Vis daugiau cheminių medžiagų, gaminių ir procesų taikomas teisinis reikalavimas įvertinti žalos žmonių sveikatai ir aplinkai riziką.
Nors naudojama rizikos vertinimo metodika nusistovėjusi, tenka atremti vis daugiau iššūkių dėl:
• spaudimo toksiškumo bandymuose nenaudoti bandomųjų gyvūnų;
• greitesnių, pigesnių, našesnių bandymų poreikio;
• naujoviškų sistemų ir metodų ir dėl jų atsirandančių naujų duomenų, į kuriuos būtina atsižvelgti;
• reikalavimo, kad rizikos vertinimas būtų visiškai skaidrus ir nepriklausomas;
• pripažinimo, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama bendradarbiavimui su suinteresuotosiomis šalimis;
• patyrusių nepriklausomų rizikos vertintojų trūkumo.
Kad išspręstų šiuos uždavinius, ES moksliniai komitetai neseniai pradėjo nagrinėti, kaip būtų galima patobulinti šiuos dalykus:
• efektyviau diegti naujas technologijas;
• siekti, kad rizikos vertinimas būtų naudingesnis valdant riziką, tobulinant, be kita ko, rizikos ir naudos lyginimo būdus;
• didinti darbo tvarkos skaidrumą.
Kad padėtis gerėtų, būtina suteikti rizikos vertintojams prieigą prie visų reikiamų duomenų, vengti nereikalingo darbų dubliavimosi ir remtis geriausia profesine patirtimi. Tam nepaprastai svarbus veiksmingas sektorių ir tarptautinis bendradarbiavimas.
2-oji tarptautinė konferencija rizikos vertinimo tema – labai svarbus renginys, padėsiantis nustatyti rizikos vertinimo tvarkos tobulinimo prioritetus ir nuspręsti, kokių veiksmų reikia imtis, kad būtų pasiekta iškeltų tikslų. Be to, per šią konferenciją bus nustatomi ir nagrinėjami horizontalieji rizikos analizės proceso klausimai, siekiant, kad rizikos analizė taptų naudingesnė formuojant politiką.
