Archive:Turizmo statistika

2012 m. rugsėjo mėn. duomenys. Naujausi duomenys: „Kita Eurostato informacija, pagrindinės lentelės ir duomenų bazė“.

1 lentelė. Nuolatinių gyventojų
(nuo 15 m.) atostogų kelionės 2011 m. Šaltinis – Eurostatas (tour_dem_ttq)

2 lentelė. 2006 ir 2010 m. turizmo rodikliai. Šaltiniai – Eurostatas (tin00039), (tin00040), (tin00041), (tin00043), (tour_occ_nim), (tin00045) ir (pjanbroad)

1 grafikas. Nakvynių kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius ES-27 2001–2011 m.
(1 000 mln. nuolatinių ir nenuolatinių gyventojų nakvynių). Šaltiniai – Eurostatas (tour_occ_ninat) ir (tour_occ_nim)

3 lentelė. Išvykstamosios atostogos. 10 populiariausių kilmės valstybių narių 2011 m.
(1 000 šalies nuolatinių gyventojų nakvynių užsienyje). Šaltiniai – Eurostatas (tour_dem_tnw) ir (tour_dem_tnq)

2 grafikas. Išvykstamosios atostogos. Kilmės šalys 2011 m.(1)
(vidutinis nakvynių užsienyje skaičius vienam gyventojui). Šaltiniai – Eurostatas (tour_dem_tnw), (tour_dem_tnq) ir pjanbroad

3 grafikas. Turizmo paskirties šalys. Nakvynių kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius 2011 m.(1)
(1 000 užsieniečių nakvynių šalyje). Šaltiniai – Eurostatas (tour_occ_ninat) ir (tour_occ_nim)

4 lentelė. 10 populiariausių turizmo paskirties šalių. Nakvynių kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius 2011 m.(1)
(1 000 užsieniečių nakvynių šalyje). Šaltiniai – Eurostatas (tour_occ_ninat) ir (tour_occ_nim)

4 grafikas. Turizmo intensyvumas 2011 m.
(nuolatinių ir nenuolatinių gyventojų nakvynių kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius vienam gyventojui). Šaltiniai – Eurostatas (tour_occ_ninat), (tour_occ_nim) ir (tps00001)

5 lentelė. Kelionių įplaukos ir išlaidos mokėjimų balanse 2001–2011 m. Šaltiniai – Eurostatas (bop_its_deth), (bop_its_det) ir (nama_gdp_c)

Šiame straipsnyje apžvelgiama pastarojo laikotarpio Europos Sąjungos (ES) turizmo statistika. Turizmas yra svarbus ES dėl ekonominių ir užimtumo galimybių bei poveikio visuomenei ir aplinkai. Turizmo statistika naudojama ne tik ES turizmo politikai, bet ir ES regionų ir tvaraus vystymosi politikai stebėti.

Pastaraisiais dešimtmečiais turizmo svarba tiek įmonėms, tiek gyventojams labai padidėjo. Remiantis Europos Komisijos įmonių ir pramonės generalinio direktorato įverčiais, turizmas sudaro daugiau nei 5 proc. ES-27 bendrojo vidaus produkto (BVP). ES-27 turistų apgyvendinimo sektoriuje dirba 2,4 mln. žmonių, o visa ES-27 turizmo pramonė užtikrina 12–14 mln. darbuotojų užimtumą (remiantis preliminariais turizmo palydovinių sąskaitų (anglų kalba) įverčiais).

Svarbiausi statistiniai faktai

Turizmo paklausa ir pasiūla

ES-27 nuolatiniai gyventojai (15 m. ir vyresni) 2011 m. nuvyko į 1 055 mln. atostogų kelionių. Truputį daugiau nei pusę (55,0 ) visų kelionių sudarė trumpos kelionės (1–3 nakvynių) (žr. 1 lentelę), iš jų apie tris ketvirčius (76,3 proc.) buvo vietinės, o likusios – į užsienį.

Kai kuriose ES valstybėse narėse daugiau nei pusė visų atostogų kelionių buvo į užsienio šalis, pvz., Liuksemburgo, Belgijos, Slovėnijos ir Nyderlandų duomenys rodo, kad daugiau nei pusė visų atostogų buvo praleista užsienyje. O Rumunijos, Ispanijos, Graikijos ir Portugalijos gyventojų atostogų kelionės į užsienį sudarė mažiau nei 10 proc. Tikėtina, kad šiems rodikliams įtakos turi tiek valstybės narės dydis, tiek jos geografinė padėtis (mažesnių ir šiauriau esančių šalių gyventojai dažniau renkasi atostogas užsienyje).

Apskaičiuota, kad apie 51,9 proc. visų ES-27 gyventojų 2011 m. vykdė tam tikrą turizmo veiklą, kitaip tariant, per metus vyko bent į vieną ne trumpesnę kaip keturių nakvynių kelionę. Šiuo atžvilgiu taip pat nustatyta didelių ES valstybių narių skirtumų: šis rodiklis buvo nuo 6,4 proc. Bulgarijoje iki 90,3 proc. Kipre (žr. 2 lentelę).

Kalbant apie pasiūlą, 2011 m. ES-27 veikė šiek tiek daugiau nei 202 000 viešbučių ir panašių įstaigų ir daugiau nei 271 000 kitų kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų (pvz., stovyklaviečių ir atostogų būstų). Viešbučių ir panašių įstaigų pasiūla sudarė beveik 12,6 mln. vietų, iš kurių beveik pusė (46,4 proc.) buvo trijose ES valstybėse narėse: Italijoje (2,3 mln.), Ispanijoje (1,8 mln.) ir Vokietijoje (1,7 mln.). 2011 m. vietos ir užsienio turistai praleido daugiau nei 1 600 mln. nakvynių ES-27 viešbučiuose ir panašiose įstaigose.

Per pastaruosius dešimtmečius turistų nakvynių kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius iš esmės augo (žr. 1 grafiką). 1 grafike nagrinėjamo laikotarpio pradžioje šis skaičius gana nedidelis, iš dalies todėl, kad po 2001 m. teroristų išpuolių Jungtinėse Valstijose keliautojų sumažėjo.Be to, turistų nakvynių kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius trumpam sumažėjo 2008 ir 2009 m. dėl finansų ir ekonomikos krizės. 2008 m. turistų nakvynių ES-27 skaičius sumažėjo 0,6 proc., 2009 m. – dar 2,8 proc. Tačiau 2010 m. šis rodiklis augo 0,8 proc. Didėjimo tendencija tęsėsi ir 2011 m. (+5,0 proc. arba 2 364 mln. nakvynių kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigose) (žr. 1 grafiką).

Aktyviausi keliautojai

2011 m. ES-27 nuolatiniai gyventojai praleido 2 263 mln. nakvynių atostogaudami užsienyje (tik asmeninėse kelionėse) (žr. 3 lentelę). Tais metais Vokietijos gyventojai praleido 656 mln. nakvynių atostogaudami už Vokietijos ribų, o Jungtinės Karalystės gyventojai – 502,9 mln. Šių dviejų valstybių narių nuolatinių gyventojų nakvynės sudarė daugiau nei pusę (51,2 proc.) visų ES-27 nuolatinių gyventojų nakvynių atostogaujant užsienyje skaičiaus.

Atsižvelgiant į visą šalies gyventojų skaičių, daugiausia nakvynių užsienyje vienam gyventojui teko Liuksemburgui (vidutiniškai 22,0 nakvynės per metus 2011m.), toliau – Kipras (13,3), Airija (2010 m. duomenimis 12,5) ir Nyderlandai (11,5). Šio sąrašo gale yra rumunai, portugalai, graikai (2010 m. duomenimis), bulgarai, lenkai ir italai (2010 m. duomenimis), 2011 m. vidutiniškai užsienyje praleidę mažiau nei dvi atostogų nakvynes (žr. 2 grafiką).

Populiariausios paskirties šalys

2011 m. populiariausia ES nenuolatinių gyventojų (užsieniečių) ES paskirties šalis buvo Ispanija – jos kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigose praleista 239,4 mln. nakvynių arba beveik ketvirtadalis (23,2 proc.) viso ES-27 rodiklio. Trys tarp ES nenuolatinių gyventojų populiariausios valstybės narės buvo Ispanija, Italija (178,0 mln. nakvynių) ir Prancūzija (123,0 mln. nakvynių), kartu sudariusios 52,5 proc. ES-27 šalyse nenuolatinių gyventojų praleistų nakvynių. Rečiausiai lankytasi Liuksemburge, Lietuvoje ir Latvijoje, tačiau vertinant šiuos duomenis reikėtų atsižvelgti į šių valstybių narių dydį (žr. 3 grafiką ir 4 lentelę).

Nakvynių (nuolatinių ir nenuolatinių gyventojų) skaičių galima įvertinti lyginant šalių gyventojų skaičiaus rodiklius ir taip nustatant turizmo intensyvumo rodiklį. 2011 m. pagal šį rodiklį Viduržemio jūros Maltos ir Kipro salos bei Austrijos Alpių regionai ir miestai buvo populiariausios turistų paskirties vietos ES-27 (žr. 4 grafiką).

Ekonominiai tarptautinių kelionių aspektai

Ekonominę tarptautinio turizmo svarbą galima įvertinti pagal tarptautinių kelionių įplaukų ir BVP santykį. Šie duomenys paimti iš mokėjimų balanso statistikos ir į juos įtrauktos tiek verslo, tiek laisvalaikio kelionės. 2011 m. ES šis santykis buvo didžiausias Maltoje (14,0 proc.) ir Kipre (10,2 proc.). Tai patvirtina, kad šių salų gyventojams turizmas išties svarbus (žr. 5 lentelę). Kroatijoje šis santykis dar didesnis (14,7 proc.). Absoliučiaisiais dydžiais didžiausios tarptautinių kelionių įplaukos 2011 m. buvo Ispanijoje (43 026 mln. EUR) ir Prancūzijoje (38 682 mln. EUR). Kiek mažesnės – Italijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Didžiausios tarptautinių kelionių išlaidos buvo Vokietijoje (2011 m. 60 596 mln. EUR), toliau sąraše pagal šį rodiklį Jungtinė Karalystė (36 275 mln. EUR) ir Prancūzija (29 922 mln. EUR). Palyginus šias išlaidas su kiekvienos šalies gyventojų skaičiumi matyti, kad Liuksemburgo nuolatiniai gyventojai 2011 m. kelionėms į užsienį vidutiniškai išleido 5 289 EUR, smarkiai lenkdami antroje vietoje esančią Belgiją (1 466 EUR vienam gyventojui). Toliau sąraše Danija, Airija, Švedija ir Kipras.

Duomenų šaltiniai ir turimi duomenys

Statistikoje turizmu vadinama keliautojų, trumpesniam nei metų laikotarpiui išvykstančių į už jų įprastos gyvenimo aplinkos esančią paskirties vietą, veikla. Pagrindinis tikslas gali būti bet koks, pvz., verslo, laisvalaikio ar kiti asmeniniai reikalai, išskyrus tikslą būti įdarbintam lankomos vietovės nuolatinio gyventojo, namų ūkio ar įmonės. Šiuo metu į turizmo statistiką įtraukiamos bent vienos nakvynės kelionės, o nuo 2014 m. į oficialią Europos statistiką taip pat bus įskaičiuojamos išvykstamojo turizmo vienadienės kelionės.

Turizmo statistikos sistema nustatyta 1995 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 95/57/EB dėl statistinės informacijos turizmo srityje rinkimo. Pagal šią direktyvą ES valstybės narės privalo reguliariai teikti palyginamos turizmo statistikos rinkinį. 2004 m. ir 2006 m. pakeitimai buvo susiję su ES plėtra ir pastarojo meto pasaulinės turizmo rinkos pokyčiais. 2011 m. liepos mėn. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba priėmė naują Reglamentą 692/2011 dėl Europos turizmo statistikos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 95/57/EB, Šis reglamentas taikomas nuo 2012 ataskaitinių metų.

ES turizmo statistiką sudaro dvi pagrindinės sudedamosios dalys: su kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų pajėgumu ir užimtumu susijusi statistika ir su turizmo paklausa susijusi statistika. Daugumoje valstybių narių pirmojo tipo duomenys renkami rengiant apklausas, į kurias atsako apgyvendinimo įstaigos, o antrojo tipo duomenys daugiausia renkami apklausiant keliautojus, kai jie kerta sienas, arba rengiant namų ūkių apklausas.

Į kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų pajėgumo statistiką įtraukiamas įstaigų skaičius, miegamųjų kambarių skaičius ir vietų skaičius. Ši statistika rengiama kasmet ir pateikiama suskirstyta pagal įstaigos tipą arba regioną.

Kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų užimtumo statistika siejama su (į apgyvendinimo įstaigas) atvykusių turistų skaičiumi ir nuolatinių bei nenuolatinių gyventojų nakvynių skaičiumi. Duomenys skirstomi pagal įstaigos tipą arba regioną. Galima susipažinti su metų ir mėnesio statistikos eilutėmis. Be to, rengiama vietų panaudojimo (užimtumo lygio) statistika.

Turizmo paklausos statistika siejama su turizmo veikla, kitaip tariant, asmenų, per ataskaitinį laikotarpį vykusių į bent vieną kelionę, trukusią bent keturias nakvynes, skaičiumi. Rengiama turizmo kelionių skaičiaus (ir nakvynių per tas keliones skaičiaus) statistika, skirstoma pagal:

• paskirties šalį,
• išvykimo mėnesį,
• kelionės trukmę,
• kelionės organizavimo tipą,
• transporto rūšį,
• apgyvendinimo tipą,
• išlaidas.

Šiuos duomenis taip pat galima nagrinėti atsižvelgiant į socialinius ir demografinius aiškinamuosius kintamuosius, pvz., amžiaus arba lyties. Jie renkami kas ketvirtį ir kasmet.

Turizmui tyrinėti taip pat galima naudoti kitų oficialių šaltinių duomenis. Pavyzdžiui:

• užimtumo turistų apgyvendinimo sektoriuje duomenis pagal darbo jėgos tyrimą (DJT), nagrinėjamus pagal darbo laiką (visą arba ne visą), užimtumo padėtį, amžių, išsilavinimo lygį, lytį, nuolatinį darbo pobūdį ir ilgalaikį darbą tam pačiam darbdaviui (metų ir ketvirčio duomenys);
• asmeninių kelionių įplaukų ir išlaidų duomenis pagal mokėjimų balansą;
• transporto statistinius duomenis (anglų kalba) (pvz., keleivinio oro transporto);
• verslo struktūros statistiką (VSS) galima naudoti papildomai turizmo srautų ir tam tikrų su turizmu susijusių sektorių ekonominės veiklos rezultatų informacijai gauti.

Bendroji informacija

ES pritraukia daug turistų – šešios valstybės narės patenka į populiariausių pasaulyje atostogų paskirties vietų dešimtuką. Turizmas gali padėti kurti naujas darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą, be to, turizmas padeda vystytis kaimo, periferinėms ir mažiau išsivysčiusioms vietovėms. Dėl šių aplinkybių ir atsižvelgiant į platesnes regionų politikos ir tvaraus vystymosi politikos sritis didėja patikimos ir suderintos turizmo statistikos poreikis.

Turizmas gali būti labai svarbus Europos regionų vystymuisi. Turizmo reikmėms plėtojant infrastruktūrą prisidedama prie vietos plėtros, o kuriamos ar išsaugomos darbo vietos padeda spręsti pramonės ar kaimo vietovių nuosmukio problemas Tvarus turizmas susijęs su kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimu ir stiprinimu, ir aprėpia labai įvairias sritis – nuo meno, kulinarinio paveldo iki biologinės įvairovės apsaugos.

2006 m. Europos Komisija priėmė Komunikatą „Atnaujinta ES turizmo politika – Glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“ (KOM(2006) 134 galutinis). Šiame dokumente aptariamos įvairios problemos, su kuriomis turizmui teks susidurti artimiausiais metais, pvz., Europos gyventojų senėjimas, didėjanti išorės konkurencija, labiau specializuoto turizmo paklausa ir poreikis plėtoti tvaresnius ir aplinkai mažiau kenkiančius turizmo būdus. Komunikate taip pat teigiama, kad konkurencingesnė turizmo pasiūla ir tvarios paskirties vietos geriau tenkintų turistų poreikius ir užtikrintų Europos vietą tarp pasaulyje populiariausių turizmo paskirties vietovių. Vėliau, 2007 m. spalio mėn. buvo priimtas kitas komunikatas „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“ (KOM(2007) 621 galutinis), kuriame siūlomi veiksmai, susiję su tvariu paskirties vietų valdymu, tvarumo aspektų įtraukimu į įmonių veiklą ir turistų informavimu apie tvarumą.

Lisabonos sutartyje pripažįstama turizmo svarba ir nustatoma ES kompetencijos sritis turizmo sektoriuje bei numatoma priimti sprendimus kvalifikuota balsų dauguma. Turizmui skirtame Sutarties straipsnyje nurodoma, kad ES „papildo valstybių narių veiklą turizmo sektoriuje, ypač skatindama Sąjungos įmonių konkurencingumą šiame sektoriuje“. 2010 m. birželio mėn. Europos Komisija priėmė komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010) 352 galutinis). Šiuo komunikatu Europos Komisija skatina koordinuoti su turizmu susijusias iniciatyvas ir nustato naują veiksmų sistemą, pagal kurią bus didinamas turizmo konkurencingumas ir gebėjimas užtikrinti tvarų augimą. Komisija pasiūlė kelias Europos arba tarptautines iniciatyvas šiems tikslams pasiekti, įskaitant susijusias su turizmo socialinės ir ekonominės žinių bazės įtvirtinimu.

Kita Eurostato informacija

Leidiniai

• Nauji Eurostato leidiniai apie turizmą (įvairiomis kalbomis) (anglų kalba)

Pagrindinės lentelės

• Turizmas (t_tour) (anglų kalba)

Duomenų bazė

• Turizmas (tour) (anglų kalba)

Specialus skyrius

• Turizmo statistika (anglų kalba)

Metodika ir metaduomenys

• Kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų pajėgumas; įstaigos, miegamieji kambariai, vietos (ESMS metaduomenų rinkmena - tour_cap_esms) (anglų kalba)
• Turizmo paklausa: vidaus ir išvykstamasis turizmas (išskyrus vienos dienos keliones) (ESMS metaduomenų rinkmena - tour_dem_esms) (anglų kalba)

Lentelių ir grafikų pirminiai duomenys (MS Excel formatu)

• Tourism trends: tables and figures (anglų kalba)

Kita informacija

• „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“ (Europos Komisijos komunikatas, 2007 m. spalio mėn.)
• Turizmo statistikos ir turizmo palydovinių sąskaitų rengimo metodika (anglų kalba)

Kitos nuorodos

• Europos Komisija. Įmonės ir pramonė. Parama Europos turizmui (anglų kalba)

Taip pat žr.

• Tourism and sustainable development (anglų kalba)
• Tourism employment (anglų kalba)
• Tourism statistics at regional level (anglų kalba)