Archive:Turizmo statistika
- 2011 m. Rugsėjo mėn. duomenys. Naujausi duomenys – Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir duomenų bazė.
Šiame straipsnyje pateikiama informacijos apie pastarojo meto Europos Sąjungos (ES) turizmo statistiką. Turizmas yra svarbus dėl ekonominių ir užimtumo galimybių bei poveikio visuomenei ir aplinkai. Turizmo statistika naudojama ne tik ES turizmo politikai, bet ir ES regionų ir tvaraus vystymosi politikai stebėti.
,_2010.png)
Šaltinis – Eurostatas (tour_dem_ttq)
Šaltinis – Eurostatas (tin00039), (tin00040), (tin00041), (tin00043), (tin00045), (tps00001) ir (tps00010)
_(1_000_million_nights).png)
(1 000 mln. nakvynių).
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat) ir (tour_occ_nim)
.png)
(1 000 šalies nuolatinių gyventojų nakvynių užsienyje).
Šaltinis – Eurostatas (tour_dem_tnw) ir (tour_dem_tnq)
.png)
(vidutinis nakvynių užsienyje skaičius vienam gyventojui).
Šaltinis – Eurostatas (tour_dem_tnq) ir (tps00001)
_(1_000_nights_spent_in_the_country_by_non-residents).png)
(1 000 užsieniečių nakvynių šalyje).
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat) ir (tour_occ_nim)
.png)
(1 000 užsieniečių nakvynių šalyje).
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat) ir (tour_occ_nim)
.png)
(nuolatinių ir nenuolatinių gyventojų nakvynių kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius vienam gyventojui).
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat), (tour_occ_nim) ir (tps00001)
Šaltinis – Eurostatas (bop_its_deth), (bop_its_det), (bop_q_c) ir (nama_gdp_c)
Pastaraisiais dešimtmečiais turizmo svarba tiek įmonėms, tiek piliečiams, labai padidėjo. Remiantis Europos Komisijos įmonių ir pramonės generalinio direktorato įverčiais, turizmas sudaro daugiau nei 5 proc. ES-27 bendrojo vidaus produkto (BVP). ES-27 turistų apgyvendinimo sektoriuje dirba 2,3 mln. žmonių, o visa ES-27 turizmo pramonė užtikrina 12–14 mln. darbuotojų užimtumą (remiantis preliminariais turizmo palydovinių sąskaitų įverčiais).
Svarbiausi statistiniai rezultatai
Turizmo paklausa ir pasiūla
2010 m. ES (išskyrus Maltą) nuolatiniai gyventojai atostogų keliavo daugiau nei 1 000 mln. kartų. Truputį daugiau nei pusę (55,5 ) visų kelionių sudarė trumpos kelionės (1–3 nakvynių) (žr. 1 lentelę) ir iš jų apie tris ketvirčius (76,6 proc.) buvo vietinės, o 23,4 proc. – į užsienį.
Kai kurių valstybių narių, pvz., Liuksemburgo, Belgijos, Slovėnijos ir Nyderlandų duomenys rodo, kad daugiau nei pusė visų atostogų buvo praleista užsienyje. O Rumunijos, Ispanijos, Graikijos, Bulgarijos ir Portugalijos gyventojų atostogų kelionės į užsienį sudarė mažiau nei 10 proc. Tikėtina, kad šiems rodikliams įtakos turi tiek valstybės narės dydis, tiek jos geografinė padėtis (mažesnių ir toliau į šiaurę esančių šalių gyventojai dažniau renkasi atostogas užsienyje).
Apskaičiuota, kad apie 51,5 proc. visų ES-27 gyventojų 2010 m. vykdė tam tikrą turizmo veiklą, kitaip tariant, per metus vyko bent į vieną ne trumpesnę kaip keturių nakvynių kelionę. Šiuo atžvilgiu taip pat nustatyta didelių skirtumų: šis rodiklis buvo nuo 5,3 proc. Bulgarijoje iki 87,8 proc. Kipre (žr. 2 lentelę).
Kalbant apie pasiūlą, 2010 m. ES-27 veikė apie 204 000 viešbučių ir panašių įstaigų ir daugiau nei 256 000 kitų kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų (pvz., kempingų ir atostogų būstų). Viešbučių ir panašių įstaigų pasiūla sudarė daugiau nei 12,4 mln. vietų, iš kurių beveik pusė (46,2 proc.) buvo Italijoje (2,3 mln.), Ispanijoje (1,8 mln.) arba Vokietijoje (1,7 mln.). 2010 m. vietos ir užsienio turistai praleido daugiau nei 1 500 mln. nakvynių ES-27 viešbučiuose ir panašiose įstaigose.
Per pastarąjį dešimtmetį turistų nakvynių kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius iš esmės augo. Po 2001 m. teroristinių išpuolių Jungtinėse Valstijose ir finansų bei ekonominės krizės kelionių mažėjo ir trumpalaikiu laikotarpiu sunkumų neišvengta: turistų nakvynių ES-27 kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius 2008 m. sumažėjo 0,6 proc., 2009 m. – 2,8 proc. Tačiau 2010 m. turistų nakvynių kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius padidėjo 0,9 proc. ir viršijo 2 250 mln. nakvynių (žr. 1 grafiką).
Populiariausios paskirties šalys
2010 m. Vokietijos nuolatiniai gyventojai praleido 640,6 mln. nakvynių kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigose už Vokietijos ribų, o Jungtinės Karalystės gyventojai – 504,3 mln.; šių dviejų valstybių narių nuolatinių gyventojų nakvynės sudarė beveik pusę (49,4 proc.) visų ES-27 nuolatinių gyventojų nakvynių užsienyje skaičiaus. Nagrinėjant plačiau, dešimties valstybių narių nuolatinių gyventojų, praleidusių daugiausiai nakvynių užsienio kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigose, nakvynių skaičius sudarė 87,4 proc. viso 2010 m. nakvynių užsienyje skaičiaus (2 315,3 mln.).
Atsižvelgiant į visą šalies gyventojų skaičių, daugiausia nakvynių užsienyje vienam gyventojui tenka Liuksemburgui (vidutiniškai 21,2 nakvynės), toliau – Kipras (14,7), Airija (2009 m. duomenimis 11,6) ir Nyderlandai (taip pat 11,6). Šio sąrašo gale yra rumunai, bulgarai ir graikai (2009 m. duomenimis), 2010 m. vidutiniškai užsienyje praleidę mažiau nei vieną atostogų naktį vienam gyventojui (žr. 2 grafiką).
2010 m. populiariausia tarp ES nenuolatinių gyventojų (užsieniečių) ES paskirties šalis buvo Ispanija – jos kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigose praleista 213,3 mln. nakvynių arba 23,2 proc. viso ES-27 rodiklio. Trys tarp ES nenuolatinių gyventojų populiariausios valstybės narės buvo Ispanija, Italija (167,8 mln. nakvynių) ir Prancūzija (85,2 mln. nakvynių), kartu sudariusios 50,7 proc. ES-27 šalyse nenuolatinių gyventojų praleistų nakvynių. Rečiausiai keliauta į Lietuvą, Latviją ir Liuksemburgą (2009 m. duomenimis), tačiau vertinant šiuos duomenis reikėtų atsižvelgti į šių valstybių narių dydį (žr. 3 grafiką ir 4 lentelę).
Nakvynių (nuolatinių ir nenuolatinių gyventojų) skaičių galima įvertinti lyginant šalių gyventojų skaičiaus rodiklius ir taip nustatant turizmo intensyvumo rodiklį. 2010 m. pagal šį rodiklį Viduržemio jūros Maltos ir Kipro salos bei Austrijos Alpių ir miestų regionai buvo populiariausios turistų paskirties vietos ES-27 (žr. 4 grafiką).
Finansiniai tarptautinio turizmo aspektai
Ekonominę turizmo svarbą galima įvertinti pagal tarptautinio turizmo įplaukų ir BVP santykį. 2010 m. ES šis santykis buvo didžiausias Maltoje (13,2 proc.) ir Kipre (9,5 proc.). Tai patvirtina, kad šių salų gyventojams turizmas išties svarbus (žr. 5 lentelę). Kroatijoje šis santykis dar didesnis (2009 m. duomenimis – 13,9 proc.). Absoliučiaisiais dydžiais didžiausios tarptautinio turizmo įplaukos 2010 m. buvo Ispanijoje (39 621mln. EUR) ir Prancūzijoje (34 939 mln. EUR). Kiek mažesnės – Italijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Didžiausios tarptautinio turizmo išlaidos nustatytos Vokietijoje (2010 m. 58 596 mln. EUR), toliau sąraše pagal šį rodiklį – Jungtinė Karalystė (36 829 mln. EUR) ir Prancūzija (29 686 mln. EUR). Palyginus šias išlaidas su gyventojų skaičiumi matyti, kad Liuksemburgo nuolatiniai gyventojai 2010 m. kelionėms į užsienį vidutiniškai išleido 5 374 EUR, smarkiai lenkdami antrojoje vietoje esančią Belgiją (1 305 EUR). Toliau sąraše – Airija, Danija ir Kipras. Tai nenuostabu, nes visos šios penkios valstybės narės palyginti nedidelės, be to, jos pirmauja pagal ilgų (kitaip tariant, keturių ir daugiau nakvynių) užsienio kelionių dalį visame atostogų kelionių skaičiuje.
Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti
Statistikoje turizmu vadinama keliautojų, trumpesniam nei metų laikotarpiui išvykstančių į už jų įprastos gyvenimo aplinkos esančią paskirties vietą, veikla. Pagrindinis tikslas gali būti bet koks, pvz., verslo, laisvalaikio ar kiti asmeniniai reikalai, išskyrus būti įdarbintam lankomos vietovės nuolatinio gyventojo, namų ūkio ar įmonės. Šiuo metu į turizmo statistiką traukiamos bent vienos nakvynės kelionės, o nuo 2014 m. taip pat bus įskaičiuojamos išvykstamojo turizmo vienadienės kelionės.
Turizmo statistikos sistema nustatyta 1995 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 95/57/EB dėl statistinės informacijos turizmo srityje rinkimo. Pagal šią direktyvą valstybės narės privalo reguliariai teikti palyginamos turizmo statistikos rinkinį. 2004 ir 2006 pakeitimai buvo susiję su ES plėtra ir pastarojo meto pasaulinės turizmo rinkos pokyčiais. 2011 m. liepos mėn. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba patvirtino naują Reglamentą 692/2011 dėl Europos turizmo statistikos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 95/57/EB, įsigaliosiantį nuo 2012 ataskaitinių metų.
ES turizmo statistiką sudaro dvi pagrindinės sudedamosios dalys: su kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų pajėgumu ir užimtumu susijusi statistika ir su turizmo paklausa susijusi statistika. Daugumoje valstybių narių pirmojo tipo duomenys renkami rengiant apklausas, į kurias atsako apgyvendinimo įstaigos, o antrojo tipo duomenys daugiausia renkami apklausiant keliautojus, kai jie kerta sienas, arba rengiant namų ūkių apklausas.
Į kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų pajėgumo statistiką traukiamas įstaigų skaičius, miegamųjų kambarių skaičius ir vietų skaičius. Ši statistika rengiama kasmet ir pateikiama suskirstyta pagal įstaigos tipą arba regioną.
Kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų užimtumo statistika siejama su (į apgyvendinimo įstaigas) atvykusių turistų skaičiumi ir nuolatinių bei nenuolatinių gyventojų nakvynių skaičiumi. Duomenys skirstomi pagal įstaigos tipą arba regioną. Galima susipažinti su metų ir mėnesio statistikos eilutėmis. Be to, rengiama vietų panaudojimo (užimtumo lygio) statistika. Turizmo paklausos statistika siejama su turizmo veikla, kitaip tariant, asmenų, per ataskaitinį laikotarpį (ketvirtį ar metus) vykusių į bent vieną kelionę, trukusią bent keturias nakvynes, skaičiumi. Rengiama turizmo kelionių skaičiaus (ir nakvynių per tas keliones skaičiaus) statistika, skirstoma pagal:
- paskirties šalį,
- išvykimo mėnesį,
- kelionės trukmę,
- kelionės organizavimo tipą,
- transporto rūšį,
- apgyvendinimo tipą,
- išlaidas.
Šiuos duomenis taip pat galima nagrinėti atsižvelgiant į socialinius bei demografinius aiškinamuosius kintamuosius, pvz., amžiaus arba lyties.
Turizmui tyrinėti taip pat galima naudoti kitų oficialių šaltinių duomenis. Šie statistiniai duomenys aprėpia:
- užimtumo turistų apgyvendinimo sektoriuje duomenis pagal darbo jėgos tyrimą (DJT), suskirstytus pagal darbo laiką (visą arba ne visą), užimtumo padėtį, amžių, išsilavinimo lygį, lytį, nuolatinį darbo pobūdį ir ilgalaikį darbą tam pačiam darbdaviui (metų ir ketvirčio duomenys);
- asmeninių kelionių įplaukų ir išlaidų duomenis pagal mokėjimų balansą;
- transporto statistiką (pvz., keleivinio oro transporto);
- verslo struktūros statistiką (VSS) galima naudoti papildomai turizmo srautų ir tam tikrų su turizmu susijusių sektorių ekonominės veiklos rezultatų informacijai gauti.
Aplinkybės
ES pritraukia daug turistų – šešios valstybės narės patenka į populiariausių pasaulyje atostogų paskirties vietų dešimtuką. ES turizmas yra svarbi veikla, galinti prisidėti kuriant naujas darbo vietas ir skatinant ekonomikos augimą, be to, turizmas padeda vystytis kaimo, periferinėms ir mažiau išsivysčiusioms vietovėms. Dėl šių aplinkybių ir taip pat atsižvelgiant į platesnes regionų politikos ir tvaraus vystymosi politikos sritis didėja patikimos ir suderintos turizmo statistikos poreikis.
Iš tiesų, turizmas gali būti labai svarbus Europos regionų vystymuisi. Turizmo reikmėms plėtojama infrastruktūra prisidedama prie vietos plėtros, o kuriamos ar išsaugomos darbo vietos padeda spręsti pramonės ar kaimo vietovių nuosmukio problemas. Tvarus turizmas susijęs su kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimu ir stiprinimu, ir aprėpia labai įvairias sritis – nuo vietos gastronomijos iki biologinės įvairovės apsaugos.
2006 m. Europos Komisija patvirtino Komunikatas (2006) 134 Komunikatą „Atnaujinta ES turizmo politika – Glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“. Šiame dokumente aptariamos įvairios problemos, su kuriomis turizmui teks susidurti artimiausiais metais, pvz., Europos gyventojų senėjimas, didėjanti išorės konkurencija, labiau specializuoto turizmo paklausa ir poreikis plėtoti tvaresnius ir aplinkai mažiau kenkiančius turizmo būdus. Komunikate taip pat teigiama, kad konkurencingesnė turizmo pasiūla ir tvarios paskirties vietos geriau tenkintų turistų poreikius ir užtikrintų Europos vietą tarp pasaulyje populiariausių turizmo paskirties vietovių. Vėliau, 2007 m. spalio mėn. buvo patvirtinta Komunikatas (2007) 621 „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“, kurioje siūlomi veiksmai, susiję su tvariu paskirties vietų valdymu, tvarumo aspektų įtraukimu į įmonių veiklą ir turistų informavimu apie tvarumą.
2010 m. birželio mėn. patvirtintas Komunikatas Komunikatas (2010) 352 „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“. Netrukus po to įsigaliojo Lisabonos sutartis, kurioje pripažįstama turizmo svarba ir nustatoma ES kompetencijos sritis turizmo sektoriuje bei numatoma priimti sprendimus kvalifikuota balsų dauguma. Turizmui skirtame Sutarties straipsnyje nurodoma, kad ES „papildo valstybių narių veiklą turizmo sektoriuje, ypač skatindama Sąjungos įmonių konkurencingumą šiame sektoriuje“. 2010 m. Komunikate Europos Komisija skatino koordinuoti su turizmu susijusias iniciatyvas ir nustatė naują veiksmų sistemą, pagal kurią būtų didinamas turizmo konkurencingumas ir gebėjimas užtikrinti tvarų augimą. Komisija pasiūlė kelias Europos arba tarptautines iniciatyvas šiems tikslams pasiekti, įskaitant susijusias su turizmo socialinės ir ekonominės žinių bazės įtvirtinimu.
Papildoma Eurostato informacija
Leidiniai
Pagrindinės lentelės
Duomenų bazė
Specialus skyrius
Metodika/ Metaduomenys
- Capacity of collective tourist accommodation; establishments, bedrooms and bedplaces (ESMS metadata file - tour_cap_esms)
- Tourism demand : domestic and outbound tourism (excluding day-trips) (ESMS metadata file - tour_dem_esms)
Kita informacija
Pagrindiniai duomenys: lentelės, grafikai ir žemėlapiai (MS Excel)
Kitos nuorodos
- Agenda for a sustainable and competitive European tourism (Communication from the European Commission, October 2007)
- European Commission - Enterprise and Industry - Supporting European tourism