Projekto metu buvo sprendžiamos padidėjusio eismo intensyvumo ir prastėjančios kelių infrastruktūros problemos atokiose Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono vietovėse. Tuo tikslu buvo remontuojami keliai ir gerinama jų infrastruktūra, didinamas visuomenės informuotumas apie eismo saugumąProjekto metu buvo sprendžiamos padidėjusio eismo intensyvumo ir prastėjančios kelių infrastruktūros problemos atokiose Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono vietovėse. Tuo tikslu buvo remontuojami keliai ir gerinama jų infrastruktūra, didinamas visuomenės informuotumas apie eismo saugumą.
- 07 July 2016
Partneriai ir tikslinės grupės, įskaitant jaunimą, žiniasklaidą, savivaldybes ir konsulatus, keitėsi tarpvalstybine patirtimi. Informacija buvo platinama abipus sienos, taip suartinant kaimynus ir pritraukiant daugiau lankytojų į Latviją bei Lietuvą. Suremontuoti keliai Latvijos ir Lietuvos pasienio teritorijose padidino ES išorės pasienio regionų patrauklumą ir pagerino gyvenimo kokybę.
1997–2007 m. eismo intensyvumas Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono keliais kasmet didėjo maždaug po 2 %. Abiem šalims prisijungus prie ES, jis ir toliau augo, kartais 15,8 %. Tam daugiausia įtakos turėjo sunkiųjų transporto priemonių eismas, kuris kasmet didėjo net po 27,1 %.
Blogėjanti kelių dangos būklė ir prasta infrastruktūra, kaip antai gatvių apšvietimas ir šaligatviai, kėlė pavojų saugumui, vietos keliuose vyko daug eismo įvykių. Sunkiosioms transporto priemonėms taip pat kilo sunkumų kai kuriose regiono sankryžose, o tiltai ir pralaidos dažnai nebuvo pakankamai tvirti, kad atlaikytų padidėjusią eismo apkrovą. Be to, lankytojams problemų kėlė ir kelio ženklų trūkumas daugelyje vietų.
Infrastruktūros gerinimas ir informuotumo apie eismo saugumą didinimas
Projekto metu imtasi spręsti šią padėtį remontuojant kelius, gerinant kelių infrastruktūrą ir didinant visuomenės informuotumą apie eismo saugumą. Tai yra svarbūs darnaus vystymosi prioritetai Latvijoje ir Lietuvoje.
Techniniai dokumentai buvo parengti 39 miesto ir kaimo kelių ruožų, iš viso sudarančių 41 km, remontui. Dar 29 kelių ruožai, kurių ilgis yra daugiau kaip 14 km, buvo rekonstruoti. Šie keliai eina per 23 miesto ir kaimo gyvenvietes 15-oje projekte dalyvaujančių savivaldybių.
Šiose 15 savivaldybių, kurių visos yra atokiose vietovėse abiejose pasienio pusėse, buvo suorganizuotos penkios visuomenės informavimo apie eismo saugumą kampanijos. Kelių remontas ne tik padidino eismo saugumą ir pagerino sąlygas eismo dalyviams, bet ir palengvino judėjimą tam tikroms grupėms, pavyzdžiui, neįgaliesiems ir tėvams su vežimėliais.
Derinimas su vietos ir nacionalinėmis strategijomis
Kelių infrastruktūros priežiūra yra viena svarbiausių vietos valdžios institucijų užduočių. Visas projekto darbas buvo vykdomas laikantis tikslų ir reikalavimų, nustatytų dalyvaujančių regionų ir savivaldybių strateginiuose dokumentuose, plėtros politikoje ir teritoriniuose planuose. Jis taip pat buvo derinamas su ES tikslais mažinti keliuose žūstančių asmenų skaičių, Latvijos ir Lietuvos eismo saugumo strategijomis, infrastruktūros ir paslaugų, įskaitant transporto sistemas, plėtra, kelių eismo taisyklėmis ir kitais susijusiais nacionaliniais įstatymais.
Skatindamas tarpvalstybinį bendradarbiavimą eismo saugumo srityje, projektas prisidėjo prie geresnio pasienio regiono prieinamumo ir jo darnaus socialinio bei ekonominio vystymosi. Tai turėtų padėti verslo plėtrai ir ekonominiam konkurencingumui, pakelti gyvenimo lygį ir padidinti regiono patrauklumą gyventojams bei lankytojams.
Bendroji investicijų ir ES paramos suma
Bendros projektui „LATLIT TRAFFIC / Darnus tarpregioninis bendradarbiavimas siekiant didinti eismo saugumą Latvijos ir Lietuvos pasienyje“ skirtos investicijos siekia 3 669 970 EUR. Europos regioninės plėtros fondas skyrė 3 119 474 EUR pagal 2007–2013 m. programavimo laikotarpio veiksmų programą „Latvija–Lietuva“.