Archive:Tarptautinė prekyba prekėmis

2014 m. rugpjūčio mėn. duomenys. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė“. Straipsnį planuojama atnaujinti 2015 m. spalio mėn.

1 grafikas. Pagrindiniai tarptautinės prekybos dalyviai 2012 m.
(mlrd. EUR). Šaltiniai – Eurostatas (ext_lt_introle) ir (ext_lt_intercc)

1 lentelė. Pagrindiniai išorės prekybos dalyviai 2002, 2007 ir 2012 m.
(mlrd. EUR). Šaltiniai – Eurostatas (ext_lt_introle) ir (ext_lt_intercc)

2 grafikas. Pasaulinės eksporto rinkos dalys 2012 m.
(pasaulinio eksporto proc.). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_introle)

3 grafikas. Pasaulinės importo rinkos dalys 2012 m.
(pasaulinio importo proc.). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_introle)

4 grafikas. Tarptautinės prekybos raida ES-28 2003–2013 m. (1)
(mlrd. EUR). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intertrd)

2 lentelė. Tarptautinė prekyba 2012–2013 m. Šaltiniai – Eurostatas (ext_lt_intertrd), (ext_lt_intercc) ir (ext_lt_introle)

3 lentelė. ES-28 išorės prekyba 2013 m. Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intratrd)

4 lentelė. ES-28 vidaus prekyba 2012 ir 2013 m.
(mlrd. EUR). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intratrd)

5 grafikas. ES-28 vidaus ir išorės prekyba 2013 m.
(importas ir eksportas, visos prekybos proc.). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intratrd)

6 grafikas. ES-28 pagrindiniai prekybos partneriai (eksportas) 2013 m.
(ES-28 išorės eksporto proc.). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_maineu)

7 grafikas. ES-28 pagrindiniai prekybos partneriai (importas) 2013 m.
(ES-28 išorės importo proc.). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_maineu)

5 lentelė. ES-28 išorės prekyba pagal pagrindinius partnerius 2003–2013 m. (1)
(mlrd. EUR). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_maineu)

6 lentelė. ES-28 išorės prekyba pagal pagrindinius produktus 2008, 2012 ir 2013 m. Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intertrd)

8 grafikas. ES-28 pagrindiniai eksportuojami produktai 2008 ir 2013 m.
(ES-28 išorės eksporto proc.). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intratrd)

9 grafikas. ES-28 pagrindiniai importuojami produktai 2008 ir 2013 m.
(ES-28 išorės importo proc.). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intratrd)

Šiame straipsnyje aptariama Europos Sąjungos (ES) tarptautinės prekybos prekėmis raida. Jame apžvelgiama ES dalis pasaulio importo ir eksporto rinkose, ES vidaus prekyba, pagrindiniai ES prekybos partneriai ir produktų, kuriais prekiaujama daugiausia, kategorijos.

ES-28 dalis pasaulinėje prekyboje prekėmis – beveik šeštadalis. Tarptautinės prekybos prekėmis vertė smarkiai (apie tris kartus) viršija tarptautinės prekybos paslaugomis vertę, nes kai kuriomis paslaugomis sunkiau prekiauti tarpvalstybiniu mastu.

Svarbiausi statistiniai faktai

ES išorės prekyba

ES-28 tarptautinės prekybos prekėmis su likusio pasaulio sektoriumi vertė (ES išorės eksporto ir importo suma) 2013 m. buvo 3 419 mlrd. EUR (arba 3 419 000 mln. EUR) (žr. 2 lentelę). ES-28 eksporto vertė buvo rekordinė, o importo vertė sumažėjo daugiau nei 100 mlrd. EUR, palyginti su 2012 m. Todėl pirmą kartą nuo to laiko, kai pradėtos rengti šių duomenų eilutės (ES-28 ES išorės eksporto duomenų turima nuo 2002 m.), ES-28 prekybos balansas buvo teigiamas.

2009 m. tiek ES-28 eksportas, tiek importas staigiai mažėjo, tačiau 2013 m. eksportas padidėjo iki rekordinių 1 737 mlrd. EUR, t. y. 3,2 proc., palyginti su ankstesniais metais. Labiausiai didėjo prekių, priskiriamų likutinei kategorijai „Prekės ir prekybiniai sandoriai, niekur kitur nepriskirti“ (SITC klasifikatoriaus 9 sekcija), eksportas, ypač nepiniginio aukso (SITC 971). 2013 m. prekių importas į ES-28 sumažėjo 6,5 proc., jo vertė siekė 1 682 mrld. EUR, o labiausiai mažėjo importuojamo mineralinio kuro ir tepalų (SITC 3) ir žaliavų (SITC 2) kiekis.

2013 m. pagrindinė ES-28 išorės prekybos dalyvė ir toliau buvo Vokietija – jos prekių eksportas sudarė 27,1 proc. viso ES-28 prekių eksporto į ne ES šalis, o importas – beveik penktadalį (18,8 proc.) ES-28 importo (žr. 3 lentelę). Kitų trijų didžiausių eksportuotojų santykinės dalys nuo 2012 m. nepakito: Jungtinės Karalystės – 13,3 proc., Italijos – 10,4 proc. ir Prancūzijos – 10,2 proc. Šios šalys buvo vienintelės kitos ES valstybės narės, kurių ES-28 eksporto dalis buvo dviženklė. Be Vokietijos, 2013 m. daugiausiai prekių iš ne ES šalių importavo Nyderlandai (14,2 proc.), Jungtinė Karalystė (14,0 proc.), Prancūzija (9,8 proc.) ir Italija (9,5 proc.). Palyginti didelę Nyderlandų dalį galima bent iš dalies paaiškinti tuo, kad labai daug prekių į ES įvežama per Roterdamą – pagrindinį ES jūrų uostą. Didžiausias ES-28 išorės prekybos perteklius (prekyba prekėmis), būtent 154,0 mlrd. EUR, buvo Vokietijoje, kiek mažesnis – Airijoje (22,5 mlrd. EUR) ir Italijoje (20,0 mlrd. EUR).

ES vidaus prekyba

Prekybos prekėmis tarp ES valstybių narių (ES vidaus prekyba) vertė pagal išvežamas prekes 2013 m. buvo 2 839 mlrd. EUR (žr. 4 lentelę), t. y. beveik dviem trečdaliais daugiau nei ES-28 eksportas į ne ES šalis (ES išorės prekyba). ES vidaus rinkos svarbą įrodo tai, kad visų ES valstybių narių, išskyrus Graikiją ir Jungtinę Karalystę, ES vidaus prekybos prekėmis rodikliai viršijo išorės prekybos rodiklius (žr. 5 grafiką). Atskirų valstybių narių ES vidaus ir išorės prekybos prekėmis srautai, palyginti su bendrąja prekyba, buvo labai įvairūs, iš dalies dėl istorinių ryšių ir geografinės padėties. Didžiausia ES vidaus prekybai tenkanti dalis (beveik 80 proc. visos prekybos) buvo Liuksemburge, Čekijoje ir Slovakijoje, o Jungtinėje Karalystėje ir Graikijoje šis rodiklis tesiekė atitinkamai 48,3 proc. ir 47,0 proc.

ES-28 vidaus prekyba (taip pat vertinama pagal išvežamas prekes) ES-28 2012–2013 m. šiek tiek (0,1 proc.) sumažėjo. Tai pirmas kartas nuo 2009 m., kai šis rodiklis mažėjo. Vertinant įvežamas ir išvežamas prekes kartu, 2013 m. ES vidaus prekyba labiausiai didėjo Rumunijoje (6,1 proc.), Bulgarijoje (5,8 proc.) ir Lietuvoje (5,3 proc.), o labiausiai mažėjo – Maltoje (-20,4 proc.), Kipre (-11,0 proc.) ir Liuksemburge (-7,4 proc.).

Pagrindiniai prekybos partneriai

2012–2013 m. ES-28 prekių eksporto tendencijos pagal pagrindinius prekybos partnerius buvo įvairios. Sparčiausiai augo eksportas į Šveicariją (27,0 proc.), kiek lėčiau – į Pietų Korėją, Turkiją ir Kiniją (atitinkamai 5,8 proc., 3,1 proc. ir 3,0 proc.) (žr. 5 lentelę). Stipriausiai smuko eksportas į Indiją (6,9 proc.), kiek mažiau – į Rusiją (2,9 proc.), Japoniją (2,8 proc.) ir Jungtines Valstijas (1,6 proc.).

Nepaisant sumažėjimo, 2013 m. Jungtinės Valstijos tebebuvo svarbiausia ir kitas labai lenkianti ES-28 eksportuojamų prekių paskirties šalis (žr. 6 grafiką), nors šio eksporto dalis sumažėjo nuo 26,4 proc. viso kiekio 2003 m. iki 16,6 proc. 2013 m. Pagrindinės ES-28 į Jungtines Valstijas eksportuojamos prekės, vertinant pagal vertę, 2013 m. buvo mašinos ir transporto įranga. Šiai grupei priskiriami produktai taip pat buvo daugiausia eksportuojami į Kiniją, kuri 2013 m. tapo trečia pagal svarbą ES-28 prekių eksporto rinka (8,5 proc. viso ES-28 rodiklio) ir labai nedaug atsiliko nuo Šveicarijos (9,8 proc.).

Kalbant apie importą, 2012–2013 m. ES-28 importavo mažiau prekių iš visų pagrindinių prekybos partnerių, išskyrus Turkiją (4,4 proc. daugiau). Stipriausiai smuko importas iš Japonijos (12,7 proc.), Brazilijos (11,8 proc.), Šveicarijos (11,0 proc.) ir Norvegijos (10,9 proc.). 2013 m. Kinija išliko svarbiausia į ES-28 rinką importuojamų prekių tiekėja (jos kilmės prekės sudarė šeštadalį visų importuojamų prekių (žr. 7 grafiką), nepaisant to, kad 2012–2013 m. importas iš Kinijos sumažėjo 4,0 proc. Iš Kinijos importuota mažiau visų pagrindinių kategorijų produktų, išskyrus cheminius produktus (1,1 proc. daugiau) ir maisto produktus, gėrimus ir tabaką (0,2 proc.daugiau).

Pagrindinės gaminių grupės

Dviejų kategorijų, kurių prekių 2013 m. į ne ES-28 šalis eksportuota daugiausiai, t. y. mašinų ir transporto įrangos bei kitų pagamintų prekių, eksporto padidėjimas buvo palyginti nedidelis: atitinkamai 0,6 ir 1,0 proc. Labiausiai 2013 m. augo ES-28 maisto produktų, gėrimų ir tabako eksportas – šių eksportuojamų prekių vertė buvo rekordinė (104,3 mlrd. EUR), (žr. 6 lentelę).

Maisto produktai, gėrimai ir tabakas buvo vienintelė kategorija, kurios prekių 2013 m. į ES-28 importuota daugiau (0,4 proc.). 2012–2013 m. ryškiausiai (9,1 proc.) mažėjo importuojamų mineralinio kuro ir tepalų produktų kiekis. Skaičiuojant pagal importo vertę, šių produktų į ES-28 importuota daugiausiai. Mineralinio kuro ir tepalų produktų importo sumažėjimą lėmė 8,3 proc. sumažėjusi importuojamų naftos produktų vertė (kiekybiškai sumažėjimas siekė -2,8 proc.). Beveik trečdalis (32,2 proc.) visų ES-28 importuojamų mineralinio kuro ir tepalų produktų 2013 m. buvo importuotas iš Rusijos. Po jos sąraše buvo Norvegija (9,9 proc.), Alžyras (6,3 proc.), Nigerija (5,5 proc.) ir Saudo Arabija (5,0 proc.).

ES-28 2013 m. prekybos prekėmis perteklių (54,6 mlrd. EUR) lėmė teigiamas prekybos mašinomis ir transporto įranga balansas (275,0 mlrd. EUR) ir teigiamas prekybos cheminiais produktais balansas (115,5 mlrd. EUR). Jį atsvėrė mineralinio kuro ir tepalų produktų prekybos deficitas, kuris buvo 377,8 mlrd. EUR, t. y. šiek tiek mažiau nei rekordinis šių prekių prekybos deficitas 2012 m. – 422,9 mlrd. EUR.

Duomenų šaltiniai ir turimi duomenys

Tarptautinės prekybos prekėmis statistika apibūdina ES valstybių narių tarpusavio prekybos prekėmis (ES vidaus prekyba) vertę ir kiekį, ir ES valstybių narių prekybos prekėmis su kitomis šalimis (ES išorės prekyba) vertę ir kiekį. Ši statistika – oficialus informacijos apie ES, jos valstybių narių ir euro zonos importą, eksportą ir prekybos balansą šaltinis.

Skelbiama kiekvienos duomenis pateikusios šalies statistika kiekvienos šalies partnerės atžvilgiu, remiantis keliais produktų klasifikatoriais. Vienas iš dažniausiai naudojamų produktų klasifikatorių – Jungtinių Tautų (JT) Standartinis tarptautinės prekybos klasifikatorius (SITC 4 red.), pagal kurį galima lyginti viso pasaulio tarptautinės prekybos statistinius duomenis.

Rengiant ES išorės prekybos statistiką ES-28 laikoma vienu prekybos vienetu. Kitaip tariant, eksporto duomenys siejami tik su visos ES-28 eksportu į likusio pasaulio sektoriaus šalis, o ES išorės importo duomenys siejami su importu iš likusio pasaulio sektoriaus šalių (ne ES valstybių narių) į ES-28. Teikiant atskirų ES valstybių narių duomenis paprastai tarptautinės prekybos srautai nurodomi pasaulinės prekybos srautų atžvilgiu (įskaitant tiek ES vidaus, tiek ES išorės prekybos partnerius).

Importuojamos prekės – į ES statistinę teritoriją iš ES valstybėmis narėmis nesančių šalių įvežamos prekės, dėl kurių iš karto arba po sandėliavimo muitinės sandėlyje atliekama išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra (paprastai kalbama apie vartoti skirtas prekes), laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra arba muitinės prižiūrimo perdirbimo muitinės procedūra (apdoroti ar perdirbti skirtos prekės).
Eksportuojamos prekės – prekės, kurios išvežamos iš ES statistinės teritorijos į ES valstybėmis narėmis nesančias šalis atlikus jų eksporto muitinės procedūrą (galutinis eksportas), laikinojo išvežimo perdirbti muitinės procedūrą arba reeksporto po laikinojo įvežimo perdirbti arba muitinės prižiūrimo perdirbimo muitinės procedūrą.

Todėl į prekybos su ES valstybėmis narėmis nesančiomis šalimis statistiką neįtraukiamos tranzitu vežamos prekės arba prekės, kurių atžvilgiu atliktos sandėliavimo muitinės sandėlyje arba laikinojo įvežimo (mugėms, parodoms, tyrimams ir pan.) muitinės procedūros, ir prekės, kurios reeksportuojamos po to, kai buvo atlikta viena iš minėtų procedūrų.

Į ES valstybių narių tarpusavio prekybos (ES vidaus prekyba) statistiką įtraukiami kiekvienos valstybės narės registruojamų įvežamų ir išvežamų prekių duomenys. Įvežamų ir išvežamų prekių apibrėžtys:

įvežamos prekės – ES laisvoje apyvartoje esančios prekės, įvežamos į atitinkamos valstybės narės statistinę teritoriją;
išvežamos prekės – ES laisvoje apyvartoje esančios prekės, išvežamos iš atitinkamos valstybės narės statistinės teritorijos, kad būtų įvežtos į kitą valstybę narę.

Muitinės registrai – įprastas prekybos prekėmis statistinių duomenų šaltinis. 1993 m. sausio 1 d. pradėjus veikti bendrajai rinkai ir panaikinus ES valstybių narių tarpusavio muitinės formalumus, prireikė nustatyti naują duomenų rinkimo sistemą ES vidaus prekybos statistikai rengti – Intrastatą. Intrastato sistemoje statistiniai duomenys renkami tiesiogiai iš prekybos subjektų, privalančių kas mėnesį teikti nacionalinėms statistikos tarnyboms mėnesines deklaracijas.

ES išorės ir vidaus prekybos statistinės vertės nustatomos pagal eksportuojamų ir išvežamų prekių FOB kainos principą ir pagal importuojamų ir įvežamų prekių CIF kainos principą. Pateikiamos vertės aprėpia tik šias papildomas sąnaudas (vežimo ir draudimo), kurios siejamos su vežimu valstybės narės, iš kurios prekės eksportuojamos ar išsiunčiamos, teritorijoje (eksportuojamos ir išvežamos prekės), ir su vežimo iki valstybės narės, į kurią prekės importuojamos ar įvežamos, teritorijos (importuojamos ir įvežamos prekės).

Bendroji informacija

Tarptautinės prekybos prekėmis statistika aktyviai naudojama priimant sprendimus tarptautiniu, ES ir nacionaliniu lygmenimis. Įmonės gali naudoti tarptautinės prekybos duomenis rinkos tyrimams vykdyti ir prekybos strategijai rengti. ES institucijoms tarptautinės prekybos statistika taip pat padeda pasirengti daugiašalėms ir dvišalėms prekybos deryboms, formuoti ir įgyvendinti antidempingo politiką, makroekonominę ir pinigų politiką, vertinti bendrosios rinkos pažangą ar Europos šalių ekonomikos integraciją.

Prekybos raida gali būti ekonomikos augimo veiksnys. ES taikoma bendra prekybos politika, pagal kurią Europos Komisija derasi dėl prekybos susitarimų ir atstovauja ES interesams visų 28 valstybių narių vardu. Europos Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis patariamuosiuose komitetuose, kuriuose aptariami įvairūs prekybos politikos klausimai, turintys įtakos ES, įskaitant daugiašales, dvišales ir vienašales priemones. Prekybos politika priklauso išimtinei ES kompetencijai, todėl tik ES, o ne atskiros valstybės narės gali rengti teisės aktus dėl prekybos klausimų ir sudaryti tarptautinius prekybos susitarimus. Šiai kompetencijai priklauso ne tik prekyba prekėmis, bet ir prekyba paslaugomis (anglų k.), intelektinės nuosavybės klausimai ir tiesioginės užsienio investicijos (anglų k.).

Pasauliniu mastu daugiašaliai prekybos klausimai sprendžiami remiant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) (anglų k.). Jai priklauso 160 šalys (2014 m. birželio mėn. duomenimis) ir dar kelios šalys siekia narystės. PPO nustato pasaulines prekybos taisykles, sudaro sąlygas prekybos deryboms ir padeda spręsti narių ginčus. Europos Komisija veda derybas su savo PPO partnerėmis. Ji dalyvavo pastarajame PPO daugiašalių prekybos derybų raunde (dar vadinamame Dohos vystymosi darbotvarke). Vis dėlto šių derybų nepavyko baigti nei 2005 m., nei 2006 m., nei PPO posėdyje 2008 m. liepos mėn. 2013 m. gruodžio mėn. kai kuriose srityse pažangos pasiekta Balyje (Indonezija) priėmus susitarimų rinkinį, į kurį taip pat įtraukti prekybos lengvinimo veiksmai, įsipareigojimas mažinti žemės ūkio eksporto subsidijas ir kiti klausimai, pvz., susiję su aprūpinimo maistu saugumu besivystančiose šalyse.