Energijos gavimo iš atliekų jėgainė Lietuvos sostinėje Vilniuje sumažins komunalinių atliekų šalinimą į sąvartynus ir pavers jas energijos šaltiniu. Jėgainėje per metus bus sudeginama iki 160 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių ir antriniam panaudojimui netinkamų atliekų, kurios atkeliaus iš mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių. Deginant šias atliekas bus gaminama šiluma ir elektra – šis procesas vadinamas kogeneracija.
- 01 June 2018
Jėgainėje bus įrengta ardyno pakura, kurioje galima deginti didelius įvairių atliekų kiekius ir kuri užtikrina optimalų atliekų judėjimą degimo kamera.
Siekiant užtikrinti veiksmingą energijos gamybą, buvo pasirinktas vandens vamzdžių garo katilas, kuriame regeneruojama energija, kogeneracijos įranga ir kondensato šildytuvas, kurį naudojant garo katilui reikia mažiau kuro.
Deginant atliekas susidaro taršūs dūmai, kurie išeina pro kaminą. Šiems dūmams išvalyti buvo pasirinkta pusiau sauso valymo technologija, kuri padidina valymo efektyvumą, yra palyginti nebrangi ir taupo vandenį.
Būtinas ES finansavimas
Planuojant jėgainę buvo atsižvelgta į atliekų hierarchiją ir atliekų tvarkymo prioritetus, kad būtų užtikrinta kuo didesnė nauda aplinkai. Gavus ES finansavimą, bus statoma kogeneracijos jėgainė, kurią sudarys du kogeneracijos įrenginiai – pirmajame bus deginamos komunalinės atliekos, o antrasis bus kūrenamas biokuru.
Kogeneracijos jėgainės statybai numatyta daugiau nei 147 mln. EUR, iš jų apie 48,5 mln. EUR – ES sanglaudos fondo lėšų. Kitą biudžeto dalį sudaro privačiojo sektoriaus investicijos, komercinio banko paskola ir maždaug 74 mln. EUR Europos investicijų banko paskola, kurią užtikrina Europos strateginių investicijų fondas.
Jėgainės, kurią ketinama atidaryti 2019 m. pabaigoje, pajėgumas (energijos gamyba per konkretų laikotarpį) bus apie 70 megavatų (MW). Iš jų elektrinė galia sieks apie 16-20 MW, šiluminė galia – apie 51-55 MW.
Planuojama, kad jėgainė visu pajėgumu veiks vidutiniškai 8 tūkst. valandų per metus. Bus pagaminta apie 34-39 gigavatvalandžių (GWh) šilumos ir 8-15 GWh elektros per mėnesį (apie 413 GWh šilumos ir apie 158 GWh elektros per metus).
Mažiau sąvartynų ir teršalų, daugiau atsinaujinančiosios energijos
Įgyvendinusi šį projektą Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą iki 2023 m. beveik 10 proc. sumažinti į sąvartynus išmetamų kietųjų komunalinių atliekų kiekį. Tai grindžiama prielaida, kad inertines atliekas (atliekas, kuriose nevyksta jokie cheminiai ar biologiniai pokyčiai ir kurios nesuyra) iš mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių ir šlaką bei pelenus iš kogeneracinės jėgainės galima panaudoti sąvartynams užpilti arba jų kraštovaizdžiui sutvarkyti.
Be to, pastačius jėgainę, padidės energijos gamybai naudojamų vietos atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis ir maždaug 130 000 tonų per metus sumažės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (CO2 ekvivalentas) – apie 10 proc. šiuo metu Lietuvos atliekų sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančio dujų kiekio.
Bendra investicijų ir finansavimo iš ES suma
Bendros projektui „Komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumų sukūrimas Vilniaus mieste“ skirtos investicijos siekia 147 464 520 EUR. ES sanglaudos fondas skyrė 48 553 044 EUR pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpio veiksmų programą „ES struktūrinių fondų investicijos“.