Ilgalaikė kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios ES kaimo vietovės

 Papildomos priemonės

 
30/06/2021

Šiandien Europos Komisija pristatė ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją, kurioje nustatomi regionų uždaviniai ir problemos, taip pat atkreipiamas dėmesys į keletą perspektyviausių galimybių šiose vietovėse. Remiantis prognozėmis ir plataus masto konsultacijomis su piliečiais ir kitais kaimo vietovių subjektais, šiandieninėje vizijoje siūloma parengti Kaimo paktą ir Kaimo veiksmų planą, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad mūsų kaimo vietovės būtų stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios.

Siekiant sėkmingai atliepti globalizacijos, urbanizacijos, senėjimo sukeltas didžiąsias tendencijas, spręsti kilusius iššūkius ir pasinaudoti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos teikiama nauda, reikia konkrečioms vietovėms pritaikytos politikos ir priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į ES teritorijų įvairovę, jų konkrečius poreikius ir atitinkamus jų pranašumus.

Visoje Europos Sąjungoje kaimo vietovių gyventojų amžiaus vidurkis yra didesnis nei miestuose ir per ateinantį dešimtmetį gyventojų kaimo vietovėse pamažu mažės. Dėl nepakankamo junglumo, prastai išvystytos infrastruktūros, nepakankamos užimtumo galimybių įvairovės bei ribotų galimybių naudotis tokiomis paslaugomis kaimo vietovės tampa mažiau patrauklios gyventi ir dirbti. Be to, kaimo vietovėms taip pat tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant ES žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Įgyvendinus ES skaitmeninius užmojus iki 2030 m., gali atsirasti daugiau galimybių užtikrinti tvarią kaimo vietovių plėtrą, neapsiribojant žemės ūkiu, ūkininkavimu ir miškininkyste, suteikiant naujų perspektyvų gamybos, ypač paslaugų, plėtrai ir prisidedant prie geresnio paslaugų ir pramonės sektorių geografinio pasiskirstymo.

Šia ilgalaike ES kaimo vietovių vizija siekiama spręsti šiuos uždavinius ir problemas, remiantis naujomis ES žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos galimybėmis ir COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi, taip pat nustatant priemones, kaip pagerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, užtikrinti subalansuotą teritorinį vystymąsi ir skatinti ekonomikos augimą.

Kaimo paktas

Siekiant prisidėti prie bendrų vizijos tikslų įgyvendinimo, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimo ir bendrų kaimo bendruomenių tikslų siekio, naująjį Kaimo paktą įgyvendins ES, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens subjektai. Pasitelkdama esamus tinklus, Komisija sudarys palankesnes sąlygas plėtoti šią sistemą ir skatins visais lygmenimis keistis idėjomis ir geriausios patirties pavyzdžiais.

ES kaimo veiksmų planas

Šiandien Komisija taip pat pasiūlė veiksmų planą, kuriuo siekiama skatinti tvarią, darnią ir integruotą kaimo plėtrą. Pagal kai kurias ES politikos kryptis parama kaimo vietovėms jau teikiama – tokiu būdu prisidedama prie jų subalansuotos, teisingos, ekologiškos ir novatoriškos plėtros. Be kita ko, bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) ir sanglaudos politika atliks esminį vaidmenį remiant ir įgyvendinant šį veiksmų planą. Jį taip pat papildys kitos ES politikos sritys, kuriomis grindžiamas praktinis vizijos įgyvendinimas.

Vizijoje ir veiksmų plane nustatytos keturios pavyzdinėmis iniciatyvomis remiamos veiksmų kryptys:

  • stiprinimas: daugiau galimybių kaimo bendruomenėms, labiau prieinamos paslaugos ir palankesnės sąlygos socialinėms inovacijoms;
  • junglumas: geresnis junglumas, t. y. geresnis susisiekimas ir skaitmeninė prieiga;
  • atsparumas: gamtos išteklių išsaugojimas ir ekologiškesni ūkininkavimo metodai siekiant kovoti su klimato kaita, kartu užtikrinant socialinį atsparumą, t. y. suteikiant galimybių lankyti mokymo kursus ir gauti kokybišką darbo vietą;
  • klestėjimas: įvairesnė ekonominė veikla ir didesnė ūkininkavimo, žemės ūkio produktų gamybos veiklos ir kaimo turizmo pridėtinė vertė.

Komisija rems ir stebės ES kaimo veiksmų plano įgyvendinimą ir reguliariai jį atnaujins, siekdama užtikrinti, kad jis išliktų aktualus. Kad būtų palaikomas dialogas kaimo klausimais, ji taip pat toliau palaikys ryšius su valstybėmis narėmis ir kaimo subjektais. Be to, bus pradėtas taikyti poveikio kaimui vertinimo mechanizmas, pagal kurį ES politika bus peržiūrima iš kaimo vietovių perspektyvos. Bus siekiama geriau nustatyti ir atsižvelgti į Komisijos politikos iniciatyvos dėl darbo vietų kaimo vietovėse kūrimo, ekonomikos augimo ir darnaus vystymosi galimą poveikį ir pasekmes.

Galiausiai Komisija įsteigs Kaimo stebėjimo centrą, kuris toliau tobulins duomenų apie kaimo vietoves rinkimo ir analizės metodus. Tokiu būdu gauta informacija bus naudojama priimant sprendimus dėl kaimo plėtros ir padės įgyvendinti Kaimo veiksmų planą.

Tolesni veiksmai

Šiandien paskelbtas pranešimas apie ilgalaikę kaimo vietovių viziją – pirmas žingsnis siekiant, kad iki 2040 m. kaimo vietovės sustiprėtų, būtų geriau sujungtos, atsparios ir klestėtų. Svarbiausią vaidmenį siekiant šių tikslų atliks Kaimo paktas ir ES kaimo veiksmų planas.

Siekdama nustatyti, kokiais būdais būtų galima įgyvendinti vizijos tikslus, iki 2021 m. pabaigos Komisija bendradarbiaus su Regionų komitetu. Iki 2023 m. vidurio Komisija įvertins, kokie ES ir valstybių narių finansuojami veiksmai buvo įgyvendinti ir planuojami įgyvendinti kaimo vietovėse. Viešoje ataskaitoje, kuri bus paskelbta 2024 m. pradžioje, bus nustatytos sritys, kurioms reikia didesnės paramos ir finansavimo, taip pat ES kaimo veiksmų planu grindžiami tolesni veiksmai. Į diskusijas dėl ataskaitos bus atsižvelgta rengiant 2028–2034 m. programavimo laikotarpio pasiūlymus.

Pagrindiniai faktai

Į tai, kad būtina parengti ilgalaikę kaimo vietovių viziją, dėmesys atkreiptas Komisijos pirmininkės U. von der Leyen politinėse gairėse ir Pirmininkės pavaduotojai D. ŠuicaiKomisijos nariui J. Wojciechowskiui ir Komisijos narei E. Ferreirai skirtuose įgaliojamuosiuose raštuose. 

SESV 174 straipsnyje ES raginama ypatingą dėmesį skirti kaimo vietovėms, be kita ko, skatinant visokeriopą darnią plėtrą, stiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir mažinant įvairių regionų skirtumus.

2021 m. balandžio mėn. atlikus „Eurobarometro“ apklausą įvertinti ilgalaikės kaimo vietovių vizijos prioritetai. Atlikus apklausą nustatyta, kad 79 proc. ES piliečių pritarė tam, jog ES, priimdama sprendimus dėl viešųjų išlaidų, turėtų atsižvelgti į kaimo vietoves; 65 proc. visų ES piliečių manymu, vietovė arba provincija turėtų turėti galimybę nuspręsti, kaip panaudoti ES investicijas į kaimo vietoves; 44 proc. respondentų nurodė, kad transporto infrastruktūra ir susisiekimas yra pagrindinis kaimo vietovių poreikis.

2020 m. rugsėjo 7 d. – lapkričio 30 d. Komisija surengė viešas konsultacijas dėl ilgalaikės kaimo vietovių vizijos. Daugiau kaip 50 proc. respondentų teigė, kad kaimo vietovėms infrastruktūra yra svarbiausias poreikis. 43 proc. respondentų taip pat paminėjo, kad būtina nedelsiant užtikrinti galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir patogumais, pvz., vandeniu ir elektra, taip pat bankais ir pašto skyriais. Respondentų teigimu, kaimo vietovių patrauklumas per ateinančius 20 metų labai priklausys nuo skaitmeninio junglumo (93 proc.), pagrindinių paslaugų ir e. paslaugų prieinamumo (94 proc.) ir labiau klimatui bei aplinkai palankaus žemės ūkio (92 proc.).

Komisijos narių nuomonės

Už demokratiją ir demografiją atsakinga pirmininko pavaduotoja Dubravka Šuica teigė: „Kaimo vietovėse gyvena beveik 30 proc. ES gyventojų. Mūsų tikslas – gerokai pagerinti jų gyvenimo kokybę. Įsiklausėme į jiems rūpimus klausimus ir, remdamiesi naujomis ES žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos teikiamomis galimybėmis ir COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi, kartu su jais parengėme šią viziją. Šiuo komunikatu norime suteikti naują postūmį kaimo vietovėms, kaip patrauklioms, gyvybingoms ir dinamiškoms vietoms, ir, žinoma, išsaugoti jų unikalumą. Norime, kad kuriant Europos ateitį kaimo vietovės ir bendruomenės galėtų tarti svaresnį žodį.“

Už žemės ūkį atsakingas Komisijos narys Januszas Wojciechowskis pridūrė: „Šiandien Europos Sąjungai kaimo vietovės labai svarbios – jos aprūpina mus maistu, saugo mūsų paveldą ir kraštovaizdį. Joms tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Tačiau turime suteikti šioms kaimo bendruomenėms tinkamų priemonių, kad jos galėtų visapusiškai pasinaudoti būsimomis galimybėmis ir įveikti joms kylančius iššūkius. Ilgalaikė kaimo vietovių vizija – pirmas žingsnis pertvarkant mūsų kaimo vietoves. Naujoji BŽŪP padės įgyvendinti šią viziją – bus plėtojamas pažangus, atsparus ir įvairialypis žemės ūkio sektorius, remiama aplinkos apsauga ir klimato srities veiksmai, taip pat stiprinama socialinė ir ekonominė kaimo vietovių struktūra. Užtikrinsime, kad ES kaimo veiksmų planu būtų sudarytos sąlygos tvariai mūsų kaimo vietovių plėtrai.“

Už sanglaudą ir reformas atsakinga Komisijos narė Elisa Ferreira sakė: „Nors visi susiduriame su tais pačiais iššūkiais, mūsų teritorijų turimos priemonės, pranašumai ir pajėgumai juos įveikti skiriasi. Įgyvendindami politiką turime atsižvelgti į įvairius mūsų regionų ypatumus. Demokratinė ir darni Sąjunga, kokios siekiame, turi būti kuriama glaudžiau bendradarbiaujant su mūsų piliečiais ir regionais, įtraukiant skirtingus valdžios lygmenis. Ilgalaikei kaimo vietovių vizijai reikalingi sprendimai, pritaikyti tų kaimo vietovių specifiniams poreikiams ir ypatumams, įtraukiant regionines ir vietos valdžios institucijas bei vietos bendruomenes. Kaimo vietovės turi gebėti savo gyventojams teikti pagrindines paslaugas ir išnaudoti savo stipriąsias puses, kad taptų ekonominės plėtros varomąja jėga. Visi šie tikslai yra naujosios 2021–2027 m. sanglaudos politikos pagrindas.“

 

Naujienos

Susijusios temos

Rural development