Science Flash For You

Vilniuje būsto rinka dėl didelės finansų krizės 2008–2010 m. iš esmės buvo sustojusi. Tačiau vėlesniais metais kintantys lūkesčiai ir finansinės galimybės nulėmė didelę rinkos plėtrą. Išaugo kokybiško būsto paklausa, padaugėjo statybų, nekilnojamojo turto sandorių skaičius padidėjo nuo 6 597 (2011 m.) iki 11 689 (2018 m.). Kasmet nekilnojamojo turto sektorius vidutiniškai augo apie 8 proc., o ekonomika – 3 proc.

Svarbų vaidmenį būsto rinkoje atlieka vietos investuotojai. Dvi didžiausios nekilnojamojo turto plėtotojos – „Hanner“ ir „Realco“ – yra nacionalinės įmonės. 2018 m. dešimt didžiausių investuotojų į nekilnojamąjį turtą sudarė apie 54 proc. miesto būsto statybos rinkos. Likusią dalį dalijasi apie 80 kitų investuotojų.

Pastaruoju metu statybų sektorių skatino Šiaurės šalių ir Baltijos šalių užsienio investicijų fondai. Tarp aktyviausių dalyvių iš Skandinavijos – „Lords LB“ ir „Northern Horizon Capital“. 2010–2017 m. bendrosios tiesioginės užsienio investicijos Vilniuje padidėjo nuo 6,2 mlrd. iki 10,5 mlrd. EUR.

Visų pirma padidėjo prabangių butų dalis – 2018 m. pastatytas rekordinis jų skaičius. Tradiciškai didžiąja dauguma namų ūkių naudojasi jų savininkai, tačiau pastaraisiais metais kas trečias naujas butas perkamas nuomai. Investicijų į nuomą padidėjimas atitinka trumpalaikio turistų apgyvendinimo pasiūlą. 2016–2019 m. aktyvi nuoma per „AirBnB“ padidėjo beveik dvigubai.

2011–2018 m. nuomos kainos augo visuose rajonuose. Vis dėlto 2018 m. būsto įperkamumo indeksas padidėjo 7 punktais ir pasiekė rekordiškai aukštą lygį – 136,9. Būsto įperkamumo indeksas yra 100, kai namų ūkiai hipotekos išlaidoms padengti naudoja 30 proc. savo grynojo darbo užmokesčio. Kuo didesnis balas, tuo didesnis įperkamumas.

Trumpai tariant, atrodo, kad pastarąjį dešimtmetį būstas vis dažniau paverčiamas turtu, tačiau bendram būsto įperkamumui neigiamo poveikio nėra.

Panašiai gyventojų kaip Lietuvos sostinė turi ir kitų Šiaurės šalių sostinės, pavyzdžiui, Kopenhaga, Stokholmas ir Helsinkis. Daugiau kaip 4 proc. darbo jėgos Lietuvoje dirba meno ir kultūros srityje. Vilniuje trys iš dešimties asmenų dirba turizmo sektoriuje.

COVID-19 pandemijos metu Vilniuje atidarytas „Aerokinas“, pirmasis pasaulyje oro uoste įrengtas įvažiuojamasis kino teatras. Tai – Vilniaus oro uosto ir Vilniaus tarptautinio kino festivalio partnerystės rezultatas. Šis pavyzdys įkvėpė kitus miestus – Gdanską (Lenkija), Orhusą (Danija) ir Sofiją (Bulgarija).

Kultūros renginių vietos taip pat yra labai svarbios pritraukiant lankytojų iš netolimų miestų ir regionų. Tai galėtų padėti kompensuoti tarptautinio turizmo nuostolius. Vilniuje pradėta turizmo kampanija, kurios tikslas – paskatinti Lietuvos gyventojus apsilankyti sostinėje.

Aukštojo mokslo įstaigos aktyviai dalyvauja šiame procese, tinkamai susiedamos prioritetines sritis ir aukštojo mokslo mokslinių tyrimų pajėgumus. Tačiau nėra reikšmingų pokyčių vidaus sprendimų priėmimo procese. Tai pagrindinės išvados, kurias Jungtinis tyrimų centras padarė Lietuvoje atlikęs atvejo tyrimą glaudžiai bendradarbiaudamas su įvairiomis valdžios institucijomis, aukštojo mokslo įstaigomis, kolegijomis, mokslininkais ir įmonių asociacijomis.

Reikėtų labiau subalansuoto aukštojo mokslo finansavimo modelio, nes dauguma pajamų skiriama švietimo veiklai, o ne moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistema labai priklauso nuo Europos struktūrinių ir investicijų fondų, nes nacionalinis finansavimas yra palyginti labai mažas.

Gamybos sektoriuje didėja kvalifikuotų inžinerijos, gamtos mokslų, technologijų ir matematikos sričių absolventų paklausa. Dėl to padidėjo poreikis rengti diskusijas tarp valdžios institucijų, verslo ir aukštojo mokslo įstaigų, siekiant iš naujo subalansuoti padėtį, paskatinti jaunuolius vietoj socialinių mokslų labiau rinktis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos studijas.

Lietuva yra viena iš šalių, kurios pagal ES reglamentą dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių dalyvauja Baltarusijos rizikos grupės, sudarytos iš ES valstybių narių, galinčių nukentėti dėl dujų tiekimo per Baltarusiją nutraukimo, veikloje. Šioje grupėje Lietuvai atstovauja Energetikos ministerija.

JRC parama padėjo sukurti regionui reikalingą dujų perdavimo masės balanso modelį, taip pat parengti rizikos scenarijus ir pagal sukurtą modelį įvertinti jų pasekmes.

Išanalizavus tuos 10 scenarijų, atitinkamos šalys galėjo nustatyti pagrindinius rizikos veiksnius regioninėje dujų sistemoje ir parengti tinkamas strategijas visuotinei rizikai mažinti.

Baltijos šalyse nuimamas javų ir aliejinių rapsų derlius, tikimasi, kad jis bus geras. Šiose šalyse taip pat pradėta rengtis rudens sėjai. Oro sąlygos vasariniams pasėliams dažniausiai buvo tinkamos. Javų ir aliejinių rapsų derlingumo prognozės išliko tokios, kokios buvo pateiktos liepos mėn., išskyrus aliejinių rapsų derliaus Lietuvoje prognozes – jos buvo sumažintos.

1988 m. JRC pradėjo vykdyti nuotolinį žemės ūkio stebėjimą (MARS). Teikdamas įvairias paslaugas, šis centras padeda įgyvendinti ES bendrą žemės ūkio politiką. MARS veikla apima įvairias sritis, tarp jų žemės ūkio stebėseną, kultūrinių augalų derliaus prognozavimą, pasaulinio aprūpinimo maistu užtikrinimą, žemės ūkio biologinę įvairovę, kaimo plėtrą, klimato kaitą ir Žemės stebėjimą.

Nuo 2014 m., kai įvesta prievolė naudoti sprogiųjų medžiagų pėdsakų aptikimo įrangą, dėl jos gebėjimo aptikti labai mažą kiekį ir dėl nedidelio netikrų pavojaus signalų skaičiaus ji tapo svarbia tikrinimo proceso Europos oro uostuose dalimi. Svarbu, kad sprogiųjų medžiagų pėdsakų aptikimo įranga, kaip ir visa Europos oro uostuose naudojama tikrinimo įranga, ir toliau gerai veiktų visą jos naudojimo laiką.