Daugiabučių namų savininkai Lietuvoje skatinami modernizuoti savo nekilnojamąjį turtą, kad energijos vartojimas būtų efektyvesnis. Pagal ES finansuojamą projektą, skirtą pastatams, kurių energijos vartojimo efektyvumo lygis yra žemas, energijos suvartojimas šildymui turėtų sumažėti bent 40 proc. Iš viso tikimasi, kad gavus paramą bus modernizuota 1 400 daugiabučių namų.
Lietuvoje didinamas daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumas
- 29 August 2014
Galimybė ES lėšomis finansuoti daugiabučių namų renovaciją dar kartą patvirtina šios programos svarbą, reikalingumą ir pridėtinę vertę.
Finansuojami darbai apima investicijų planų rengimą, pastatų energinio naudingumo sertifikatų ruošimą ir išdavimą prieš modernizavimą ir po jo.
Taip pat padengiamos renovacijos techninių aspektų parengimo, darbų priežiūros ir visų būtinų tyrimų atlikimo išlaidos bei su administravimu ir pastato priežiūra susijusios išlaidos.
Kova su dideliu vartojimu
Lietuvos aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, energijos suvartojimas Lietuvoje yra gerokai didesnis už ES vidurkį. Didelė suvartojimo dalis tenka būstui ir viešiesiems pastatams.
Šalyje yra beveik 38 000 daugiabučių namų (apibrėžiami kaip pastatai su trimis ar daugiau butų), kuriuose gyvena beveik du trečdaliai gyventojų. Apie 35 000 šių pastatų buvo pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius statybos standartus.
Pagal šiuos standartus pastatyti pastatai buvo suprojektuoti taip, kad šildymui per metus sunaudotų 160–180 kilovatvalandžių energijos vienam kvadratiniam metrui (kWh/m²) naudingojo grindų ploto. Atitinkamas rodiklis pastatams, pastatytiems pagal po 1993 m. įsigaliojusius standartus, yra 80–90 kWh/m².
Finansavimas – esminis elementas
Tyrimai rodo, kad atnaujinus daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumą galima sutaupyti daugiau kaip 40 proc. energijos. Tačiau norint užtikrinti energijos vartojimo efektyvumo modernizavimo programų sėkmę, labai svarbu, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos.
Viena iš tokių sąlygų – finansavimo skyrimas. Tai buvo akcentuojama 2017 m. gegužės mėn. ataskaitoje dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų panaudojimo būsto renovacijai, analizuojant pagal projektą parengto finansinės paramos modelio alternatyvas. Ataskaitoje pabrėžiama, kad šis modelis yra patraukliausias tiek finansavimą teikiančioms valdžios institucijoms, tiek paramos gavėjams.
Kaip rašoma naujienlaiškyje „Beacon“, dabartinis projektas yra vienas iš daugelio Lietuvoje vykdomų veiksmų, kurių daugelis finansuojami ES lėšomis ir kuriais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą daugiabučiuose namuose. Nuo 2004 m. renovuota daugiau kaip 3 000 pastatų, todėl per metus išmetamo CO2 kiekis sumažėjo 180 000 tonų, o šiuose pastatuose gyvenančių 100 000 šeimų sąskaitos už šildymą sumažėjo 50–70 proc.
2021 m. lapkričio 1 d. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra perėmė Lietuvos būsto energijos taupymo agentūros veiklą.
Bendra investicijų ir finansavimo iš ES suma
Bendros investicijos į projektą „Valstybės parama daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų techninei daliai parengti ir įgyvendinti“ siekia 48 796 874 EUR. ES regioninės plėtros fondas pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpio veiksmų programą „Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos“ skyrė 48 796 874 EUR. Investicijos priskiriamos prioritetui „Perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas“.