis nustatomas ne taikant bendrą ribą, o atsižvelgiant į kiekvienos ES valstybės narės padėtį. Skurdo rizikos lygį galima išreikšti dydžiu prieš socialinius pervedimus arba po jų, o pagal skirtumą galima hipotetiškai nustatyti nacionalinių socialinių pervedimų poveikį mažinant skurdo riziką. Senatvės ir maitintojo netekimo pensijos laikomos pajamomis prieš pervedimus ir socialiniams pervedimams nepriskiriamos. Šį rodiklį galima nagrinėti įvairiai, pvz., pagal amžių, lytį, aktyvumo statusą, namų ūkio tipą ar išsilavinimo lygį. Reikėtų pabrėžti, kad šiuo rodikliu nevertinamas turtas – tai santykinis mažų einamųjų pajamų (palyginti su kitais tos pačios šalies gyventojais) rodiklis, nebūtinai tiesiogiai susijęs su žemu gyvenimo lygiu. ES-27 suvestinį rodiklį sudaro atskirų nacionalinių duomenų vidurkis, kuriam pritaikytas gyventojų skaičiaus svorinis koeficientas.

Aplinkybės

2001 m. gruodžio mėn. Lakeno Europos Vadovų Tarybos posėdyje Europos valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino pirmąjį bendrų socialinės atskirties ir skurdo statistinių rodiklių rinkinį. Šiuos rodiklius nuolat tobulina Socialinės apsaugos komiteto (SAK) rodiklių pogrupis Šie rodikliai labai svarbūs stebint ES valstybių narių pažangą atviruoju koordinavimo metodu mažinant skurdą ir socialinę atskirtį.

Pagal ES PGSS gaunama ES pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinių duomenų ir socialinės įtraukties rodikliams rengti reikiamų duomenų Atsižvelgdama į strategiją „Europa 2020“, 2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino pagrindinį socialinės įtraukties tikslą – 2020 m. skurdo rizikos ar socialinės atskirties grupę reikėtų sumažinti bent 20 mln. žmonių. ES PGSS naudojama stebint šio pagrindinio tikslo įgyvendinimo pažangą, vertinamą rodikliu, aprėpiančiu skurdo rizikos lygį, didelio materialinio nepritekliaus lygį ir asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, kuriems būdingas labai žemas darbo intensyvumas, dalį. Daugiau informacijos rasite straipsnyje apie socialinės įtraukties statistiką.

Taip pat žr.

Būsto sektoriaus statistika
Housing conditions (anglų kalba)
Social inclusion statistics (anglų kalba)

Papildoma Eurostato informacija

Pajamų paskirstymas ir skurdžios pajamos (ilc_ip)

Specialus skyrius

Pajamos, socialinė įtrauktis ir gyvenimo sąlygos (anglų kalba)

Metodai ir metaduomenys

Pajamos ir gyvenimo sąlygos (ESMS metaduomenų rinkmena - ilc_esms) (anglų kalba)
ES lyginamoji pajamų ir gyvenimo sąlygų statistika: klausimai ir uždaviniai (Tarptautinės konferencijos, skirtos ES lyginamosios pajamų ir gyvenimo sąlygų statistikos klausimams, protokolas (2006 m. lapkričio 6–8 d., Helsinkis) (anglų kalba)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)

Income distribution: tables and figures (anglų kalba)

Kita informacija

Reglamentas 1177/2003: 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas
Reglamentas 1553/2005 : 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1553/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas
Reglamentas 1791/2006: 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1791/2006 dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo adaptuojantis tam tikrus reglamentus ir sprendimus […] statistikos, […] srityse

Kitos nuorodos

ES užimtumo ir socialinės padėties ketvirtinė apžvalga. 2011 m. gruodžio mėn. (anglų kalba)
EBPO. Geresnio gyvenimo iniciatyva. Gerovės ir pažangos vertinimas (anglų kalba)
Europos užimtumo ir socialinė raida 2011 m. (anglų kalba)