|
|
|
|
|
|
|
JRC – Jungtinis tyrimų centras
|
|
|
|
Science Flash For You
Lietuva ir Europos Komisijos mokslo ir žinių tarnyba
|
|
|
|
|
|
|
Sekite mus
|
|
|
|
|
Naujienos
|
|
|
|
Deginant iškastinį kurą išsiskiriančio CO2 kiekis 2019 m. Lietuvoje išliko nepakitęs
|
|
Remiantis nauja JRC EDGAR ataskaita, deginant iškastinį kurą išsiskiriančio CO2 kiekis 2019 m. Lietuvoje išliko nepakitęs. Tačiau užregistruotas žymus šių teršalų kiekio sumažėjimas pastatų sektoriuje – 3 proc. Nuo 1990 m. išmetamo CO2 kiekis šalyje sumenko 61 proc., tačiau pastaraisiais metais mažėjimo tempas sulėtėjo.
2018–2019 m. deginant iškastinį kurą išsiskiriančio CO2 kiekis padidėjo Kinijoje ir Indijoje, o sparčiausias mažėjimas visame pasaulyje užregistruotas Europos Sąjungoje – 3,8 proc.
|
|
|
|
|
|
Nuo 2005 m. ES išmetamų teršalų kiekis sumenko 22,2 proc. COVID-19 pandemijos laikotarpio įverčiai rodo labai staigų pasaulio energijos poreikio smukimą, o tai turi didelės įtakos išmetamų teršalų kiekio mažėjimui. Pasaulio atmosferos mokslinių tyrimų išmetamųjų teršalų duomenų bazėje (EDGAR) sukaupti 1970–2019 m. duomenys apie deginant iškastinį kurą išsiskiriančio CO2 kiekį visose pasaulio šalyse. Šia ataskaita prisidedama prie Paryžiaus susitarimo proceso kovojant su klimato kaita, joje pateikiama nepriklausoma kiekybinė deginant iškastinį kurą išsiskiriančio CO2 kiekio pasaulyje apžvalga.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Migracijos skaičiai Lietuvoje auga
|
|
Remiantis nauju JRC Migracijos atlaso leidimu, 2019 m. Lietuvos valdžios institucijų pirmąkart išduotų leidimų gyventi skaičius viršijo 21 000, jų išduota dvigubai daugiau nei ankstesniaisiais metais. Prieglobsčio prašymų taip pat padaugėjo – nuo ankstesniais metais pateiktų 385 iki 625. Tais pačiais metais Lietuva nepatenkino 71 proc. prieglobsčio prašymų.
|
|
|
|
|
|
Tyrimas rodo, kad dėl tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos ir valdžios atsako į ją gali keistis migrantų judėjimo pobūdis, migracijos maršrutai ir migrantų populiacijų sudėtis visame pasaulyje. Atlasą leidžia JRC Migracijos ir demografijos žinių centras. Tai internetinė informacinė priemonė, padedanti politikos formuotojams, specialistams ir plačiajai visuomenei suprasti sudėtingus migracijos ir demografijos klausimus. Jame apibendrinami maždaug 200 šalių rodikliai iš kelių tarptautinių duomenų šaltinių susiję su migracija, prieglobsčiu, integracija, demografija ir plėtra.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lietuvos žvejybos laivynas mažėja, tačiau kelerius metus iki COVID-19 pandemijos jo pajamos augo
|
|
2018 m. Lietuvos žvejybos laivyną sudarė 147 registruoti laivai ir, palyginti su 2017 m., jis šiek tiek sumažėjo. Nacionalinis laivynas naudojo apie 62 proc. pajėgumų, tai atitinka 91 žvejybos veiklą vykdantį laivą. Bendras laivų skaičius ir jų galia buvo 16 proc. mažesni nei 2008–2017 m. laikotarpio vidurkis.
Per metus Lietuvos žvejybos laivyno pajamos padidėjo 7 proc., tačiau laivynas ir toliau patyrė bendruosius ir grynuosius nuostolius. Remiantis neseniai paskelbtoje JRC 2020 m. metinėje ekonominėje ES žvejybos laivyno ataskaitoje pateiktais skaičiavimais, 2019 m. pajamos padidėjo 38 proc., o didžiausią susirūpinimą keliantis klausimas 2020 m. – labai sumažėjęs šprotų (−22 proc.) ir silkių (−10 proc.) laimikis.
|
|
|
|
|
|
Apskritai COVID-19 labai paveikė ES žvejybos laivynus, tačiau manoma, kad jų vidutinis pelnas 2020 m. išliko teigiamas. Analizė rodo, kad 2018 m. ES žvejybos laivynas, nors nuo 2017 m. ir sumažėjęs 14 proc., veikė labai pelningai. Rezultatai tebesiekia istorines aukštumas, o visas bendrasis pelnas siekia 1,8 mlrd. EUR. 2019 m. laivyno veiklos rodikliai pagerėjo, o 2020 m. vėl sumenko iki 2018 m. lygio, daugiausia dėl COVID-19 protrūkio, ir jo bendrasis pelnas sumažėjo 17 proc.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Miškų gaisrai Lietuvoje įsiplieskia rečiau nei praėjusį dešimtmetį
|
|
Gamtos gaisrų skaičius ir bendras išdegęs plotas Lietuvoje 2019 m., palyginti su ankstesniais metais, buvo šiek tiek didesnis, tačiau miškų gaisrų per pastarąjį dešimtmetį mažėja. Per metus 279 gaisrai suniokojo apie 200 hektarų miško, per 38 iš jų išdegė daugiau nei vienas hektaras. Daugeliu atvejų gaisras kyla dėl tradicinės žemės ūkyje naudojamos deginimo praktikos, nors daugumos gaisrų priežastys taip ir nepaaiškėjo.
|
|
|
|
|
|
Remiantis 20-ąja metine Europos Komisijos parengta miškų gaisrų Europoje, Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje ataskaita, pagal miškų gaisrų skaičių 2019-ieji tikriausiai buvo blogiausi metai visame pasaulyje. Per gamtos gaisrus išdegė daugiau nei 400 000 hektarų Europos laukinės gamtos plotų ir nukentėjo daug saugomų teritorijų. 2019 m. siekiant padėti šalims gesinti gamtos gaisrus JRC „Copernicus“ greitojo kartografavimo paslauga buvo aktyvinta 35 kartus – daugiau nei bet kuriais kitais metais. JRC valdo Europos miškų gaisrų informacijos sistemą (EFFIS) pagal ES žemės stebėjimo programą „Copernicus“.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lietuva diskutuoja apie pažangiąją specializaciją ir valdymą
|
|
Lietuva išdėstė savo požiūrį į pažangiosios specializacijos patirties poveikio vertinimą JRC pažangiosios specializacijos platformos surengtuose politikos seminaruose. Lietuvos atstovai kartu su ekspertais iš Andalūzijos (Ispanija) dalyvavo plenarinėje sesijoje dėl pažangiosios specializacijos strategijų įgyvendinimo poveikio valdymui.
|
|
|
|
|
|
Politikos formuotojai iš 12-os visos Europos teritorijų per kolektyvinę diskusiją pabrėžė, kad pažangioji specializacija skatina inovacijų ekosistemos plėtrą, įskaitant geresnę mokslinių tyrimų aplinką, bendradarbiavimo kultūrą ir tarpsektorinius pokyčius, novatorišką suinteresuotųjų subjektų požiūrį, naujų gebėjimų ir kompetencijų įgijimą bei regioninių vertės grandinių tarptautinimą.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
COVID-19 kelia pavojų Lietuvos startuolių darbo vietoms
|
|
Tikėtina, kad COVID-19 krizė labai paveiks neseniai įsteigtas įmones, dėl to sumažės startuolių, daugiau jų pasitrauks iš rinkos ir jie lėčiau augs. Dėl naujoms įmonėms koronaviruso pandemijos keliamų sunkumų Lietuva per ateinantį dešimtmetį gali netekti iki 134 000 darbo vietų.
|
|
|
|
|
|
Ypač stipriai tai gali paveikti Lietuvos paslaugų sektorių, nes daug darbo vietų šiame sektoriuje sukuria naujos įmonės Remiantis JRC prognozėmis, pandemija turės didelį ir ilgalaikį poveikį darbo vietų skaičiaus augimui ES. Sumažinti šį poveikį galėtų politika, padedanti išsilaikyti neseniai įsteigtoms įmonėms ir skatinanti steigti naujas įmones, taip būtų užtikrinta daugiau nei 3,5 mln. darbo vietų, kurios kitu atveju per ateinantį dešimtmetį galbūt nebūtų sukurtos. JRC ekspertai sukūrė startuolio skaičiuoklę 2020–2030 m. laikotarpio prognozėms parengti. Remiantis skaičiuokle atliktomis analizėmis, pandemija turbūt labiausiai paveiks paslaugų (turizmo, apgyvendinimo, transporto) sektorių, kuriame daug darbo vietų sukuria startuoliai ir neseniai įsteigtos įmonės. Neigiamas poveikis gali būti ypač didelis Austrijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, daugiausia paslaugų sektoriuose, kuriems būdinga didelė įmonių kaita, o naujas darbo vietas dažniausiai kuria startuoliai ir neseniai įsteigtos įmonės.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
