Archive:Tarptautinė prekyba prekėmis

2011 m. gegužės mėn. duomenys, naujausi duomenys – „Kita Eurostato informacija, pagrindinės lentelės ir duomenų bazė“.

Šiame straipsnyje aptariama Europos Sąjungos (ES) tarptautinės prekybos prekėmis raida. Jame apžvelgiama ES dalis pasaulio importo ir eksporto rinkose, ES vidaus prekyba, pagrindiniai ES prekybos partneriai ir produktų, kuriais prekiaujama daugiausia, kategorijos.

1 grafikas. Pagrindiniai išorės prekybos dalyviai 2010 m.
(1 000 mln. EUR). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intertrd)

1 lentelė. Pagrindiniai išorės prekybos dalyviai 2000, 2005 ir 2010 m.
(1 000 mln. EUR). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intertrd)

2 grafikas. Pasaulinės eksporto rinkos dalys 2009 m.
(pasaulinio eksporto proc.). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_introle)

3 grafikas. Pasaulinės importo rinkos dalys 2009 m.
(pasaulinio importo proc.). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_introle)

4 grafikas. ES-27 išorės prekybos raida 2000–2010 m. (1)
(1 000 mln. EUR). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intertrd)

2 lentelė. Išorės prekyba 2009–2010 m.
(1 000 mln. EUR). Šaltinis – Eurostatas (tet00002)

3 lentelė. ES-27 išorės prekyba 2010 m. Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intratrd)

4 lentelė. ES-27 vidaus prekyba 2005 ir 2010 m.
(1 000 mln. EUR). Šaltinis – Eurostatas (tet00039)

5 grafikas. ES-27 vidaus ir išorės prekyba 2010 m.
(importas ir eksportas, visos prekybos proc.). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intratrd)

6 grafikas. ES-27 pagrindiniai prekybos partneriai (eksportas) 2010 m.
(ES-27 išorės eksporto proc.). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_maineu)

7 grafikas. ES-27 pagrindiniai prekybos partneriai (importas) 2010 m.
(ES-27 išorės importo proc.). Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_maineu)

5 lentelė. ES-27 išorės prekyba ir pagrindiniai prekybos partneriai
2000–2010 m.(1)
(1 000 mln. EUR). Šaltinis – Eurostatas (tet00040)

6 lentelė. ES-27 išorės prekyba ir pagrindiniai produktai
2000, 2005 ir 2010 m. Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intertrd)

8 grafikas. ES-27 pagrindiniai eksportuojami produktai 2005 ir 2010 m.
(ES-27 išorės eksporto proc.). Šaltinis – Eurostatas (tet00061)

9 grafikas. ES-27 pagrindiniai importuojami produktai 2005 ir 2010 m.
(ES-27 išorės importo proc.). Šaltinis – Eurostatas (tet00061)

ES-27 dalis pasaulinėje prekyboje prekėmis – beveik penktadalis. Išorės prekybos prekėmis vertė smarkiai viršija tarptautinės prekybos paslaugomis vertę, nes paslaugomis sunkiau prekiauti tarpvalstybiniu mastu.

Svarbiausi statistiniai faktai

ES-27 prekybos su likusio pasaulio sektoriumi bendroji vertė (ES išorės importo ir eksporto suma) 2010 m. buvo 2 850 539 mln. EUR. Taigi ES-27 prekybos veikla beveik grįžo į 2008 m. lygį, kai ji buvo pasiekusi rekordą. Palyginti su ankstesniais metais, 2010 m. ES-27 bendroji prekyba padidėjo 546 922 mln. EUR.

2009 m. tiek ES-27 eksportas, tiek importas staigiai sumažėjo, tačiau 2010 m. eksportas didėjo iki rekordinių 1 348 778 mln. EUR, t. y. 23 proc., palyginti su ankstesniais metais. Augimą daugiausia lėmė padidėjęs mašinų ir transporto įrangos bei kitų pagamintų prekių eksportas. Importas (daugiausia – mašinų ir transporto įrangos bei energetikos produktų) padidėjo 24 proc. ir pasiekė 1 501 761 mln. EUR vertę.

2010 m. Jungtinės Valstijos tebebuvo svarbiausia ir kitas labai lenkianti ES-27 eksportuojamų prekių paskirties šalis, nors šio eksporto dalis sumažėjo nuo iš viso 28 proc. 2000 m. iki 18 proc. 2010 m. Pagrindinės ES-27 į Jungtines Valstijas eksportuojamos prekės 2010 m. buvo mašinos ir transporto įranga. Šiai grupei priskiriami produktai taip pat buvo daugiausia eksportuojami į Kiniją, kuri 2010 m. tapo antrąja pagal svarbą ES-27 eksporto rinka. 2010 m. Kinija išliko svarbiausia į ES-27 rinką importuojamų prekių tiekėja, 2009–2010 m. importui iš šios šalies padidėjus 32 proc. ES-27 importas iš Rusijos augo panašiai, o daugiausia (35 proc.) padidėjo energijos importas.

Prekybos tarp valstybių narių (ES vidaus prekyba) vertė (pagal išvežamas prekes) 2010 m. buvo 2 538 393 mln. EUR., t. y. beveik du kartus daugiau nei ES-27 eksportas į ne ES šalis. ES vidaus rinkos svarbą įrodo ir tai, kad kiekvienos valstybės narės ES vidaus prekybos prekėmis rodikliai viršijo išorės prekybos rodiklius (žr. 4 grafiką). Vis dėlto atskirų valstybių narių ES vidaus ir išorės prekybos prekėmis srautai, palyginti su bendrąja prekyba, buvo labai įvairūs, tikriausiai iš dalies dėl istorinių ryšių ir geografinės padėties. Didžiausia ES vidaus prekybos dalis (apie 80 proc.) buvo Liuksemburgo, Čekijos ir Slovakijos, o Graikijoje ir Jungtinėje Karalystėje ji nesiekė 50 proc.

ES-27 vidaus prekyba (pagal išvežamas prekes) 2010 m. padidėjo 16 proc. ES išorės prekyba (eksportas) didėjo labiau (23 proc.). Vertinant įvežamas ir išvežamas prekes kartu, ES vidaus prekyba daugiausia didėjo Estijoje, Lietuvoje, Švedijoje ir Latvijoje (daugiau nei 25 ), o Graikija (-8 proc.) ir Malta (-3 proc.) buvo vienintelės valstybės narės, kurių ES vidaus prekyba 2010 m. mažėjo.

2009–2010 m. ES-27 eksportas į visas pagrindines prekybos partneres didėjo. 2009 m. nuosmukio poveikis eksportui į Šveicariją (2010 m. trečią pagal dydį ES-27 rinką) buvo mažesnis nei daugeliui kitų, ir 2010 m. jis pasiekė naują rekordą, daugiausia dėl mašinų ir transporto įrangos bei cheminių medžiagų eksporto. O ES-27 eksportas į Rusiją, 2008–2009 m. mažėjęs beveik 40 proc., 2010 m. dar nebuvo visiškai atsigavęs, nors ir padidėjo daugiau nei 20 000 mln. EUR. Kalbant apie pagrindines prekybos partneres, 2009–2010 m. labiausiai didėjo ES-27 eksportas į Braziliją (45 proc. daugiau), iš esmės dėl labai pagyvėjusio ir rekordinį mastą pasiekusio mašinų ir transporto įrangos eksporto.

2009–2010 m. ES-27 importavo daugiau iš visų pagrindinių prekybos partnerių. Labai padidėjo importas iš Kinijos. Daugiausia (daugiau nei pusė viso 2010 m. ES-27 importo iš Kinijos) importuota mašinų ir transporto įrangos. 2010 m. energetikos produktų importas sudarė šiek tiek mažiau nei tris ketvirtadalius ES-27 importo iš Rusijos, nors bendrasis importas ir energijos importas iš Rusijos tais metais tebebuvo mažesnis nei 2008 m.

2009 m. eksportas iš ES-27 nuosekliai mažėjo, tačiau 2010 m. visų pagrindinių grupių produktų eksportas labai išaugo. ES-27 dviejų pagrindinių grupių produktų (mašinos ir transporto įranga bei kitos pagamintos prekės) eksportas beveik grįžo į 2008 m. lygį. Trečios pagal dydį grupės (cheminės medžiagos) eksportas 2008–2009 m. kito nedaug, o 2010 m. padidėjo 20 proc. 2010 m. sparčiausiai, net labiau nei kompensuojant 2009 m. nuostolį, augo ES-27 žaliavų eksportas. Nepaisant staigiai padidėjusios energetikos produktų eksporto vertės, jis vis dėlto buvo 10 proc. mažesnis nei 2008 m.

2009–2010 m. visų pagrindinių grupių produktų importas taip pat didėjo, tačiau, skirtingai nei eksporto atveju, ne taip tolygiai. Didžiausios kategorijos ES-27 importuojamų produktų (mašinos ir transporto įranga) importas 2010 m. didėjo 30 proc. ir pasiekė naują rekordą. Jį galima paaiškinti sparčiai didėjančiu elektros mašinų importu: 2009–2010 m. jis augo 45 proc. Antros pagal dydį kategorijos produktų (energetikos produktai) importas taip pat labai didėjo (28 proc.). Šį augimą lėmė 35 proc. padidėjusi importuotų naftos produktų vertė. 2010 m. šiek tiek daugiau nei 30 proc. ES-27 energetikos produktų importuota iš Rusijos, toliau sąraše – Norvegija (12 proc.) ir Libija (7 proc.)

2010 m. ES-27 152 983 mln. EUR prekybos deficitą nulėmė didelis naftos produktų deficitas (215 348 mln. EUR). Jį kompensavo 82 156 mln. EUR kelių transporto priemonių ir 118 992 mln. EUR pramonės mašinų prekybos perviršis. Iš dalies dėl vaistų prekybos rezultatų ( 46 749 mln. EUR perviršis) 2010 m. taip pat buvo ES-27 chemijos produktų prekybos perviršis (98 389 mln. EUR).

2010 m. pagrindinė ES-27 išorės prekybos dalyvė tebebuvo Vokietija – jos eksportas sudarė 28 proc. viso ES-27 eksporto į ne ES šalis, o importas – beveik 20 proc. Kitos trys didžiausios eksportuotojos nuo 2009 m. taip pat nepakito (Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė). Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė užėmė atitinkamai antrąją ir trečiąją vietą po Vokietijos pagal prekių importą iš ne ES šalių.

Duomenų šaltiniai ir turimi duomenys

Tarptautinės prekybos prekėmis statistika nusakoma ES valstybių narių tarpusavio prekybos prekėmis (ES vidaus prekyba) vertė ir kiekis, ir ES valstybių narių prekybos prekėmis su kitomis šalimis (ES išorės prekyba) vertė ir kiekis. Ši statistika – oficialus informacijos apie ES, jos valstybių narių ir euro zonos importą, eksportą ir prekybos balansą šaltinis.

Skleidžiama kiekvienos duomenis pateikusios šalies statistika kiekvienos šalies partnerės atžvilgiu, remiantis keliais produktų klasifikatoriais. Vienas iš dažniausiai naudojamų klasifikatorių – Jungtinių Tautų (JT) [[Glossary:Standard international trade classification (SITC)|Standartinis tarptautinės prekybos klasifikatorius (SITC 4 red.)], pagal kurį galima pasauliniu mastu lyginti išorės prekybos statistinius duomenis.

Rengiant ES išorės prekybos statistiką ES-27 yra laikoma vienu prekybos vienetu ir eksporto duomenys siejami su visos ES-27 eksportu į likusio pasaulio sektoriaus šalis, o ES išorės importo duomenys siejami su importu iš likusio pasaulio sektoriaus šalių į ES. Teikiant atskirų valstybių narių duomenis paprastai išorės prekybos srautai nurodomi pasaulinės prekybos srautų atžvilgiu (įskaitant tiek ES vidaus, tiek ES išorės prekybos partnerius).

ES išorės prekybos apibrėžtys:

importuojamos prekės – į ES statistinę teritoriją iš ne ES šalių įvežamos prekės, kurioms iš karto arba po sandėliavimo muitinės sandėlyje įforminama išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra (paprastai kalbama apie vartoti skirtas prekes), laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra arba muitinės prižiūrimo perdirbimo muitinės procedūra (apdoroti ar perdirbti skirtos prekės);
eksportuojamos prekės – prekės, kurios išvežamos iš ES statistinės teritorijos į ne ES šalis įforminus joms eksporto muitinės procedūrą (galutinis eksportas), laikinojo išvežimo perdirbti muitinės procedūrą arba reeksporto po laikinojo įvežimo perdirbti arba muitinės prižiūrimo perdirbimo muitinės procedūra.

Todėl į prekybos su ne ES šalimis statistiką neįtraukiamos tranzitu vežamos prekės arba prekės, kurioms įformintos sandėliavimo muitinės sandėlyje arba laikinojo įvežimo (mugėms, parodoms, tyrimams ir pan.) muitinės procedūros, ir prekės, kurios reeksportuojamos po to, kai joms buvo įforminta viena iš šių procedūrų.

Į valstybių narių tarpusavio prekybos (ES vidaus prekyba) statistiką įtraukiami kiekvienos valstybės narės registruojamų įvežamų ir išvežamų prekių duomenys. Įvežamų ir išvežamų prekių apibrėžtys:

įvežamos prekės – ES laisvoje apyvartoje esančios prekės, įvežamos į atitinkamos valstybės narės statistinę teritoriją;
išvežamos prekės – ES laisvoje apyvartoje esančios prekės, išvežamos iš atitinkamos valstybės narės statistinės teritorijos, kad būtų įvežtos į kitą valstybę narę;

Muitinės registrai – įprastas prekybos prekėmis statistinių duomenų šaltinis. 1993 m. sausio 1 d. pradėjus veikti bendrajai rinkai ir panaikinus valstybių narių tarpusavio muitinės formalumus, prireikė nustatyti naują duomenų rinkimo sistemą ES vidaus prekybos statistikai rengti – Intrastatą. Intrastato sistemoje statistiniai duomenys renkami tiesiogiai iš prekybos subjektų, privalančių kas mėnesį teikti mėnesio deklaracijas nacionalinėms statistikos tarnyboms.

ES išorės ir vidaus prekybos statistinės vertės nustatomos pagal eksportuojamų ir išvežamų prekių FOB kainos principą ir pagal importuojamų ir įvežamų prekių CIF kainos principą. Pateikiamos vertės aprėpia tik šias papildomas sąnaudas (vežimo ir draudimo), kurios siejamos su vežimu valstybės narės, iš kurios prekės eksportuojamos ar išsiunčiamos, teritorijos (eksportuojamos ir išvežamos prekės), ir su vežimo iki valstybės narės, į kurią prekės importuojamos ar įvežamos, teritoriją (importuojamos ir įvežamos prekės).

Bendroji informacija

Tarptautinės prekybos prekėmis statistika aktyviai naudojama priimant valdžios institucijų sprendimus tarptautiniu, ES ir nacionaliniu lygmenimis. Įmonės gali naudoti tarptautinės prekybos duomenis rinkos tyrimams vykdyti ir prekybos strategijai rengti. ES institucijoms tarptautinės prekybos statistika padeda pasirengti daugiašalėms ir dvišalėms prekybos deryboms, rengti ir įgyvendinti antidempingo politiką, makroekonominę ir pinigų politiką bei vertinti bendrosios rinkos pažangą ar Europos šalių ekonomikos integraciją.

Prekybos plėtra gali būti ekonomikos augimo veiksnys. ES taikoma bendra prekybos politika ir Europos Komisija derasi dėl prekybos susitarimų ir atstovauja ES interesams visų 27 valstybių narių vardu. Europos Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis patariamuosiuose komitetuose, kuriuose aptariami įvairūs prekybos politikos klausimai, turintys įtakos ES, įskaitant daugiašales, dvišales ir vienašales priemones. Prekybos politika priklauso išimtinei ES kompetencijai, todėl tik ES, o ne atskiros valstybės narės gali rengti teisės aktus dėl prekybos klausimų ir sudaryti tarptautinius prekybos susitarimus. Ši kompetencija aprėpia ne tik prekybą prekėmis, bet ir prekybą paslaugomis, intelektinės nuosavybės teises ir tiesiogines užsienio investicijas.

Pasauliniu mastu daugiašalės prekybos klausimai sprendžiami dalyvaujant Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) Jai priklauso 153 šalys (2008 m. liepos mėn. duomenimis) ir dar kelios šalys kandidatės siekia narystės. PPO nustato pasaulines prekybos taisykles, sudaro sąlygas prekybos deryboms ir padeda spręsti narių ginčus. Europos Komisija veda derybas su jos PPO partnerėmis. Ji dalyvavo pastarajame PPO daugiašalių prekybos derybų raunde (dar vadinamu Dohos vystymosi darbotvarke). Vis dėlto šių derybų nepavyko baigti nei 2005 m., nei 2006 m., nei PPO posėdyje 2008 m. liepos mėn. Tuo metu, kai buvo rengiamas šis straipsnis, Dohos derybų raundo ateitis buvo miglota.

Kita Eurostato informacija

Publikacijos

Pagrindinės lentelės

International trade, žr.:

International trade data (t_ext)

International trade long-term indicators (t_ext_lti)

International trade short-term indicators (t_ext_sti)

Duomenų bazė

International trade, žr.:

International trade data (ext)

International trade long-term indicators (ext_lti)

International trade short-term indicators (ext_sti)

International trade detailed data (detail)

Speciali skiltis

International trade

Metodika, metaduomenys

International trade data (ESMS metadata file - ext_esms)

Kita informacija

Lentelių ir grafikų pirminiai duomenys (MS Excel formatu)

International trade in goods: tables and figures

Kitos nuorodos

Taip pat žr.